Daliniai kroviniai į Jungtinę Karalystę: lankstus ir efektyvus vežimo sprendimas

Įvadas

Jau daugiau nei dvi dešimtis metų stebiu, kaip vystosi logistinos pasaulis, ir viena dalyka pastoviu lieka – Jungtinė Karalystė visada buvo ir išlieka viena svarbiausių prekybos partnerių Lietuvai bei visai Baltijos regionui. Nepaisant politinių sindromų, „Breksito“ sukeltų sąmyšių ir kintančių muitinės reikalavimų, prekybos srautai tarp žemyno ir salų ne tik nesumažėjo, bet ir tapo labiau struktūruoti. Šiuo metu, kai verslas siekia maksimaliai optimizuoti išlaidas, vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį girdžiu iš savo klientų, yra: „Kaip efektyviai ir pigiai vežti prekes į Angliją, jei jos neužpildo pilno sunkvežimio?“

Atsakymas vienareikšmis – daliniai kroviniai, arba angliškai vartojamu terminu – Less than Truckload (LTL) transportas. Tai ne tiesiog tarpinis variantas tarp siuntų kurjerio ir pilno krovininio; tai sudėtinga, subtili logistinos meno forma, reikalaujanti gero įgūdžių ir žinių. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo ilgamete patirtimi, padėsiu suprasti, kas tai yra „lankstus vežimas“, kodėl jis taip svarbus šiandieninėje rinkoje ir ką tiksliai reikia žinoti klientui, norinčiam pasiųsti savo prekę per Lamanšą be nereikalingų nervų ir permokėjimų.

Rinkoje dominuoja dviejų rūšių požiūriai. Vieni renkasi grupinį vežimą (groupage), kai reikia laukti, kol susirinks pilna mašyna, o kiti – nuomoja visą sunkvežimį, net jei veža tik kelis europalus. Tačiau tarp šių ekstremumų egzistuoora auksinis vidurkis – dalinis krovinių vežimas. Jis suteikia galimybę klientui mokėti tik už užimtą vietą arba tūrį (pvz., už keliems metrams krovininės grindys – LDM), tuo tarpu transporto kompanija sukuria maršrutus, sujungiančius keletą siuntų vienoje mašinoje, tačiau taip, kad pristatymo laikas liktų priimtinas.

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, procesas tapo sudėtingesnis. Muitinės deklaravimas, EORI numeriai, sanitarijos ir fitosanitariniai patikrinimai – visi šie elementai tapo nebe papildomu rūpesčiu, o būtina kasdiene praktika. Tačiau būtent dėl šios sudėtingumo daliniai kroviniai tampa ypač patrauklūs. Leidžianti konsoliduoti prekes iš keleto siuntėjų, mes galime pasidalinti ne tik kelių mokesčiais ir kuro sąnaudomis, bet ir muitinės brokerių paslaugų kaštus, kas mažina vieno krovinio vieneto kainą.

Straipsnyje toliau mes išnagrinėsime praktinius aspektus: kaip skaičiuojama kaina, kokie dokumentai būtini, kiek laiko trunka kelionė ir, svarbiausia, kaip išvengti tipiškų klaidų, kurios gali užstrigti prie Doverio arba Folkstono uostų. Mano tikslas – padaryti tai, kad jūs, kaip klientas, jaustumėtės drąsiai planuodamas savo logistiką į JK, žinodamas, kas vyksta „už scenos“.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kurie, mano daugiametės praktikos nuomone, labiausiai rūpina verslo atstovams planuojantiems dalinių krovinių vežimą į Jungtinę Karalystę. Atsakymai detaliai ir aiškiai paaiškina esmę.

1. Kas tiksliai yra daliniai kroviniai (LTL) ir kuo jis skiriasi nuo grupinio vežimo (Groupage)?

Tai vienas esminiausių klausimų, su kuriuo susiduriama. Nors abiejuose atvejuose vienoje sunkvežimio priekaboje keliauja kelių skirtingų klientų siuntos, skirtumas yra laike ir lankstume.

Grupinis vežimas (Groupage) yra tipiškas „ekonomiškiausio“ varianto pasirinkimas. Logistikos agentas suruošia mašiną vienoje šalyje (pvz., Lietuvoje) ir renka krovinius, kol ji visiškai užsipilda. Tai gali trukti kelias dienas ar net savaitę. Mašina išvažiuoja tik tada, kai yra pilna (arba pakankamai pilna, kad būtų pelninga). Vėliau ji važiuoja į paskirties šalį, ten iškrauna ir pirmiausia pradeda rinkti grįžtamąjį krovinių srautą. Tokio būdo trūkumas – neprognozuojamas atvykimo laikas. Jei jums reikia, kad prekės atvyktų per savaitę, grupinis vežimas gali būti per lėtas.

