Greičiausias ir saugiausias keleivių pervežimas iš Anglijos: Eksperto vadovas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbau tarptautinių keleivių pervežimų srityje. Per tą laiką matyau viską – nuo smulkių nesklandumų iki sudėtingų logistinių operacijų, kai reikėjo išspręsti neįtikėtinas užduotis. Anglija (arba Jungtinė Karalystė) visada buvo ir išliks viena populiariausių kryptys mūsų regiono gyventojams. Čia vyksta ne tik darbiniai migrantai, bet ir keliauja studentai, lankomi šeimos nariai, vežami siuntiniai. Tačiau kai kalbame apie pervežimus iš šios šalies, vienas dalykas visada iškyla į pirmą vietą: kaip sujungti greitį su saugumu?

Daugelis klientų, atvykstantių iš Didžiosios Britanijos, yra pavargę. Ilgas skrydis, laukimas oro uoste, bagažo rūpinimasis – visa tai sukelia stresą. Todėl, kai jie ieško transporto į Lietuvą, Lenkiją ar kitas Baltijos šalis, dažniausiai pasakoja vieną tą patį: „Norėčiau nukeliauti kuo greičiau“. Tačiau kaip profesionalas, kuris tą kelią įveikęs šimtus kartų, turiu pasakyti tiesą: greitis be saugumo yra kelias į nirvaną, o ne į namus. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip tiksliai veikia ši rinka, ką turėtumėte žinoti renkantįsi pervežėją ir kodėl „garantuotas saugumas“ nėra tuščias reklaminis šūkis, o techninė ir organizacinė būtinybė.

Šiandieninėje rinkoje gausu pasiūlymų. Nuo pigių „autostop“ tipo pasiūlymų socialiniuose tinkluose iki brangių, VIP klasės pervežimų. Kur yra auksinis vidurkis? Kaip suprasti, ar vairuotojas tikrai gerai išils, jei jis siūlo nuvežti jūsų per 20 valandų be sustojimų? Šie ir kiti klausimai neliks be atsakymo. Mes aptarsime techninius reikalavimus, maršruto niuansus, Breksito pasekmes pervežimuose ir, svarbiausia, kaip jaustis ramiai kelyje.

Sėskite patogiau, mes įsibėgėjame.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie pervežimus iš Anglijos

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man klientai užduoda per savo dvidešimt metų patirtį. Atsakymai čia pateikiami ne trumpi ir banalus, o detaliai, kad jūs galėtumėte suprasti visą procesį ir priimti subalansuotą sprendimą.

1. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą (ar kitas Baltijos šalis) ir kokie veiksniai tai lemia?

Tai turbūt populiariausias klausimas. Teoriškai, atstumas nuo Londono iki Vilniaus yra maždaug 1800–1900 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Jei kalbėtume apie paprastą vairuotoją, kuris važiuoja automobiliu ir gali važiuoti 24 valandas per parą (kas, žinoma, nelegalu ir pavojinga), kelionė galėtų trukti apie 18–20 valandų. Tačiau mes kalbame apie legalų, profesionalų keleivių pervežimą.

Profesionalaus vairuotojo darbo laiką reglamentuoja griežti ES reglamentai (EO-561/2006). Vairuotojas negali važiuoti be pertraukų be galo. Po 4,5 valandų vairavimo privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (arba padalinti ją į 15 min. + 30 min.). Be to, po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo atlikti ne mažiau kaip 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net jei maršrutas tobulas, o eismas nėra užstrigęs, kelionė negali būti atlikta greičiau kaip per 24–26 valandas. Taip pat reikia įskaityti laiką, skirtą persikėlimui per Lamanšą (tuneliu ar keltu), kuris taip pat sukelia laiko nuostolius (įsiregistravimas, laukimas, paties persikėlimo procedūra).

Taigi, realus greitas pervežimas trunka apie 24–30 valandų. Bet kieno pasiūlymas nuvežti per 18–20 valandų be keleivių keitimo ar keleto vairuotojų komandos yra tiesioginis signalas, kad vairuotojas pažeidžia poilsio režimą, o tai tiesiogiai kelia pavojų jūsų saugumui. Taip pat reikia atsižvelgti į orų sąlygas (žiemą Vokietijoje ar Lenkijoje eismas gali būti lėtesnis) ir savaitės dieną (penktadieniais ir sekmadieniais didesnės spūstys).

