Greita kelionė mikroautobusu į Angliją ir atgal: Visas vadovas

Įvadas

Kelionė tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės jau daugiau nei dešimtmetį yra viena aktyviausių maršrutų Europoje. Tūkstančiai lietuvių keliauja šiuo keliu kasdien – vieni grįžta namo pas artimuosius, kiti keliauja darbo reikalais, o dar kiti – ieškoti naujų galimybių ar tiesiog praleisti atostogas. Per savo daugiau nei dvidešimt metų patirtį tarptautinių pervežimų srityje mačiau, kaip pasikeitė šios rinkos standartai ir keliautojų lūkesčiai. Anksčiau pagrindinis kriterijus buvo kaina – svarbiausia buvo nuvažiuoti kuo pigiau. Šiandien situacija kitokia: laikas tampa brangiausia valiuta, o keleiviai ieško ne tik ekonominio, bet ir patogumo bei, svarbiausia, greičio balanso.

Nors orų linijos siūlo greičiausius keliones tarp šalių, jos turi esminių trūkumų: ribotas bagažas, erdvės trūkumas ir, dažnai, ypatingas stresas dėl oro uosto procedūrų. Geografinė Lietuvos padėtis nusprendžia, kad kelionės į Angliją mikriuku (mikroautobusu) tampa optimaliu sprendimu tiems, kurie nori derinti patogumą su protinga kaina. Ši transporto rūšis per pastaruosius metus patyrė didžiulę technologinę ir organizacinę revoliuciją. Nebėra senųjų, dūzgiančių ir smirdančių „sprinterių“, kurie stabdydavo kas valandą. Šiuolaikinės kelionės mikroautobusu į Angliją ir atgal yra kurios pagal patogumą artimos privažiavimui, tačiau be vairuotojo nuovargio rizikos.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus šios kelionės aspektus. Mes kalbėsime ne tik apie tai, kaip įsilipti ir išlipti, bet ir apie tai, kas vyksta „už scenos“: kaip organizuojami perėjimai per pasienio kontrolę, kaip brexito pokyčiai paveikė keleivių patirtį, kodėl svarbu pasirinkti tinkamą transporto priemonę ir ką tiksliai reikia žinoti, kad kelionė nebeatneštų nereikalingų nugaros skausmų. Esu matęs begalę situacijų – nuo paprastų vėlavimų dėl rūksto iki sudėtingų dokumentų problemų, todėl šis vadovas sukurtas tam, kad Jūsų kelionė būtų kuo sklandesnė. Tikslas paprastas: parodyti, kad greita kelionė mikroautobusu į Angliją ir atback gali būti ne būtinybė, o malonus prasidedantis ar baigiantis atostogas verslas.

Taigi, jei planuojate kelionę ir norite sužinoti, kaip išvengti dažniausių klaidų, kaip pasiruošti ilgam kelionei ir ką tikėtis nuo šiuolaikinių pervežėjų, skaitykite toliau. Mes suformavome išsamią informaciją, remiantis praktine patirtimi ir dabartiniais reikalavimais.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl verta rinktis kelionę mikroautobusu, o ne lėktuvu ar savo automobiliu?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis, tačiau, remiantis mano daugiamete patirtimi, mikroautobusas dažnai laimi bendrąją įvertinimą. Lyginant su lėktuvu, mikroautobuso privalumas yra aiškus – „door-to-door“ (nuo durų iki durų) principas. Lėktuvu turite nusigauti į oro uostą (prie Vilniaus ar Kauno), jį užimti kelias valandas prieš skrydį, atlikti sudėtingą registraciją, o atvykus į Angliją (Gatwick, Heathrow, Luton ar Stansted) dar kartą praleisti valandas bagažo išsiėmimui ir pasienio kontrolei. Galiausiai, brangus taksi ar traukinys nuveš Jus į galutinę paskirties vietą, pvz., į Londono centrą, Peterborough ar Slough. Mikroautobusu paprastai galima užsakyti išvykimą iš artimiausio Jums miesto net tiesiai iš namų kiemo, o atvykimo vieta taip pat gali būti tiksliai nurodytas adresas.

