Gerai suplanuotos kelionės mikroautobusais į Angliją: Eksperto vadovas neramiems keliautojams

Įvadas

Kelionė į Angliją – tai ne paprastas persikėlimas iš taško A į tašką B, o sudėtingas logistinis procesas, kuriam reikalinga patirtis, žinios ir, svarbiausia, kruopštus planavimas. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs viską: nuo puikių, be rūpesčių praeinančių išvykų iki tokių, kurios buvo apgadintos dėl menkų organizacijos detalių. Anglija, kaip sala, turi savo specifiką – čia nebeužtenka tik užvesti variklį ir važiuoti kryptimi Londono. Čia susiduria su kelionės trukme, Jungtinės Karalystės imigracijos reikalavimais, pasienio kontrolės procedūromis ir, žinoma, jūros perbraukimu.

Mikroautobusų nuoma su vairuotoju arba organizuotos grupinės kelionės į šį šalį vis dar populiarėja, nes suteikia laisvės, kurios negali pasiūlyti oro linijų bendrovės. Galite pasiimti daugiau bagažo, sustoti ten, kur norite, ir keliauti komfortable, neprivalėdami valandų laukti oro uostuose. Tačiau šis komfortas kainuoja – reikia užtikrinti, kad kelionė būtų techniškai ir legaliai nepriekaištinga. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiančiomis suprasti, kaip turi atrodyti idealiai suplanuota kelionė mikroautobusu į Angliją, kad ji būtų ne tik saugi, bet ir maloni.

Svarbiausia taisyklė, kurią per šiuos metus išmokau griežtai laikytis – laikas yra brangiausia valiuta. Planuojant kelionę į Angliją, reikia numatyti rezervą netiesioginiams išlaidoms, bet ir staigioms situacijoms. Neprognozuojamas oras La Manče, eismo spūstys Vokietijoje ar Belgijoje, griežti pasieniečiai – visi šie veiksniai gali smarkiai pakeisti grafiką. Todėl gerai suplanuota kelionė nėra tokia, kurioje viskas vyksta minutė į minutę, o tokia, kurioje esame pasiruošę bet kam ir išliekame ramūs. Štai toks požiūris, kartu su technine pasiruoštimi, ir skiria mėgėją nuo profesionalo.

Toliau straipsnyje rasite išsamų atsakymų į dažniausiai kylančius klausimus. Jie padės jums suprasti subtilybes, susijusias su maršrutu, dokumentais, kainomis ir keleivių patogumu. Niekas negali atmesti rizikos visiškai, tačiau pagrindingai pasiruošęs keliautojas visada jauciausia saugiau ir ramesniai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis kelionės trukmės numatymas mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Vienas dažniausiai kylančių klausimų yra susijęs su laiku. Daugelis klientų, įpratę nuo skrydžių, tikisi, kad kelionė automobiliu užtruks šiek tiek ilgiau, tačiau realybė yra kitokia. Vidutinis važiavimo laikas nuo Vilniaus ar Kauno iki Londono (atsižvelgiant į konkretų maršrutą) yra apie 24–30 valandas grynojo vairavimo time. Tačiau profesionaliai planuojant kelionę, reikia įsivaizduoti ne tik vairavimą.

Mikroautobuso kelionę sudaro ne tik ratai besisukantis ant asfalto. Tai yra poilsio pertraukos vairuotojui (pagal ES taisykles), techninės pertraukos degalinėse, o svarbiausia – laikas, skirtas persikelti per kanalą. Kadangi nebevairuojame po vandeniu, turime pasinaudoti keltu arba Eurotuneliu. Į šią procedūrą reikia įsiskaityti mažiausiai 2–3 valandas (įskaitant atvykimą į uostą išankstinę registraciją, patikrą ir patį persikėlimą). Be to, po pasienio kontrolės Jungtinėje Karalystėje, ypač po „Brexit“, eilės gali būti ilgesnės nei įprasta.

