Greitas daiktų pristatymas iš Anglijos už gerą kainą: Eksperto vadoras

Šiuolaikinėje logistikos erdvėje, ypač po didelių geopolitinių pasikeitimų, tokių kaip „Brexit“, daugelis verslo atstovų ir asmeninių klientų susiduria su iššūkiu, ieškodant optimalaus sprendimo prekių pervežimui iš Jungtinės Karalystės. Dažnai girdime vieną tą patį klausimą: „Kaip padaryti, kad prekės atkeliautų greitai, bet mokėčiau ne per daug?“. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbęs šioje srityje, galiu drąsiai teigti, kad „greitai“ ir „pigiai“ retai kada eina ranka rankon su logistika, tačiau yra būdų tai subalansuoti. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, aiškindamas, kaip veikia rinka, ką turėtumėte žinoti prieš užsakydami transportą ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kuriančių nereikalingas išlaidas.

Anglija (arba tiksliau, Jungtinė Karalystė) visada buvo vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Mums nebe naujiena matyti prekybos centruose britiškas prekes arba verslo įmonių užsakymus iš šios šalies tiekėjų. Tačiau pastaraisiais metais procesas tapo sudėtingesnis. Anksčiau tai buvo tiesiog važiavimas per kanalą, o dabradien tai sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo, dokumentų tvarkos ir supratimo, kas vyksta „po gaubtu“. Klientams dažnai atrodo, kad tiesiog reikia paduoti dėžę vairuotojui, tačiau realybėje už šiuo veiksmu slepiasi valandų trukmės planavimas, muitinės procedūros ir logistiniai sprendimai.

Norint gauti gerą kainą ir greitą pristatymą, būtina suprasti ne tik savo poreikius bet ir logistikos kompanijų veikimo principus. Mes apžvelgsime pagrindinius aspektus, kuriais remiasi profesionalių pervežėjų sprendimai, ir atsakysime į klausimus, kurie dažniausiai kyla planuojant siuntą. Nesvarbu, ar esate didelė įmonė, planuojanti importuoti konteinerį prekių, ar asmuo, norintis parsivežti baldus iš internetinės aukciono salės, principai išlieka panašūs. Sėkmingas transportas – tai ne atsitiktinumas, o gerai suplanuota sistema.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos klientai užduoda dažniausiai, bei pateikiau išsamius atsakymus, pagrįstus ilgamete praktika. Tikimasi, kad tai padės jums suprasti proceso niuansus.

1. Kiek laiko paprastai trunka siuntos pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai vienas populiariausių klausimų, tačiau atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, kokį pristatymo metodą pasirinksite. Jei kalbame apie dalinių krovinių (konsoliduotų siuntų) pervežimą, tai standartinis terminas svyruoja nuo 5 iki 10 darbo dienų. Kodėl tiek ilgam? Kadangi siunta turi nukeliauti iš jūsų tiekėjo sandėlio į mūsų terminalą Anglijoje, ten būti supakuota į bendrą krovininį automobilį su kitų klientų siuntomis, apeiti Lamanšo sąsiaurį (įskaitant kelionę keltu arba po tuneliu), atvykti į Lietuvos terminalą ir tik tada būti išvežta pas gavėją.

Jei jums reikalingas greitas pristatymas, yra galimybė naudotis „ekspresinio“ pervežimo paslauga. Tokiu atveju, jums skiriamas atskiras automobilis (dažniausiai nedidelis 3,5 t sunkvežimis su pakėlikliu), kuris vyksta tiesiai iš siuntėjo adreso pas jus. Tokiu atveju prekės gali atvykti per 2–3 dienas (priklausomai nuo kelto tvarkaraščio ir muitinės). Tačiau būkite pasiruošę tam, kad šis greitis kainuos gerokai brangiau, nes mokate už viso automobilio vietą, o ne tik už užimtą erdvę jūsų siuntai.

Taip pat reikia atsižvelgti ir į muitinės procedūrų trukmę. Jei dokumentai yra neteisingai užpildyti ar trūksta pridėtinių, siunta gali užstrigti sandėlyje arba prie pat sienos, kas prailgins pristatymo terminą dienomis ar net savaitėmis. Todėl teisingai paruošti dokumentai – tai pusė sėkmės siekiant greito pristatymo.

