Greita kelionė mikroautobusu iš Anglijos: Visiškas planavimo ir logistikos vadovas

Įvadas

Kelionė iš Anglijos į Lietuvą (arba atgal) mikroautobusu yra iššūkis, kurį sėkmingai įveikti gali tik tiksliai suplanavę kiekvieną detalę. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle, mačiau ne vieną kartą, kaip nepagirtas entuziazmas arba vėluojantis pasiruošimas verčia keleivius praleisti naktis prie Lamanšo sąsiaurio perkėlos arba gaišti valandas Prancūzijos muitinėse keliuose. Anglija nėra tiesiog kita šalis – tai sala, kuriai pasiekti reikalinga ne tik vairuotojo meistrystė, bet ir gila logistinės žinios.

Kai kalbame apie „greitą kelionę“, turime omenyje ne tik maksimalų greitį automagistralėse. Tai yra optimalus maršrutas, be priedėlių apdoroti dokumentai, tinkamas transporto priemonės pasirinkimas ir tikslus laiko planavimas, įskaitant poilsio pertraukas. Brexitas ir pasikeitusi muitinės kontrolės sistema sukūrė naujus iššūkius, kuriuos būtina atsižvelgti, jei norite, kad kelionė truktų ne ilgiau kaip 24–30 valandų (priklausomai nuo išvykimo vietos Anglijoje).

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir pateiksiu aiškų veiksmų planą. Nesvarbu, ar planuojate pervežti šeimą, verslo partnerius arba keliaujate grupės – šios žinios padės išvengti dažniausių klaidų, kurios atidėlioja atvykimą į tikslo vietą. Greitas pervežimas prasideda ne tuomet, kai užsukate variklį, o tada, kai pirmą kartą atidaryte žemėlapį.

Svarbu suprasti, kad mikroautobuso vairavimas Anglijoje ir kontinentinėje Europoje turi savus niuansus. Angliškas kairysis eismas, specifiniai greičio ribojimai ir daugybė vaizdo kamerų (speed cameras) gali padaryti didelę įskaitą į jūsų kelionės laiką ir biudžetą. Tuo tarpu žygiuojant per Europą, reikia derinti vairuotojo poilsio režimus su kelių eismo taisyklėmis, kurios Vokietijoje, Belgijoje arba Lenkijoje gali skirtis. Todėl, siekiant maksimalaus efektyvumo, reikia ne tik „spaisti“ dujų pedalą, bet ir strategiškai valdyti resursus.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime viską: nuo dokumentų tikrinimo iki techninio pasiruošimo, kad jūsų kelionė būtų ne tik greita, bet ir saugi bei be streso.

DUK

1. Koks yra greičiausias maršrutas mikroautobusu iš Anglijos į Lietuvą?

Greičiausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas yra per Doverio uostą (Anglija) ir Kalė (Prancūzija) arba Eurotunelį. Nors yra alternatyvų, tokių kaip perkėla iš Niukeslo į Amsterdamą ar iš Harvičo į Huką van Holandą, jos dažniausiai būna brangesnės ir ne visada suteikia laiko pranašumo, jei jūsų kelionė prasideda pietų arba vidurio Anglijoje.

Idealus maršrutas atrodo taip: išvykstame iš Londono arba aplinkinių miestų, važiuojame link Doverio (M20 automagistrale). Ten pasirenkame Eurotunelį (Eurotunnel Le Shuttle), kuris perveža transporto priemonę po sąsiauriu per 35 minutes. Tai greičiausias būdas patekti į žemyną, nes nereikia laukti, kol išsilaipinti keleiviai ir krovinys. Atvykę į Prancūziją (Calais), keliuojame per Belgiją (Liège), Vokietiją (Frankfurtas prie Oderio), Lenkiją (Poznanė, Varšuva) ir galiausiai į Lietuvą.

Visas šis maršrutas yra apie 1800–2000 km, priklausomai nuo konkrečios išvykimo vietos Anglijoje. Svarbu išvengti didžiųjų miestų spūsčių – pavyzdžiui, važiuojant pro Briuselį arba Antverpeną, verta naudotis apžvalgomis (apps) ir, jei įmanoma, rinktis apėjimo kelius (Ring roads). Vokietijoje, važiuojant autobanu, reikia atsižvelgti į darbo pradžios ir pabaigos laikus, taip pat į statybas, kurios ten yra dažnas reiškinys. Greičiausiai šį maršrutą įveikia patyrę vairuotojai, kurie geba derinti vairavimą su poilsio pertraukomis, kad nereikėtų sustoti ilgiau nei įmanoma.

