Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Geriausi kelionių maršrutai į Angliją mikroautobusu: Pilnas vadovas
Kelionė į Angliją (Didžiąją Britaniją) iš Lietuvos visada buvo ir išlieka viena populiariausių kryptimi tiek darbuotojų, tiek turistų, tiek tų, kurie keliauja aplankyti artimųjų. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle, mačiau, kaip keitėsi keliai, pasienio kontrolės reikalavimai ir patys keleiviai. Vienas dalykas išliko nepakitęs: kai kalbame apie patogumą ir kainos bei laiko santykį, mikroautobusų pervežimai yra vienas geriausių pasirinkimų.
Tačiau daugelis keleivių, pirmą kartą renkantis šį būdą, klausia: „Kiek tai užtruks?“, „Kur bus sustojama?“ ir „Kokiu maršrutu važiuosime?“. Suprantamu dalyku, kelionė per visą Europos žemyną ir Lamanšo sąsiaurį nėra paprasta išvyka prie upės. Tai sudėtingas logistikos procesas, reikalaujantis gero išplanavimo. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ant detalių maršrutų, paaiškinsiu, kodėl renkamasi būtent šias trasas, ir atsakysiu į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų kelionė būtų kuo sklandesnė.
Svarbiausia suprasti, kad nėra vieno „vienintelio teisingo“ kelio. Geografinės sąlygos, eismo intensyvumas Vokietijoje ir Olandijoje, o taip pat pasienio formalitės Brėmeno kalne arba ties Lamanšo sąsiauriu lemia tai, kad maršrutas gali šiek tiek svyruoti. Tačiau, remiantis dešimtmečių patirtimi, susiformavo „auksinis standartas“, leidžiantis nuvežti keleivius saugiai ir laiku. Štame straipsnyje apžvelgsime geriausius maršrutus, jų ypatumus ir tai, ką tikėtis kelyje.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės jums suprasti visą kelionės mechaniką nuo pirmojo kilometro Lietuvoje iki paskutinio Anglijoje.
1. Koks yra pagrindinis maršrutas iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?
Pagrindinis ir dažniausiai naudojamas maršrutas veda per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus (Olandiją), Belgiją arba Prancūziją ir per Lamanšo sąsiaurį į Angliją. Paprastai kelionė prasideda Vilniuje, Kaune arba Klaipėdoje, nuo kurio keliaujame A1 automagistrale link Lenkijos sienos ( ties Kalvarijos arba Lazdijų rajonais). Toliau maršrutas eina per Varšuvą ir toliau vakarų kryptimi link Vokietijos sienos.
Įveikus Lenkiją, įsijungiame į Vokietijos autostradų tinklą. Čia, nepaisant galimų remonto darbų, keliaujame link Nyderlandų. Dažniausiai vengiame per didelių miestų centrų (pvz., Berlyno ar Hambugo) ir naudojamasi apžvalgomaisiais maršrutais, kad sutaupyti laiko. Per Nyderlandus maršrutas veda link Belgijos sienos arba tiesiai į Prancūziją, priklausomai nuo to, kuris uostas (Calais arba Dunkerque) pasirenkas persikėlimui. Tai yra efektyviausias kelias, leidžiantis išvengti Alpių perėjų ir brangių kelių mokesčių Šveicarijoje.
2. Kodėl maršrutai dažnai veda per Vokietiją ir Olandiją, o ne per Skandinaviją?
Tai klausimas, kurį dažnai užduoda geografiškai labiau orientuoti keleiviai. Žiūrėjus į žemėlapį, atrodo, kad keliauti per Švediją ir Daniją galėtų būti trumpiau. Tačiau praktikoje situacija visai kitokia. Pirmiausia, Švedijoje ir Danijoje yra labai aukšti kelių mokesčiai, ypač dideliems transporto priemonėms (tarp jų ir mikroautobusams), kuriuose yra daugiau nei 9 sėdimos vietos. Keltų bilietai iš Vokietijos į Daniją (pvz., per Puttgarden arba Rostock) taip pat kainuoja nemažai, o tai tiesiogiai padidina bilieto kainą keleiviui.
