Geriausi daiktų transportavimo sprendimai iš Anglijos: Eksperto Vadovas

Šiuolaikinėje globalizacijos eroje geografijos ribos vis labiau išnyksta, ypač kalbant apie prekybą ir asmeninių daiktų judėjimą. Anglija (arba Jungtinė Karalystė) nuo amžių buvo viena pagrindinių prekybos partnerių ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Tačiau pastaraisiais metais, po „Brexit“ situacijos įvykdymo, logistika tarp žemyno ir salos pasikeitė – tapo sudėtingesnė, reikalaujanti daugiau dėmesio dokumentams ir procedūroms. Dirbdamas šioje srityje virš dvidešimties metų, esu matęs, kaip pasikeitė rinka, ir galiu užtikrintai pasakyti: nepaisant biurokratinių kliūčių, Anglija vis dar yra viena patraukliausių vietų įsigyti baldų, transporto priemonių ar technikos.

Klientai dažnai klauso: „Kaip tai veikia dabar?“, „Ar brango?“, „Kiek laiko užtruks?“. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime geriausius ir efektyviausius sprendimus, kaip transportuoti įvairius daiktus iš Anglijos į Lietuvą, atsižvelgdami į jūsų kišenes reikalavimus ir krovinio tipą. Mes ne tik aptarsime techninius transportavimo būdus, bet ir paaiškinsime smulkmenas, kurios užtikrina sklandų procesą be nepageidaujamų staigmenų muitinėje.

Įvadas

Sunkiai įsivaizduojama Lietuva be ryšių su Didžiąja Britanija. Tūkstančiai mūsų tautiečių gyvena ir dirba Anglijoje, o dar daugiau prekiauja su šia šalimi. Be to, Anglijos rinka pasižymi unikalia prekių įvairove – nuo vintage antikvarinių baldų iki specialios technikos, kurią sunku rasti kontinentinėje Europoje. Tačiau nuspręsti nupirkti daiktą tik pusė darbo – kita, ir galbūt svarbesnė pusė, yra saugiai ir laiku jį atvežti į Lietuvą.

Pasirinkus tinkamą transportavimo sprendimą, galima ne tik sutaupyti nemažai pinigų, bet ir išvengti daug streso. Rinkoje egzistuoja keli pagrindiniai būdai, kaip tai padaryti: dalinio krovinio transportavimas (kai jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų siuntomis), pilno krovinio transportavimas (kai visa sunkvežimio talpa skiriama jums) ir specializuoti sprendimai, tokie kaip automobilių pervežimas. Kiekvienas iš šių variantų turi savus privalumus, trūkumus ir kainą.

Svarbiausia, ką reikia suprasti šiandien – tai dokumentinis reguliavimas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi ne Europos Sąjungos (ES) sandėryje. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, kuri kerta Lamanšo sąsiaurį, turi būti deklaruojama muitinėje. Mums, profesionaliems ekspeditoriams, tai tapo kasdieniu darbu, tačiau privačiam asmeniui ar mažai įmonei tai gali atrodyti kaip tikrasis labirintas. Todėl šiame straipsnyje mes sužinosime, kaip šį labirintą įveikti sklandžiai.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kokius pagrindinius transportavimo būdus galima pasirinkti vežant daiktus iš Anglijos?

Rinkoje dominuoja trys pagrindiniai metodai, kuriuos parenkama pagal krovinio dydį ir skubą. Pirmasis ir populiariausias – tai daliniai kroviniai (Groupage). Šis metodas idealiai tinka, jeigu reikia pervežti kelis paletes, keletą dėžių arba, pavyzdžiui, vieną sofą. Tokiu atveju mūsų surinktą siuntą vežame į sandėlį Anglijoje, kur ją grupuojame su kitais klientų siuntomis ir užpildome sunkvežimį. Tai ekonomiškiausias variantas, tačiau reikalaujantis kantrybės, nes reikia laukti, kol sunkvežimis bus pilnas.