Lyginant su savo automobiliu, mikroautobusas leidžia ilsėtis. Kelionė į Angliją ir atgal yra apie 3000 kilometrų viena kryptimi. Vienas vairuotojas fiziškai negali saugiai įveikti tokio atstumo be ilgos pertraukos, o jei keliaujate su šeima, nuovargis gali sugadinti visą kelionę. Be to, reikia galvoti apie keltų bilietus, kurių kaina gali smarkiai svyruoti, mašinos techninę būklę ir draudimą. Mikroautobusu keliaujant, visa ši „burokratinė“ apkrova tenka pervežimo kompanijai, o Jūs galite tiesiog atsisėsti, pasijungti internetą (dauguma šiuolaikinių autobusų turi WiFi) ir pailsėti. Taip pat, svarbu paminėti ekologiją – vienas mikroautobasu pakeičia 6-8 privažius automobilius, kas mažina anglies dioksido išmetimą.

2. Kiek laiko trunka tokia kelionė ir kas įtakoja jos trukmę?

Bendra taisyklė yra tokia: tiesioginis važiavimas nuo Vilniaus iki Londono trunka apie 30–34 valandas be ilgesnių sustojimų. Tačiau praktiškai kelionė trunka nuo 32 iki 36 valandų, priklausomai nuo maršruto, sustojimų skaičiaus ir, svarbiausia, pasienio kontrolės bei keltų laukiimo laiko. Esu matęs, kaip kelionės trunka ir 40 valandų dėl nepalankių oro sąlygų jūroje ar didelių spūsčių prie Kalė ar Doverio.

Kas konkrečiai įtakoja laiką? Pirmiausia, tai yra keleivių pasiėmimo/išleidimo punktai. Jei mikroautobusas turi apvažiuoti 10-12 miestų Lietuvoje ir Latvijoje, kad surinktų keleivius, pradžios etapas gali užtrukti ilgiau. Geriausios kompanijos optimizuoja šiuos maršrutus, kad važiavimas tarp didžiųjų miestų (pvz., Vilnius – Kaunas – Klaipėda) vyktų greitai. Antrasis, ir svarbiausias faktorius – perėjimas per Lamanšą. Nors kelionė keltu arba Eurotuneliu trunka vos 1,5–2 valandas, pats laukiimas terminaluose gali prailginti kelionę kelias valandas, ypač per šventes ar intensyvius transporto srautus. Taip pat „Brexit“ paspartino pasienio kontrolės procedūras – dabar ne tik praeina Jungtinės Karalystės pasienį, bet ir (jei važiuojama per Belgiją ar Olandiją) Schengeno zonos išėjimo kontrolę, kas taip pat sukelia nedideles eiles.

3. Kaip pasikeitė kelionės sąlygos po „Brexit“? Kokius dokumentus reikia turėti?

Tai vienas aktualiausių klausimų, su kuriuo susiduria visi keleiviai. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, kelionės tapt šiek tiek sudėtingesnės, nors neįmanomos. Esu daug kartų lydėjęs keleivius per pasienio kontrolę ir galiu patikslinti, kas dabar būtina.

Pirmiausia, pasas. Asmens pažymėjimas (lietuviškas ID kortelė) daugeliui atvejų nebėra tinkamas dokumentas įvežti į JK. JK pareigūnai dažnai priima tik galiojančius pasus. Nors yra išimčių (pvz., gyvenantiems JK asmenims su išanksto leidimu), bet saugiausia ir rekomenduojama variacija – turėti pasą. Be to, jei Jūsų pasas gali baigtis mažiau nei po 6 mėnesių nuo kelionės datos, gali kilti problemų su įvažiavimu.

Antroji svarbi sritis – vizai. Lietuvos piliečiams vizas nereikalingas, tačiau jei mikroautobusu keliauja trečiųjų šalių piliečiai (pvz., Ukrainos, Baltarusijos ar ne ES šalių atstovai), jiems būtina turėti iš anksto išduotą JK vizą. Vairuotojas negali išspręsti šios problemos vietoje pareigūno. Taip pat, keičiasi muitų taisyklės. Dabar nebegalite neišsivežti didelių kiekių mėsos, pieno produktų ar vaisių asmeniniam naudojimui be rizikos, kad juos konfiskuos pasienio kontrolėje. Mano patarimas: nebandykite vežti dešrų ar sūrių kraitelės – šiuolaikiniai skanbėrių detektoriai tikrai aptinka maisto produktus, o baudos gali būti didelės.