2. Kas lemia kainą ir kodėl pigiausias variantas ne visada yra geriausias?

Kainos formavimasis tarptautiniuose pervežimuose yra sudėtinga lygtis. Dauguma klientų, matydami didelę kainos skirtumą tarp skirtingų pervežėjų, klausia, kodėl vienas siūlo važiuoti už 50 eurų, o kitas – už 150. Atsakymas slypi išlaidose, kurias turi padengti pervežėjas.

Pirma, kuras. Autobusas ar mikroautobusas sunaudoja daug degalų. Kuro kainos svyruoja, ir ilgose kelionėse tai sudaro didžiulę dalį išlaidų. Antra, keltų ir Eurotunelio mokesčiai. Persikėlimas per Lamanšą yra brangus malonumas. Bilietas vienam mikroautobusui gali kainuoti nuo 100 iki 300 eurų viena kryptimi, priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko. Jei pervežėjas siūlo neįtikėtinai pigią kainą, galima spėti, kad jis vengia mokėti šiuos mokesčius (važiuoja nelegaliai slepiamas arba naudojasi kitomis, nepatikimomis schemomis) arba tiesiog juos „nusimano“ iš keleivių papildomai. Trečia, vairuotojo atlyginimas ir mokesčiai. Legaliai dirbantis vairuotojas turi būti apdraustas, jam mokamas atlyginimas, sumokamos socialinės įmokos, mokesčiai valstybei. „Juodoji“ rinka to neapsiima. Ketvirta, techninė priežiūra. Saugus automobilis reikalauja reguliarios priežiūros: kokybiškų padangų (ypač žiemą), tepalų keitimo, techninės apžiūros.

Renkantis pigiausią variantą, rizikuojate nukristi į rankas vairuotojui, kuris važiuoja „savaitę be miego“, naudoja techninius metodus apsaugai (pvz., išjungia AdBlue sistemą, kad taupyti degalus) arba tiesiog gali nutrūkti vidury kelio dėl techninės gedimo, nes automobilis nebuvo aptarnautas. Mano patirtis rodo, kad taupyti ant savo saugumo nėra verta.

3. Kaip užtikrinamas keleivių saugumas kelyje? Ką reiškia „garantuotas saugumas“?

„Garantuotas saugumas“ – tai ne frazė, tai kompleksinė sistema. Pradedant nuo pačio transporto priemonės pasirinkimo. Profesionalios pervežimo kompanijos naudoja automobilius, kurie praeina griežtas technines apžiūras (KT ir techninės priežiūros Lietuvoje bei JK). Automobiliai turi būti equipuoti moderniomis saugumo sistemomis: ABS, ESP, stabilizacijos sistemos, oro pagalvės.

Vėlgi, didelis dėmesys skiriamas vairuotojams. Prieš išvykstant į reisą, vairuotojas privalo atlikti alkotesterio testą. Mano komandoje, pavyzdžiui, taikoma „nulinės tolerancijos“ politika. Jei vairuotojas net nusnuodęs alkoholio, jis nevažiuoja. Be to, visi vairuotojai turi turėti galiojančius „95 kodą“ vairuotojo pažymėjime (tarptautinių keleivių vežimas). Tai reiškia, kad jie išlaikė specialius egzaminus ir moka teisingai vežti žmones.

Taip pat svarbu draudimas. Keleiviai turi būti apdraudžiami nelaimei atsitikus. Legaliai veikiantys pervežėjai turi draudimo polisus, kuriais dengiamos civilinės atsakomybės ir keleivių avarijos draudimo rizikos. Užsakydamas pervežimą, visada klauskite apie šią draudimo apsaugą. Jei atsakymas yra neaiškus – vengkite tokio pasiūlymo. Saugumas taip pat reiškia ir tachografo naudojimą – tai įrenginys, kuris fiksuoja vairuotojo darbo laiką ir greitį, neleidžiant jį apgauti.

4. Kokius dokumentus reikia turėti keleiviui išvykstant iš Anglijos po „Breksito“?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos situacija pasikeitė, ir daugelis keleivių vis dar klysta dėl dokumentų. Jei anksčiau tapatybės kortelės (ID kortelės) užtekdavo važiuojant per keltą ar tunelį, dabar situacija kitokia.

