Efektyvus transportas iš Anglijos – taupykite laiką ir sumažinkite rizikas

Po daugiau nei dviejų dešimtmečių praleistų tarptautinės logistikos srityje, galiu drąsiai teigti: laikas yra brangiausia valiuta, kurią turime. Nors ši frazė skamba kaip ciniškas posakis iį verslo vadovo vadovo, transporto pasaulyje ji turi konkretų, kartais skausmingą prasmę. Kai kalbame apie krovinių gabenimą iš Anglijos (arba, tiksliau, iš Didžiosios Britanijos) į Lietuvą, „efektyvumas“ nėra tik papildomas privalumas – tai būtina sąlyga verslo išgyvenimui ir konkurencingumui.

Šiandieninėje rinkoje, kur grandinės tiekimo trūkstamų prekių kaina gali išaugti iki astronominių aukščių, o klientai įprato į „rytoj pristatymo“ standartus, neefektyvus logistikos valdymas gali tapti „Achilo kulnu“. Po „Brexit“ situacija tik sudėtingėjo – kas anksčiau buvo paprasta kelių valandų kelionė per sieną, dabar virtu sudėtingu dokumentų ir muitinės procedūrų labirintu. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip užtikrinti, kad jūsų krovinių kelionė iš Anglijos ne tik būtų sklandi, bet ir laiku. Svarbiausia – mes kalbėsime ne apie tai, kaip greitai važiuoti, o kaip išvengti to, kas sustabdo judėjimą.

Logistinio proceso specifika: kodėl Anglija skiriasi?

Norint suprasti, kaip taupyti laiką, pirmiausia reikia suprasti, ką mes tame laike kovojame. Transportas iš Anglijos į kontinentinę Europą unikalus tuo, kad jame susidaro trys pagrindiniai „sparneliai“, kurie turi suktis sinchroniškai: fizinis pervežimas, muitinės formalumai ir dokumentacijos tvarkymas.

Jei bent vienas iš šių elementų sustoja, sustoja ir visas procesas. Per savo karjerą mačiau ne kartą, kaip puikiai suplanuota kelionė buvo sustabdyta dėl to, kad viena raidė sąskaitoje faktūroje neatitiko muitinės kodo, arba vairuotojas nebuvo paruošęs papildomų dokumentų Lamanšo sąsiauryje.

Pirmasis ir svarbiausias aspektas, kurį dažnai pamiršta – tai geografija. Anglija yra sala. Tai reiškia, kad keliaujant į Lietuvą, neįmanoma tiesiog važiuoti keliu. Reikia naudotis keltu arba tuneliu po sąsiauriu. Abu šie variantai reikalauja išankstinio rezervavimo (booking) ir griežtų laiko limitų. Jei vairuotojas pavėluoja į kelto išvykimą net penkias minutes, jis gali praleisti laiką ir laukti kito reiso valandomis ar net dienomis. Čia prasideda pirmas laiko taupymas: tikslus planavimas ir rezervacijos daromos iš anksto, nebandant „pulti“ į keltą be bilieto.

Antrasis, ir po „Brexit“ tapęs kritiškiausiu, yra muitinė. Išsivystiusios prekybos procedūros tarp ES ir JK reiškia, kad kiekvienas krovinys, net jei jis yra tik viena padėklėlė su prekėmis privačiam asmeniui, turi kirsti sieną. Tai nebe taip paprasta kaip anksčiau, kai tiesiog važiavai pro „žaliąją juostą“. Dabar reikia eksporto deklaracijos iš JK pusės ir importo deklaracijos Lietuvoje (arba pirmoje atvykimo šalyje). Klaida šiame etape – tai garantuotas vėlavimas. Muitinės tarnybos dirba pagal griežtas taisykles, ir joms nėra svarbu, kad jūsų klientas laukia prekės jau rytoj. Jie žiūri į dokumentus.

Paslaptis, slypinti dokumentuose

Daugelis klientų mano, kad logistikos kompanijos darbas yra tik vairuoti. Tačiau kaip ekspertas aš galiu pasakyti: 80 proc. sėkmės uždirbama biure, prie kompiuterio, o ne vairuotojo kabinoje. Efektyvus transportas prasideda nuo dokumentų.

