Dalinių krovinių gabenimas į Angliją: Kainos, terminai ir logistikos subtilybės

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, turi galimybę stebėti, kaip keičiasi rinkos, kyla ir krenta kainos, o svarbiausia – kaip vystosi pačios klientų lūkesčiai. Viena dažniausiai pasitaikančių situacijų, su kuriomis susiduriame kasdien, yra dalinių krovinių, dar vadinamų LTL (Less than Truckload) arba grupiniais kroviniais, gabenimas į Angliją. Nuo Brexit ši kryptis tapo dar sudėtingesnė, reikalaujanti daugiau dėmesio dokumentams ir muitinės procedūroms, tačiau ji išlieka viena populiariausių Lietuvos verslo atstovų.

Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia patirtimi ir nuosekliai paaiškinsiu, nuo ko priklauso kaina, kiek laiko užtrunka kelionė ir ko tikėtis užsakius tokį pervežimą. Suprasti šiuos procesus yra esminė ne tik tam, kad išvengtumėte nereikalingų rūpesčių, bet ir tam, kad galėtumėte efektyviai planuoti savo verslo veiklą bei sandėlių atsargas.

Įvadas

Anglija (arba, tiksliau, Jungtinė Karalystė) visada buvo strategiškai svarbia partnerė Lietuvos eksportuotojams. Tačiau pastaraisiais metais logistika šia kryptimi tapo specifinės žinios reikalaujančiu menu. Dalinis krovinys – tai tai, kai Jūsų siuntos kiekis neužpila viso sunkvežimio (pavėžinio). Tokiu atveju krovinys yra gabenamas kartu su kitų klientų siuntomis viename transporto priemonėje, o tai leidžia žymiai sumažinti išlaidas, palyginti su pilno krovinio (FTL) nuoma.

Kodėl verta rinktis būtent dalinių krovinių pervežimus? Visų pirma, dėl ekonomiškumo. Mažoms ir vidutinėms įmonėms nėra visada logiška siųsti pilną sunkvežimį prekių, jeigu turtumėte jas sandėliuoti mėnesiais. Antra, dėl lankstumo. Nors terminai gali šiek tiek skirtis nuo tiesioginio pervežimo, šiuolaikinės konsolidacijos sistemos leidžia gana tiksliai prognozuoti atvykimo laiką.

Tačiau šalia privalumų, yra ir iššūkių. Dalinių krovinių gabenimas reiškia daugiau manipuliacijų: krovinys turi būti paruoštas sandėlyje, užkrautas į sunkvežimį Lietuvoje, nuvežtas į konsolidacijos sandėlį (paprastai Lenkijoje arba Vokietijoje), perkrautas į didesnį pavėžinį, nuvežtas į JK ir vėl iškrautas terminaluose prieš išvežant prie galinio gavėjo. Kiekvienas šis žingsnis keliaia pavojų prekių saugumui ir įtakoja galutinę kainą.

Svarbu paminėti ir Brexit padarinius. Nuo 2021 metų Anglija tapo trečiąja šalimi, o tai reiškia, kad kiekviena siunta privalo kirsti muitinės sieną. Tai ne tik pridėjo dokumentinio darbo, bet ir pakeitė logistinius grandines. Dabar nebegalime tiesiogiai važiuoti per Kalėdų Kalną arba per Eurotunelį be sustojimų – reikalingi muitinės formalumai, o tai tiesiogiai veikia terminus.

Straipsnyje toliau nagrinėsime visus aspektus: kaip susiformuoja kaina, kodėl terminai gali skirtis ir ką reikia žinoti, kad pervežimas praeitų sklandžiai. Esu matęs nemažai situacijų, kai nežinojimas šių niuansų kainavo verslui nemažai nervų ir pinigų, todėl tikimės, ši informacija bus Jums naudinga.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyrije suformulavau dešimt populiariausių klausimų, kuriuos man klientai užduoda daugiau nei dvidešimt metų trukusios karjeros metu. Atsakymai į juos padės Jums suprasti „už scenos“ vykstančius procesus.