Jungtinė Karalystė nebegalija ES piliečių tapatybės kortelių kaip kelionės dokumentų. Tai reiškia, kad kiekvienas keleivis, išvykstantis iš JK, turi turėti galiojantį pasą. Nėra svarbu, koks būtų kelionės tikslas – turizmas, darbas ar grįžtant namo. Be paso jūs nebus įleisti į keltą ar Eurotunelio kontrolės punktą, nes Jungtinės Karalystės pasienio pareigūnai to neleis.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vaikus. Jei važiuojate su vaikais, jiems taip pat būtinas pasas. Nebegalima važiuoti su gimimo liudijimu ar kitais dokumentais. Be to, jei vaiką lydi tik vienas iš tėvų, o kitas nekeliauja, rekomenduojama turėti notariškai patvirtintą antrųjų tėvų sutikimą vaiko išvežimui iš šalies. Nors tai ne visada tikrinama Lietuvos ar Anglijos pareigūnų, tačiau kyla pavojus, kad gali būti sustabdyti Vokietijoje ar Lenkijoje, kur kontrolė gali būti griežtesnė, jei įtarimas, kad vaikas grobiamas. Geriau būti pasiruošusiam.

5. Kaip vyksta persikėlimas per Lamanšą (Eurotunelis vs. Keltas)?

Vienas svarbiausių etapų kelionėje yra persikėlimas t continental Europos ir Didžiosios Britanijos. Yra du pagrindiniai būdai: keltas Dover–Calais maršrutu arba Eurotunelis („Eurotunnel Le Shuttle“) Folkstone–Calais maršrutu.

Eurotunelis dažniausiai yra greitesnis variantas. Visa procedūra trunka apie 35–45 minutes nuo atvykimo iki išvyksto iš kitos pusės. Keleiviai su automobiliu ar mikroautobusu įvažiuoja į vagoną-traukinį, užsidaro durys ir per 35 minutes jūs jau esate Prancūzijoje. Čia mažiau priklauso nuo oro sąlygų, tačiau gali būti didelės eilės, jei yra didelis judėjimas ar techniniai nesklandumai.

Keltas yra labiau tradicinis. Kelionė keltu trunka apie 90 minučių. Jis suteikia galimybę keleiviams išlipti iš transporto priemonės, pailsėti kavinėje, papietauti ar papildomai apsipirkti (duty-free). Tačiau keltas yra jautresnis oro sąlygoms – stiprus vėjas ar audra gali atidėlioti išvykstamųjų laivų darbą. Taip pat keltais būna griežtesnė kontrolė, ir dažnai reikia atvykti anksčiau (prieš 60–90 min.) prieš išvykimą.

Dauguma profesionalių pervežėjų, siekdami greičio, renkasi Eurotunelį, tačiau visada vertinamos eismo sąlygos. Kartais, jei tunelyje yra eilės, gali būti greičiau nuvažiuoti keltu. Mano patirtis leidžia lanksčiai adaptuotis prie situacijos, tačiau dažniausiai klientams siūlau tunelį dėl stabilumo.

6. Kiek bagažo galiu pasiimti su savimi ir kokios yra taisyklės?

Bagažo klausimas visada kelia daugiausia nesutarimų. Kiekvienas keleivis nori nusivežti kuo daugiau daiktų, ypač grįžtant iš Anglijos, kur daugelis parduoda savo turtą. Tačiau mikroautobuso talpa yra apribota. Standartiškai, kiekvienam keleiviui skiriama viena didelė lagamina (apie 20–25 kg) ir viena rankinė bagažo dalė, kurią galima padėti po sėdyne.

Tačiau čia svarbu ne tik svoris, bet ir tūris. Jei visi keleiviai atsiveš didelius „suitcase“ tipo lagaminus, bagažo skyriaus gali tiesiog netilpti. Tokiu atveju pervežėjas turi teisę atmesti perdidelį bagažą, arba jo gabenimas turi būti susitarta iš anksto (už papildomą mokestį).