Be to, meteorologinės sąlygos šiaurinėje kryptyse yra daug neprognozuojamesnės. Žiemos metu per Daniją ir Švediją pučia stipriūs vėjai, o ledas kelyje gali žymiai prailginti kelionės trukmę. Pietinis maršrutas per Vokietiją ir Olandiją yra metereologiškai stabilesnis, o kelių infrastruktūra čia yra viena geriausių pasaulyje. Nors maršrutas ilgesnis kilometrais, jame mažiau rizikos, kad dėl oro sąlygų stovėsime kelias dienas. Todėl, siekiant patikimumo ir prieinamos kainos, renkamasi pietinę kryptį.
3. Kurie yra populiariausi sustojimų taškai šiame maršrute?
Mikroautobusų maršrutuose svarbu ne tik važiuoti, bet ir tinkamai pailsėti. Ilgos kelionės į Angliją trunka apie 30–36 valandas, todėl reikalingi planingi sustojimai. Paprastai pirmasis didelis sustojimas vyksta po važiavimo per Lenkiją, dar prieš įvažiavimą į Vokietiją arba tiesiai pasiekus Vokietijos teritoriją. Čia dažnai sustojama dideliuose prekybos centruose arba degalinių kompleksuose (pvz., „Lukoil“, „Shell“, „Aral“), kurie yra pritaikyti sunkvežimiams ir autobusams – turi erdvias automobilių stovėjimo aikšteles ir švarias tualetus.
Antrasis svarbus sustojimas yra Vokietijos ir Nyderlandų pasienio ruože arba pačiame Nyderlanduose. Čia keleiviai dažnai paskutinį kartą prieina prie europinio maisto (pvz., „Albert Heijn“ parduotuvėse) prieš įvažiuojant į Didžiąją Britaniją, kur maisto kainos gali skirtis. Prieš pat Lamanšo sąsiaurį, Prancūzijos pusėje (Calais arba Dunkerque apylinkėse), įprasta sustoti prieš pat įlipimą į keltą arba traukinį (Eurotunnel), kad keleiviai galėtų papietauti, nusipirkti vandens ir išsituosti po ilgų autostradų.
4. Kaip atrodo persikėlimas per Lamanšo sąsiaurį – keltu ar traukiniu?
Tai viena įdomiausių kelionės dalių. Yra du pagrindiniai būdai: keltu (pvz., „P&O Ferries“ arba „DFDS“) arba po tuneliu naudojant „Eurotunnel Le Shuttle“.
Keliaujant keltu, mikroautobusu įvažiuojame į didelį katerio vidų. Keleiviai dažniausiai išlipa iš mikroautobuso ir keliauja į viršų į keleivių salonus, kur yra kavinių, parduotuvių (dažnai be mokesčių – „duty free“) ir sėdimų vietų su vaizdu į jūrą. Kelionė laivu trunka apie 90 minučių. Tai puikus būdas pajusti jūrą ir šiek tiek pailsėti.
Keliaujant „Eurotunnel“, mikroautobusu įvažiuojame į specialų traukinio vagoną. Važiuojame viduje, sėdime mikroautobuse arba galime šiek tiek pasivaikščioti vagono gale (jei leidžia vairuotojas). Traukinys važiuoja po sąsiauriu apie 35 minutes. Šis būdas yra greitesnis, nes nereikia išlipti ir laukti, kol keleiviai įlipa, tačiau mažiau „romantiškas“. Abiejų būdų tikslas tas pats – pakelti mikroautobusą iš žemyninės Europos į Britanijos salą. Pasirinkimas priklauso nuo pervežėjo tvarkaraščio ir kainos, tačiau keltai dažnai būna populiaresni dėl galimybės išlipti ir pajudėti.
5. Kiek laiko trunka tokia kelionė ir kodėl ji trunka tiek ilgai?
Standartinė kelionė mikroautobusu iš Lietuvos (pvz., iš Vilniaus) iki Londono trunka apie 30–34 valandas. Daugelis stebisi, kodėl taip ilgai, jei GPS rodo, kad vairuojant be sustojimų tai užeitų maždaug 24 valandas. Atsakymas paprastas: mes nevažiuojame Formulės-1 lenktynėms.