4. Kiek bagažo leidžiama pasiimti ir kaip tvarkomi dideli daiktai?

Vienas didžiausių mikroautobuso privalumų prieš lėktuvą – bagažo laisvė. Standartinis pasiūlymas dažnai yra: 2 dideli lagaminai (po 20–25 kg) ir rankinis bagažas, kuris telpa po sėdyne ar ant užpakalinės lentynos. Tačiau čia reikia būti atidžiems. „Didelis lagaminas“ gali reikšti skirtingus dalykus skirtingoms kompanijoms. Vienos laiko 30 kg viršų, kitos – griežčiau laikosi 20 kg normos, ypač jei mikroautobusas yra pilnas.

Kas daromi su ypatingais siuntiniais? Dažnai keleiviai veža dviračius, muzikos instrumentus, kėdutes ar net šunių būdelės. Geriausios pervežimo kompanijos gali padėti suorganizuoti vietą tokiems daiktams, tačiau tai būtina pranešti iš anksto. Negalima atvykti prie mikroautobuso su dviračiu be įspėjimo ir tikėtis, kad jis tilps į pilną bagažinę. Bagažinės erdė yra geometriškai apribota. Taip pat verta paminėti, kad vairuotojas nėra keltivininkas – jis neįveš Jūsų sofos ar šaldytuvo. Tokiems siuntiniams reikalingas krovinių pervežimas. Tačiau jei tai dviratis, kuris išardomas, ar pakuotė su padangom, paprastai vietą randama, jei apie tai kalbama likus mažiausiai savaitei iki išvykimo.

5. Ar į kelionę įeina maistas ir gėrimai? Kaip užtikrinamas komfortas ilgos kelionės metu?

Keliaujant 30+ valandų, mityba yra ne papildomas malonumas, o būtinybė. Nors mikroautobusai dažnai sustoja degalinėse, kuriose galima nusipirkti maisto, kainos ten yra padidintos (ypač Vokietijoje ir Belgijoje), o pasirinkimas gali būti ribotas. Todėl visada patariu keleiviams pasirūpinti savo maistu rekomenduojama kaupti vandens butelius (bent 1,5–2 litrus asmeniui) ir užkandžius, kurie netrukdo skrandžio (vaisiai, riešutai, sumuštiniai).

Dėl komforto: šiuolaikiniai mikroautobusai, skirti tolimiems pervežimams, turi prailgintas sėdynes su galvos atlošais, dažnai pasvirusias atgal (reclinable seats). Taip pat būtina patikrinti, ar įrengtas WC. Ilgos kelionės be tualetų yra tiesiog nelogiškos ir nepriimtinos šiandieniniais standartais. Tačiau net jei WC yra, vairuotojas vis tiek daro planinius sustojimus kas 3–4 valandas (pvz., prie „Arena“ ar „Shell“ degalinių), kad keleiviai galėtų ištiesti kojas, pasišvistyti orą ir nusipirkti reikiamų daiktų. Šie sustojimai yra įtraukti į kelionės grafiką, todėl nereikia jaudintis, kad dėl jų atvėsite. Be to, dauguma autobusų dabar turi 220V elektros lizdus ar USB jungtis kiekvienoje sėdynėje, kas leidžia įkrauti telefonus, planšetes ar nešiojamus kompiuterius – tai būtina ilgame maršrute.

6. Kaip vyksta perėjimas per Lamanšą – keltas ar tunelis?

Šis klausimas dažnai kelia neaiškumus. Yra du pagrindiniai būdai patekti iš žemyninės Europos į Angliją: keltas (paprastai iš Kalė į Doverį) arba Eurotunelis (iš Kalė į Folkestone). Abiejų būdų esmė ta pati – keleiviai su mikroautobusu užvažiuoja į transporto priemonę (trains ar ship) ir tenka išlipti iš mikroautobuso.

Keltas (pvz., DFDS, P&O) trunka apie 90 minutes. Jis turi privalumą – galima užlipti į viršų, pavalgyti restorane, parduotuvėse (duty free), įkvėpti jūros oro. Tai suteikia psichologinę pertrauką. Tačiau keltas yra jautrus audroms – jei jūra audringa, kelionė gali būti nepatogi (svaigulys), o kartais ir atidėliota.