Antrasis variantas – pilnas krovinys (Full Load). Jeigu pervežate visus namų daiktus (kraustymosi atveju) arba didelį prekių kiekį, kuris užpildo visą sunkvežimį (paprastai tai apie 20–33 europaletes), verta pasirinkti šį metodą. Sunkvežimis atvyksta tiesiai pas jūsų siuntėją Anglijoje, pakrauna daiktus ir važiuoja tiesiai į Lietuvą be sustojimų tarpinėse sandėliuose. Tai greičiausias ir saugiausias būdas dideliems kiekiams.

Trečiasis būdas – ekspresinės siuntos arba dalinės vietos mikroautobuse. Jeigu daiktų nėra daug (pvz., 1–2 m³), tačiau jie skubia, gali būti panaudotas mažesnis transporto priemonės tipas, pvz., vokiškas „Šrotas“ (3,5 t sunkvežimis) arba krovininis mikroautobusas. Jie dažniau keliauja keltu ir gali pristatyti siuntą greičiau nei didelis sunkvežimis.

2. Kaip „Brexit“ pasikeitė daiktų transportavimo procedūras ir ką tai reiškia man?

„Brexit“ sukėlė didžiausių pokyčių per pastarąjį dešimtmetį. Anksčiau Anglija buvo ES narė, todėl prekių judėjimas tarp šalių buvo beveik neribojamas, kaip tarp Lietuvos ir Latvijos. Dabar viskas vyksta pagal trečiųjų šalių prekybos taisykles. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, netgi maža dovanų dėžutė, turi praeiti eksporto kontrolę Anglijoje ir importo kontrolę Lietuvoje.

Praktiškai tai reiškia dviejų rūšių dokumentus: Eksporto deklaraciją (išduodama Jungtinėje Karalystėje) ir Importo deklaraciją (pateikiama Lietuvoje). Jums, kaip klientui, svarbiausia suprasti, kad be šių dokumentų siunta neišvyks iš Anglijos ir nebus įleista į Lietuvą. Taip pat atsirado galimybė taikyti muitus ir PVM, apie ką kalbėsime toliau. Visas šis procesas dabar trunka ilgiau – anksčiau tranzipas trukdavo 2–3 dienas, dabar reikia skirti bent 5–7 dienas (arba daugiau, jei pasitaiko dokumentų klaidų) muitinėms išnagrinėti.

3. Ar man reikia mokėti muito ar PVM už atvežamus daiktus?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, ką ir kodėl pervežate.

Jei pervežate asmeninius daiktus (pvz., grįžtate gyventi į Lietuvą ir vežate savo baldus, drabužius, buitinę techniką), kuriuos naudojote ne mažiau nei 6 mėnesius, galite kreiptis dėl Pervykimo iš vienos ES šalies į kitą (Transfer of Residence) procedūros. Tai leidžia atvežti daiktus be muito ir PVM mokėjimo, tačiau reikia pateikti muitinei įrodymus (gyvenamosios vietos dokumentus iš Anglijos, deklaraciją dėl grįžimo ir t.t.).

Jei pervežate naujas prekes (pirkote el. parduotuvėje, pavyzdžiui, „eBay“ ar „Amazon“, ir atvežate į Lietuvą pardavimui arba tiesiog sau, bet jos nėra naudotos), turite sumokėti Lietuvos PVM (21 proc.) ir, jei prekės pagamintos ne JK ar ne ES, galbūt muito mokestį (priklausomai nuo prekės kodo – TN VED). Taip yra dėl to, kad prekės patenka į Lietuvos rinką, todėl jos apmokestinamos taip, tarsi būtumėte jas nusipirkę čia.

Yra ir išimčių – jeigu siuntos vertė (su siuntimo išlaidomis) yra mažesnė nei 150 eurų, PVM ir mokėti nereikia (taikoma mažos vertės siuntų išimtis).