Pirmiausia, yra griežti vairuotojų darbo laiko apribojimai (tachografas). Vairuotojas privalo daryti pertraukas po 4,5 valandos vairavimo (45 min.) ir ilgesnį poilsį po 9 valandų vairavimo (11 valandų). Tai neabejotinai prailgina kelionę. Antra, mes sustojame keleiviams pavalgyti ir pasitaisyti reikalus – tai ne 5 minučių degalinės sustojimai, o maždaug 30–40 minučių pertraukos, kad visi spėtų.
Trečia, eismo intensyvumas Vokietijos ruože (prieš Hanoverį, Duisburgą) ir dideliuose miestuose gali sukelti spūstis, kurios neįmanoma numatyti. Galiausiai, pati procedūra persikėlimo per Lamanšo sąsiaurį su įvažiavimu į uostą, pasienio kontrolę (tai dabar trunka ilgiau dėl „Brexit“) ir išvažiavimu užima papildomą 2–3 valandas. Taigi, 30 valandų – tai realus, saugus ir komfortiškas laikas, atsižvelgiant į visas aplinkybes.
6. Kokius miestus Anglijoje dažniausiai pasiekia šie maršrutai?
Nors Londonas yra pagrindinis taškas, mikroautobusų maršrutai Anglijoje yra išplėtoti gerokai toliau. Dažniausiai maršrutai apima ne tik sostinę, bet ir kitus didelius miestus, kuriuose gyvena didelė lietuvių bendruomenė arba yra verslo centrai.
Po įvažiavimo į Angliją (per Dover arba Folkestone), maršrutas paprastai veda link Londono (žiedo M25). Iš čia mikroautobusai gali skirstytis. Vienas populiariausių maršrutų veda į šiaurę – link Peterborough, Nottingham, Sheffield, Leeds ir galiausiai iki Manchester arba Liverpool. Šis maršrutas labai paplitęs tarp darbuotojų.
Kitas maršrutas gali vesti į vakarus – link Slough, Reading, Bristol ir kartais net iki Velso pasienio (Swansea, Cardiff). Taip pat yra maršrutų, orientuotų į pietus – Portsmouth, Southampton. Pasirinkdamas pervežėją, verta patikrinti, ar jis važiuoja iki jūsų konkretaus miesto arba artimiausios stotelės, nes kai kurie pervežėjai gali vežti tik iki Londono, o toliau keleiviai turi važiuoti traukiniu.
7. Kaip „Brexit“ pakeitė maršrutus ir pasienio kontrolę?
Tai labai aktualus klausimas. Išėjus Didžiajai Britanijai iš Europos Sąjungos, pasienio kontrolės taisyklės pasikeitė. Anksčiau važiuojant į UK, pasas buvo tikrinamas labai greitai ir formaliai. Dabar, kai įvažiuojame į kontinentinę Europą (pvz., Prancūziją prieš įlipimą į keltą) arba tiesiogiai į UK, atliekama pilna pasienio kontrolė.
Praktiškai tai reiškia, kad prieš įvažiuojant į Eurotunelio ar keltos zoną Prancūzijoje (Coquelles), gali susidaryti eilės, kuriose pareigūnai patikrina visų keleivių pasus. Tai gali užtrukti nuo 30 minučių iki 2 valandų, priklausomai nuo apkrovos. Be to, griežčiau tikrinami bagažai dėl kontrabandos ir neleistinų produktų (pvz., mėsos ar pieno produktų iš ES į UK). Mūsų maršrutai dabar įtraukia papildomą laiko rezervą (buffer) būtent šioms procedūroms, tad nereikėtų nustebti, jei stovime eilėje prie uosto – tai ne mūsų kaltė, o nauji biurokratiniai reikalavimai, kuriuos privalome laikytis.
8. Kiek bagažo galima pasiimti ir kaip jis vežamas?
Vienas iš didžiausių mikroautobuso privalumų palyginti su lėktuvu yra bagažo apimtis. Standartiškai kiekvienas keleivis gali pasiimti du didelius lagaminus (apie 20–30 kg vienam) ir rankinį bagažą, kurį galima laikyti su savimi salone. Tačiau tai priklauso nuo konkretaus mikroautobuso modelio (pvz., Mercedes-Benz Sprinter ar VW Crafter).
