Daliniai kroviniai į Angliją: Kainų formavimas, terminai ir logistikos niuansai

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip du dešimtmečius, aišku viena: krovinių gabenimas į Didžiąją Britaniją niekada nebuvo paprastas, tačiau po „Brexit“ jis tapo dar sudėtingesnis ir reikalaujančis daugiau dėmesio iš tiekėjo, tiek gavėjo. Anglija vis dar yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, todėl dalinių krovinių (angliškai – Less than Truckload arba LTL) srautai yra itin intensyvūs. Klientai dažnai klausia ne tik „kiek kainuos?“, bet ir „kada prekės atvyks?“ bei „kaip apeiti muitines?“. Šiame straipsnyje, remdamasis ilgamečia praktika, išsamiai aptarsiu, kas formuoja kainas, kokios yra realios transportavimo prognozės ir ką būtina žinoti, kad siunta pasiektų adresatą be nesusipratimų.

Daliniai kroviniai – tai optimalus sprendimas verslui, kuriam nereikia viso sunkvežimio (40 t) vietos. Tai leidžia mokėti tik už užimtą erdvę paletėse arba kubo metrais. Tačiau logistikos požiūriu tai yra sudėtingesnis procesas nei pilnavertis krovinys (FTL), nes čia sujungiama keleto siuntėjų prekės viename sunkvežimyje. Tai reiškia, jog reikia daugiau lauko sandėliavimo, kruopštesnio planavimo ir tikslios dokumentacijos.

Šiandieninėje rinkoje, kai kainos svyruoja priklausomai nuo degalų kainos ir euro svarų santykio, o muitinės procedūros Britanijos uostuose gali užtrukti valandomis, turėti aiškų supratimą apie procesą – ne privalumas, o būtinybė. Žemiau išdėstytas atsakymas į dažniausiai kylančius klausimus padės jums suprasti, kaip veikia ši rinka ir kaip užtikrinti sklandų prekių judėjimą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Nuo ko priklauso dalinių krovinių į Angliją kaina?

Kainos formavimas – ne tiesioginis atstumo daugyba iš degalų kainos. Mano praktikoje stebiu, kad dauguma klientų mano, jog kaina priklauso tik nuo kilometrų, tačiau realybėje yra daugiau komponentų. Pirma, tai kuro priedai, kurie šiuo metu sudaro didžiąją transporto išlaidų dalies ir gali keistis kas savaitę. Antra, uosto mokesčiai ir kelionės keltu (pvz., Dover-Calais, Dover-Dunkirk arba šiauriniais maršrutais per Hull arba Immingham) kaina. Britanijos uostai yra vieni brangiausių Europoje, ir šie mokesčiai įtraukiami į galutinę sąskaitą.

Trečia, svarbų vaidmenį vaidina Britanijos muitinės tarpininkų paslaugos. Nuo 2021 m. kiekvienai siuntai, net ir mažiausiai paletei, būtina atlikti importo deklaraciją. Jei siuntėjas neturi savo atstovo (t. y. „fiscal representative“) Britanijoje, mums tenka naudotis trečiųjų šalių paslaugomis, o tai papildomai brangina transportą. Taip pat įtakos turi krovinio tipas – ar tai standartinės paletės (EUR arba FIN), ar nestandartinis krovinius, reikalaujantis specialių tvirtinimų. Galiausiai, sezoniškumas taip pat daro įtaką: prieš šventes (Kalėdas, Velykas) kainos šokuoja dėl vietos trūkumo.

2. Kaip skaičiuojamas krovinių tūris, jei jos neužima pilnos paletės?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų šaltinių. Logistikoje egzistuoja tokie sąvokos kaip „atlyginimas už užimtą vietą“ (LDM – Loading Meter) ir „volumetrinis svoris“. Standartinis sunkvežimis su tentu yra plačiausiai naudojamas transporto priemonė, kurios ilgis viduje yra apie 13,6 metro, o plotis – 2,4 metro. Jei jūsų prekės užima 2 metrus ilgio juostą grindyse, jums mokama už 2 LDM.

Tačiau jei krovinys yra lengvas, bet erdvus (pavyzdžiui, putŗs polistireno plokštės), mums tenka taikyti volumetrinio svorio formulę. Paprastai 1 kubo metras (CBM) prilyginamas 333 kg (arba 1:3000 santykis). Pavyzdžiui, jei vežate 1 kubo metrą plunksnų, kurios sveria tik 50 kg, mums apskaičiuojant kainą tas pats kubas bus vertinamas kaip 333 kg. Tai daroma todėl, kad sunkvežimis turi svorio limitą (pvz., 24 tonos), o ne tik tūrio. Jei paspildysime tik tūrį, neviršysime svorio, tačiau transporto įmonė praranda galimybę vežti sunkesnius krovinius. Todėl, kai klaustate kainos, būkite tikslūs: nurodykite ne tik svorį, bet ir išmatavimus (ilgį, plotį, aukštį).

