Geriausios kainos ir patogi rezervacija į Angliją: Eksperto Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių krovinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė rinka, technologijos ir, svarbiausia, klientų lūkesčiai. Viena iš labiausiai aptariamų temų visada išlieka krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę. Nuo pat „Breksito“ ši kryptis tapo dar sudėtingesnė, tačiau ji vis dar yra viena pelningiausių ir reikšmingiausių Lietuvos verslui bei asmenims, kurie siunčia siuntas į artimuosius arba verslo partnerius.

Kai klientas ieško „geriausios kainos“, jis dažnai pagalvoja tik apie skaičius sąskaitoje faktūroje. Tačiau, kaip profesionalas, galiu pasakyti: pati žemiausia kaina visada neatsižvelgia � potencialų rizikų balansą. Geriausia kaina – tai optimali kaina, kuri apima patikimumą, greitį ir, svarbiausia, skaidrą procesą. Šiame straipsnyje mes pakelsime užuolaidą ir paaiškinsime, kaip tikrai susiformuoja kainos vežant į Angliją, kaip išvengti papildomų mokesčių ir kodėl teisinga rezervacija yra pusė sėkmės.

Nesvarbu, ar esate didelė gamybos įmonė, siunčianti konteinerius prekybos centrams Midlands regione, ar asmuo, norintis nusiųsti asmeninius daiktus į Londoną – principai išlieka tie patys. Suprasti logistikos mechanizmą reiškia valdyti savo išlaidas ir laiką. Štai išsami analizė, padėsianti jums naršyti tarp krovinių pervežėjų pasiūlymų ir pasirinkti tai, kas tikrai veikia.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl kainos krovinių pervežimui į Angliją taip svyruoja?

Tai vienas dažniausiai klausiamų klausimų, ir atsakymas nėra vienas žodis. Kainų svyravimai Anglijos kryptimi priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių, kurie susiformuoja kaip mozaika. Pirmasis ir akivaizdiausias – kuro kainos rinkoje. Anglija yra sala, o tai reiškia, kad kiekvienas krovinys turi kirsti Lamanšą. Keltų arba Eurotunelio bilietų kainos yra tiesiogiai susijusios su pasauliniais naftos kainais, o šios operacijos sudaro didžiąją galutinės kainos dalį.

Antras veiksnys – pasiūlos ir paklausos balansas. Pavyzdžiui, prieš šventes (Kalėdas, Naujuosius metus) arba vasaros atostogų pradžioje, kai dauguma įmonių stengiasi įvežti prekes prieš sezono pradžią, vietų trūksta. Kai vietų mažiau nei krovininių, kainos automatiškai kyla. Taip pat reikia atsižvelgti į Brexit pasekmes – nauji muitinės tikrinimai sukuria eiles, o vairuotojų laukimas eilėse (ypač Doverio uoste arba „Eurotunelio“ terminaluose) laikomas prastovu. Šią prastovą pervežėjai turi įtraukti į kainą, kitaip jų veikla taps nuostolinga. Todėl kaina, kurią matote šiandien, gali skirtis nuo kainos rytoj, vien dėl to, kad pablogėjo oro sąlygos ir sustojo keltai.

2. Kas labiau apsimoka: dalinis krovinys (krovininių dalinimas) ar pilna mašina (FTL)?

Šis klausimas neturi universalaus atsakymo, tačiau turi aiškų logiką, kurią, esu įsitikinęs, kiekvienas klientas turi žinoti. Dalinis krovinys, arba mums žinomas kaip „krovininių dalinimas“, yra idealus sprendimas tais atvejais, kai turite 1–5 europaletes (EP) arba mažesnį kiekį krovinių, kurie nenušviečia visos sunkvežimio erdvės. Šiuo atveju jūs mokate tik už užimtą vietą. Tai yra pigiau, jeigu atsižvelgiate į kainą už vieną prekės vienetą. Tačiau čia yra ir savas „nukrypimas“ – daliniai kroviniai reikalauja daugiau laiko, nes vairuotojas turi surinkti krovinį iš kelios skirtingų vietų Lietuvoje (arba Europoje) ir paskui iškrauti juos keliuose adresuose Anglijoje.