Daliniai kroviniai (LTL) veikia pagal kitą principą. Čia nelaukiama, kol mašina užsipsis. Transporto kompanija turi taisyklingus išvykimo grafikus (pavyzdžiui, 2–3 kartus per savaitę iš Vilniaus ar Kauno). Jei jūsų krovinys užima 3 vietas (pallets) ir jis patenka į šį grafiką, jis išvyksta pagal tvarkaraštį. Mašina gali būti ne pilna, tačiau ji vaziuojasi, nes sujungiama su kitais maršrutais arba tarpinių taškų (pvz., Lenkijoje, Vokietijoje) konsolidavimo sandėliuose. Tai leidžia užtikrinti gana tikslią pristatymo datą (pvz., 4–5 darbo dienos), tuo tarpu išlaikant pranašumą, kad mokate tik už užimtą vietą, o ne už visą sunkvežimį. Lankstumas čia pasireiškia galimybe pristatyti greičiau nei grupiniu būdu, bet pigiau nei pilnu krautu.

2. Kaip formuojama kaina už dalinius krovinius į JK? Ar verta tikslinti svorį ar tūrį?

Kainodara tarptautiniuose pervežimuose yra menas, o ne tik paprasta aritmetika. Vežant į Jungtinę Karalystę, kainos formavimą įtakoja du pagrindiniai veiksniai: užimta vieta (pavojingumas) ir svoris / tūris.

Tradiciškai LTL transporte kaina skaičiuojama pagal užimtą vietą tarpinėje ašyje (pavojingumo kryptimi) arba pagal tūrį (kubinius metrus). Tačiau Jungtinės Karalystės atveju yra vienas svarbus niuansas – kelių mokesčiai. JK kelių mokesčiai (Road Tax) yra vieni brangiausių Europoje, jie priklauso nuo sunkvežimio svorio ir ašiu skaičiaus. Be to, dauguma transporto kompanijų, įveikiančių Lamanšą, turi fiksuotas kainas uostuose (keltų bilietai arba Eurotunelio mokestis). Šie fiksuoti mokesčiai pasiskirsto visiems tos mašinos klientams.

Todėl, jei jūsų krovinys yra labai lengvas, bet didelis (pvz., vata, putplasčiai), jums gali būti paskaičiuota pagal tūrį (volumetrinis svoris). Jei krovinys yra sunkus (metalas, akmuo), kaina gali priklausyti nuo realaus svorio, jei jis viršija nustatytą vienos vietos limitą (pavyzdžiui, daugiau nei 1000 kg vienam europalečiui).

Mano patarimas: visada tiekite kuo tikslesnius duomenis. Ne „apie 500 kg“, o „540 kg“. Ne „keli paletės“, o „2 standartinės EUR paletės ir 1 netelpanti (over-size) paletė 120x120 cm“. Jei apgausite brokerį dėl svorio, mašina gali būti perkrauta, o tai Lietuvoje, Vokietijoje ir ypač JK baigiasi dideliais baudais. Tiksli informacija leidžia išvengti „surcharge“ (papildomų mokesčių) vėliau.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti dėl „Breksito“ ir muitinės procedūrų?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo „trečiąja šalimi“ muitinės požiūriu. Tai reiškia, kad be tinkamai paruoštų dokumentų joks krovinys neišvažiuos iš Lietuvos ir neįsileis į Angliją.

