Greitas ir patogus pervežimas iš Anglijos su reguliariu tvarkaraščiu

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, praleidusiu tarptautinių krovinių pervežimų srityje, aš mačiau, kaip pasikeitė logistinis žemėlapis, ypač tarp Jungtinės Karalystės ir kontinentinės Europos. Anksčiau Anglija buvo laikoma „tolima sala“ tik geografiškai, tačiau logistiniu požiūriu siena buvo beveik nematoma. Tačiau po „Brexit“ viskas pasikeitė. Dabar tai ne tik geografinis atstumas, kurį reikia įveikti plukdant krovinius per Lamanšą, bet ir biurokratinės procedūros, kurios gali sustabdyti net patį greičiausią vairuotoją.

Nepaisant šių iššūkių, Jungtinė Karalystė išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Tūkstančiai lietuvių įmonių importuoja prekes iš Didžiosios Britanijos, o tūkstančiai asmenų grįžta namo ar veža daiktus po ilgo laikotarpio šioje šalyje praleisto. Tokiu atveju laikas – turtas, o prognozuojamumas tampa brangiausia valiuta. Būtent čia į žaidimą įsijungia reguliaraus tvarkaraščio pervežimai.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia sisteminis, greitas ir patogus krovinių pervežimas iš Anglijos. Mes ne tik aptarsime, kodėl verta rinktis reguliarias reisus, bet ir išnagrinėsime smulkmenas, kurios dažnai paslėptos už „nuo durų iki durų“ šūkio. Suprasite, kuo skiriasi grupinis krovinys nuo pilno konteinerio, kodėl muitinės formalumai nebegali būti laikomi „smulkiomis detalėmis“ ir kaip iš tikrųjų užtikrinti, kad jūsų siunta Lietuvoje atvyks laiku ir saugiai.

Esu matęs, kaip blogai suplanuotas pervežimas gali sugadinti verslo reputaciją ar sukelti nereikalingą stresą privatiems asmenims. Todėl šiame tekste rasite tik praktinius, išbandytus patarimus, paremtus ilgamete patirtimi, ne teorinių vadovėlių citatomis. Mūsų tikslas – padaryti logistiką ne bėda, o oportunitete.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas yra reguliaraus tvarkaraščio pervežimas ir kodėl jis pranašesnis už užsakomąjį?

Reguliaraus tvarkaraščio pervežimas, dar vadinamas linijiniu pervežimu, yra logistinis modelis, kai transporto priemonės (sunkvežimiai ar furgonai) važiuoja pagal fiksuotą grafiką – pvz., vieną ar du kartus per savaitę tam tikrais dienomis. Tai reiškia, kad krovininė linija veikia kaip autobusas: jis išvyksta ne tada, kai susirenka keleivių (ar šiuo atveju krovinių), o tada, kai numatyta tvarkaraštyje.

Esu dirbęs ir su užsakomaisiais reisais, kai vairuotojas važiuoja tik tada, kai užpildomas sunkvežimis. Nors tokiu atveju kaina gali atrodyti patraukli, jei turite nedidelį krovinį, gali tekti laukti savaitę ar dvi, kol surinksime kitų klientų siuntas tame pačiame regione. Reguliaraus tvarkaraščio sistema šią problemą pašalina. Jums nereikia laukti, kol susiformuos grupinis krovinys – transportas jau yra suplanuotas.

Be to, reguliarumas užtikrina pastovumą. Jei jūsų verslas priklauso nuo tiekimo grandinės („just-in-time“ principas), žinoti, kad siunta iš Londono ar Mančesterio išvyksta antradieniais ir atvykta į Vilnių ar Klaipėdą penktadieniais, yra neabejotinas privalumas. Tai leidžia tiksliai planuoti gamybą ar prekybą, vengti sandėlių stygiaus ar perpildymo. Mano patirtis rodo, kad ilgainiui stabilumas klientui svarbesnis už minimalias kainos svyravimas, nes laiko taupymas ir nervų išsaugojimas – tai neįkainojama pridėtinė vertė.

