Greičiausias maršrutas iš Anglijos su patogiais išvykimo laikais: Eksperto Vadovas

Kelionė iš Anglijos į Lietuvą arba kontinentinę Europą visada buvo sudėtingas logistinis iššūkis, kurį lemia geografinė padėtis. Anglija – sala, o tai reiškia, kad nėra tiesioginio kelio, kuriuo galima tiesiog važiuoti, kol pasieksite tikslą. Visada reikia keltis per Lamanšą arba Šiaurės jūrą. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbau tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena: pasirinkti teisingą maršrutą – tai pusė sėkmės. Klientai dažnai klausia: „Koks yra greičiausias maršrutas?“ arba „Kaip išvengti eismo įguloų ir pavėlinimų?“. Atsakymas nėra vienareikšmis. Jis priklauso nuo to, iš kurios Anglijos dalies išvykstate, kokie jūsų laiko lūkesčiai ir, svarbiausia, kaip gerai suprantate keltų bei tunelių darbo grafikus.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiant suprasti ne tik geografinius maršrutus, bet ir subtilybes, kurios leidžia sutaupyti valandas, o kartais ir dienas. Kalbėsime apie tai, kodėl „greičiausias“ kelias ne visada yra trumpiausias žemėlapyje, ir kaip patogūs išvykimo laikai gali paversti ilgą kelionės maratoną į malonią kelionę.

Svarbiausia taisyklė, kurią išmokau per šiuos metus, yra ta, kad reikia planuoti kelionę ne nuo tikslinio taško, o nuo keltų arba Eurotunelio išvykimo laikų. Jei jūsų planas yra važiuoti kuo greičiau, jūs turite sinchronizuoti savo vairavimo grafiką su keltų tvarkaraščiu. Niekada nevykite „į akis“, tikimiesi, kad paims jus be išankstinio rezervavimo, ypač per šventes ar atostogų sezonus. Tai yra klasikinė klaida, kuri kainuoja brangiai laiko atžvilgiu.

Taigi, kur eiti? Pagrindiniai keliai yra du: pietinis maršrutas per Doverį (Dover-Calais arba Dover-Dunkerque) ir rytinis/vakarinis maršrutas per Harwichą (Harwich-Hook of Holland). Yra ir šiaurinis maršrutas (Newcastle-Amsterdam arba Hull-Rotterdam), tačiau jis dažniausiai naudojamas tiems, kas važiuoja iš Škotijos ar šiaurinės Anglijos. Mes susikoncentruosime į efektyviausius maršrutus, kurie leidžia greičiausiai pasiekti Lietuvą.

Pietinis maršrutas (Doveris) yra populiariausias dėl didžiausio keltų ir Eurotunelio pasirinkimo bei dažnumo. Keltai iš Doverio į Kalė (Calais) arba Dunkerką (Dunkerque) plaukia apie 1,5–2 valandas, o Eurotuneliu kelyje praleidžiate tik 35 minutes. Tačiau čia pasislėpęs pavojus: eismas. Pasiekus Londoną ir jo pietinius pakraščius (M25 ir M2 automagistralės), eismas gali būti sunkiai įveikiamas. Jei jūsų keltas išvyksta 08:00 ryte, o gyvenate šiauriau Londono, turite išvykti ne vėliau kaip 04:00 ryto, kad įveiktumėte „Londono žiedą“ ir laiku pasiektumėte uostą. Tai sukuria didelį stresą ir pavargsta vairuotojas.

Kita vertus, rytinis maršrutas (Harwich-Hook of Holland) siūlo kitokį požiūrį. Keltas plaukia ilgiau – apie 6,5–7 valandas. Tačiau šis maršrutas turi neprilygstamą privalumą: jis visiškai išvengia Londono ir pietinės Anglijos spūčių. Be to, atvykus į Olandiją (Hook of Holland), jūs jau esate ant „Europos arterijos“ – greitkelio A1 (E30), kuris veda tiesiai per Vokietiją ir Lenkiją į Lietuvą. Nereikia važiuoti per Prancūziją ar Belgiją, kur kainos ir eismas taip pat gali sukelti nemalonumų.

