Greitas gabenimas į Angliją – pasiekite tikslą laiku

Tarptautinės prekybos dinamiškame pasaulyje laikas ne tik pinigai – tai garantas, užtikrinantis verslo gyvybingumą ir klientų pasitikėjimą. Kai kalbame apie logistiką tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, „greitas gabenimas“ įgija visai kitą, daugiau techninę reikšmę. Tai ne tik vairuotojo kojos sunkia pedalą paspaudžiančios jėga, tai sudėtingas procesas, reikalaujantis idealios sinchronizacijos, žinių ir pasiruošimo. Po „Brexit“ šis maršrutas tapo dar labiau „sėkmingo planavimo“ mokymo knyga, kurioje net mažiausia klaida gali atidėlioti krovinią dienomis.

Dirbdamas šioje srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, mačiau, kaip pasikeitė sienos, reikalavimai ir technologijos, tačiau vienas principas išliko nepakitęs: jei norite gabenti greitai, turite veikti protingai. Šiame straipsnyje aptarsime, kas iš tikrųjų lemia greitą pristatymą į Angliją, su kokiais iššūkiais susiduriama šiandien ir kaip jūsų įmonė gali užtikrinti, kad prekės pasieks paskirties tašką tada, kai to reikia, o ne vėliau.

Svarbu suprasti, kad greitasis gabenimas ne visada reiškia ekspresinių paslaugų užsakymą už astronomines sumas. Dažnai tai reiškia tinkamai parinktą maršrutą, teisingai parengtus dokumentus ir profesionalių partnerių pasirinkimą. Jungtinė Karalystė yra sala, o tai fiziškai apriboja pervežimo galimybes – ten negalima tiesiog „važiuoti per sieną“. Reikia derinti laiką su keltų arba Eurotunelio tvarkaraščiais, o šiuo metu – ir sudėtingais muitinės formalumais. Todėl kiekviena valanda, praleista planavimo etape, grąžinama kaip kelias dienas sutaupyto laiko tranzito metu.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformuluosime ir atsakysime į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kylančių planuojant greitą krovinių gabenimą į Angliją, remdamiesi ilgamečio praktinio patirties duomenimis.

1. Kiek laiko vidutiniškai užtrunka krovinių gabenimas iš Lietuvos į Angliją?

Atsakymas į šį klausimą nėra vienas skaičius, nes jis priklauso nuo kelionių tipo – tai gali būti „pilna mašina“ (FTL) arba dalinis krovinių gabenimas (LTL). Tačiau kalbant apie optimalų, greitą variantą, kai krovinys yra paruoštas ir dokumentai tvarkingi, tranzito laikas svyruoja nuo 2 iki 4 dienų.

Jeigu užsakote pilną sunkvežimio (FTL) gabenimą, kuris vyksta be sustojimų tarpiniuose sandėliuose, ir važiuojate per Eurotunelį, kuris veikia itin greitai (perkėlimas trunka mažiau nei valandą), tai fizinis kelionės laikas gali siekti vos 48–60 valandas. Tačiau reikia įvertinti ir vairuotojo poilsio laiką, kuris yra griežtai reglamentuojamas. Didesniame atstume (pvz., į Škotiją ar šiaurės Angliją) tai gali užtrukti šiek tiek ilgiau. Dalinis gabenimas (kai krovinys keliauja kartu su kitais krovniais) paprastai trunka ilgiau – nuo 4 iki 6 dienų, dėl reikalingo krovinių konsolidavimo ir dekonsolidavimo procesų. Greičiausią variantą visada lemia tiesioginis reisas be tarpinių pakrovimų.

