Greičiausias pervežimas į Angliją: Ekspertinis vadovas, kaip sumažinti laukimą iki minimumo

Tarptautinių pervežimų srityje dirbu jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką matyau ne vieną krizę, pasikeitusius pasienio režimus ir išaugusius klientų lūkesčius. Vienas dalykas visada išlieka nepakitusiu – laikas yra pinigai, o kai kalbame apie prekių gabenimą į Angliją (Jungtinę Karalystę), ši aksioma tampa itin aktuali. Po „Brexit“ procesas pasikeitė: kas anksčiau buvo paprasta važiavimo procedūra, dabar tampa sudėtinga logistinių ir biurokratinių sprendimų grandine.

Kai klientas kreipiasi ir prašo „greičiausio pervežimo su minimaliu laukimu“, jis dažnai įsivaizduoja, kad tai reiškia tik vairuotojo koją giliau paspaudus ant dujų pedalo. Tačiau kaip ekspertas galiu pasakyti: greitis čia – ne greitis, o efektyvumas. Tikslas yra ne tik važiuoti greitai, bet ir išvengti klaidų, kurios priverčia stovėti pasienio punktuose arba uostuose valandomis, o kartais ir dienomis. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, kaip suorganizuoti krovinių gabenimą į Angliją taip, kad jis vyktų sklandžiai, greitai ir be nereikalingo nervinimo.

Įvadas

Pervežimas į Angliją šiuo metu yra vienas iš sudėtingiausių ir reikalaujantis daugiausia dėmesio maršrutų Europoje. Nors fizinis atstumas nuo Lietuvos iki Didžiosios Britanijos nėra toks didelis, palyginti su, tarkime, gabenimu į Ispaniją ar Portugaliją, tačiau administracinės ir techninės kliūtys sukuria savo specifinius iššūkius. Pagrindinis „Brexit“ padarinys – pasienio kontrolė, kurios anksčiau nebuvo. Dabar kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas, o tai reiškia, kad net mažiausia klaida dokumentuose gali sustabdyti sunkvežimį prieš Anglijos arba Prancūzijos sieną.

Kodėl tai svarbu klientui? Nes krovinių savininkas ar tiekėjas dažnai matuoja sėkmę pagal tai, kada prekės pasiekia sandėlį ar parduotuvę. Uždelstas pristatymas reiškia sustabdytą gamybos liniją, tuščias lentynas parduotuvėse ir prarastus pelną. Todėl „greitas pervežimas“ reiškia ne tik greitą vairavimą, bet ir idealią dokumentacijos paruošimą, tinkamo kelio pasirinkimą ir profesionalų logistikos valdymą.

Šiame straipsnyje mes ne tik aptarsime, ką reiškia greitas pervežimas, bet ir išnagrinėsime konkrečius veiksnius, kurie leidžia sumažinti laukimo laiką iki minimumo. Mes kalbėsime apie maršrutų pasirinkimą, dokumentacijos niuansus, vairuotojų darbo laiką ir technologijas, kurias naudojame siekdami optimizuoti procesą. Mano tikslas – suteikti jums žinių, kurios leis ne tik pasirinkti teisingą pervežėją, bet ir suprasti, ką galite padaryti savo pusėje, kad krovinys pasiektų Britanijos salas kuo greičiau.

Svarbiausia suprasti, kad nėra stebuklų vaistų. Yra tik geras planavimas, patirtis ir tikslus procesų vykdymas. Toliau pateikiamame DUK (Dažniausiai užduodamų klausimų) skyriuje išsamiai atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per dvidešimt metų trukusią karjerą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokie pagrindiniai veiksniai lemia pervežimo greitį į Angliją, ir kodėl vairuotojo greitis nėra svarbiausias dalykas?