Eurotunelis (Le Shuttle) trunka tik 35 minutes. Tai greičiausias būdas. Mikroautobusas užvažiuoja į specialų vagoną, variklis išjungiamas, ir keleiviai turi sėdėti transporto priemonėje (arba kartais gali išlipti, priklausomai nuo tipo). Tai labai patogu, nes nėra jūros ligos rizikos, tačiau trūksta tas „poilsio“ jausmas, kurį suteikia keltas. Dauguma pervežėjų renkasi keltą dėl galimybės leisti keleiviams pailsėti ir pasipildyti atsargas degalinėje prieš išvykstant iš Kalė, tačiau tunelis dažnai naudojamas, jei reikia greitai sugrįžti atgal arba jei keltų grafikai nelabai tinka. Nepriklausomai nuo būdo, bilietus už pervežėją užtikrina vairuotojas, keleiviui nereikia rūpintis jokiais papildomais rezervavimais.

7. Ar galima keliauti su augintiniais (šunimis, katėmis)?

Taip, kelionė su augintiniais mikroautobusu į Angliją yra galima ir dažna. Lietuviai dažnai veža savo augintinius į naujus namus ar juos parsiveža atostogų metu. Tačiau čia yra griežtos taisyklės. Pagrindinis reikalavimas – gyvūnas turi turėti mikroschemą (čipą), galiojantį pasą (šunų pasą) ir priešrakeninės vakcinos (nuo pasiutligės) apskimą, padarytą ne anksčiau kaip prieš 21 dieną (bet ne vėliau kaip prieš 1 metus) iki kelionės. Be to, įeinant į JK, reikalingas gyvūno gydytojo išduotas sveikatos pažymėjimas (angliškai), patvirtinantis, kad gyvūnas sveikas.

Taip pat būtina pasirūpinti vietą mikroautobuse. Šunys dažniausiai keliauja specialiuose narveliuose, kurie turi tilpti į bagažinę arba, jei gyvūnas mažas ir ramus, kartais leidžiama jį pasiimti į saloną (tačiau tai būtina aptarti su pervežėju iš anksto, ir šiuo atveju reikalingi specialūs antklodės, kad neapsiteptų sėdynės). Kates dažniausiai vežama narveliuose. Svarbu prisiminti, kad vairuotojas negali prižiūrėti gyvūno – tai keleivio atsakomybė. Būtina pasirūpinti vandens indeliu narvelyje ilgesniems sustojimams. Kelionės metu keltas leidžia išlipti su gyvūnu į viršų, tačiau jis turi būti ant pavadėlio arba narvelyje.

8. Kaip užtikrinamas keleivių saugumas ir vairuotojo darbo režimas?

Saugumas yra pirmasis prioritetas profesionaliame pervežime. Nereguliarūs „piratai“ gali ignoruoti taisykles, tačiau legalios kompanijos, kurios dirba jau dešimtmetis, laikosi griežtų Europos Sąjungos ir JK reglamentų. Vairuotojų darbo laikas yra ribojamas „tachografų“ sistema. Vairuotojas negali vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be 45 minučių pertraukos, o per parą gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (iš viso). Tai reiškia, kad jei kelionė trunka 30 valandų, joje turi būti bent du vairuotojai, keičiantis vienas kitam.

Be to, visi mikroautobusai privalo eiti techninę apžiūrą kas 6 savaites (JK) ar kas 6 mėnesius (LT). Patikrinuose tikrinamos stabdžių sistemos, padangos (jos turi būti geros, nes žiemos metu Anglijoje ir Vokietijoje būna drėgna ir slidu), apšvietimas ir kitos sistemos. Taip pat privaloma būti keleivių draudimui. Jei įvykia avarija ar įvykis, keleiviais yra apdraudžiami. Kaip ekspertas, visada patariu patikrinti, ar pervežėjas pateikia sutartyje įmonės kodą ir adresa bei ar mikroautobusas turi licenciją tarptautiniams pervežimams atlikti. Tai geriausia saugumo garantija.

9. Kokia yra kainų politika ir kada geriausia užsakyti bilietus?

Kaina, kaip ir viskas, priklauso nuo paklausos.