Vienas dažniausių laiko švaistymų šaltinių yra neteisingai pateikti prekių duomenys. Pavyzdžiui, klientas nurodo „Naudojamos baldai“. Šis aprašymas pernelyg bendras. Muitinės pareigūnui reikia tikslumo: kokia medžiaga? Ar yra odos? Ar buvo naudojami augaliniai produktai? Kiekvienas netikslumas sukelia klausimą. Klausimas – tai laikas. Laikas, reikalingas išaiškinimui, laukimui tarpininkų atsakymų, galbūt net papildomam patikrinimui.

Kadangi tikslas yra taupyti laiką, mūsų patirtis rodo, kad geriausias būdas – tai išankstinis duomen�ų tikrinimas. Profesionali logistikos kompanija neįsileidžia krovinio, kol nėra 100 proc. tikra, kad visi dokumentai tvarkingi. Gali atrodyti, kad tai uždelsia išvykimą dieną ar dvi, tačiau iš tikrųjų tai taupo savaites, vengiant užstrigimo pasienio punkte.

Transporto rūšies pasirinkimas: partinis krovinys arba visas automobilis?

Kita esminė sąlyga laiko taupymui yra teisingas transporto metodo pasirinkimas. Čia dažnai kyla dilema: rinktis dalinį krovinį (groupage) arba užsakomąjį transportą (full truck load)?

Dalinių krovinių (kai viename automobilyje vežama keleto klientų prekės) privalumas yra akivaizdus – kaina. Tačiau jei jūsų prioritetas yra laikas, šis metodas gali būti rizikingas. Kodėl? Todėl, kad krovinys turi susirinkti sandėlyje. Reikia laukti, kol bus surinktos kitos prekės, kad užpildytumėte automobilį. Tada kelionėje gali būti sustojimų kituose miestuose iškraunant kitas siuntas. Be to, jei vienas iš krovinių turi dokumentų problemą, sustoja visas automobilis.

Jei jūsų krovinys yra skubus arba jautrus laikui (pvz., gamybai reikalingos detalės, kurios stabdo visą cechą), užsakomasis transportas yra vienintelis logiškas pasirinkimas. Nors jis kainuoja brangiau, jūsų prekės keliauja tiesiogiai iš jūsų siuntėjo sandėlio Anglijoje tiesiai į jūsų sandėlį Lietuvoje. Jokių sustojimų tarpiniuose taškuose, jokio laukimo kitų krovinių. Tokiu atveju laikas tampa kontroliuojamu kintamuoju – žinome tikslią išvykimo ir atvykimo datą.

Technologijos ir stebėjimas

Anksčiau, prieš 20 metų, stebėti krovinį reiškė skambinti vairuotojui mobiliuoju telefonu (jei jis buvo ryšio zonoje) ir tikėtis, kad jis atsakys. Šiandien situacija kitokia. Efektyvumas taip pat priklauso nuo informacijos skaidrumo.

Naudojant modernias GPS stebėjimo sistemas, klientas gali mattyti savo krovinio padėtį realiu laiku. Tai leidžia planuoti savo darbą. Žinodami, kad krovinys bus Lietuvoos rytoj 10:00 valandą, galite suorganizuoti sandėlio personalą, iš anksto paruošti vietą ar net pradėti gamybos procesus, tikintis, kad žaliavos atvyks laiku. Informacijos trūkumas sukuria nerimą, o nerimas verčia daryti klaidas arba daryti nereikalingas atsargines priemones.

Tačiau technologijos nepadės, jei žmogus neanalizuoja gautų duomenų. Mūsų komanda stebi ne tik kur yra automobilis, bet ir ar jis laiku atvyko į keltą, ar nebuvo eilių pasienio punkte. Jei matome, kad formuojasi eilė, mes iš karto informuojame klientą ir, jei įmanoma, keičiame maršrutą. Toks proaktyvumas yra tikrojo efektyvumo esmė.

Rizikos valdymas: kas nutinka, kai kažkas ne taip?