Kita vertus, pilna mašina (Full Truck Load) yra pasirinkimas tiems, kurie turi enough krovinių, kad užpildytumėte 33 europaletes (standartinis sunkvežimis). Čia kaina gali atrodyti didesnė skaitmenimis, tačiau ji yra fiksuota. Jūsų krovinys važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų tarpiniuose punktuose. Jei jūsų krovinys yra jautrus laikui arba reikalauja specialių temperatūros režimų, pilna mašina yra vienintelis racionalus sprendimas, nors ir kainuoja brangiau. Mano patirtis rodo, kad dažnai klientai, siekdami sutaupyti renkasi dalinį krovinių, bet vėliau nenuostolingai dėl vėluojančios prekybos, todėl verta tiksliai apskaičiuoti savo prioritetus.

3. Kaip „Breksitas“ paveikė kainas ir rezervacijos procesą?

Negalima kalbėti apie vežimus į Angliją be minėjimo apie „Breksitą“. Po to, kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, pasikeitė ne tik politiniai, bet ir logistiniai žemėlapiai. Anksčiau tai buvo beveik vidaus rinkos vežimas – nereikėjo jokių ypatingų dokumentų. Dabar kiekvienas, net mažiausias siuntinys, turi kirsti muitinę.

Tai tiesiogiai paveikė kainas dviem būdais. Pirmiausia, atsirado administracinių išlaidų. Muitinės brokerio paslaugos, kurios anksčiau nebuvo būtinos, dabar yra privalomos. Kiekvienas pervežėjas turi užtikrinti, kad visi dokumentai (Priedas 1, Eksporto deklaracija, Importo deklaracija) būtų pateikti tinkamu laiku. Jei dokumentuose yra klaidų, krovinys gali būti uždelstas muitinėje, o tai sukelia baudas ir saugojimo mokesčius uostuose. Antra, dėl papildomų patikrinimų padidėjo prastovų tikimybė. Vairuotojai gali praleisti valandas ar net dienas laukdami patikrinimo. Visa tai įtraukiama į galutinę krovinio kainą. Rezervacijos procesas tapo griežtesnis – nebegalima tiesiog „užmesti“ krovinius į mašiną ir važiuoti. Dabar reikia iš anksto pateikti prekių sąrašus, jų svorius, HS kodus (prekių tarifų kodus) ir gavėjo EORI numerį. Be šių duomenų, patikima rezervacija tiesiog neįmanoma.

4. Kokius dokumentus reikia parengti rezervacijai, kad išvengtumėte problemų?

Esu matęs ne vieną kartą, kaip puikiai suplanuotas vežimas žlunga dėl blogai parengtų dokumentų. Norint, kad rezervacija būtų sklandi ir orentuota į geriausią kainą, reikia pasirūpinti „piliu“ dokumentų rinkiniu. Pagrindinis dalykas yra prekių sąrašas (Packing List) ir komercinė sąskaita (Commercial Invoice).

Sąskaitoje faktūroje turi būti nurodytos tikslios prekių pavadinimosi (ne „buitinė technika“, o „virdulys, plieninis, 1.5 litro“), prekių kiekis, svoris ir brangiausia – prekių kodas pagal HS nomenklatūrą. Be HS kodo muitinė neleidys išvežti krovinio iš Lietuvos. Taip pat būtina gavėjo Anglijoje informacija: įmonės pavadinimas, adresas, kontaktinis asmuo ir, būtinai, GB EORI numeris. Jei šio numerio nėra, anglai neleis importuoti prekių, o jos bus grąžintos atgal į Lietuvą gavėjo sąskaita.

Jei siunčiate asmeninius daiktus, reikės pildyti specialų deklaracijos formą, patvirtinančią, kad daiktai yra naudoti ir asmeninio naudojimo, bei kad jums nebus mokami mokesčiai (jei tenkinamos sąlygos). Neteisingai užpildyta sąskaita faktūra – tai tiesioginis kelias į baudas ir brangiai apmokamą brokerio darbą iš anksto. Geriausia kaina pasiekiama tada, kai dokumentai pateikti laiku ir be klaidų, leidžiantiems pervežėjui suplanuoti maršrutą be nenumatytų sustojimų.