4. Kiek laiko trunka daiktų pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Laiko frame labai priklauso nuo pasirinkto transportavimo būdo ir vietovės Anglijoje.

Jeigu pasirinkote dalinį krovinį, reikia susitvarkyti su kantrybe. Paprastai procesas atrodo taip: surinkimas iš siuntėjo (1–3 dienos), laukimas sandėlyje kol užpildomas sunkvežimis (3–10 dienų, priklauso nuo sezono), kelionė (1–2 dienos) ir galiausiai išsiuntimas Lietuvoje (1–2 dienos). Iš viso tai gali užtrukti nuo 10 iki 21 dienos. Sezono metu (prieš Kalėdas ar vasarą) laukimas gali prailgėti.

Jeigu užsakote pilną krovinį ar ekspresinę siuntą, procesas yra daug greitesnis. Surinkimas ir išvykimas gali įvykti tą pačią dieną arba kitą dieną po užsakymo. Kelionė su keltu ir muitinės procedūros trunka apie 2–4 dienas. Taigi, greičiausiai daiktus galite turėti per 4–7 dienas nuo užsakymo dienos.

Taip pat reikia atsižvelgti į geografiją – jeigu siunta renkama iš Škotijos kalnų ar Kornvalio pusiasalio, surinkimas truks ilgiau negu iš Londono ar Birminghamo.

5. Kaip turiu būti supakuoti daiktai? Ar tai įtakoja kainą?

Pakuotė – ne tik estetika, bet ir saugumas bei kainos formavimo elementas. Transportavimo srityje daiktai mūsų akyse matomi kaip europalečių vienetai. Kuo kompaktiškiau ir tvirtiau supakuosite daiktus ant paletės, tuo pigiau kainuos transportavimas.

Pavyzdžiui, jeigu pervežate minkštus baldus (sofas, foteliai), juos būtina „gobelenuoti“ – uždengti stora, stretchine plėvele, kad jie neapsibraižytų ir neapsitvirtintų drėgmės. Jeigu pervežate smulkius daiktus (indus, knygas, įrankius), juos reikia sudėti į tvirtas dėžes ir suklijuoti juos ant paletės.

Labai svarbu nepamiršti krašto apsaugos. Paletės kraštai ypač pažeidžiami kelyje. Jeigu dėžės stovi atvirame lauke be jų apsaugos, gali nukristi ar susidėvėti. Taip pat verta vengti „viršaus“ – aukštos, nestabilios siuntos gali būti brangiau apdraudžiamos arba net nepriimamos.

Taip, pakuotė įtakoja kainą, nes transportavimo kaina dažnai skaičiuojama pagal užimamą tūrį (m³). Jeigu daiktai sumontuoti neefektyviai (pvz., tuščios erdvės tarp dėžių), mokėsite už orą, kurį vežate. Profesionalus surinkimas Anglijoje gali padėti tai optimizuoti.

6. Ar galima pervežti automobilį iš Anglijos? Kaip tai vyksta?

Taip, automobilių pervežimas iš Anglijos yra viena populiariausių paslaugų, nes Anglijoje automobiliai dažnai kainuoja pigiau ir yra geresnės techninės būklės (dėl drėgnesnio klimato mažiau rūdija). Čia taip pat yra du pagrindiniai būdai.

Pirmasis – automobilio vadyba (važiavimas). Jeigu automobilis yra registruotas, turi galiojančius techninius apžiūros liudijimus (MOT) ir draudimą, mes galime samdyti vairuotoją, kuris nuvažiuoja juo iki Lietuvos. Tai greičiausias būdas, tačiau reikia atsižvelgti į automobilio rida.