Šiuo metu, atsižvelgiant į Brexit padarinius ir pasienio kontrolę, Doverio maršrutas dažnai patiria didelius uždelstimus dėl dokumentų tikrinimo, ypač kroviniams. Harwicho maršrutas dažnai būna ramesnis ir labiau „organizuotas“, nors ir reikalauja ilgesnio pasiruošimo.

Straipsnio toliau esančioje dalyje pateikiamas išsamus Dažniausiai Užduodamų Klausimų (DUK) skyrius, kuriame detaliai išanalizuosiu visus šiuos aspektus, padėdamas jums pasirinkti geriausią strategiją jūsų kelionei.

DUK: Greičiausias maršrutas iš Anglijos

1. Koks maršrutas yra objektyviai greičiausias į Lietuvą: per Doverį ar per Harwichą?

Atsakymas priklauso nuo jūsų išvykimo vietos Anglijoje. Jei startuojate iš Londono ar pietryčių, Doveris (Eurotunelis ar keltas) yra neginčijamai greičiausias. Eurotunelio perėjimas trunka tik 35 minutes, o atvykus į Kalė, esate beveik tiesiogiai ant greitkelio į Belgiją. Tačiau jei startuojate iš Midlands (Birmingemo, Mančesterio) ar šiauriau, Harwicho maršrutas dažnai būna greitesnis visuotiniu laiko atžvilgiu. Nors keltas plaukia 7 valandas, jūs sutaupote mažiausiai 3–4 valandas vengdami M25 žiedo ir Londono spūstių, taip pat nereikia važiuoti per visą Belgiją ir Vokietijos šiaurės vakarus (Ruhr sritį), kur eismas taip pat intensyvus. Statistiškai, tiems, kas važiuoja iš šiaurės, Harwicho maršrutas duoda apie 2–3 valandas laiko sutaupymo iki pasienio su Lietuva.

2. Ar verta rinktis Eurotunelį vietoje keltų dėl greičio?

Eurotunelis (Le Shuttle) yra technologinis stebuklas greičiui. Jūs užvažiuojate į vagoną ir po 35 minučių esate Prancūzijoje. Nėra jūros ligos, nereikia išlipti iš automobilio (išskyrus pasienio kontrolę). Tačiau jis turi trūkumų, susijusių su patogumu. Eurotunelio terminalai yra labai griežti dėl laiko – jei pavėlate net 5 minutes (prieš uždarytą vartus), jums gali būti atsisakyta perkelimo be grąžinimo, arba teks brangiai keisti bilietą. Be to, Eurotuneliu negali keliauti keleiviniai mikroautobusai su daugiau kaip 8 vietomis ar kai kurie specifiniai krovininiai automobiliai su pavojingomis medžiagomis. Keltai suteikia daugiau lankstumo: jūs galite atvykti anksčiau, pailsėti kavinėje, pavalgyti. Jei jūsų prioritetas yra absoliutus greitis ir jūs tiksliai laikotės grafiko, rinkitės tunelį. Jei norite mažiau streso, keltas yra saugesnis pasirinkimas.

3. Kurie keltai siūlo patogiausius išvykimo laikus naktinėms kelionėms?

Naktinės kelionės yra populiariausios tarp toli važiuojančių vairuotojų, norinčių išnaudoti laiką efektyviai. Jei renkatės Doverio maršrutą, „DFDS“ ir „P&O Ferries“ siūlo kasvalandinius reisus, taigi galite išvykti net 02:00 ar 03:00 ryto. Tai leidžia praleisti dieną Anglijoje ir naktį keliauti per Europą. Tačiau mano nuomone, geriausias naktinis pasirinkimas yra „Stena Line“ maršrutas Harwich-Hook of Holland. Jie turi patogų išvykimą vėlai vakare (pvz., 23:00 ar 23:45), kuris leidžia atvykti į Olandiją ryte (apie 07:00 vietos laiku). Jūs užmiegate kajutėje ir keltate atsinaujinęs, pasiruošęs važiuoti be sustojimų per Vokietiją. Tai „kill two birds with one stone“ strategija: ir keliavimas, ir miegas.