2. Nuo ko priklauso krovinio pervežimo kaina ir kaip ją sumažinti?

Kainos formavimas logistikoje yra sudėtinga lygtis. Pagrindiniai komponentai yra kuro kaina, vairuotojo darbo užmokestis, keltų bilietų kaina ir, žinoma, pačios transporto kompanijos marža. Tačiau klientams svarbiausia suprasti, kaip skaičiuojama jų konkreti siunta. Dauguma kompanijų taiko taip vadinamą „kubaturą“ arba „metrinį“. Tai reiškia, kad kaina skaičiuojama pagal tai, kiek vietos jūsų siunta užima automobilyje (1 ilgio metras = apie 1700 kg maksimalios masės arba 1 kubinis metras).

Norint gauti gerą kainą, svarbu tiksliai nustatyti savo krovinio matmenis ir svorį. Jei sakyte, kad turite „nedidelę dėžę“, o ji atsiduria būti 2 metrų ilgio ir sveria 500 kg, logistika bus priversta keisti planus, o kaina gali išaugti momentiškai. Kaina taip pat priklauso nuo adreso Anglijoje – siunta iš Londono arba jo pietų dalių bus brangesnė nei iš šiaurinių rajonų dėl didesnių užvažiavimo apribojimų ir didesnio eismo intensyvumo.

Kaip ją sumažinti? Pirmiausia, jei neskubate, pasirinkite konsoliduotą pervežimą (dalinių krovinių). Jei turite galimybę, atsiimkite prekes iš mūsų terminalo Anglijoje arba atiduokite į mūsų terminalą Lietuvoje (taip sutaupysite už važiavimą prie adreso). Taip pat, stenkitės, kad prekės būtų supakuotos ant standartinių paletės (EUR) dydžio – tai leidžia efektyviau užpildyti sunkvežimį ir kompanijoms gali siūlyti mažesnes kainas.

3. Kaip „Brexitas“ pakeitė siuntimo procedūras ar kas pasikeitė po 2021 metų?

„Brexitas“ buvo didžiausias virsmas pervežimų srityje per pastaruosius dešimtmečius. Iš esmės, Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, kas reiškia, kad kiekviena siunta turi praeiti importo deklaravimo procedūrą. Anksčiau prekės važiuodavo be sustojimų kaip ES viduje, o dabradien jas turi „išlaisvinti“ muitinė.

Tai reiškia, kad prieš pristatant siuntą, turi būti pateikta prekių deklaracija (Import Declaration). Ją gali užpildyti gavėjas (Lietuvoje) arba pervežėjo atstovas. Be šios deklaracijos, siunta negali liesti ES teritorijos. Tai taip pat reiškia, kad atsirado papildomi mokesčiai: PVM (Pridėtinės vertės mokestis) ir galimai muito mokestis (priklausomai nuo prekių kilmės ir tipo).

Klientams svarbu suprasti, kad be EORI numerio (EK ekonominio operatoriaus registracijos ir identifikavimo numerio) importas iš Anglijos neįmanomas. Jei verslo atstovas šio numerio neturi, jis turi jį gauti prieš planuodamas siuntą. Be to, dokumentacija turi būti tvarkinga – komercinės sąskaitos (invoices) turi būti išrašytos anglų kalba, nurodyant prekių kodus (HS codes), svorius ir tikslias kainas. Neteisinga dokumentacija po „Brexit“ yra pagrindinė siuntų užstrigimo priežastis.

4. Kas yra dalinių krovinių konsolidacija ir kada ji apsimoka?

Konsolidacija (arba grupinis pervežimas) – tai procesas, kai keletas mažesnių krovinių iš skirtingų siuntėjų sujungiami į vieną didelį sunkvežimį. Tai yra efektyviausias būdas pervežti mažas siuntas (pvz., kelios paletės, 10–20 dėžių, baldai). Šis metodas leidžia klientams mokėti tik už užimtą vietą, o ne už visą automobilį.