Todėl, jei planuojate išvykti ryte, tikėkitės atvykimo kitą dieną vėlai vakare ar net po dviejų dienų, jei kelionė yra intensyvi. Gerai suplanuota kelionė niekada nesikreipia į „lenktyniavimą su laiku“. Mūsų patirtis rodo, kad optimalus grafikas numato 1–2 papildomas valandas kas 8–9 valandų kelionės nenumatytiems sustojimams. Tai leidžia išvengti streso vairuotojui ir keleiviams.

2. Kokius maršrutus paprastai pasirenkate ir kodėl?

Nėra vieno universalaus maršruto, tačiau per 20 metų išsiaiškinome, kuri kryptis yra efektyviausia. Populiariausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją (Nyderlandus), Belgiją ir Prancūziją. Šis maršrutas vadinamas „Vakarų kryptimi“ ir jis pasirenkamas dėl kelių kokybės ir optimalaus atstumo.

Vokietija garsėja savo autobanais, kur leistinas greitis dažnai būna didesnis, kas leidžia greičiau įveikti didelius atstumus, tačiau ten taip pat griežtai stebimos vairuotojų poilsio pertraukos. Olandija ir Belgija yra kaip tarpinės grandys – jos mažos, tačiau jose yra intensyvus eismas, ypač aplink Antverpeno ir Roterdamo uostus, todėl ten dažnai susidaro spūstys. Prancūzija – paskutinis etapas prieš kanalą, čia keliai taip pat kokybiški, tačiau reikia atsižvelgti į mokesčius už kelių naudojimą (peage).

Kartais, priklausomai nuo kelionės pradžios taško (pavyzdžiui, jei vykstame iš vakarų Lietuvos) arba oro sąlygų, gali būti pasirenkamas maršrutas per Švediją ir Daniją (naudojant Øresund tiltą) ir toliau per Vokietiją. Tačiau šis variantas dažniau būna brangesnis dėl keltų ar tiltų mokesčių Skandinavijoje. Svarbiausia planuojant maršrutą yra ne trumpiausias atstumas kilometrais, o tas, kuris užtikrina mažiausiai rizikos ir stabilų judėjimo ritmą.

3. Kaip „Brexit“ paveikė keliones į Angliją ir kokie dokumentai dabar būtini?

„Brexit“ sukėlė daug neaiškumų, tačiau profesionalams srityje tai reiškė tik griežtesnę tvarką. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo ES dalis, o dabar tai trečioji šalis. Tai pačia pirma reiškia griežtesnę pasienio kontrolę. Keleiviai turi turėti galiojančius paso (arba asmens tapatybės kortelę, jei jos galioja kelionėms į JK, tačiau rekomenduojamas pasas, kadangi situacija gali keistis). Vaikai taip pat privalo turėti savo dokumentus.

Jei kelionės tikslas ne tik turizmas, bet ir darbas, reikalingi vizos ar leidimai dirbti. Mums, kaip pervežėjams, reikia ypatingų leidimų (eksploatavimo licencijos), o vairuotojams – „Kent Access Permit“ leidimą važiuoti į Kentą, jei tenka važiuoti per ten esančias kontrolės punktus. Be to, pasikeitė taisyklės dėl prekių ir maisto produktų gabenimo.

Dabar negalima įvežti mėsos ar pieno produktų iš ES į JK asmeniniam vartojimui (išskyrus mažus kiekius, pavyzdžiui, kūdikių maistą). Taip pat griežčiau kontroliuojami rūkaliai ir alkoholis. Mūsų patirtis rodo, kad geriausias būdas išvengti nesklandumų pasienyje – turėti tvarkingus dokumentus ir nedelsiant deklaruoti viską, kas kelia abejonių. Pasieniečiai dabar turi daugiau galios sustabdyti ir tikrinti mikroautobusą, todėl sąžiningumas ir pasiruošimas yra geriausia strategija.

4. Kaip tvarkomasi su bagažu? Kiek daiktų galiu pasiimti?

Vienas didžiausių mikroautobusų privalumų prieš lėktuvus yra erdvė bagažui. Tačiau ir čia yra ribojimai, kurie daugiausia priklauso nuo mikroautobuso techninių galimybių ir saugumo reikalavimų. Paprastai vienam keleiviui skiriama viena didelė lagamina (iki 20–25 kg) ir viena rankinė bagažo dalė, kuri gali būti įdėta po sėdynę arba ant specialios lentynos salone.