1. Nuo ko priklauso dalinio krovinio kaina gabenant į Angliją?

Kaina susiformuoja iš kelių pagrindinių komponentų, kurie, mano patirties duomenimis, dažnai būna supainiojami. Pirmasis ir akivaizdiausias – krovinio dydis arba tūris. Dažniausiai kainos skaičiuojamos pagal užimamas vietas (pallet spaces) arba tūrio metrus (CBM). Jeigu Jūsų prekės nėra ant paletės, o yra bedėmės (pvz., minkšti maišai), kaina gali būti skaičiuojama pagal realųjį svorį arba „svorio“ tūrį, imant, kad 1 m³ atitinka tam tikrą kilogramų kiekį (paprastai 167–333 kg, priklausomai nuo pervežėjo).

Antrasis komponentas – atstumas ir sunkvežimio maršrutas. Anglija – sala, o tai reiškia, kad reikia ne tik nuvažiuoti kelią Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje, bet ir persikelti per jūrą (Kanalą). Keltų bilietų kainos svyruoja priklausomai nuo sezono ir degalų kainos. Taip pat didelę įtaką turi galutinio pristatymo vieta. Pristatyti į Londoną arba pietryčių Angliją brangiau dėl didelių užstatų (congestion charges) ir didelio eismo intensyvumo, nei pristatyti į pramoninę zoną šiaurės Anglijoje (pvz., Mančesterio apylinkėse).

Trečiasis, ir dabar labai svarbus elementas – muitinės išlaidos. Dauguma klientų pamiršta, kad į kainą įeina ne tik transportas, bet ir deklaravimas abiejose pusėse: išvykstant iš ES ir atvykstant į JK. Jeigu pasirinkote sąlygas DDP (mokesčiai mokami pristatyta), pervežėjas turi padengti PVM ir muito mokesčius, kas taip pat įtraukiama į sąskaitą.

2. Kodėl kainos gali skirtis netgi tų pačių dienų užsakymams?

Tai vienas dažniausiai kylančių nesusipratimų. Klientas siuntė prekes prieš mėnesį už vieną kainą, o šiandien gauna kitą, didesnę. Logistikoje, kaip ir vertybinių popierių biržoje, vyksta dinamika. Pirmiausia, degalų kainos. Nors jos šiuo metu stabilizuojasi, bet bet koks geopolitinis nestabilumas (pvz., situacijos Artimuosiuose Rytuose arba Europos Sąjungos politika) nedelsiant keičia degalų priedą.

Antroji priežastis – keltų užimtumas. Ypač vasaros metu arba švenčių laikotarpiais, keltų kompanijos (DFDS, P&O ir kt.) gali pakelti bilietų kainas, jeigu pavėžinių yra daugiau negu vietų. Tai vadinamasis „supply and demand“ principas. Be to, svarbi vairuotojų trūka Anglijoje. Po Brexit daugelis vairuotojų iš ES nustojo važiuoti į Angliją dėl vizų sudėtingumo, todėl transporto kompanijos turi mokėti didesnes algas, kad pritrauktų vairuotojus, o šios išlaidos perkeliamos į galutinę kainą.

Galiausiai, kainą lemia konsolidacijos lygis. Jeigu savaitę, kai užsakovate siuntą, mūsų terminaluose yra mažai krovinių į Angliją, turime skubinti surinkti sunkvežimį, todėl galime siūlyti geresnes kainas. Jeigu sunkvežimiai jau pilni, tenka brangiau įsigyti vietą kito pervežėjo transporte arba laukti kitos išvykos, kas gali daryti įtaką pasiūlymui.

3. Kiek trunka dalinio krovinio gabenimas į Angliją?

Apibendrintai galima sakyti, kad standartinis terminas yra nuo 4 iki 7 darbo dienų nuo krovimo dienos Lietuvoje. Tačiau, kaip ekspertas, privalau paaiškinti, kodėl tai nėra fiksuotas skaičius.