Konsolidacija apsimoka tada, kada jūsų krovinio svoris ar tūris užima mažiau nei 8–10 vietų (ILM) sunkvežimyje. Jei turite mažiau nei 2–3 paletes, tai vienintelis racionalus būdas pervežti prekes ekonomiškai. Procesas vyksta taip: mes surenkame krovinius iš mūsų klientų Anglijoje, juos padedame į bendrą mašiną, kurią vairuotojas vezia į Lietuvą. Atvykus į Lietuvą, krovinys iškraunamas, pereina muitinę ir tik tada išvežamas pas klientus.

Trūkumas – tai laikas. Kadangi reikia surinkti pilną mašiną, gali tekti palaukti 1–2 dienas Anglijoje. Taip pat, krovinys gali būti perkraunomas (perkraunamosios operacijos) Lietuvos terminale, kas reiškia papildomą rankų darbą. Tačiau, jei kaina yra prioritetas, o skubos nėra, konsolidacija yra geriausias pasirinkimas.

5. Kokius dokumentus reikia paruošti siuntant prekes iš JK?

Dokumentų tvarka yra kritinis elementas, ypač po „Brexit“. Be teisingų dokumentų siunta nepraeis muitinės, o uždelstimas prives šią brangiai. Pagrindinis dokumentas yra Komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Joje turi būti nurodytas: * Siuntėjo ir gavėjo duomenys (adresai, pavadinimai, kontaktai). * Detalus prekių sąrašas su prekės pavadinimu. * Prekių kodai (HS arba TARIC kodai) – tai skaitmeninis kodas, apibrėžiantis prekę. * Kiekis (vienetai, svoris, tūris). * Prekės vertė (be PVM, jei įmonė PVM mokėtoja). * Šalies kilmės kodas (pvz., GB arba CN, jei tai kinų prekės, atvežtos į Angliją).

Be to, jei prekės yra pavojingos (chemikalai, akumuliatoriai), reikalingi specialūs sertifikatai (MSDS). Jei prekės yra gyvūninės kilmės (maistas, odos), reikia veterinarinių sertifikatų. Jei prekės yra prekinio ženklo apsaugotos (pvz., „Nike“, „Apple“), gali prireikti autorinių teisių atstovo leidimo, kad muitinė neconfiskuotų siuntos kaip padirbtų.

Visada patariu klientams išsiųsti dokumentus el. paštu pervežėjui dar prieš tai, kai fizinis krovinys pasiekia terminalą. Tai leidžia iš anksto deklaruoti siuntą ir išvengti laukimo sandėlyje.

6. Ar reikia mokėti PVM ir muitą, ir kuo jie skiriasi?

Tai vienas painiausių dalykų klientams. Muitas (Customs Duty) – tai mokestis, kurį moka už patį faktą, kad prekės atvežamos iš trečiosios šalies (JK) į ES. Muito dydis priklauso nuo prekių rūšies (HS kodo) ir jų kilmės. Jei prekės pagamintos JK, dažnai muitas gali būti 0%, jei galioja „tolerancijos“ susitarimai („Zero Tariff“), tačiau tai tik tada, kai yra įrodymas apie kilmę. Jei prekės atvežtos iš Kinijos į Angliją ir vėliau siunčiamos į Lietuvą, muitas gali būti didelis (nuo 0% iki 20% ir daugiau).

PVM (Import VAT) – tai Pridėtinės vertės mokestis, kuris mokamas importuojant prekes. Lietuvoje standartinis PVM tarifas yra 21%, mažesnis gali būti tam tikroms prekėms (pvz., knygoms, vaistams). PVM skaičiuojamas nuo prekių vertės + muitas (jei toks yra) + transporto išlaidos iki ES sienos.

Gera žinia yra ta, kad jei esate registruota PVM mokėtoja įmonė Lietuvoje, šį importo PVM galite susigrąžinti (atsiskaityti) per deklaracijas VMI. Asmeniniais reikalais siunčiantys asmenys PVM turi mokėti grynaisiais pinigais (papildomai pasidarant PVM mokėtoju tam atvejui arba mokant per pervežėjo tarpininką). Dažnai pervežėjai siūlo „muitinės atstovavimo“ paslaugą, kai jie sumoka už jus šius mokesčius, o jums išrašo sąskaitą už paslaugas ir patį mokestį.