4. Kaip Brexit paveikė greitį ir pasienio kontrolę šiuose maršrutuose?

Brexit sukėlė didelių pokyčių, ypač Doverio direction. Dabar, važiuojant iš Anglijos į ES, taikoma „ES Exit“ kontrolė. Doverio uoste eilės gali būti ilgos, net jei keltų dažnumas didelis. Dokumentų tikrinimas (pasai, vizos, jei reikia, krovininiai dokumentai) užtrunka. Harwicho uoste situacija šiuo atžvilgiu dažnai yra šiek tiek lengvesnė, nes tenkas mažesnis srautas ir kontrolė vyksta labiau organizuotai, tačiau nereiškia, kad ten nereikia laukti. Mano patarimas: visada turėkite pasus pasiekiamoje vietoje (ne bagažinėje) ir užpildykite visus reikalingus deklaracijas (pvz., kelionės su gyvūnais ar deklaracijas apie pinigus/prekes) iš anksto internetu. Tai gali sutaupyti valandas pasienio punkte.

5. Kokia yra „A1“ (E30) reikšmė greičiausiam maršrutui?

A1 automagistralė (dalis E30 koridoriaus) yra pagrindinis arterinis kelias, jungiantis Vakarų Europą su Lietuva. Jei pasirinksite maršrutą per Harwichą, atvykę į Hook of Holland, jūs užsukate tiesiai ant šio greitkelio. Jis veda per Olandiją į Vokietiją (Osnabriukas, Hanoveris, Magdeburgas), toliau į Poznanę (Lenkija) ir galiausiai į Kauną/Vilnių. Šis kelias yra vienas geriausiai išlaikytų Europoje, su daugybe degalinių ir poilsio vietų. Palyginus su maršrutu per Kalė, kur reikia važiuoti per Belgiją (E40) arba šiaurės Prancūziją, E30 yra tiesesnis. Belgijoje dažnai vyksta kelių darbai ir yra daug greičio kamerų, kas gali sulėtinti kelionę. E30 yra „autobanas“ Vokietijoje, kur daug kur nėra greičio limito (arba jis yra 130 km/h rekomenduojamas), kas leidžia gerokai padidinti vidutinį greitį.

6. Kaip susidoroti su Londono „M25“ žiedu, jei tenka važiuoti į Doverį?

M25 yra legendarus savo spūstimis. Jei jūsų maršrutas eina per Doverį, M25 yra neišvengiamas blogis (išskyrus atvejus, kai galite važiuoti per vidinę Londono dalį, bet tai dar blogiau). Patarimas: vengkite važiuoti M25 rytinėje ir pietinėje dalyje nuo 07:00 iki 10:00 ir nuo 16:00 iki 19:00. Jei jūsų keltas išvyksta ryte, geriau praleisti naktį viename iš motelių prie uosto (pvz., klaidingai vadiname „keltų viešbučiais“) ir išvykti iš ten ryte, nei rizikuoti įstrigti eisme už 50 mylių ir praleisti keltą. Taip pat, visada naudokite „Waze“ ar „Google Maps“, kurios gali nukreipti per mažesnius kelius (pvz., per Dartford tunelį arba kitais apvaisiais), jei pagrindinis žiedas užstrigo.