Kelionė susideda iš kelių etapų: 1. Krovimas Lietuvoje ir važiavimas į konsolidacijos sandėlį. Tai paprastai užima 1–2 dienas. 2. Konsolidacija. Tai kritišiausias etapas daliniams kroviniams. Sunkvežimis turi surinkti kuo daugiau krovinių, kad kelionė būtų pelninga. Tai gali trukti 1–3 dienas. Kai kurie brokeriai siūlo „ekspres“ reisus, kurie išvyksta kas antrą dieną, bet tokiu atveju kaina yra žymiai aukštesnė. 3. Kelionė iki uosto ir perėjimas. Važiavimas iki, tarkime, Roterdamo arba Zebriugės uosto užima dieną, kelionė keltu – dar 4–8 valandas (priklausomai nuo maršruto). 4. Muitinė Anglijoje ir iškrovimas terminaluose. Po atvykimo į JK (pavyzdžiui, Immingham arba Felixstowe), krovinys turi būti iškrautas ir perduotas vietiniam pervežėjui. Muitinės procedūros Anglijoje gali trukti nuo kelių valandų iki dviejų dienų, jeigu trūksta dokumentų arba atsiranda klaidų deklaracijose. 5. Pristatymas gavėjui. Vietinis pervežėjas paima krovinį ir veža į galutinę adresą. Anglijoje atstumai dideli, todėl pristatymas iš šiaurės į pietus gali užtrukti dar vieną dieną.

Taigi, jeigu viskas vyksta sklandžiai, Jūsų klientas gaus prekes po 4–5 dienų. Jeigu yra eilės muitinėje arba techninių trukdžių – terminas gali pratęstis iki savaitės ar ilgiau. Visada rekomenduoju klientams planuoti atsargas su 2–3 dienų rezervu.

4. Ar reikia mokėti už papildomas paslaugas (pvz., už „tail lift“ arba manualį)?

Tai labai svarbus klausimas, dėl kurio dažnai kyla konfliktų. Standartinė kaina dažniausiai apima tik vairuotojo pagalbą atiduoti prekes įpakavime ant pakrautuvo (jeigu krovinys ant paletės) prie sunkvežimio. Vairuotojas nėra įsipareigojęs nešti prekes į sandėlį laiptais arba įkelti jas į mažesnę transporto priemonę.

Jei Jūsų gavėjas Anglijoje neturi pakrautuvo (forklift) arba krovinis yra be paletės, reikalinga „Tail Lift“ (pakėlėjas gale) paslauga. Tai papildoma įranga, kuri nuleidžia platformą žemyn. Už šią paslaugą visada taikomas papildomas mokestis, nes ne visi sunkvežimiai jį turi, ir reikia specialiai parinkti transportą.

Taip pat reikia atsižvelgti į taip vadinamą „manualą“ – rankinį krovimą. Jeigu reikia iškrauti 30 dėžių į sandėlį, tai gali trukti valandą ar daugiau. Vairuotojo laikas yra brangus, todėl tokius atvejus visada reikia aptarti iš anksto. Aš visada patariu savo klientams tiksliai sužinoti apgavimo sąlygas gavėjo pusėje. Anglijoje dauguma mažmeninės prekybos parduotuvių turi pakrautuvus, tačiau mažosios dirbtuvės arba privačių asmenų siuntos – ne.

5. Kokius dokumentus reikia parengti daliniams kroviniams į Angliją po Brexit?

Dokumentacija dabar yra pusė sėkmės. Be dokumentų krovinys neišvažiuos iš Lietuvos (nes nebus uždarytas eksporto procedūrų) ir neįvažiuos į Angliją.