7. Kaip teisingai supakuoti krovinius, kad jie saugiai nukeliautų?

Pervežimas Anglija-Lietuva yra ilgas ir keliais etapais: krovimas į mašiną Anglijoje, plukdymas per jūrą (keltuose būna vibracija), važiavimas automagistralėmis, iškrovimas Lietuvoje. Jei krovinys blogai supakuotas, rizikuojate jį sugadinti. Patirtis rodo, kad pigiai supakuotos prekės dažniausiai pasidaro brangios, kai jos atvyksta sulaužytos.

Visada rekomenduoju naudoti paletes. Tai palengvina krovimą su šakėmis. Jei siunčiate dėžes, jos turi būti tvirtos, o ne „iš mažmeninės prekybos“. Dėžės turi būti suklijuotos, o ne tik sumedžiotos. Viršuje dėžės negali turėti tuščių tarpų – užpildykite jas popieriaus, putų arba burbuliuko plėvele.

Jei siunčiate baldus, jie turi būti išvynioti (jei tai galima) arba uždengti storu gofruotu kartonu ir užfiksuoti plėvele. Baldų kampai ypač pažeidžiami – naudokite kampų apsaugas. Jei krovinis yra nestabilus (pvz., ilgos lentos ar vamzdžiai), juos reikia pririšti prie paletės. Niekada nesiųskite „laisvų“ dėžių be paletės, jei jos neįeina į vieną didelę dėžę. Tokios siuntos gali būti priverstai perkraunomos (kas brangiau) arba sugadintos kitų krovinių spaudimo.

8. Kuo skiriasi „Door-to-Door“ ir „Terminal-to-Terminal“ pristatymas?

„Door-to-Door“ (Durų-į-duris) paslauga reiškia, kad mūsų vairuotojas atvyksta pas jūsų tiekėją Anglijoje, paima prekes ir pristato tiesiai į jūsų sandėlį ar namus Lietuvoje. Tai patogiausias, tačiau brangesnis variantas. Jums nereikia rūpintis transportu iki terminalo ar iš jo.

„Terminal-to-Terminal“ (Terminalas-į-terminalą) reiškia, kad jūs pats arba jūsų partneris turi atvežti prekes į mūsų sandėlį Anglijoje (pavyzdžiui, netoli Londono ar Birmingemo), o Lietuvoje jūs pats atvykstate pasiimti prekes iš mūsų terminalo. Šis pasirinkimas gali sutaupyti 20–30% nuo bendros kainos, nes išvengiame vairuotojo darbo užmokesčio už važiavimą prie adreso, kuris Anglijoje gali trukti valandą ar dėl įvairių apribojimų.

Tačiau čia reikia atsižvelgti į logistiką. Ar jūs turite automobilį, kuriuo galite atvežti paletę? Ar gavėjas Lietuvoje turi keltuvą? Jei ne, tada „Terminal-to-Terminal“ paslauga gali tapti problematiška, kai reikės samdyti taksi su keltuvu vietinei vežlaii. Dažniausiai verslo klientai, turintys savo transportą, renkasi terminalo paslaugas, o asmeniniai klientai – durų į duris.

9. Ar mano siunta yra apdrausta ir ką daryti, jei ji pažeidžiama?

Apdrausti siuntą yra būtina, nors dažnai klientai šią paslaugą atsisako siekdami sutaupyti keletą eurų. Pagal įstatymus, pervežėjo atsakomybė yra ribota (dažnai tai 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienai kilogramui arba fiksuota suma, pvz., 10–20 EUR už kg). Jei jūs siunčiate brangią elektroniką arba meninius kūrinius, ši kompensacija nebus pakankama.

Visada rekomenduoju pirkti „Visavertę draudimą“ (All Risk insurance). Jis paprastai kainuoja apie 0,3–0,5% nuo krovinio vertės. Jei įvyksta avarija, gaisras arba krovinys dingsta, draudimo kompanija sumoka visą prekių vertę.

Ką daryti, jei pastebėjote žalą? Pirmiausia, niekada nepasirašykite pristatymo dokumentų su pastaba „Be pastabų“, jei matote, kad dėžės sutrupdytos ar drėgnos. Ant gavimo kvito (CMR) turi būti parašyta „Su pastabomis: pažeistas pakavimas, matoma drėgmė“ ir t.t. Tik tokiu atveju galite kreiptis į draudimą.