Nėra tokių logistikos grandinių, kurios niekada nesutrūksta. Protingas žmogus ne tik planuoja sėkmę, bet ir ruošiasi klaidoms. Anglijoje dažnai pasitaiko tokios problemos kaip užstrigimas uoste (pvz., „Dover“ uostas yra žinomas dėl savo spūsčių, ypač atostogų metu arba dėl blogo oro) arba muitinės pasienio patikrinimų.

Efektyvumas šiuo atveju reiškia greitą reakciją. Jei krovinys užstrigo, mums reikia turėti planą B. Ar tai bus alternatyvus maršrutas pro „Eurotunnel“? Ar galime laikinai padėti krovinį sandėlyje Belgijoje ir išvežti kitu automobiliu? Galimybės spresti greitai taupo daugiausia laiko.

Klientams, kurie nori taupyti laiką, visada patariu turėti „saugos kaukę“ (buffer) savo planuose. Nors mes stengiamės pristatyti anksčiau, logistikoje yra daug veiksnių, nuo kurių priklauso kelių eismo sąlygos, oro uostų darbas (jei dalis krovinio keliauja oro keliu) ar net politinės situacijos. Tačiau su patirtimi šias rizikas galima sumažinti iki minimumo.

Ką tai reiškia praktiškai? Reiškia, kad reikia rinktis patikimus partnerius Anglijoje. Vietinis agentas, kuris gali fizinėje vietoje išspręsti problemą (pvz., pataisyti dokumentą, jei vairuotojai trūksta angliškų kalbos žinių), yra neįkainojamas. Mūsų ilgamečiai ryšiai leidžia mums gauti informaciją greičiau, nei ji pasiekia viešuosius šaltinius.

„Just-in-Time“ koncepcija ir realybė

Daugelis gamybos įmonių taiko „Just-in-Time“ (tiksliu laiku) logistikos principus, kad sumažintų sandėliavimo kaštus. Tai puiki koncepcija, tačiau ji veikia tik tada, kai transportas yra 100 proc. kontroliuojamas. Gabenant iš Anglijos, toks idealizmas gali būti pavojingas.

Mano patirtis rodo, kad efektyviausias būdas taupyti laiką ilguoju laikotarpiu yra ne spaudimas iki paskutinės sekundės, o subalansuota planavimo strategija. Tai reiškia, kad, jeigu žinote, jog prekėms reikia 5 dienų kelionės, planuokite savo gamybą taip, kad turėtumėte 6 dienų atsargą. Ta viena diena gali išgelbėti nuo stopo gamybos linijoje, kai uoste užgęsta audra arba muitinėje sugenda kompiuterinė sistema.

Taupyti laiką reiškia ne tik važiuoti kuo greičiau (kas ir taip yra reglamentuojama greičio ribojimais), bet ir išvengti laiko švaistymo problemų sprendimui. Užtikrintas, ramus ir planingas pervežimas visada yra greitesnis nei chaotiškas, „skubantis“ siuntimas, kuris paverčia riziką.

Apibendrinant, efektyvus transportas iš Anglijos – tai ne stebuklas, o sistemis darbas. Tai derinys tarp tikslios dokumentacijos, geografinių ypatumų įvertinimo, technologijų panaudojimo ir, svarbiausia, žmogiškosios patirties ir intuicijos. Pasirinkdami partnerius, kurie supranta ne tik kelius, bet ir verslo poreikius, jūs ne tik taupote laiką – jūs užtikrinate savo verslo ramybę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau atsakymus į dešimt dažniausiai man kylančių klausimų, susijusių su krovinių gabenimu iš Anglijos. Tikimasi, kad šios informacijos bus pakanka, kad jūsų logistika būtų kuo sklandesnė.

1. Kiek laiko užtrunka krovinio pristatymas iš Anglijos į Lietuvą? Standartinis krovinio pristatymo laikas (transito laikas) svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų, priklausomai nuo to, ar tai yra dalinis krovinys (groupage), ar užsakomasis transportas (FTL). Užsakomasis transportas yra greitesnis, nes jis nustoja tik muitinėse. Taip pat svarbu ir krovinio paėmimo vieta Anglijoje – jei tai ne pietinė Anglija (pvz., Londonas, Birminghamas), o šiaurė (Mančesteris, Lidzas), gali prireikti papildomos dienos kroviniui surinkti arba parvežti iki uosto.

