Geriausi Keleivių Vežimo Maršrutai į Angliją: Eksperto Vadovas

Kelionė į Angliją (Jungtinę Karalystę) iš Lietuvos jau daugelį metų išlieka viena populiariausių kryptimi. Neišvengiamai kyla klausimas: kaip ši kelionė turėtų vykti, kad ji būtų ne tik ekonomiška, bet ir patogi bei saugi? Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs, kaip keičiasi maršrutai, pasienio kontrolės reikalavimai ir pačių keleivių lūkesčiai. Šiandien rinka pasiūlo itin daug galimybių – nuo pigių autobusų bilietų iki individualių pervežimų automobiliais. Tačiau ne visi maršrutai yra vienodi, o kelių situacija Europoje ir Jungtinėje Karalystėje gali smarkiai paveikti kelionės trukmę.

Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius maršrutus, jų ypatumus ir pasidalinsiu patarimais, kurie padės jums pasirinkti geriausią variantą. Nesvarbu, ar keliaujate darbui, vizitui ar gyventi, suprasti logistikos subtilybes yra būtina norint išvengti nereikalingų nervingumų.

Įvadas

Kelionė į Angliją – tai ilgas nuotolis, kuris paprastai siekia nuo 1800 iki 2000 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo Europos Sąjungos narė, kelionė buvo šiek tiek paprastesnė, tačiau po „Brexit“ situacija pasikeitė – pasienio kontrolės tapo griežtesnės, o kelių eismo taisyklės ir reikalavimai vežėjams susiskomplikavo.

Dauguma keleivių renkasi kelių transportą, nes tai leidžia pasiimti daugiau bagažo nei lėktuvas, ir dažnai būna pigesnė alternatyva. Tačiau rinktis tarp autobuso, mikroautobuso ar individualaus pervežimo nėra taip paprasta. Svarbiausia iššūkis yra ne tik nuvykti iš taško A į tašką B, bet ir peržengti Lamanšą (Anglijos kanalą). Būtent šis etapas dažniausiai lemia maršruto pasirinkimą – ar eisime per Eurotunelį, ar keltu.

Profesionaliame pervežimų pasaulyje tikslas visada yra tas pats: maksimaliai sumažinti kelionės trukmę išlaikant aukštą komforto lygį. Geriausias maršrutas ne visada yra trumpiausias tiesia linija – tai toks maršrutas, kuriame mažiau „knyvų“, greitesnis pasienio perėjimas ir patikimas transportas. Toliau aptarsime labiausiai paplitusias kryptis ir atsakysime į klausimus, kurie dažniausiai kyla renkantis kelionę.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiame išsamų atsakymų į 10 klausimų, kurie padės suorientuotis planuojant kelionę į Angliją.

1. Kokie yra pagrindiniai maršrutai į Angliją iš Lietuvos?

Yra du pagrindiniai koridoriai, kuriais naudojasi dauguma vežėjų. Pirmasis ir populiariausias – „Vidurio Europos“ maršrutas, kuris eina per Lenkiją (Varšuva, Lodzė), Vokietiją (Berlynas, Hanoveris) ir Olandiją. Šis maršrutas vystomas labiausiai dėl gerų kelių infrastruktūros ir daugelio degalinių bei poilsio vietų.

Antrasis maršrutas eina per Kaliningrado sritį ir Skandinaviją (Švediją, Daniją), tačiau jis naudojamas rečiau, daugiausia tų, kurie nori išvengti Vokietijos greitkelių mokesčių arba yra vykstantys į šiaurės Angliją (pavyzdžiui, į Njukaslą). Tačiau dėl papildomų keltų perėjimų (tarp Švedijos ir Danijos) ir brangesnių kainų Šiaurės šalyse, klasikinis maršutas per Vokietiją ir Olandiją išliea optimiausiu pasirinkimu didžiajai daliai keleivių.

2. Kiek laiko trunka kelionė į Angliją autobusu?

Standartinė kelionė autobusu nuo Vilniaus iki Londono trunka apie 30–36 valandas. Tai yra ilgas nuotolis, todėl būtina sąmoningiai pasiruošti. Yra greitesnių maršrutų, kurie gali įveikti šį atstumą per 28–30 valandų, tačiau tai priklauso nuo keleivių išlaipinimo vietų kiekio, kelių eigoje (ypač Vokietijoje, kur dažnai vyksta remonto darbai) ir pasienio kontrolės trukmės.

Verta paminėti, kad jeigu kelionė vyksta mikroautobusu („shuttle“), kuris vežia mažiau keleivių, ji gali būti trumpesnė, nes tokiems transporto priemonėms reikia mažiau laiko sustojimuose ir keleivių patikrinimuose. Tačiau mikroautobusų maršrutai gali būti labiau lokalizuoti, pavyzdžiui, važiuojantys tiesiai į konkretų miestą (Peterborough, Bostonas, Nottingham) be sustojimų Londone.