Svarbu suprasti, kad mikroautobuso tūris yra ribotas. Jei keleiviai vyksta ilgam laikui (pavyzdžiui, metams studijuoti) ir turi po dideles kelnes, reikia tai pranešti iš anksto. Mes visada stengiamės sudaryti bagažo planą, kad svarbiausi daiktai būtų pasiekiami paskutiniai (kad nereikėtų iškrauti viso mikroautobuso, jei reikia tik vienos striukės viduryje nakties).

Taip pat reikia atsižvelgti į svorio pasiskirstymą. Per daug apkrauta galinė ašis gali pakenkti valdymui ir padidinti padangų dilimą. Mūsų vairuotojai yra mokyti pakrauti bagažą saugiai ir tvirtai jį užsegti, kad netyčia nenukristų važiuojant nelygiu keliu ar staigiai stabdant. Jei turite specialų bagažą (lentas, dviračius, muzikos instrumentus), apie tai būtina kalbėtis planuojant kelionę, kadangi gali reikėti papildomo priekabos arba specialios montavimoįrangos.

5. Kokios yra vairuotojo darbo ir poilsio taisyklės ir kaip tai įtakoja kelionę?

Tai vienas techniniškai sudėtingiausių dalykų, kurį keleiviai dažnai pastebi tik tada, kai reikia sustoti. Tarptautiniais pervežimais galioja griežtos ES taisyklės (EU Regulation 561/2006), kurios reglamentuoja vairuotojo darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti bent 45 minučių pertrauką (arba padalinti į 15 min. + 30 min.).

Taip pat yra ribojama dienos darbo trukmė ir savaitinės poilsio normos. Negalima tiesiog „paspurti“ ir važiuoti 20 valandų iš eilės, net jei vairuotojas jaustųsi gerai – tai nelegalu ir labai pavojinga. Gerai suplanuotoje kelionėje šios pertraukos derinamos su degalinių sustojimais, kur keleiviai gali pavalgyti, išsitiesti ir pasiprausti.

Kartais šios taisyklės lemia tai, kad ilgesnėms kelionėms būtinas ne vienas, o du vairuotojai. Jei kelionė vyksta su vienu vairuotoju, po tam tikro laiko (paprastai po 9-10 valandų vairavimo) reikalinga ilgesnė pertrauka arba nakvyne. Tai gali prailginti kelionę viena ar dviem valandomis, tačiau tai kaina, kurią mokame už saugumą. Mūsų kompanijoje niekada nesileidžiame pažeidinėti šių taisyklių, nes nuo priemonių vairuotojo budrumo priklauso visų gyvybės.

6. Kaip pasirinkti tarp keltų ir Eurotunelio ir kuris variantas geriau?

Šis pasirinkimas dažnai kelia abejonių. Abu variantai turi privalumų ir trūkumų. Eurotunelis (Eurotunnel Le Shuttle) yra greičiausias – tranzitas po kanalu trunka tik apie 35 minutes. Jums nereikia išlipti iš mikroautobuso, sėdite jame ir važiuojate per vagoną. Tai idealus variantas, jei norite sutaupyti laiko ir jei jums nėra klaustrofobijos.

Keltai (pavyzdžiui, DFDS iš Dunkerque į Dover) užtrunka ilgiau – apie 2 valandas. Tačiau keltas suteikia galimybę išlipti, pavalgyti restorane, pailsėti ant denio, įkvėpti jūros oro. Po ilgos kelionės po Europą tai gali būti tikras privalumas, ypač jei keliauja su vaikais ar senyvo amžiaus žmonėmis.

Kaina taip pat svyruoja. Kartais keltas gali būti pigesnis, ypač jei užsakoma iš anksto, o Eurotunelio bilietai gali brangti aukščiausiose sezono valandose. Mus, kaip logistikos ekspertus, dažniau vadovauja ne kaina, o patogumu. Jei grafikas įtemptas, renkamės tunelį. Jei norime suteikti keleiviams daugiau komforto ir leisti jiems atsipalaiduoti prieš paskutinį etapą Anglijoje, renkamės keltą. Be to, keltų tvarkaraščiai dažnai yra lanksčesni.