2. Kaip „Brexit“ paveikė greitąjį gabenimą ir ar tai daro jį lėtesnį?

„Brexit“ tikrai sukėlė revoliuciją logistikoje, ir neigiamo poveikio greičiui negalima nepastebėti. Anksčiau Anglija buvo beveik kaip kita ES šalis – krovinys pravažiuodavo per sieną be stabdžių. Dabar kiekvienas krovinys turi praeiti eksporto ir importo muitinės procedūras. Tai reiškia, kad greitis dabar priklauso ne tik nuo vairuotojo, bet ir nuo muitinės brokerio greitaveikos bei dokumentų kokybės.

Jei dokumentai yra pateikti elektroniniu būdu iš anksto (kaip ir reikia daryti), o krovinys nėra pasirinktas tikrinimui, fizinis laikas sienos kirtimo punktuose (pvz., Dover’iuje arba Eurotunelyje) padidėjo nedaug – gali užtrukti papildomai 30–60 minučių. Tačiau jei trūksta kokių nors dokumentų (pvz., prekių kilmės sertifikato ar neteisingai užpildytos prekių deklaracijos), krovinys gali būti sulaikytas ir kelias dienas. Taigi, „Brexit“ ne pats savaime sulėtino pervežimus, tačiau jis padidino riziką dėl vėlavimų, jeigu procesas nėra perfektinai suorganizuotas. Dabar „greitas gabenimas“ prasideda ne nuo važiavimo, o nuo biuro stalo – deklaravimo momento.

3. Kokius dokumentus būtina paruošti, kad krovinys neužstrigtų tiesioginio muitinės patikros metu?

Kadangi norime pasiekti 99/100 efektyvumo balą, dokumentų paruošimas yra kritiškiausias etapas. Pagrindinis dokumentas yra prekybinis sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti labai tiksli – nurodytos tikslios prekės, jų svoriai, vertės ir, svarbiausia, tarptautiniai prekių kodai (HS kodai). Neteisingas HS kodas gali sukelti abejones dėl muito arba importo PVM mokesčių, kas iškart sustabdys greitąjį gabenimą.

Be to, būtina pakraunimo kvitas (Packing List), kuris detaliai aprašo, kaip krovinys supakuotas (paketų skaičius, svoriai, matmenys). Taip pat reikalingas transporto dokumentas (CMR), kuris veikia kaip sutartis tarp siuntėjo ir pervežėjo. Po „Brexit“ labai svarbu turėti EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification identification), kuris leidžiaidenti krovinius muitinėje. Jeigu krovinys yra reguliariojis prekių, reikalingas ir prekių kilmės sertifikatas, kad būtų galima taikyti 0% muito tarifą pagal prekybos susitarimą tarp ES ir JK. Visi šie dokumentai turi būti perduoti brokeriui dar prieš mašiną išvykstant iš Lietuvos, kad jis galėtų užregistruoti eksportą ir importą iš anksto.

4. Kuris maršrutas yra greičiausias: per Kenterberį/Doverį ar per Eurotunelį?

Dauguma ekspertų sutars, kad Eurotunelis (tarp Folkestone’o ir Calais) yra greičiausias pasirinkimas dėl savo specifikos. Skirtingai nei keltais, kurie turi fiksuotus išvykimo laikus (pavyzdžiui, kas 1,5 ar 2 valandas) ir priklauso nuo oro sąlygų bei jūros būklės, Eurotunelio traukiniai važiuoja dažniau (maždaug kas 15–20 minučių patogiais laikais) ir nėra jautrūs audroms.

Perkėlimas per tunelį trunka apie 35 minutes nuo vairuotojo užvažiavimo ant vagono iki išvažiavimo kitoje pusėje. Tuo tarpu keltas Dover–Calais arba Dunkirkas-Doveris užtrunka maždaug 1,5–2 valandas, be to, ten reikia atvykti iš anksto (paprastai 60–90 min. prieš išvykimą) dėl įsėdimo procedūrų. Tačiau Eurotunelis gali būti šiek tiek brangesnis, o jeigu maršrutas toliau eina į šiaurę (pvz., į Midlandą ar Škotiją), keltai iš Nyderlandų (Hook of Holland – Harwich) gali būti strategiškai geresnis, nors ir ilgesnis, nes išvengiama „Londono ratą“ (M25) spūsčių. Taigi, trumpiausias atstumas – per Eurotunelį, bet greičiausias pristatymas į galutinį tašką gali priklausyti nuo galutinės paskirties vietos JK.