Jeigu keleiviai važiuoja ilgam (pvz., dirbti arba gyventi), dažnai pasiima daugiau daiktų. Tokiu atveju svarbu iš anksto susitarti su pervežėju. Daugelis mikroautobusų turi priekabas (trailerius), kurios leidžia papildomai vežti dviračius, didelius dėžes ar net baldus. Verta atsiminti, kad bagažas turi būti pakrautas taip, kad netrukdytų vairuotojo matomumui ir būtų užfiksuotas (užrakintas) saugumo sumetimais. Mūsų patirtis rodo, kad dažniausiai problema ne tame, kad nebetilpa, o kad daiktai būna nepakankamai tvarkingai supakuoti, todėl prašome keleivių naudotis krepšiais ar dėžėmis, o ne minkštais maišais, kurie gali užsismigdyti.
9. Ar maršrute yra techniniai sustojimai ir kas daroma, jei sugenda mikroautobusas?
Techninis gedimas yra kas nors vairuotojo ir keleivių košmaras, tačiau po 20 metų darbo stengiamės būti tam pasiruošę. Mūsų maršrutuose yra numatyti „techniniai taškai“ – tai dideli degalinių tinklai arba servizai Vokietijoje ir Anglijoje, su kuriais mes turime sutartis. Jei vairuotojas pastebi, kad padangos slėgis krenta arba variklis veikia ne taip sklandžiai, mes stabtome šiose vietose, o ne kelyje priešais.
Jei įvyksta rimtas gedimas, kurio neįmanoma išspręsti vietoje, mes turime pagalbos tarnybą (roadside assistance), veikiančią visoje Europoje. Tokiu atveju, jei reikia ilgesnio laiko taisyti, stengiamės organizuoti keleivių pervežimą kitu transportu arba, jei įvyksta naktį, apgyvendinimą viešbutyje. Žinoma, tai retas atvejis, nes mūsų mikroautobusai yra reguliariai techniškai tikrinami prieš kiekvieną ilgą kelionę. Tačiau, keliavęs 2000 km, visada turi turėti planą B.
10. Kaip pasiruošti ilgai kelionei, kad ji būtų kuo komfortiškesnė?
Komfortas – tai ne tik minkštos sėdynės mikroautobuse. Tai ir keleivio pasiruošimas. Ilga kelionė (30+ valandų) gali būti pavargianti. Patariu pasiimti nedidelį pagalvėlį kaklui (nors dauguma mikroautobusų turi atlošimus), ausines (noise-cancelling), kad galėtumėte užmigti arba atsitraukti nuo kitų kalbų.
Labai svarbu drabužiai. Nors mikroautobuse yra oro kondicionierius, temperatūra gali skirtis – vieniems per šalta, kitiems per karšta. Geriausia vilkėti sluoksniuotus drabužius, kuriuos galima lengvai nusirengti arba užsidėti. Būtinai pasiimkite uždarą butelį vandens ir nedidelius užkandžius (riešutai, vaisiai, sausainiai), nors ir sustojame pavalgyti, bet mažas „snacking“ padeda išlaikyti energiją.
Ir galiausiai – kantrybė. Mes darome viską, kad važiuotume greitai, bet kelyje įvyksta nenumatytų dalykų – eismo įvykiai, statybos, ilgai trunkančios pasienio procedūros. Jei suprasite, kad tai ne vairuotojo kaltė, o bendros kelionės dalis, kelionė bus kur kas malonesnė.
Išvada
Apibendrinant, geriausias kelionių maršrutas į Angliją mikroautobusu nėra tiesius linija žemėlapyje. tai sudėtingas, bet gerai išdirbtas mechanizmas, kuris jungia Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, Prancūziją ir Angliją. Pasirinkimas keliauti šiuo būdu suteikia jums laisvę nuo bagažo apribojimų, patogumą (nuo durų iki durų) ir galimybę pamatyti Europą iš kito kampo.
Nors kelionė trunka ilgiau nei lėktuvu, patirtis rodo, kad daugelis keleivių, išbandžiusių šį būdą, grįžta į jį vėl. Jums nereikia rūpintis persikėlimais iš oro uosto į miestą, nereikia stovėti ilgose registracijos eilėse ir nerimoti dėl viršyto bagažo svorio.