2. Ar reikia specialių dokumentų mikroautobuso pervežimui po „Brexit“?

Taip, situacija pasikeitė po 2021 m. sausio 1 d. Dabar Jungtinė Karalystė nėra ES narė, todėl kertiant sieną, net ir su asmeniniu arba nuomojamu mikroautobusu, reikia turėti tvarkingus dokumentus. Pirmiausia, tai pasas arba asmens tapatybės kortelė (prieš išvykstant patikrinkite, ar jų galiojimo laikas nebaigiasi).

Jei mikroautobusas yra registruotas ne Lietuvoje (pavyzdžiui, Anglijoje arba Lenkijoje), būtina turėti „Green Card“ – Žaliąją kortą, kuri patvirtina, kad transporto priemonė turi privalomą draudimą, galiojantį Europos Sąjungoje. Be šios kortel�, transporto priemonė gali būti konfiskuota muitinėje, o toks įvykis uždraus bet kokią greitą kelionę.

Taip pat svarbu vairuotojo pažymėjimas (Driver Certificate of Professional Competence – CPC), jei kelionė yra komercinė. Jei tai yra privati kelionė (pavyzdžiui, nekomercinis keleivių pervežimas), CPC gali nebūti reikalingas, tačiau ribos turi būti aiškios. Muitinės pareigūnai gali klausti apie kelionės tikslą. Jei mikroautobuse yra daugiau kaip 8 vietos (neįskaitant vairuotojo), gali reikėti tarptautinio keleivių pervežimo leidimo (Community Licence), net jei tai nekomercinis reisas. Visada geriau turėti šią dokumentaciją užtikrintai, kad išvengtumėte paaiškinimų ir delsimų sienos kirtimo punktuose.

3. Ką daryti, jei mikroautobuse yra daugiau keleivių nei leidžiama vairuotojo pažymėjime?

Tai yra viena dažniausių klaidų, su kuriomis susiduria mėgėjai. Lietuvoje (ir daugelyje ES šalių) standartinis B kategorijos vairuotojo pažymėjimas leidžia vairuoti transporto priemones, kurios sveria iki 3,5 tonos ir turi ne daugiau kaip 8 vietas keleiviams (išskyrus vairuotoją). Jei jūsų mikroautobusas turi 9 ar daugiau vietų, jau reikalingas D1 kategorijos pažymėjimas.

Jei bandysite vairuoti 9-vietį mikroautobusą su B kategorija, rizikuojate gauti didelį baudą ir, kas blogiau, transporto priemonę gali areštuoti. Anglijoje policija yra itin griežta šiuo klausimu, ypač kai matyti, kad mikroautobusu keliauja didelė grupė žmonių, pvz., futbolo sirgaliai arba darbininkai.

Jei neturite reikalingos kategorijos, turite rasti vairuotoją, kuris turi D1 arba D kategoriją. Komerciniuose pervežimuose mums visada būna tinkamai kvalifikuoti vairuotojai. Jei planuojate privati kelionę, patikrinkite vairuotojo pažymėjimą dar prieš išvykstant. Negalima pasikliauti tuo, kad „angiškai leidžia“ ar „kadaise važiavau ir nebuvo problemų“. Taisyklės yra griežtos, o nuobaudų dydis gali sugadoti ne tik kelionę, bet ir biudžetą.

4. Kaip efektyviai planuoti poilsio pertraukas, kad nusileistume laikui?

Norint pasiekti greitą kelionę, poilsio pertraukas turi būti planuojamos kaip karo strategija. Pagal ES taisykles (ir taisykles, taikomas Anglijoje), vairuotojas privalo daryti pertraukas. Po 4,5 valandų vairavimo būtina atsipalaiduoti 45 minutes. Galima suskaldyti šią pertrauką (pvz., 15 min + 30 min), tačiau pilnai atsipalaiduoti reikia.

Mūsų patirtis rodo, kad geriausia važiuoti sisteminiu režimu: vairuotojas važiuoja 4,5 val., tada 45 min. valgo arba keičiasi su antruoju vairuotoju. Jei vairuotojas vienas, po 9 valandų vairavimo jis privalo atsisakyti nuo vairo 11 valandų (nepertraukiamas poilsis). Tai reiškia, kad be dviejų vairuotojų 24 valandų kelionė be ilgesnių sustojimų yra neįmanoma legaliai.