3. Kokiu būdu kerta Anglijos kanalą (Lamanšą) ir kuris geriausias?

Yra trys pagrindiniai būdai: keltu, „Eurotuneliu“ traukiniu arba lėktuvu (kalbant apie autobusų maršrutus, lėktuvas nėra vertinamas). Dauguma autobusų naudoja keltus, kurie plaukia iš Duisburgo (Olandija) į Harvidžą (Anglija) arba iš Kalė (Prancūzija) į Doverį (Anglija).

Kelionė keltu trunka apie 4–6 valandas (dui Harvidžo keltas) arba 1,5–2 valandas (Kalė – Doveris). Keltuose dažniausiai yra galimybė pavalgyti, pailsėti, parduotuvės (duty-free). Naujesnė ir greitesnė alternatyva yra „Eurotunelis“, kuris jungia Kalę (Prancūzija) ir Folkstoną (Anglija). Autobusas užvažiuoja į specialų vagoną ir po 35 minučių išvažiuoja kitoje pusėje. Šis metodas yra greičiausias, tačiau kiek brangesnis, o keleiviai negali išlipti iš autobuso per pervežimą.

Kaip ekspertas, rekomenduočiau pasirinkti maršrutus su keltais, jeigu jums sunku sėdėti ilgą laiką – keltas suteikia proga išsitiesti, nors tai ir prailgina bendrą kelionės laiką.

4. Ar „Brexit“ paveikė kelionę į Angliją ir ką reikia žinoti apie pasienio kontrolę?

Taip, „Brexit“ padarė didelę įtaką. Dabar, kertiant Jungtinės Karalystės sieną (nesvarbu, ar tai keltas, ar tunelis), vykdoma pilna pasienio kontrolė. Visi keleiviai turi naudotis biometriniais pasais arba, jeigu turi senojo tipo dokumentus, eiti per papildomas patikrinimo eiles.

Svarbiausia pasikeitimas – tai tai, kad prieš išvažiuojant iš Žemyninės Europos (pvz., Olandijoje ar Prancūzijoje), vykdomas Jungtinės Karalystės pasienio kontrolės patikrinimas („exit check“). Tai užtrunka papildomai laiko. Be to, keleiviai dažniausiai patiriami dėl maisto produktų, kuriuos galima vežti į JK. Dabar draudžiama vežti mėsos ir pieno produktus iš ES (išskyrus mažus kiekius asmeniniam naudojimui, bet taisyklės griežtos). Visada verta pasitikrinti aktualią informaciją apie ribojimus, kad neišsiųstų jūsų maisto produktų pasienio.

5. Kurie miestai Anglijoje yra pagrindiniai taškai arba galutiniai sustojimai?

Didžioji dalis maršrutų baigiasi Londone. Tai pagrindinis mazgas, iš kurio keleiviai paskirstomi po visą šalį. Tačiau dauguma lietuviškų vežėjų siūlo tiesioginius maršrutus į kitus didelius miestus, kuriuose gyvena didelės lietuvių bendruomenės.

Populiariausi miestai yra: Piterboras (Peterborough), Bostonas (Boston), Notingemas (Nottingham), Lesteris (Leicester), Šefildas (Sheffield), Bredfordas (Bradford) ir Mančesteris (Manchester). Pasirinkdami maršrutą, patikrinkite, ar autobusas važiuoja iki jūsų reikiamo miesto, ar teks persėsti Londone. Tiesioginiai maršrutai, nors gali trukti šiek tiek ilgiau dėl išlaipinimų kelyje, sutaupo daug nervų ir laiko, nes nereikia keliauti po Londoną su dideliais bagažais.

6. Kokia yra kelių eigos situacija Vokietijoje ir Olandijoje?

Vokietija žinoma savo greitkeliais (Autobahn), tačiau jose dažnai vyksta statybos darbai, kur sukelia didžiulių spūsčių („Stau“). Ypatingai sunku važiuoti per Ruhro sritį (Vokietijos vakarai), kur eismas intensyvus visą parą. Patyręs vairuotojas žino, kada geriau išvengti šių spūsčių pasirinkdamas šalutinius kelių ruožus, bet tai ne visada įmanoma dideliems autobusams.

Olandijoje keliai yra idealūs, tačiau čia taip pat gausu eismo, o degalinių mokesčiai (mokestis už važiavimą keliais) yra įtraukti į bilieto kainą, todėl maršrutai tenka kruopščiai planuoti, taupykant degalus. Be to, Olandijoje ir Belgijoje labai griežtai stebi vairuotojų darbo laiką ir poilsio režimus (tachografai), todėl sustojimai čia būna privalomi ir ilgesni.

7. Kaip pasirinkti tarp autobuso („low cost“) ir mikroautobuso pervežimo?

Čia viskas priklauso nuo jūsų prioriteto. Jeigu svarbiausia yra kaina – pasirinkite didelį autobusą (pvz., „Simple Express“, „Ecolines“ ar panašius). Jie veža daug keleivių, todėl bilietas pigesnis, tačiau patogumas gali būti prastesnis (mažiau vietos kojoms, daugiau sustojimų, didelės spūstys išlipant).