7. Ar „Hull-Rotterdam“ ar „Newcastle-IJmuiden“ maršrutai gali būti greitesni?

Šie maršrutai, vadinami „North Sea“ keliais, yra ilgiausi (plaukimo trukmė apie 12–16 valandų), tačiau jie turi savo nišą. Jie yra idealūs tiems, kas važiuoja iš Škotijos, šiaurės Anglijos (Leeds, Sheffield, Newcastle). Jei gyvenate Edinburge, važiuoti iki Doverio yra beprotiška toli – tai apie 400 mylių (640 km) viena kryptimi. Važiuoti iki Hull arba Newcastle yra žymiai arčiau. Nors keltas plaukia visą naktį, jūs sutaupote daug laiko vairuodami Anglijoje. Taip pat šie keltai (pvz., „DFDS“ iš Niukaslo) yra labai patogūs – turi kabines, restoranus, pramogas, taigi tai atrodo ne kaip sunkus pervežimas, o kaip mažos kruizinės kelionės. Jei jūsų starto taškas šiauriau Birmingemo, verta apsvarstyti šį variantą, nors geografiškai jis atrodo toliau.

8. Kokia yra optimali kelionės strategija, siekiant maksimalaus greičio?

Optimali strategija susideda iš trijų elementų: 1) Maršruto pasirinkimas pagal išvykimo vietą, 2) Keltų bilieto rezervavimas laiku, 3) Vairuotojo poilsio valdymas. Greičiausias būdas nėra važiuoti 120 mylių per valandą visą kelią. Greičiausias būdas yra nenuvilioti. Pavyzdžiui, jei važiuojate iš Londono, geriausia strategija yra: išvykti iš Londono apie 04:00 ryto, būti Doverio uoste 06:00, paimti 07:00 ryto keltą (arba tunelį), būti Kalėje 08:00 vietos laiku (09:00 UK laiku) ir važiuoti be sustojimų iki Vokietijos, atsižvelgiant į tacho grafikus. Jei važiuojate iš Midlands, geriau: išvykti popietę, atvykti į Harwichą vakare, paimti naktinį keltą, miegoti kelyje ir ryte 07:00 važiuoti Vokietijos automagistralėmis.

9. Kaip kainos veikia maršruto pasirinkimą? Ar brangesnis maršrutas visada yra greitesnis?

Ne visada. Kartais pigesnis maršrutas gali būti ir greitesnis, jei jis leidžia išvengti eismo. Pavyzdžiui, keltas iš Doverio į Dunkerką (DFDS) dažnai būna šiek tiek pigesnis nei į Kalę, tačiau uostas Dunkerke yra šiek tiek toliau nuo pagrindinių greitkelių, tačiau mažiau užstrigo nei Kalė. Tačiau apskritai, greitis reikalauja investicijų. Eurotunelis dažnai brangesnis už keltą, bet sutaupo valandą. Naktiniai keltai su kajutėmis brangesni už dieninius, bet sutaupo nakvynės viešbutyje išlaidas. Kaip ekspertas aš sakau: jei keliaujate sau ar šeimai, verta investuoti 50–100 eurų daugiau, kad nereikėtų stovėti 3 valandas eilėje arba ieškoti viešbučio vidurnaktį. Laikas – tai brangiausia valiuta.

10. Ką daryti, jei praleidžiate keltą arba atsiranda didelės eilės?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nerimą keliančių scenarijų. Jei praleidote išvykimą, nedelsdami kreipkitės į bilietų kasoje arba skambinkite klientų aptarnavimui. Dauguma kompanijų („P&O“, „DFDS“, „Stena Line“) turi „stand-by“ sistemą – jei yra vietų kitame kerte (pavyzdžiui, po valandos), jie gali perkelsti jūsų bilietą už mažą mokestį arba net nemokamai, priklausomai nuo bilieto tipo. Jei eilės į uostą yra milžiniškos (pvz., dėl operacijos „Stack“ Doverio uoste), įsitikinkite, kad turite pakankamai degalų, vandens ir maisto. Niekada nebandykite „prasibrauti“ eilėje arba važiuoti priešpriešais srautui – griežtai baudžiama.