Taip pat yra griežtas draudimas vežti pavojingus krovinius. Tai reiškia: sprogmenis, degius skysčius (benzinas, dideliai kiekiai alkoholio), ašutus cheminius skysčius, dujines balionas. Jei įtariama, kad bagaže yra draudžiamų daiktų, pervežėjas gali atsisakyti pervežti tokį keleivį, nes tai kelia pavojų visiems kelyje. Papildomai verta paminėti, kad negalima vežti daiktų, kurie yra nelegalūs (narkotikai, ginklai) arba kurių prekyba yra apribota (pvz., didžiuliai kiekiai cigaretį be akcizo ženklų). Mano atsakomybė yra už visą keleivių grupę, todėl rizikuoti dėl vieno keleivio nelegalių veiksmų aš negaliu.

7. Kaip atsiskaitoma už paslaugas ir ar reikia mokėti avansą?

Mokėjimo tvarka gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo pervežėjo, tačiaje yra standartinės praktikos, apie kurias verta žinoti. Dauguma patikimų kompanijų, su kuriomis dirbu ar kurias gerbiau, reikalauja avanso (30–50%) užsakymui užtikrinti. Kodėl? Todėl, kad pervežėjas turi iš anksto sumokėti brangias bilietas (keltui, tuneliui), užtikrinti vairuotojo darbo laiką ir atsisakyti kitų potencialių klientų tos datos atžvilgiu.

Avansas paprastai mokamas pavedimu arba per elektronines bankininkystės sistemas. Likusi suma paprastai sumokėta iš karto po atvykimo į paskirties vietą grynaisiais arba dar kartą pavedimu, jei sutarta.

Reikėtų nusiraminti, kad mokėjimas avansu yra normalu ir tai rodo pervežėjo patikimumą – jis neinvestuoja savo lėšų be kliento įsipareigojimo. Tačiau visada būkite atidi ir patikrinkite, ar gavate sąskaitą-faktūrą ar bent kvitą apie mokėjimą. Venkite mokėti visą sumą iš karto nežinomam asmeniui per socialinius tinklus be jokio dokumentinio pagrindo. Profesionalios kompanijos visada veikia oficialiai.

8. Kas nutinka, jei vairuotojas susirgs arba techninė problema stabdys kelionę?

Tai yra scenarijus, kurio niekas nenori, bet kuris gali įvykti. Mano ilgametė patirtis mokėjo mane, kad svarbiausia ne tai, kas nutinka, o tai, kaip su tuo susitvarkoma.

Jeigu vairuotojui pasidaryta blogai (sustiprėja ligos simptomai), jis turi teisę ir pareigą nedirbti. Tokiu atveju pervežėjas turi turėti atsarginį planą. Didelės kompanijos turi kitus vairuotojus regione arba gali organizuoti keleivių pervežimą artimiausiu tranzitiniu autobusu, o vairuotojui leisti atsigauti. Aš asmeniškai visada stengiuosi turėti kontaktus su kolegomis Vokietijoje, Belgijoje ar Lenkijoje, kurie gali padėti ekstremalioje situacijoje.

Dėl techninių gedimų: jei automobilis sugenda pervežimo metu, pervežėjas privalo organizuoti keleivių perkėlimą į kitą transporto priemonę. Pagal tarptautinius keleivių teisių aktus, jei kelionė užtrunka ilgiau nei numatyta dėl techninių priežiūros problemų, keleiviai gali turėti teisę į kompensaciją (priklausomai nuo sutarties sąlygų). Mano komandoje taikoma „nulis gedimų“ politika prieš išvykstant – automobilis tikrinamas degalais, tepalais, padangomis, bet technika yra technika, ir ji kartą gali suklupti. Tokiu atveju aš asmeniškai palaikau nuolatinį ryšį su keleiviais, informuoju apie situaciją ir sprendžiu problemą.

9. Ar galima vežti naminius gyvūnus ir kokia tai kainuoja?

Tai labai dažnas klausimas, nes daugelis žmonių nenori palikti savo augintinių. Taip, galima vežti naminius gyvūnus, tačiau tai yra reglamentuota taisyklėmis.

Pirmiausia, gyvūnas turi turėti „Gyvūno pasą“ (angliškai – Animal Health Certificate arba EU Pet Passport, jei buvo išduotas prieš Breksitą ir vis dar galioja). Jame turi būti pažymėtas mikroschemas (čipas) ir galiojanti pasiuntymo nuo rabies (juodligės) vakcina.