2. Kaip „Brexit“ pasikeitė pervežimo iš Anglijos procedūras ir ką tai reiškia klientui?

Prieš kelis metus „Brexit“ buvo tik politinis terminas, bet šiandien tai kasdieninė mūsų realybė krovinių pervežimuose. Svarbiausias pokytis yra tas, kad Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl kiekvienas krovinys, net ir mažiausias siuntinys asmeniui, turi praeiti muitinės procedūras. Anksčiau galėjome įveikti Lamanšą be sustojimų, dabar reikia pateikti eksporto deklaraciją Anglijoje ir importo deklaraciją Lietuvoje.

Klientui tai reiškia vieną pagrindinį dalykį: reikalingi teisingi dokumentai. Be prekių sąskaitos (invoice) ir pakavimo sąrašo (packing list), kuriuose būtų nurodytos HS kodos (prekių klasifikavimo kodai), krovinys gali būti užstrigęs pasienio punkte arba uoste. Aš dažnai matau, kad klientai mano, jog „Tai tik kelios dėžės, juk ne verslas“, tačiau muitinės sistemos yra automatizuotos ir be tinkamų duomenų jas apeiti neįmanoma.

Tačiau nerašykite prieš laiką. Profesionalios transporto kompanijos, kurios turi ilgametę patirtį, siūlo muitinės atstavavimo paslaugas. Tai reiškia, kad mes, kaip ekspertai, už jus parengiame visas deklaracijas. Jums tiesiog reikia pateikti prekių sąrašą ir jų vertę. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad biurokratinė klodka netrukdytų greitam pervežimui. Nors procedūrų padaugėjo, su žinomomis žiniomis ir technologijomis pervežimo trukmė praktiškai nepasikeitė, tiesiog reikia daugiau dėmesio dokumentams.

3. Kiek laiko užtrunka krovinio pervežimas iš Anglijos iki Lietuvos?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, iš kurios Anglijos vietos krovinys yra paimamas. Jei kalbame apie pietinę Angliją (Londonas, Birmingham, Northampton), tai standartinis pervežimo laikas su reguliariu reisu yra nuo 3 iki 5 darbo dienų.

Tačiau jei reikia paimti krovinį iš šiaurės (Škotija, Newcastle) arba iš vakarų (Velsas, Cornwall), laikas gali padidėti viena ar dviem dienomis. Svarbu suprasti, kad šis laikas apima ne tik važiavimą. Jame įskaičiuotas ir laikas, reikalingas surinkti grupinį krovinį Anglijoje (paprastai 1 diena), perplukdimas per Lamanšą (Dover-Calais arba Dover-Dunkirk keltais, kurie trunka apie 1,5–2 valandas), važiavimas per Europą (Prancūzija, Belgija, Vokietija, Lenkija, Lietuva) bei galutinė iškrovą Lietuvoje.

Esu matęs, kaip kai kurie brokerių paieškos portalai promise „2 dienas“, tačiau tai dažnai yra klaidinantis marketingas. Realistinis ir, svarbiausia, patikimas laiko įvertinimas yra 3–5 dienos. Reguliaraus tvarkaraščio reisai leidžia tiksliai numatyti, kada krovinys bus išvežtas ir kada atvyks. Jei krovinys išvyksta antradienį ryte, mes tiksliai žinome, kad jis bus Lietuvoje penktadienį arba šeštadienį, priklausomai nuo kelio eismo sąlygų ir muitinės apkrovos.

4. Ką reiškia „nuo durų iki durų“ (door-to-door) paslauga ir kodėl ji verta dėmesio?

Terminas „nuo durų iki durų“ (door-to-door) logistikoje reiškia visapusišką aptarnavimą, kai pervežėjas ima atsakomybę už krovinį nuo siuntėjo sandėlio ar buto Anglijoje iki pažangos gavėjo namuose ar sandėlyje Lietuvoje. Mano praktikoje tai yra aukso standartas, ypač kai kalbame apie patogumą.

Kai klientas pasirenka šią paslaugą, jis nėra įsitraukęs į tarpinius etapus. Jam nereikia vežti krovinio į mūsų terminalą Anglijoje, nereikia rūpintis, kaip jis pateks į keltą, o vėliau – kaip jį atsiimti iš mūsų terminalo Lietuvoje. Mūsų komanda surengia maršrutą taip, kad vairuotojas arba logistikos partneris Anglijoje atvyktų tiesiai pas jums. Tai taupo ne tik jūsų laiką, bet ir išvengia galimų pažeidimų perkraunant prekes iš vienos transporto priemonės į kitą.