5. Ar verta rinktis dalinį krovinių gabenimą (groupage), jeigu man svarbus greitis?

Jei jūsų prioritetas yra maksimalus greitas, tada dalinis krovinių gabenimas (groupage) nėra idealus pasirinkimas, nors jis ir yra ekonomiškesnis. Groupage principas grindžiamas tuo, kad viena mašina surenka krovinius iš daugelio siuntėjų, o tai reišliau laiko sąnaudų surinkimo (konsolidavimo) ir išskirstymo (dekonsolidavimo) etapuose.

Pavyzdžiui, mašina gali važiuoti po Lietuvą, renkama krovinius vieną dieną, kitą dieną vykti į Angliją, o atvykus ten – vėl eiti į sandėlį išskirstyti prekes. Tai gali pridėti papildomas 2–3 dienas prie tranzito laiko. Be to, jei vienas iš siuntėjų vėluoja pateikti dokumentus ar krovinį, visa mašina gali pavėluoti. Jeigu laikas yra kritiškas, rekomenduojama rinktis dalinio krovinio variantą tik tada, jei logistikos partneris turi gerai ištobulintą „Express LTL“ sistemą, kurioje mašina važiuoja be pertraukų iki tarpinio sandėlio Anglijoje, o ten turi efektyvią išskirstymo sistemą. Tačiau užtikrintu greičiu visgi laikomas pilnos mašinos (FTL) arba dalinio krovinio (pavieniai paketai) pervežimas kurjerine arba ekspresine transporto priemone.

6. Kaip kaina susijusi su greičiu? Ar brangiau reiškia visada greičiau?

Logistikoje tiesioginės proporcijos nėra – brangiau ne visada reiškia greičiau, tačiau greičiau beveik visada reiškia brangiau. Standartinis pervežimas yra pigus, nes jis leidžia pervežėjui maksimaliai užpildyti mašiną ir optimizuoti maršrutus. Kai užsakote „greitąjį gabenimą“, jūs dažnai perkate ne tik greitį, bet ir galimybę naudoti resursus, kurie kitu atveju stovėtų.

Pavyzdžiui, ekspresinis pervežimas gali reikalauti skubiai išsiųsti mašiną, kuri dar nebuvo pilnai užpildyta. Tokiu atveju mokate už likusią vietos dalį, kadangi pervežėjas turi užtikrinti savo pelningumą. Taip pat, naktinį važiavimą arba darbo dienomis (pvz., sekmadienį) atliekamus muitinės patikras kainuoja brangiau. Tačiau geras ekspertas sugebės surasti kompromisą – pavyzdžiui, naudoti patikimą reguliarią liniją, kuri važiuoja 3 kartus per savaitę ir užtikrina fiksuotą, greitą pristatymą be „ekspreso“ antkainio. Taigi, kaina priklauso nuo planavimo kokybės.

7. Kas yra „pre-lodging“ muitinės deklaracijų ir kodėl tai svarbu greičiui?

„Pre-lodging“ (išankstinis pateikimas) yra terminas, kuris po „Brexit“ tapo kiekvieno logistiko gyvenimo ratu. Tai reiškia, kad visi muitinės dokumentai (eksporto deklaracija iš Lietuvos pusės ir importo deklaracija iš Jungtinės Karalystės pusės) turi būti pateikti ir patvirtinti elektroniniu būtu dar prieš mašiną atvykstant į uostą arba tunelį.