Būtini dokumentai yra: 1. Prekybinė-sąskaita faktūra (Commercial Invoice). Tai šventasis graalis visų muitinės procedūrų. Ji turi būti pateikta anglų kalba, joje turi būti nurodytos: * Siuntėjo ir gavėjo duomenys (adresai, kontaktai). * Tikslus prekių aprašymas (ne „įrankiai“, o „rankiniai mechaniniai įrankiai, plieniniai“). * Prekių kodai (HS arba TN VED kodai) – tai būtina muitų nustatymui. * Bruto ir netto svoriai. * Vieneto kaina ir bendra vertė. * Muitinės procedūros kodas (paprastai tai 10 00 – importas, arba 42 00 – vidinės bendruomenės procedūros, jei prekės keliauja toliau į Irriją ar t.y.p., bet standartiniam importui į JK reikalingas eksporto ir importo deklaravimas). * Priežasties kodas (pvz., B1 – prekyba tarp susijusių asmenų, C1 – prekyba tarp nesusijusių asmenų). 2. Pakuotės sąrašas (Packing List). Padeda muitininkams patikrinti, ar siunta atitinka faktūrą fiziškai. 3. EORI numeris. Gavėjas JK privalo turėti Jungtinės Karalystės EORI numerį (jis prasideda „GB“). Be jo, muitinė neleis atlikti importo deklaracijos. 4. Sertifikatai. Jei vežate maisto produktus, gyvūnų kilmės medžiagas, chemines medžiagas ar medicinos priemones, būtini atitinkami sertifikatai (sanitarijos, phytosanitariniai, REACH ir kt.).

Be šių dokumentų, krovinys gali būti užstrigęs uoste arba grąžintas atgal siuntėjui, o siuntėjas turės sumokėti už grąžinimą ir saugojimą.

4. Kiek laiko užtrunka dalinio krovinio pristatymas iš Lietuvos į JK?

Atsakymas priklauso nuo to, ką mes suprantame po „pristatymo“ sąvoka – tai ar tai yra atvykimas į sandėlį JK, ar iškrovimas prie gavėjo durų.

Esant idealiam scenarijui (nėra eilių uoste, dokumentai tvarkingi, krovinys paruoštas laiku): * Lietuva – Lenkija / Vokietija (Konsolidacijos centras): 1–2 dienos. Dažniausiai krovinys paimamas ir vežamas į tarpinį sandėlį, kur jis sujungiamas su kitais krovinais į vieną mašiną (konsoliduojamas). * Tranzitas per Europą: 1 diena. * Kelt arba tunelis: 1,5 – 4 valandos (priklausomai nuo laukimo uoste). * Vidus JK ir iškrovimas: 1–2 dienos.

Viso, nuo prekių paėmimo Lietuvoje iki pristatymo prie gavėjo durų Anglijoje (pvz., Londonas, Birmingemas, Mančesteris), reikia skirti maždaug 4–6 darbo dienas.

Jeigu krovinys keliauja į toliau esančias vietas (Škotija, Velsas, Šiaurės Airija), pridėkite dar 1–2 dienas. Svarbu prisiminti, kad Šiaurės Airija turi specialias taisykles („Windsor Framework“), todėl ten pasienio patikros gali trukti ilgiau, nors fiziškai jūros perėjimas nėra.

5. Ar galima vežti ne standartinius (per didelius ar per ilgus) krovinius daliniu būdu?

Taip, galima, bet tai reikalauja specialaus plano. Standartinis dalinis krovinys dažniausiai yra matuojamas pagal vietą tarp ašių (LDM) arba pagal standartines paletes (EUR 120x80 cm).

Jei jūsų krovinis yra „ilgas“ (pvz., 4 metrų sijos) ar „platus“ (virš 2,4 metro pločio), jis negali būti tiesiog padėtas ant standartinės euroletės kito krovinio šono, nes gali pažeisti kitą siuntą ar būti neteisėtas kelyje. Tokiu atveju taikomas „Užimta vieta“ (Used Space) principas. Pavyzdžiui, jei jūsų ilga prekė užima 4 metrus ilgio priekabos grindų, o standartinė paletė užima 0,8 metro, jums bus paskaičiuota kaip už 5 vietas (4 / 0,8). Be to, jei krovinys viršija standartinius aukščio limitus (virš 2,6–2,7 metro), gali reikėti specialaus aukščio sunkvežimio (megatrailer), kas padidina kainą.

Prieš siunčiant tokį krovinį, būtina iš anksto pranešti vežėjui apie tikslius išmatavimus. Aš visada patariu siųsti nuotraukas. Jei krovinys yra nestandartinis, jis gali būti įkeltas tik į tam tikrą vietą priekaboje (pvz., gale, kad neišlįstų viršaus), todėl reikia suplanuoti įkrovimo eiliškumą.

6. Kas atsitinka, jei krovinys sugadintas ar dingsta? Kaip veikia draudimas?

Vienas didžiausių mitų yra: „Jei prekes veža logistikos kompanija, jos visada yra apdraustos“. Taip, bet ne visada pilnai.