7. Kokio tipo mikroautobusai naudojami tokioms kelionėms ir kiek jie patogūs?

Ne kiekvienas mikroautobusas tinka tiems ilgiems kelionėms į Angliją. Mums naudojami automobiliai yra specialiai pritaikyti ilgiems nuotoliams. Dažniausiai tai yra tokie markių modeliai kaip Mercedes-Benz Sprinter, VW Crafter arba Ford Transit, tačiau ne paprasti „darbiniai“ automobiliai, o o „keleiviniai“ variantai.

Svarbiausias akcentas – sėdynės. Jos turi būti ergonomiškos, su galvos atrankomis, rankų atlošais ir galimybe pakreipti nugarą. Mūsų mikroautobusuose sėdynės dažnai turi ir „relax“ funkciją (nedidelė atsilenkimo galimybė). Taip pat svarbi oro kondicionavimo ir šildymo sistema, kadangi oras Anglijoje gali būti nestabilus, o Vokietijoje vasarą būna karšta.

Techninė būklė yra pagrindas. Prieš kiekvieną tokią kelionę automobilis praeina techninę apžiūrą: tikrinamos padangos (jos turi būti geros, nes greičiai Vokietijoje dideli), stabdžiai, skysčiai. Niekada nevykstame su techninių trūkumų turinčiu automobiliu, nes gedimas tarpinėje Europoje gali užtrukti dienomis. Taip pat visi mūsų mikroautobusai yra apdrausti pagal tarptautinius draudimo reikalavimus („Zelena karta“), kas užtikrina, kad jei įvyksių eismo įvykis, žala bus padengta bet kurioje ES šalyje.

8. Kaip numatomos maitinimosi pertraukos ir ar keleiviai turi įtakos sustojimų vietoms?

Maitinimas – tai ne būtinybė, o kelionės dalis, kuri gerokai pagerina nuotaiką. Standartiškai mes planuojame sustojimus kas 3–4 valandas. Tai derinama su vairuotojo reikalavimais ir degalų užpylimu. Dažniausiai sustojome dideliose tarptautinėse degalinėse, tokiose kaip „Shell“, „ARAL“, „Total“, kur yra kavos, šiltų patiekalų, švarių tualetų ir prekybos centrų (pavyzdžiui, „Lidl“ ar „Aldi“ prie degalinių).

Keleiviai gali turėti įtakos, jei grupė nori sustoti tiesiog papietauti tam tikrame restorane ar pamatyti konkretų objektą. Tačiau čia reikia sąžiningumo: jei grupė nori sustoti ne planuotoje vietoje ilgiau nei 30 minučių, tai gali pastumti visą grafiką. Mes visada stengiamės būti lankstūs – jei laiko leidžia, sustojame ties gražiu vaizdu ar istorine vieta.

Tačiau reikia suprasti, kad „greitas maistas“ degalinėse gali būti brangus. Dažnai patariame keleiviams pasirūpinti savo maistu (užkandžiais, vandeniu) iš anksto, ypač jei turi specialių mitybos reikalavimų. Tai ne tik sutaupo pinigų, bet ir leidžia valgyti tada, kai tik norisi, neprivalant laukti iki sekančios degalinės. Tačiau visada užtikriname, kad bent vienas pilnas, šiltas maistas (pietūs ar vakarienė) būtų suvalgytas restorane.

9. Kas atsitinka, jei mikroautobusas sugenda ar įvyksta eismo įvykis?

Tai baisiausias scenarijus, bet apie jį reikia galvoti. Esant 20 metų patirčiai, galiu pasakyti – gedimai įvyksta, ir tai ne visada priklauso nuo to, kaip gerai prižiūrimas automobilis. Kartais tiesiog plyšta padanga, o kartais sužeidžiama elektronika. Mūsų veiksmų planas tokiu atveju yra aiškus.

Pirma, užtikriname keleivių saugumą.