5. Ar galima užsakyti vežimą į Angliją internetu, ar reikia kreiptis tiesiogiai?

Technologijos žengia pirmyn, ir logistikoje tai matyti akivaizdžiai. Egzistuoja platformos, kuriose galite suvesti duomenis ir gauti akimirksinį pasiūlymą. Tačiau, remiantis mano 20 metų patirtimi, turiu pasakyti: kaina – ne vienintelis dalykas. Automatinės sistemos puikiai tinka paprastiems, standartiniams siuntiniams (pvz., 1 europalete su dėžėmis), kai maršutas yra įprastas (pvz., į Londoną ar Birmingemą).

Tačiau Anglija yra specifika. Jei jūsų krovinys yra neįprastų matmenų, jautrus šalčiui, reikalauja specialių kėlimo priemonių (kranas, „kelias“) arba važiuoja į atokias vietas (Škotijos kalnai, Velsas), automatinių sistemų kaina gali būti netiksla, o rezervacija – nepilna. Dažnai automatinės sistemos neįtraukia visų „Breksito“ sukeltų administracinių mokesčių arba nepaklauso apie specifinius leidimus.

Tiesioginis bendravimas su ekspertu arba logistikos vadybininku leidžia iš anksto aptarti visas rizikas. Geras vadybininkas padės jums suformuoti dokumentus taip, kad išvengtumėte muitinės problemų, kas automatinėje sistemoje neįmanoma. Taigi, internetinė rezervacija gali būti patogi ir greita, bet norint geriausios kainos ir, svarbiausia, ramybės, asmeninis konsultavimas dažnai būna neįkainojamas privalumas. Rezervacija per vadybininką užtikrina, kad apie jūsų krovinį nebus pamiršta ir bus priskirta atsakingam vairuotojui.

6. Kaip užtikrinti, kad krovinys atvyks laiku, jei kaina yra žema?

Čia yra klasikinis „kūno ir sielos“ konfliktas. Žema kaina dažnai reiškia, kad pervežėjas taupo ant kažko. Pavyzdžiui, jis gali siūlyti kainą, kuri neįtraukia galimų prastovų, tikėdamasis, kad vairuotojas nenukels į eiles prie Doverio. Tačiau realybėje eilės ten yra norma. Jei pasirinksite pervežėją, kuris siūlo pernelyg žemą kainą ir nedaro atsargos fondo neplanuotoms situacijoms, rizikuojate, kad jūsų krovinys bus „pastatomas“ šalies gale, kol bus surinktas pilnas mašynos kiekis (jei tai dalinis krovinys).

Kad užtikrintumėte laikybę, nebijokite klausti apie pervežėjo patikimumą ir jo vairuotojų parką. Ar tai yra nuosavi sunkvežimiai, ar samdomi subrangovai? Nuosavi vairuotojai dažniau yra labiau motyvuoti ir tiksliai laikosi grafikų. Taip pat klauskite apie maršrutą. Ar tai tiesioginis vežimas, ar bus tarpinių sandėliavimų (pvz., Lenkijoje ar Vokietijoje)? Kiekvienas tarpinis punktas tai papildoma rizika dėl vėlavimo.

Geriausia kaina nėra tas, kuris atrodo mažiausias pradžioje. Geriausia kaina yra ta, kuri užtikrina, kad prekės pasieks paskirties vietą tada, kai jums jų reikia. Jei vėluojančios prekės sukels gamybos sustojimą arba prarastą klientą, tai sutaupyti 50 eurų vežime atsieis šimtais kartų brangiau. Todėl verta rinktis patikimus partnerius, kurie turi patirtį Anglijos kryptimi ir geba įvertinti realius laiko grafikus.

7. Kokios yra populiariausios ir efektyviausios transporto rūšys vežant į Angliją?

Sunkvežimiai (kelias transportas) yra dominuojanti transporto rūšis, tačiau Anglijoje taip pat yra aktyviai naudojamas jūrų transportas (ro-ro keltai) ir geležinkelis. Dažniausiai krovinių iš Lietuvos keliauja keliu per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ar Olandiją iki uosto (Calais, Dunkirk, Zeebrugge, Hook of Holland), iš kur keltu arba per Eurotunelį patenka į JK.

Pasirinkimas tarp uosto taip pat įtakoja kainą. Pavyzdžiui, Hook of Harwich (Olandija) uostas yra patogus tiems, kurie veža į šiaurės Angliją, nes išvengia didžiulio Londono žiedo ir susidūrimo su pietinės Anglijos spūstimis. Tai gali sutaupyti ne tik laiko, bet ir degalų, nors keltų bilietai ten gali būti šiek tiek brangesni. Calais-Dover maršutas yra trumpiausias ir dažniausiai pigiausias, tačiau ten didžiausios eilės ir didžiausia rizika užstrigti.