Dauguma klientų mankština nuomonę, kad greičiausias pervežimas priklauso nuo to, kaip greitai vairuotojas spaudžia dujas. Tačiau pervežimo greitį lemia ne fizinis greitis, o pasienio procedūrų efektyvumas. Pagrindiniai veiksniai yra trys: dokumentacijos tvarkymas, pasienio kontrolės eilės ir maršruto planavimas.

Jei dokumentai (ypač muitinės deklaracijos ir ENS saugumo deklaracijos) pateikiami netiksliai arba vėlai, krovinys gali būti užstrigęs pasienyje net kelioms dienoms. Tai vadinama „red line“ arba „orange lane“ procedūra, kai krovinys patenka į papildomą patikrą. Be to, labai svarbu yra vairuotojo darbo laiko reglamentavimas. Vairuotojas negali vairuoti be pertraukų neribotą laiką. Jei maršrutas suplanuotas taip, kad jam reikėtų pažeisti poilsio režimus, jis tiesiog sustos, o tai uždelgs pristatymą. Todėl greitis – tai optimalus maršrutas, kuriame vairuotojas spėja atlikti visus reikalavimus ir kuriame nėra „knygų“ (biurokratinių) kliūčių.

2. Ar tikrai Eurotunelis („Eurotunnel“) yra greitesnis už keltus, ir kada verta rinktis vieną ar kitą variantą?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų. Mano patirtis rodo, kad Eurotunelis (po kanalu geležinkeliu) yra techniškai greitesnis sprendimas. Pervežimas truko maždaug 35 minutes nuo įvažiavimo iki išvažiavimo, tuo tarpu keltas reikalauja maždaug 1,5–2 valandos (įskaitant įvažiavimą į keltą, patalpinimą ir išvykimą). Tačiau čia nėra vienareikšmis atsakymas.

Eurotunelis turi dažnesnį išvykimų grafiką (kas 15–30 minučių), todėl jei vairuotojas atvyksta šiek tiek anksčiau ar vėliau, jis gali lengvai pakeisti bilietą ir išvykti artimiausiu reisu. Keltų grafikai retesni, ir jei vėlate, galite laukti kelias valandas iki kito išvykimo. Tačiau keltai gali būti pigesni, o jų uostai (pvz., Dunkirkas ar Kalė) gali būti patogesni tam tikriems maršrutams. Jei jūsų tikslas – minimalus laukimas ir maksimalus tikslumas, Eurotunelis (Folkstonas–Kalė) yra nerungiuojamas variantas. Jis mažiau priklauso nuo oro sąlygų, nors ir kartais gali būti stabdomas techninių gedimų ar migrantų bandymų patekti į sunkvežimį.

3. Kokios dokumentacijos reikia norint išvengti užstrigimų pasienio punktuose po „Brexit“, ir kas yra ENS deklaracija?

Dokumentacija yra „A“ ir „O“ punktai šiame procese. Be teisingai paruoštų dokumentų, net greičiausias sunkvežimis stovės vietoje. Pagrindiniai dokumentai yra: CMR važtaraštis, prekių sandėlio sąrašas (Packing List), komercinė invoice, o svarbiausia – ENS (Entry Summary Declaration) saugumo deklaracija.

ENS deklaracija turi būti pateikta Jungtinės Karalystės muitinės sistemai bent 2 valandas (kai kada atvejais ilgiau) prieš krovinio atvykimą į pasienio kontrolės zoną. Joje nurodoma visa informacija apie siuntą: siuntėjas, gavėjas, prekių kodai (HS kodai), svoris ir t.t. Jei šios deklaracijos nėra arba joje yra klaidų, sistema neleidžia vairuotojui išvažiuoti iš Prancūzijos (Kelė ar Dunkirko) arba neleidžia įvažiuoti į Angliją. Be to, būtina turėti teisingai pateiktą išankstinę muitinės deklaraciją (kai kada atvejais galima naudoti supaprastintą procedūrą, pvz., GVMS ar „Entry in Declarants Records“). Mano patarimas: visada patikrinkite, ar jūsų brokeris ar logistikos partneris užtikrino šios deklaracijos pateikimą laiku.