Pagal tarptautinius konvencijas (pvz., CMR konvencija), transporto priemonių draudimas (transporto draudimas) dažniausiai dengia žalą tik iki tam tikros sumos – paprastai 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienai kilogramui bruto svorio. 1 SDR yra maždaug 1,2–1,3 JAV dolerio. Taigi, jei jūsų krovinys sveria 500 kg, o vertė yra 10 000 eurų, standartinis draudimas atlygintų tik maždaug 5000–5500 eurų (apie 500 kg * 1,25 USD * 8,33). Likusi dalis būtų prarasta.

Todėl, vežant dalinius krovinius, ypač brangius prekėms (elektronika, brangūs alkoholiniai gėrimai, vaistai), būtina sudaryti papildomą krovinio draudimą (Cargo Insurance). Jis paprastai kainoja 0,2–0,5% nuo krovinio vertės.

Jei įvyko įvykis (pvz., avarija, gaisras arba krovinys užlietas kita siunta): 1. Reikia nedelsiant pranešti vežėjui ir užfiksuoti žalą (padaryti nuotraukas prieš iškrovimą). 2. Parašyti „Reserve“ (pastabą) ant važtaraščio (CMR), nurodant, kad prekės pažeistos. 3. Susisiekti su draudimo įmonės adjusteriu.

Be „Reserve“ ant CMR, gauti kompensaciją yra beveik neįmanoma, nes sunku įrodyti, kad žala neįvyko vėliau gavėjo sandėlyje.

7. Ar galiu sekti savo krovinių vietą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje – tai ne prabanga, o standartas. Nors daliniai kroviniai dažnai keičia mašinas konsolidacijos sandėliuose (pavyzdžiui, mašina važiuoja iš Kauno iki Varšuvos, ten krovinys perkeliamas į kitą mašiną, kuri važiuoja į Doverį), sekimas yra įmanomas.

Profesionalios logistikos kompanijos naudoja GPS sekimo sistemas ir klientams suteikia prieigą prie portalų, kur galima matyti būseną: * Užsakymas priimtas / Krovinių paruošimas. * Siunta paimta. * Atvyko į konsolidacijos sandėlį. * Išvyko iš terminalo (išvykimas į JK). * Muitinės procedūros (Import Clearanced). * Pristatyma prie gavėjo.

Tačiau svarbu suprasti, kad „Real time“ sekimas gali būti ribotas tuo momentu, kai mašina yra uosto lauke arba tunelyje – ten GPS signalas dingsta. Taip pat, jei vyksta muitinės patikra (inspection), sekimo sistema gali rodyti „stovėjimą“ keletą valandų ar net dienų. Tai normalu, ir tokio atveju reikia kantrybės.

8. Kokios yra dažniausios klaidos, dėl kurių kroviniai užstrigsta JK uostuose?

Per savo karjerą mačiau daugybę situacijų, kai puikus verslo planas sugriuva dėl banalių klaidų. Štai trys dažniausios:

1. Neteisingi arba nepilni HS (TN VED) kodai faktūroje. JK muitinė yra labai griežta. Jei faktūroje parašyta „ baldai “, o kodas nurodytas kaip mediena, tai sukelia įtarimus. Klaidingas kodas gali lemti ne tik delšą, bet ir neteisingai apskaičiuotus muitus, kurias reikės mokėti gavėjui.
2. Trūkstami EORI numeriai arba neteisingi adresai. Jei gavėjo adrese faktūroje nėra pašto kodo (Postcode), JK sistema automatiškai gali atmesti deklaraciją. Be GB EORI numerio, importo deklaracija neįmanoma.
3. Fiksuotos prekių kainos (Incoterms) nepaisymas. Kart klientai nurodo prekių vertę mažesne nei ji yra iš tikrųjų, norėdami sutaupyti PVM (jei registruota) arba muitų. Tai yra muitinės nusikaltimas. Jei krovinias patikrinamas ir paaiškėja, kad vertė nerealistiškai žema, gali būti paskirti dideli baudos ir įtraukimas į „juodąjį sąrašą“.

Kad išvengtumėte to, visada patikrinkite dokumentus kartu su savo logistikos partneriu prieš išvykstant mašinai.

9. Kuo skiriasi pristatymas į JK „atostogų“ laikotarpiu (pvz., Kalėdos ar Naujieji metai)?

Jungtinė Karalystė turi specifines šventes, kurios gali smarkiai paveikti logistiką.