Geležinkelis (Eurotunnelis) yra greičiausias būdas pereiti Lamanšą (maždaug 35 minutės), palyginti su keltu (1.5–2 valandos), tačiau jis reikalauja griežtesnio grafiko ir brangesnio bilieto. Taigi, efektyviausia rūšis priklauso nuo jūsų krovinio paskirties vietos Anglijoje. Jei važiuojate į Londoną ar pietus – Calais ar Eurotunelis yra geriausias pasirinkimas. Jei į šiaurę (Mančesteris, Liverpulis, Leidas) – verta svarstyti uostus šiauriau (Hull, Immingham), nors tai gali reikalauti ilgesnio kelio keliu iki uosto kontinentinėje Europoje.

8. Kaip teisingai apskaičiuoti krovinio svorį ir tūrį, kad išvengtumėte papildomų mokesčių?

Viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriu, yra neteisingas krovinio duomenų pateikimas. Logistikoje egzistuoja sąvoka „Užimamasis tūris“ (LDM – Loading Meter in meters) ir „Volumetrinis svoris“. Daugelis klientų mano, kad jei jie turi 500 kg svorio dėžių, tai tai yra mažas krovinys. Tačiau jei šios dėžės užima daug vietos (pvz., 5 europalečių plotį), pervežėjas už tai mokės kaip už 5 europaletes, o ne pagal 500 kg.

Standartinė sunkvežimio platforma (puspriekabė) yra apie 13,6 metro ilgio. Vienas „LDM“ (1 užimamasis tūris metrais) yra 1 metro ilgio juosta visame sunkvežimio pločyje. Taip pat svarbu atsižvelgti į aukštį. Jei jūsų prekės yra aukštesnės nei standartinis 2.7–2.8 metro aukštis (pvz., sukuriamos ant rėmų), gali reikėti specialios „Megatrailer“ puspriekabės, kurios yra brangesnės.

Kad gautumėte geriausią kainą, būkite sąžiningi ir tikslūs matuodami. Jei pasakysite, kad krovinys užima 2 vietas, o realiai jis užima 4, vairuotojas tiesiog neįveis kitų užsakymų, o pervežėjas gali paskaičiuoti papildomą mokestį jau place arba iš viso atsisakyti vežimo. Volumetrinis svoris apskaičiuojamas taip: ilgis x plotis x aukštis (m³) dalijamas iš koeficiento (dažniausiai 5000 arba 6000 kg priklausomai nuo pervežėjo). Jei gautas skaičius didesnis už realų svorį, mokama pagal volumetrinį svorį. Tai standartinė praktika aviacijoje ir vis dažniau kelių transporte, todėl nustatykite šiuos parametrus iš anksto.

9. Ar verta drausti krovinius, ir kaip tai įtakoja kainą?

Kaip ekspertas, visada sakau: draudimas – tai ne išlaida, o investicija į ramybę. Nors tarptautinės konvencijos (pvz., CMR) reglamentuoja atsakomybę, pervežėjo atsakomybė dažnai yra ribota (pvz., iki 8.33 SDR už kilogramą arba fiksuota suma pagal sutartį). Jei vežate brangias elektronines prekes, vaistus arba kitus turtus, ši suma gali padengti tik nedidelę dalį žalos, įvykus avarijai ar gaisrui.

Draudimo kaina paprastai sudaro labai mažą procentą nuo krovinio vertės (pavyzdžiui, 0.2% – 0.5%). Palyginti su galima žala, tai yra nereikšminga suma. Be to, dauguma patikimų pervežėjų, siūlančių „geriausias kainas“, jau gali turėti įtrauktą bazinį draudimą į savo pasiūlymą, tačiau verta pasitikrinti draudimo sumas ir apimtis.

Kai kurie klientai, siekdami sumažinti išlaidas, atsisako draudimo. Tai yra didelė klaida. Anglijoje kelių eismas yra intensyvus, o orai gali būti permainingas. Be to, kroviniai sandėliuojant ar perkraunant gali būti pažeisti.