Kadangi siekiame greičio, sustojimus planuokite didžiuosiuose prekybos centruose prie automagistralių (pvz., „Service stations“ Anglijoje arba „Raststätten“ Vokietijoje). Ten galima greitai užsidėti maistą, nusipirkti kavos ir tualetuoti neprarasdama daug laiko. Venkite mažų degalinių miesteliuose, kur eilgės gali būti didelės. Taip pat verta naudotis aplikacijomis, kurios rodo degalinių užimtumą realiu laiku, kad nereikėtų šliužti į užimtas vietas.

5. Ar verta rinktis Eurotunelį ar laivą (ferry)?

Kadangi mūsų tikslas – greita kelionė, Eurotunelis (Eurotunnel Le Shuttle) beveik visada yra geriausias pasirinkimas. Kodėl? Paprastai: jūs atvykstate į terminalą, užsukate į vagoną, užeinate 35 minučių ir jau esate Prancūzijoje. Nereikia išlipti iš automobilio, nereikia laukti, kol išsilaipina kiti keleiviai, nėra jūros ligos rizikos.

Laivai (ferries) iš Doverio į Kalę ar iš Folkestone į Bulonę trunka apie 90 minučių. Prie to pridedamas laikas įplaukiant ir išplaukiant, laikas, praleistas lauke laukiant užkeltuvų. Be to, jei jūra yra audringa, laivai gali vėluoti arba atšaukti reisus, kas gali visiškai sugadoti grafiką. Eurotunelis veikia beveik nepriklausomai nuo oro sąlygų (išskyrus retus atvejus, kai vėjas per stiprus arba techniniai gedimai).

Tačiau reikia atsižvelgti į kainą. Eurotunelis dažnai būna brangesnis už bilietus į laivą, ypač jei perkama paskutinę minutę. Jei norite sutaupyti, laivas gali būti alternatyva, bet jei laikas – pinigai (kas dažnai būna pervežimuose), rinkitės tunelį. Be to, tunelyje dažniau galima rasti „flexiplus“ tipo bilietus, kurie leidžia važiuoti anksčiau arba vėliau be papildomo mokesčio, suteikiant lankstumo, jei užstrigsite Anglijoje spūstyse.

6. Kokios yra pagrindinės klaidos, kurios užtrumpina kelionę?

Dažniausia klaida – ydingas laiko planavimas Anglijoje prieš išvykstant. Angliškas „rush hour“ (piko valandos) yra bepročiškos. Jei planuojate išvykti iš Londono arba jo apylinkių ryte (7:00–9:30) arba vakare (16:00–19:00), prarastumite 2–3 valandas vien tik spūstyse. Mūsų patarimas: išvykite naktį arba labai anksti ryte (prieš 5:00 valandą).

Kita klaida – nepasiruošimas muitinės kontrolės zonoms. Nuo „Brexit“ Anglijoje įrengtos specialios „Kent Access Permit“ zonos, kurios gali būti uždarytos, jei eismas per didelis. Jei neturite teisingų dokumentų arba deklaruojate daugiau prekių nei leidžiama, sulaikymas gali trukti valandomis.

Taip pat dažnai pamirštama techninė būklė. Nėra nieko blogesnio, nei mikroautobusas sustojęs variklyje ant Vokietijos autobano dėl padangų problemų, kurios galėjo būti išspręstos prieš išvykstant. Prieš kelionę būtina patikrinti: padangų protektoriaus gylį (turi būti ne mažiau kaip 1,6 mm, bet rekomenduojama 3-4 mm), tepalus, skysčius (ypač vairo stiprintuvo ir stabdžių), šviesas ir dujų slėgį. Techninis gedimas kelyje užtrunka ne tik remonto laiką, bet ir laukimo pagalbos (angliškai „recovery“), kas gali trukti 4–5 valandas.

7. Kaip elgtis su greičio kameromis Anglijoje ir Europoje?

Anglijoje greičio kameros yra visur – nuo fiksuotų „Gatso“ kamerų prie mokyklų iki vidurinio juostos (Smart motorway) kamerų, kurios stebi greitį realiu laiku. Baudos už viršytą greitį gali būti didelės (100 svarų sterlingų ir daugiau), o jei esate užsienio vairuotojas, gali būti problema su mokėjimu. Naudokitės „GPS“ navigacijomis su radaru detekcija (nepaisant to, kad kai kuriose šalyse jų naudojimas yra oficialiai draudžiamas, bet įspėjimas apie greičio ribas yra legalus).