Antrasis ir dažniau naudojamas – pervežimas autovežiu (tralu). Šiuo atveju automobilis užkeliamas ant specialios platformos ir transportuojamas kaip krovinys. Tai saugu, nes automobilis niekur nevažiuoja, nenukenčia nuo papildomo kilometražo. Tokio pervežimo kaina priklauso nuo automobilio svorio (jeigu jis didelis, pvz., visureigis) ir vietos (Londonas brangiau nei Šiaurės Anglija).

Svarbi detalė: prieš vežant automobilį, būtina jį „išmuitinti“ Lietuvoje (jei netaikoma Pervykimo procedūra). Reikia susirasti automobilio VIN kodą ir pateikti jį deklaracijai. Be to, kelyje Anglijoje reikia gauti specialų leidimą automobiliui išregistruoti iš JK transporto sistemos (nors dažnai tai daroma vėliau, elektroniniu būdu).

7. Kaip susiformuoja transportavimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas yra sudėtingas procesas, bet klientams vertinau tai supaprastinti. Kainą lemia trys pagrindiniai komponentai: maršrutas, tūris/svoris ir priedai.

Maršrutas: Kuo toliau nuo pagrindinių angliškų miestų (Londonas, Mančesteris, Birmingemas) arba kuo toliau į Lietuvos gilumą (ne Vilnius ar Kaunas, o mažas kaimas), tuo brangiau. Taip pat įeina keltų (Dover-Calais arba Hull-Rotterdam) kainos, kurios pastaruoju metu padidėjo.

Tūris/Svoris: Jeigu vežate sunkius daiktus (plytas, metalą), mokama už toną. Jeigu lengvus, bet didelius (pluoštinės kanalės, pufai), mokama už kubinius metrus (m³). Visada skaičiuojamas tas rodiklis, kuris yra didesnis.

Priedai: Čia įeina pakavimo medžiagos (paletės, dėžės, plėvės), darbas Anglijoje (jeigu mūsų vairuotojas ar logistikas turi užlipti į trečią aukštą be lifto), muitinės brokerio paslaugos (deklaracijų pildymas) ir draudimas.

Taip pat įtakos turi degalų kaina pasaulyje – kai ji šoktelėja, automatiškai brangsta ir transportavimas.

8. Kas nutinka, jeigu siunta sugenda ar dingsta kelyje? Ar ji apdraudžiama?

Profesionalių logistikos kompanijų atveju, visos siuntos yra apdraudžiamos. Tačiau čia yra vienas labai svarbus niuansas, kurį dažnai nepastebima klientai. Yra dviejų rūšių draudimas: privalomasis (įstatymo nustatytas) ir visapusiškas (All Risk).

Pagal CMR konvenciją (tarptautinės vežimo sutartys), transportavimo įmonė atsako už žalą, jeigu ji įvyko jos kaltės. Tačiau kompensacija skaičiuojama pagal specialų koeficientą (paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą – tai maždaug 10 eurų už kg). Jeigu dingsta 1000 kg vertės prekės, gausite tik 10 000 eurų, nors jų tikroji vertė gali būti 50 000 eurų.

Todėl aš visada patariu savo klientams pasirinkti visapusišką draudimą. Už nedidelį priedą (paprastai 0,3–0,5 proc. nuo prekių vertės), siunta apdraudžiama pagal tikrąją vertę. Jeigu, pavyzdžiui, pervežate brangų vintage pianiną, verta jį įvertinti prieš vežimą ir įsigyti pilną draudimą. Be to, kad gautumėte išmoką, būtina užtikrinti, kad pakuotė buvo tinkama – jeigu daiktai sugęsta dėl blogo pakavimo (pvz., indai suplėšoti dėl to, kad nebuvo užpildytos tarpinės erdvės), draudimo kompanija gali atmesti pretenziją.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją? Kokių „raudonų vėliavų“ reikia vengti?

Rinkoje yra daug pasiūlos, bet ne visi tiekėjai yra patikimi. Pasirinkdami partnerį, kreipkite dėmesį į kelis dalykus.