4. Kaip vairuotojo darbo laiko reglamentavimas (tachografai) įtakoja pristatymo laiką, ir ar įmanoma važiuoti be sustojimų?

Tai techninis dalykas, apie kurį dažnai pamiršta ne specialistai. Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje galioja griežti vairuotojų darbo laiko taisyklės. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat yra ribojama kasdieninė ir savaitinė vairavimo trukmė.

Tai reiškia, kad net jei atstumas yra tik 1200 km, vairuotojas fiziškai negali nuvažiuoti to per 12–13 valandų be sustojimų. Norint pasiekti maksimalų greitį, logistikos kompanijos dažnai naudoja dviejų vairuotojų komandas (dvivietę kabina). Tada vienas vairuoja, kitas ilsisi, ir sunkvežimis gali judėti be ilgesnių sustojimų (išskyrus degalinių užkrovimą ar technines pertraukas) beveik visą parą. Jei klientui reikalingas „express“ pervežimas, būtina klausti, ar numatyta dviejų vairuotojų komanda, nes tai vienintelis būdas sumažinti laukimą kelyje iki minimumo.

5. Kuo skiriasi pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) greitis, ir kodėl dalinis krovinys gali būti lėtesnis?

Tai klasikinis pasirinkimas tarp greičio ir kainos. Pilnas krovinio gabenimas (FTL – Full Truck Load) reiškia, kad sunkvežimis veža krovinius vienam klientui arba į vieną vietą. Sunkvežimis važiuoja tiesiai iš siuntėjo pas gavėją be papildomų sustojimų. Tai yra greičiausias variantas.

Dalinis krovinys (LTL – Less than Truck Load) arba grupinis pervežimas reiškia, kad viename sunkvežimyje yra kelios siuntos skirtingiems klientams. Norint pristatyti kiekvieną siuntą, reikia nuvažiuoti į skirtingas vietas, dažnai įvairiuose Anglijos regionuose. Be to, prieš išvykstant į Angliją, sunkvežimis turi surengti siuntų surinkimą Lietuvoje arba Lenkijoje (terminaluose), kas užtrunka 1–2 dienas. Grįžtant taip pat. Jei jūsų tikslas – greitis, visada reikia rinktis FTL (pilną krovinį). LTL pasirinkimas gali būti 2–3 kartus lėtesnis dėl papildomų iškrovimo-įkrovimo operacijų.

6. Kas yra „Smart Freight“ sistema ir kaip ji padeda greičiau patekti į Angliją?

„Smart Freight“ (arba „Goods Vehicle Movement Service“ – GVMS) yra Jungtinės Karalystės sukurta elektroninė sistema, leidžianti greitai patvirtinti muitinės procedūras. Svarbiausia šios sistemoje yra tai, kad ji leidžia generuoti unikalų kodą (angliškai vadinamą „Movement Reference Number“ – MRN), kurį vairuotojas įveda į terminalą prieš pasienio perėjimą.

Kai visi duomenys teisingi ir kodas yra „žalias“, vairuotojas gali važiuoti per „Green Lane“ (žaliąją juostą) ir neturi sustoti tiesioginėje muitinės patikroje. Tai leidžia prasukti pasienio kontrolę per kelias minutes. Jei kodas nėra arba yra klaida, vairuotojas nukreipiamas į „Red Lane“ (raudonąją juostą), kur jis turi laukti, kol pareigūnai fiziškai patikrins dokumentus ir krovinius. Naudojant šias sistemas ir teisingai sujungiant jas su vadybininkais, galima pasiekti beveik automatinį pravažiavimą, kas yra būtina siekiant minimalaus laukimo.