2. Kokius dokumentus reikia parengti sėkmingam pervežimui po „Brexit“? Šiuo metu būtina turėti tris pagrindinius dokumentus: prekių sandėliavimo sąrašą (Packing List), komercinę sąskaitą (Commercial Invoice) ir, jei krovinys keliauja ne pilnu automobiliu, EX1 eksporto deklaraciją. Be to, būtina tiksliai nurodyti prekių kodus (HS kodus) ir jų svorį. Be šių dokumentų krovinys nebus įleistas į Lietuvos teritoriją, o muitinė gali pradėti kontrolę, kas sustabdys pristatymą.

3. Ar galiu siųsti maistą ar gyvūnų maistą iš Anglijos į Lietuvą? Taip, galima, tačiau tai yra vienas sudėtingiausių siuntų tipų. Reikalaujamas specialus veterinarijos pažymėjimas (Health Certificate), kurį turi išduoti Didžiosios Britanijos veterinarijos tarnyba. Be to, importuotojas Lietuvoje turi būti užregistruotas kaip maisto operatorius (FOGS). Jei šie reikalavimai neįvykdomi, siunta gali būti sunaikinta pasienyje, todėl visada rekomenduojama pasitarti su ekspertais prieš siunčiant tokias prekes.

4. Kuo skiriasi dalinis krovinys (Groupage) nuo dalinio krovinio (Part Load)? Dalinis krovinys (Groupage) reiškia, kad jūsų siunta yra kombinuojama su kitų klientų siuntomis viename automobilyje. Tai pigiau, tačiau trunka ilgiau, nes reikia laukti, kol automobilis užsipildys, ir keliama paimti/išduoti kitas siuntas. Part Load (arba LTL – Less than Truck Load) yra tarpinis variantas, kai užimama dalis automobilio, tačiau siunta gali būti pristatyta greičiau, nes maršrutas gali būti labiau pritaikytas prie jūsų poreikių, nors vis tiek gali būti kitų sustojimų.

5. Kas atsitinka, jei krovinys sugenda arba dingsta kelyje? Profesionalios logistikos kompanijos visada turi krovinio transporto draudimą (CMR draudimas). Standartinis CMR draudimas apdraudžia krovinį iki 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienui kilogramui (maždaug 10–11 eurų). Jei prekės yra brangesnės, būtina sudaryti papildomą draudimą (All risk draudimas). Jei įvykė incidentas, reikia iš karto pranešti pervežėjui, kad būtų užpildyta draudimo žinios (protokolas) ir pradėtas žalos vertinimas.

6. Ar reikia mokėti PVM importuojant prekes iš Anglijos? Taip, importuojant prekes iš trečiųjų šalių (kaip kad dabar yra JK) į ES, turi būti sumokėtas PVM. Tačiau procesas gali būti supaprastintas naudojant savo PVM mokėtojo kodą (OSV procedūra) arba pervežėjo atstovavimą. Tai reiškia, kad PVM gali būti apmokestintas Lietuvoje, o ne mokamas tiesioginės išmokos uoste, kas pagerina įmonės pinigų srautus (cash flow).

7. Kaip apskaičiuojamas krovinio tūris, jei prekės neįtelpa į standartinius padėklus? Kai kalbame apie dalinius krovinius, kaina dažnai skaičiuojama ne pagal svorį, o pagal tūrį (LDM – Running Meter arba CBM – kubiniai metrai). Standartinis europadėklėlis (120x80cm) užima tam tikrą vietos automobilyje (paviršių). Jei prekės yra „pūsti“, pvz., vata, putos, jos gali svėrti mažai, bet užimti daug vietos – tokiais atvejais mokama už užimamą erdvę (paviršių).

*8. Ar vairuotojas gali iškrauti krovinį pats be manęs?