Vokietijoje situacija kitokia. Didesnėje autobanų dalies greičio ribos nėra (empfehlung 130 km/h), tačiau daugumoje vietų yra ribojimai (120, 100 arba 80 km/h), ypač arti miestų, statybų zonų arba sudėtingų posūkių. Vokiečių baudos už greičio viršijimą, ypač jei viršijama didesnė dalis, gali būti baisios. Be to, jei greitį viršysite labai daug, gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas vietoje.

Lenkijoje ir Lietuvoje taip pat griežtai stebimas greitis. Planuodami greitą kelionę, nepamirškite, kad greitis nėra pagrindinis veiksnys. Saugus ir tolygus važiavimas, be staigių stabdymų, leidžia išlaikyti vidutinį greitį aukštesnį, nei važiavimas „kipšo“ – tada kai spaudžiate prie žibintų, o tada stačiai stabdote. Tolygus eismas taupo kurą ir laiką.

8. Ką daryti, jei mikroautobusas sugenda užsienyje?

Tai scenarijus, kurio niekas nenori, bet į kurį reikia būti pasiruošus. Pirmiausia, turėkite su savimi „Green Card“ draudimo polisę, kurioje turi būti nurodytas pagalbos telefono numeris užsienyje. Dauguma draudimo kompanijų siūlo „Assistance“ paslaugas – jos organizuoja techninę pagalbą, vilkiką arba vietą viešbutyje.

Jei neturite tokio draudimo, skambinimas privatžiams vilkikams Vokietijoje ar Prancūzijoje gali kainuoti šimtus eurų. Be to, jei mikroautobusas yra sunkesnis nei 3,5 tonos, ne visi vilkikai gali jį pervežti (reikalingas specialus techninis pasirengimas).

Visada turėkite su savome papildomą raktų komplektą (jei užrakinate raktus viduje), papildomą tepalo, vandens ir mažą įrankių rinkinį. Jei problema maža (pvz., perdegusi lemputė arba pradėjusys šnypšti dirželis), bandykite išsiaiškinti patys, jei turite žinių. Tačiau jei tai variklio gedimas, nebandykite „gudruoti“ – skambinkite pagalbai. Mūsų patirtis rodo, kad bandymas vairuoti sugedusiu automobiliu dažnai baigiasi dar didesniu gedimu ir brangia remontu.

9. Ar galima vežti gyvūnus mikroautobusu iš Anglijos?

Taip, galima, tačiau yra griežtų taisyklių. Po „Brexit“ gyvūnų vežimas iš JK į ES tapo sudėtingesnis. Jei gyvūnas (šuo, katė arba ferretas) keliauja iš Anglijos į ES (įskaitant Lietuvą), jis privalo turėti mikroschemą (chip), galiojantį pasą ir, svarbiausia, gyvūno sveikatos priežiūros sertifikatą (Animal Health Certificate – AHC), kuris išduodamas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš išvykimą. Senasis „pet passport“ daugeliu atvejų nebėra galiojantis.

Be to, gyvūnas turi būti pateiktas bruceliozės ir echinokokozės testams (suo) prieš išvykstant. Tai reiškia, kad negalite tiesiog nuspręsti važiuoti rytoj – reikia planuoti gydytojo vizitą mažiausiai mėnesį (dėl bruceliozės testo rezultatų laukimo) išvykimo datai.

Kelionės metu gyvūnas turi būti laikomas uždarytoje narveliuje arba transporto priemonės dalyje, kur jis nekelia pavojaus vairuotojui. Kai kuriose keltų kompanijose gali būti apribojimų dėl gyvūnų skaičiaus ar dydžio, todėl būtina tai iš anksto pranešti. Jei nesilaikysite šių taisyklių, gyvūnas gali būti sulaikytas sienoje, o jums gali būti paskirta bauda.

10. Kaip apskaičiuoti kelionės išlaidas ir ką daryti, norint sutaupyti?

Kelionės išlaidos susideda iš kelių dalių: kuras, keltų/bilietai tuneliui, mokesčiai už kelius (vignettes) ir maistas/poilsis.