7. Ar galima garantuoti pristatymą į Angliją per 24 ar 48 valandas, ir nuo ko tai priklauso?

Teoriškai – taip, praktiškai – tai priklauso nuo krovinio paruošimo. Jei krovinys yra jau surinktas sandėlyje, dokumentai yra paruošti darbo dienos pradžioje, o mes pasirinkome dviejų vairuotojų komandą ir Eurotunelio maršrutą, pristatymas į pietų Angliją (Londonas, Birminghamas) per 24–30 valandų yra visiškai realus.

Tačiau dažnai kliūtys būna ne kelyje, o siuntėjo pusėje. Jei vairuotojas atvyksta pasiimti krovinio, o jis dar nėra supakuotas arba trūksta kai kurių dokumentų (pvz., pavojingųjų medžiagų sertifikatų), prarandamos vertingos valandos. Taip pat svarbu ir gavėjo sandėlio darbo laikas Anglijoje. Jei sunkvežimis atvyksta naktį, o sandėlis nedirba, pristatymas uždelstas iki ryto. Taigi, garantuoti 24 valandas galima tik tada, kai visa grandinė – nuo siuntėjo iki gavėjo – yra sinchronizuota ir dirba vienas kitam pagalba. Aš visada sakau savo klientams: „Grečiausias pervežimas prasideda ne nuo mūsų garažo, o nuo jūsų sandėlio.“

8. Kaip išvengti „Operation Stack“ tipo eilių ir kitų neplanuotų užstrigimų ties Anglijos ar Prancūzijos uostais?

„Operation Stack“ yra procedūra, kai kelyje M20 (vedančiame į Doverį ar Eurotunelį) sustoja sunkvežimiai dėl didelių eilių uostuose (paprastai dėl blogo oro ar techninių gedimų). Tai gali užstrigti vairuotojus ilgam laikui. Kaip ekspertas siūlau keletą būdų, kaip sumažinti šią riziką.

Vienas iš būdų – rinktis alternatyvius maršrutus. Pavyzdžiui, vietoje Doverio–Kalė maršruto, kuris yra labai apkrautas, galima rinktis keltus iš Naujojo uosto (Newhaven) arba net iš Olandijos (Hook of Holland) į Harwichą ar Iminghemą. Nors šie maršrutai gali atrodyti ilgesni geografiškai, jie dažnai būna greitesi laiko atžvilgiu, nes ten mažiau eilių ir mažiau „Brexit“ sukeltų spūsčių. Taip pat svarbu sekti orų prognozes – stiprus vėjas La Manšo sąsiauryje dažnai stabdo keltus, bet ne Eurotunelį. Mūsų komanda visada stebi situaciją realiu laiku ir gali nukreipti vairuotoją kitu maršrutu, jei matome pavojų.

9. Ar brangesnis pervežimas visada reiškia greitesnį pervežimą, ir ką apie tai galima pasakyti?

Ne visada. Brangumas gali būti dėl kelių priežasčių: gali būti, kad pervežėjas tiesiog didina maržą, o ne siūlo greitesnę paslaugą. Tačiau logistikoje taisyklė „greičiau = brangiau“ dažnai galioja dėl išteklių panaudojimo.

Pavyzdžiui, dviejų vairuotojų komanda kainuoja brangiau nei vieno, nes mums reikia sumokėti dviem atlyginimus. Taip pat skubus pervežimas reikalauja atsisakyti krovinio surinkimo (kai vairuotojas važiuoja tuščias grįžtant arba specialiai važiuoja tik dėl vieno krovinio), kas padidina kainą. Tačiau jei mokate už „premium“ paslaugą, turėtumėte gauti prioritetą dokumentų tvarkyme, pirmenybę uostuose ir garantuotą pristatymo laiką. Mano patarimas: nebijokite klausti pervežėjo, už ką konkrečiai mokate brangiau. Jei atsakymas „už greitį“, paklauskite, kaip tas greitas garantuojamas (dvivietė kabina? pirmenybė uoste?).

**10.