Be to, ši paslauga apima ir visus dokumentus. Mums nereikia, kad siuntėjas važiuotų į uostą dėl formalumų – viską darome elektroniniu būdu. Asmenims, kurie persikėlia gyventi iš Anglijos, tai yra ypač svarbu. Įsivaizduokite, kad jums reikėtų sužiūrėti, kaip pervežti baldus iš Lesterio į Kauną. Pasirinkę „door-to-door“ variantą, jums tiesiog reikia palaukti vairuotojo, kuris padės pakrauti, o Lietuvoje – kitos komandos, kuri iškraus ir, jei reikia, padės daiktus patalpoje. Tai maksimalus patogumas, už kurį verta sumokėti.

5. Kaip apskaičiuojamas krovinių pervežimo kainą ir ką reiškia „už 1 kubą“?

Kainodara tarptautiniuose pervežimuose dažnai kelia painiavą, todėl paaiškinsiu tai paprastai. Kai kalbame apie grupinius krovinius (kai viename sunkvežimyje vežami kelių klientų daiktai), kaina dažniausiai skaičiuojama pagal užimamą tūrį – kubinius metrus (m³). Kartais taikomas ir svorio apribojimas (pvz., 1 m³ = 200 kg), tačiau dauguma prekių (baldai, dėžės, asmeniniai daiktai) neturi tokio tankio, kad svoris viršytų tūrį.

Pavyzdžiui, jei turite 10 standartinių judesių dėžių („Moving boxes“), tai užima apie 1 m³ tūrio. Žinodami mūsų kainą už kubą, galite lengvai suskaičiuoti apytikslę išlaidą. Reguliaraus tvarkaraščio reisai dažnai siūlo lankstesnes kainas, nes mums užtenka užpildyti sunkvežimį kryptingai – mes jau ir taip važiuojame į Angliją ir atgal, todėl galime pasiūlyti geresnes sąlygas nei vienkartiniai reisai.

Taip pat svarbu paminėti, kad į kainą dažniausiai įeina: krovimo darbai Anglijoje (jei tai nurodyta), transportavimas, keltų bilietai, degalai, vairuotojo darbas ir muitinės išlaidos (deklaravimas). Klientui visada reikia klausti, ar kaina yra „galutinė“, ar yra paslėptų mokesčių, tokių kaip „priešmokinis mokestis“ terminaluose. Aš visada stengiuosi pateikti aiškią, be jokių prievadų kainą, nes tikimas verslas pagrįstas aiškumu.

6. Kokius krovinius galima vežti reguliariais reisais, o kokie yra draudžiami?

Reguliarios krovinių linijos iš Anglijos dažniausiai yra pritaikytos bendriesiems kroviniams (general cargo). Tai reiškia, kad galime vežti beveik viską: nuo mažų siuntinių ir dėžių iki didelių baldų komplektų, technikos, motociklų (jei jis sutalpinamas į furgoną arba yra specialiai užfiksuotas) ir netgi pavienių paletų su prekėmis parduotuvėms.

Tačiau yra apribojimų, kuriuos būtina žinoti. Negalima vežti pavojingų krovinių (ADR), tokių kaip degiosios medžiagos, sprogmenys ar chemikalės, jei transportas nėra specialiai pritaikytas ir sertifikuotas. Taip pat draudžiama vežti gyvūnus (jie turi būti vežami atskirais, specialiais reisais su veterinarinėmis kontrolėmis), maisto produktus, kurie gali sugesti be šaldymo (pvz., šviežia mėsa), bei alkoholio ar tabako gaminius dideliais kiekiais be specialių licencijų.

Taip pat reikia atsargiai elgtis su vertybėmis. Brangiais meno kūriniais, dideliais kiekiais pinigų ar brangiaisiais metalais mes nevežiame standartiniais reisais dėl aukšto rizikos ir draudimo apribojimų. Jei abejojate, ar jūsų krovinys tinka į standartinę liniją, visada geriau pasikonsultuoti iš anksto. Mano patirtis rodo, kad ankstyvas aptarimas išvengia nereikalingo nusivylimo ir laiko švaistymo.

7. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Saugumas – tai prioritetas nr. 1 mūsų versle. Per 20 metų esu mačęs nemažai incidentų, todėl žinau, kad prevencija yra geriausias gydymas. Reguliariuose reisuose naudojami modernūs sunkvežimiai su „Hard body“ (kieto korpuso) kėbulais, o ne atviros priekabos. Tai reiškia, kad jūsų krovinys yra apsaugotas nuo lietaus, sniego, drėgmės ir, kas svarbiau, – nuo nusikaltimo.

Kiekvienas krovinys, įkeliamas į grupinį reisą, yra užfikuojamas. Anglijoje, paimant krovinį, vairuotojas arba logistikos partneris padaro nuotraukas, užfiksuoja būklę. Tuo pačiu būdu daroma ir iškraunant Lietuvoje. Jei atsiranda ginčų (pvz., dėžė sutrumpėjo), šios nuotraukos ir surašymo aktai (protokolas) yra pagrindas draudimo išmokai gauti.

Be fizinės apsaugos, naudojame ir GPS stebėjimo sistemas. Mūsų dispečeriai 24/7 seka, kur yra transporto priemonė. Jei sunkvežimis sustoja neplanuotame taške arba vairuotojas vėluoja, mes tuojau pat sužinome ir galime imtis veiksmų. Taip pat visi mūsų vairuotojai yra patikrinti, turi reikiamus pažymėjimus ir ilgametę patirtį tarptautiniuose reisuose. Saugumas užtikrinamas ne spynomis (nors jos ir naudojamos), o o profesionaliu požiūriu ir procesų kontrolėmis.

8. Ar galiu sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

Žinoma, šiuolaikinė logistika be technologijų neįsivaizduojama. Anksčiau tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo, kad sužinotume, kur jis yra. Šiandien situacija kitokia. Kai klientas pasikrauna mūsų reguliaraus reiso, jis gauna unikalų siuntos numerį (Tracking ID).

Naudojant šį numerį, klientas gali stebėti savo krovinio būklę mūsų svetainėje arba per specialią mobiliąją aplikaciją. Sistema rodo tokius etapus kaip: „Krovinys surinktas Anglijoje“, „Krovinys kelyje / perplukdomas“, „Krovinys atvyko į Lietuvos terminalą“, „Krovinys išduodamas gavėjui“.

Tai suteikia klientui ramybės. Jums nereikia nerimauti, ar siunta neprarasta kažkur tarp Berlyno ir Varšuvos. Be to, automatinius pranešimus (SMS arba el. paštu) siunčiame esminių įvykių metu, pvz., kai krovinys artėja prie iškrovos vietos. Taip galite laiku pasiruošti priimti prekes arba susitarti su sandėlininkais. Šis skaidrumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl klientai renkasi profesionalias kompanijas, o ne „vėžėjus iš skelbimų“.

9. Kas atsitinka, jei krovinys sugenda arba dingsta?

Tai nemalonė tema, bet apie ją būtina kalbėti atvirai. Nors mes darome viską, kad išvengtume nusiskundimų, rizika egzistuoja. Jei dėl mūsų kaltės (pvz., netinkamas užtvirtinimas, avarija) krovinys yra pažeistas arba dingsta, veikia krovinio draudimas (CMR draudimas).

Pagal tarptautinius konvencijas, pervežėjas yra atsakingas už krovinį nuo priėmimo momento iki jo perdavimo gavėjui. Jei įvyk incidentas, turi būti sudarytas komercinio neįskaitomo aktas (arba pažeidimo protokolas) vietoje. Šis dokumentas yra pagrindas prašant draudimo išmokos.

Mano patirtis rodo, kad greitas ir tikslus incidento fiksavimas užtikrina sklandų draudimo išmokos gavimą. Mes, kaip pervežėjai, turime atsakomybės draudimą, kuris dengia žalą iki tam tikros sumos (paprastai pagal SDR konvenciją). Tačiau aš visada patariu klientams patikrinti, ar ši suma padengia visą jų krovinio vertę. Jei vežate labai brangias prekes, verta pagalvoti apie papildomą draudimą. Tačiau standartiniais atvejais (baldai, asmeniniai daiktai, įprastos prekės) mūsų standartinis draudimas visiškai užtikrina jūsų interesus.

10. Kaip turi būti paruošti kroviniai pervežimui, kad būtų užtikrintas greitas ir patogumas?