Jei svarbiausias yra komfortas, greitis ir galimybė vežti daugiau bagažo be rūpesčių – verta rinktis mikroautobusų pervežimą. Tokiuose maršrutuose važiuoja mažiau žmonių (8–19), vairuotojas gali labiau pasirūpinti keleiviu, o sustojimai daromi pagal poreikį (ne tik degalinėse, bet ir greitai pavalgyti). Taip pat mikroautobusai dažnai veža keleivius tiesiai iki jų namų vartų („door to door“ paslauga), kas yra nepaprastai patogu atvykus į svetimą šalį naktį.

8. Kiek bagažo galima pasiimti ir ar už jį mokama?

Standartinis tarifas dažniausiai įtraukia vieną didelį bagažą (iki 20–30 kg) ir rankinį bagažą. Tačiau taisyklės skiriasi priklausomai nuo pervežėjo. Kai kurie „low cost“ vežėjai gali papildomai mokėti už antrą lagaminą arba už viršytą svorį.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad keliaujant į Angliją dažnai vežami daiktai, kurie nėra būtini kelionei (drabužiai, maistas, buitinė technika). Būtinai patikrinkite, ar nėra apribojimų dėl dažų, aerozolių ar kitų pavojingų medžiagų – Anglijos pasieniečiai yra labai atidūs. Jeigu planuojate vežti daugiau nei vieną didelį lagaminą, visada geriau iš anksto susisiekti su pervežėju ir papildomai užsakyti vietą, kad išvengtumėte nemalonių situacijų išvykimo metu.

9. Kokios yra bilietų kainos ir kada jas geriausia pirkti?

Kainos svyruoja priklausomai nuo sezono. Brangiausia yra vasara (liepa–rugpjūtis), šventės (Kalėdos, Naujieji metai) ir atostogų laikotarpiai. Tuo metu bilietas gali kainuoti nuo 150 iki 250 eurų viena kryptimi. Pigiausia vasarą bilietus galima įsigyti anksti (prieš 1–2 mėnesius) arba rasti paskutinės minutės pasiūlymų, tačiau tai rizikuota.

Rudenį, žiemą (išskyrus šventes) ir ankstyvą pavasarį kainos gali nukristi iki 80–100 eurų. Rekomenduočiau sekti socialinius tinklus arba užsirašyti naujienlaiškius pas patikimus vežėjus, kad nepraleistumėte akcijų. Taip pat verta prisiminti, kad bilieto grąžinimo taisyklės dažnai yra griežtos – pigūs bilietai dažnai nebūna grąžinami arba jų keitimas kainuoja brangiai.

10. Kuo pasižymi patikimas vežėjas ir ką reikia patikrinti prieš išvykstant?

Rinkdamasis pervežėją, neapsiribok tik kaina. Patikimas vežėjas turi būti licencijuotas, jo vairuotojai turi atitinkamus pažymėjimus (kodas 95), o patys autobusai turi būti techniškai tvarkingi. Prieš išvykstant verta pasidomėti atsiliepimais internetu (Facebook grupėse, Google Maps arba specialiuose forumuose).

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas komunikacijai. Jeigu paskambinote į kompaniją ir jums nesuteikė aiškaus atsakymo apie išvykimo vietą ar laiką – tai blogas signalas. Geriausi vežėjai visada siunčia SMS pranešimus dieną prieš išvykstant, informuoja apie vairuotojo telefono numerį ir tikslų susitikimo vietą. Taip pat svarbu, kad kompanija turėtų galiojančią draudimo polisą keleivių pervežimui.

Išvada

Kelionė į Angliją yra strateginis žingsnis, kuriam reikia atsakingai pasiruošti. Nors gali atrodyti, kad visi maršrutai veda į tą pačią vietą, pasirinkimas tarp keltų, tunelio, autobuso ar mikroautobuso gali lemiamai paveikti jūsų kelionės kokybę. Per daugiau nei 20 metų patirties šioje srityje įrodė, kad pigiausias variantas ne visada yra ekonomiškiausias, jeigu įskaičiuojame prarastą laiką, nervus ir komforto stoką.

Renkantis maršrutą, atkreipkite dėmesį ne tik į galutinę kainą, bet ir į kelionės trukmę, pasienio kontrolės ypatumus po „Brexit“ bei bagažo galimybes. Geriausias pasirinkimas yra tas, kuris atitinka jūsų asmeninius poreikius – ar tai greitis, arba galimybė atsipalaiduoti kelyje.

Nepaisant to, kokį būdą pasirinksite, Anglija visada laukia savo svečių. Tinkamas planavimas ir informuotas pasirinkimas padės jums pradėti šią naują gyvenimo ar kelionės etapą be nereikalingų rūpesčių.