Pagrindiniai dokumentai yra: * Prekių sandėravimo sąrašas (Packing List): Turi būti labai detalus. Nurodykite tikslius svorius, prekių pavadinimus, paletės skaičių. Angliškoji muitinė (HMRC) yra labai griežta dėl netikslumų. * Komercinė sąskaita (Commercial Invoice): Būtina nurodyti tikslią prekių vertį, valiutą, mokėtojo ir gavėjo duomenis. Nuo šios vertės skaičiuojami mokesčiai. * EORI numeriai: Reikalingas ir Lietuvos siuntėjo (ES EORI), ir Anglijos gavėjo (GB EORI) numeris. Be angliško EORI numerio krovinys bus sulaikytas muitinėje. * Muitinės deklaracijos: Jos rengiamos muitinio brokerio. Užsakant pervežimą, dažniausiai šios paslaugos kaina įtraukiama į bendrą sąskaitą, bet būtina suderinti, kas jas moka – siuntėjas ar gavėjas (EXW arba DDP sąlygos).

Be to, jeigu gabenate maisto produktus, gyvūnų kilmės produkciją arba chemines medžiagas, gali prireikti sertifikatų (Sanitary/Phytosanitary certificates arba MSDS). Be šių dokumentų krovinys bus sunaikintas arba grąžintas siuntėjui gavėjo sąskaita.

6. Kaip apdrausti dalinį krovinį ir ar jis apdraustas automatiškai?

Tai vienas svarbiausių klausimų, dėl kuriuo dažnai pasiduodame iliuzijai. Dauguma klientų mano, kad jeigu pervežėjas gabena, tai jis ir atsako. Taip, taip yra, bet... pagal CMR konvenciją, standartinė atsakomybė yra labai maža – apie 8,33 SDR (Specialiųjų trajektorijos pasitraukimo rights) vienam kilogramui svorio. Vertinant įprastinę prekių vertę, tai sudaro tik kelias arba keliolika procentų nuo realios vertės.

Jei gabenate brangią elektroniką, tekstilę arba kitokias aukštos vertės prekes, būtina sudaryti papildomą draudimą „All Risk“. Toks draudimas paprastai kainuoja apie 0,3–0,5 % nuo prekių vertės. Mano patirtis rodo, kad draudimas yra tas investicijos elementas, kurio vertės suprastate tik tada, kai įvykia įvykis (pvz., avarija, gaisras sandėlyje arba krovinio pavogimas). Anglijoje, ypač Didžiajame Londone, vagysčių rizika yra gana didelė, todėl apdrausti krovinį būtina.

7. Kuo skiriasi dalinio krovinio gabenimas nuo kurjerinės siuntos (pvz., DHL, UPS)?

Klientai dažnai painioja šias dvi paslaugas, tačiau jos skiriasi savo esme. Kurjerinės siuntos (express) yra skirtos mažiems, labai skubantiems siuntoms, svergiantioms iki 30–50 kg. Jos važiuoja oru arba labai greitais automobiliais ir brangiai kainuoja.

Dalinių krovinių pervežimas yra skirtas didesniems kiekiams – pradedant nuo 1 paletės (apie 500–1000 kg) iki 10–15 paletėms. Tai yra „ekonomiškas“ variantas verslui. Jums nereikia mokėti už 100 kg siuntos tiek, kiek už 1 toną. Be to, kurjerinės tarnybos dažnai turi labai griežtus dydžio apribojimus, o mes, dirbdami su sunkvežimiais, galime pervežti nestandartinius, ilgesnius arba sunkesnius krovinius, kurie netilptų į furgoną.

Taip pat terminai: kurjeriai pristato per 24–48 valandas, tačiau jų kaina gali būti 5–10 kartų didesnė už dalinio krovinio kainą. Jeigu Jūsų verslas gali sau leisti laukti 5–7 dienų, dalinis krovinys yra vienintelis racionalus sprendimas didesnių partijų atveju.

8. Ar gavėjas Anglijoje gali atsisakyti priimti krovinį ir kas tada įvyksta?

Tai niuansas, kurį vertėtų žinoti. Taip, gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį. Priežastys gali būti įvairios: prekės sugadintos, netinkamos, vėluojamos, arba tiesiog verslo santykiai nutrūko. Tokiu atveju prasideda „grįžimo“ procedūra.

Jei krovinys atsisakomas, jis turi būti grąžintas atgal į Lietuvą arba nukreiptas į sandėlį Anglijoje laikinai laikyti. Abu šie variantai kainuoja.