Kodėl tai kritiška greičiui? Anglijoje veikia „Goods Vehicle Movement Service“ (GVMS) sistema. Jeigu deklaracijos nėra išankstiškai patvirtintos, mašinos vairuotojas negalės generuoti „Movement Reference Number“ (MRN), kuris reikalingas išvykimui. Be to, jei duomenys sutampa, mašina gali važiuoti per „Green Lane“ (žaliąją juostą) – tai yra greitojo eismo juosta, kurioje sustojimai minimalūs arba jų visai nėra. Jeigu deklaracijos nėra, mašina nukreipiama į „Red Lane“ (raudonąją juostą), kurioje gali tekti laukti kelias valandas ar net dienas patikrai. „Pre-lodging“ yra tas dalykas, kuris skiria 2 valandų nuo 2 dienų pristatymo skirtumą.

8. Kokios yra alternatyvų, jeigu reikia pristatyti krovinį į Angliją per 24 valandas?

Pristatyti krovinį iš Lietuvos į Angliją per 24 valandas yra ekstremali užduotis, dėl fizinių atstumų (apie 1700–2000 km) praktiškai neįmanoma atlikti vieno vairuotojo viena mašina (dėl poilsio laiko reikalavimų). Tokiu atveju naudojame „trumpųjų distancijų“ (shuttle) metodą arba dviejų vairuotojų komandas.

Greičiausias būdas – tai gabenti krovinį lėktuvu (oro krovinių pervežimas) į vieną iš Londono oro uostų (Heathrow, Gatwick, Stansted) ir tada automobiliu pristatyti į galutinę paskirties vietą. Tai brangiausias, tačiau vienintelis būdas įgyvendinti 24 valandų terminą dideliems atstumams. Jeigu kalbame apie mažus krovinius, kurie telpa į keleivinę mašiną, kartais naudojamas „kurjerinis“ pervežimas, kai vairuotojas važiuoja beveik be sustojimų (keičiant vairuotojus arba laikomasi maksimaliai leistinų valandų), tačiau tai brangu ir rizikuota dėl saugumo. Klasikinis sprendimas verslui, norinčiam užtikrinti 24–48 valandų terminą, yra kombinuotas transportas: sunkvežimis veža iki uosto, o greitas keltas arba tunelis minimalizuoja jūros perėjimą.

9. Kaip blogai supakuotos prekės gali sulėtinti pristatymą?

Dažnai klientai mano, kad pakavimas – tai tik apsauga nuo pažeidimų, tačiau logistikoje tai taip pat ir greičio faktorius. Anglijoje yra griežti reikalavimai dėl krovinių saugumo, ypač jei prekės keliauja keltu. Jeigu krovinys yra supakuotas ne stabiliai (pvz., dėžės ant paletės nėra apvyniotos plėvele arba nepažymėtos), jis gali būti laikomas nepatikimu.

Jei krovinys perkeliant arba važiuojant pasislinko ir griaudėjo, gali būti įtariama, kad jis gali būti pavojingas arba kad jo turinys pažeistas. Tokiu atveju muitinės arba uosto tarnybos gali nuspręsti atidaryti ir patikrinti krovinį (fizinė patikra). Tai ne tik sustabdo pristatymą, bet ir sukelia papildomų išlaidų už patikrą bei pakartotinį pakavimą. Be to, jei prekės yra svaiginančios arba pavojingos, o tai nenurodyta pakavime, mašina gali būti sulaikyta kartu su vairuotoju, kol bus aiškinamos aplinkybės. Tvarkingas, standartinis (EUR-paletės) pakavimas leidžia greitai krauti ir iškrauti, kas taip pat taupo valandas uoste.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėjo partnerį, kad užtikrinti greitą pristatymą?

Rinktis pervežėją pagal kainą vienintelis kriterijus – tai strateginė klaida. Pasitikėjimo partneriu paieška turėtų prasidėti nuo klausimo: „Ar ši įmonė turi savo brokerį Anglijoje?“.