3. Kiek laiko užtrunka dalinio krovinio gabenimas į Angliją?

Vidutiniškai, kai vaziuojame su daliniu kroviniu, terminas yra ilgesnis nei su pilnu. Jei pilnas sunkvežimis gali nuvežti prekes iš Vilniaus į Londoną ar Mančesterį per 3–4 dienas (važiuodamas be sustojimų ar su minimaliomis pertraukomis), tai dalinis krovinys dažnai užtrunka nuo 5 iki 8 darbo dienų. Kodėl? Todėl, kad tarpininkaujant tarp šalių, reikia surenkti (konsoliduoti) krovinius.

Mes paimame jūsų prekes iš sandėlio, vežame į mūsų konsolidacijos centrą (dažniausiai Lietuvoje arba Lenkijoje), ten išrikiuojame ir sukrauname į bendrą sunkvežimį, kuris važiuoja į Angliją. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojas turi atlikti poilsio pertraukas pagal Eurokontrolės taisykles. Be to, pati uosto ir perkėlimo procedūra gali užtrukti nuo 2 iki 6 valandų, o prieš uostą dažnai susidaro eilės, ypač esant padidėjusiam srautui ar „Eurotunnel“ gedimams. Todėl, kai planuojate prekių atvykimą, visada verta turėti laiko rezervą – savaitė yra saugus standartas.

4. Kokios „Brexit“ pasekmės veikia transportavimo terminus ir kainas?

„Brexit“ fundamentaliai pakeitė žaidimo taisykles. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo ES rinkos dalis – prekės važiavo be sustojimų, kaip važiuotum į Latviją. Dabar kiekviena siunta turi praeiti dviejų muitinių kontrolę: išvykstant iš ES (eksporto deklaracija) ir atvykus į JK (importo deklaracija).

Tai sukuria dvi pagrindines problemas. Viena – dokumentinės klaidos. Jei komercinės sąskaitos faktūros (invoice) duomenys nesutampa su realiu kroviniu arba trūksta HS (harmonizuotų sistemų) kodų, siunta gali būti sulaikyta muitinėje. Muitinės inspekcija gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, o laikymas uoste arba sandėlyje yra mokamas. Kita problema – fizinių patikrų (sanitarijos, fitosanitarinės kontrolės) padaugėjimas, ypač jei vežate maisto produktus ar gyvūnų kilmės žaliavas. Tai ne tik prailgina terminus, bet ir reikalauja papildomų sertifikatų, kurie kainuoja pinigus. Mano patirtis rodo, kad šiuo metu sėkmingas pervežimas labiau priklauso nuo dokumentų kokybės nei nuo paties sunkvežimio greičio.

5. Ką reiškia „krovinių grupavimas“ (groupage) ir ar tai taupo pinigus?

Krovinių grupavimas – tai tas procesas, kurį minėjau kalbėdamas apie dalinius krovinius. Tai būdas, kaip mažiems ir vidutiniams siuntėjams patekti į Angliją neperimdami pilnos sunkvežimio kainos. Taip, tai tikrai taupo pinigus. Jei jums reikia nuvežti 3 paletes, už pilno sunkvežimio nuomą sumokėtumėt kelis kartus brangiau.

Tačiau čia yra ir savas „rifas“. Grupuojant krovinius, jūsų siunta gali būti perkraunama (perrinkama) kelis kartus. Pavyzdžiui, prekės gali būti nuvežtos į tarpinį sandėlį Vokietijoje arba Belgijoje, kur jos yra perkraunamos į kitą sunkvežimį, važiuojantį į Londoną. Kiekvienas perkrovimas keliaja riziką, kad prekės gali būti pažeistos, jei jos yra blogai supakuotos. Taip pat, dėl grupavimo gali šoktelėti terminas, nes laukiama, kol užsipildomas sunkvežimis. Tačiau, jei jūsų krovinys nėra itin skubus ir jis tvirtai supakuotas, grupavimas yra ekonomiškai efektyviausias pasirinkimas.

6. Ar būtina drausti siuntą ir kas yra apdraudžiama?

Apie draudimą kalbu su kiekvienu klientu. Pagal tarptautinių vežimų konvenciją (CMR), vežėjo atsakomybė yra ribota. Dažniausiai tai yra apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienui kilogramui (kas realiaisiais pinigais yra maždaug 10–11 eurų už kg). Jei vežate brangią elektroniką, vaistažoles ar vertybes, ir ji dingsta arba sugenda, standartinis atlyginimas nebus pakankamas.

Todėl visada rekomenduoju pasirinkti „All risk“ (visų rizikų) draudimą. Jis paprastai kainuoja labai nedidelę sumą (pavyzdžiui, 0,3–0,5 % nuo krovinio vertės), bet užtikrina pilną atlyginimą pagal prekių vertę. Svarbu suprasti, kad be specialaus draudimo, jei dėl avarijos sudegs sunkvežimis su visais jūsų baldais, gausite tik simbolinę sumą. Mano patirtis rodo, kad vengti draudimo verta tik tada, jei krovinio vertė yra menka.

7. Kokius dokumentus reikia parengti siunčiant dalinį krovinį į Angliją?

Dokumentacija – tai pusė sėkmės. Be šių dokumentų siunta neišvyks arba bus užstrigusi sienoje. Būtini yra: Prekybinis transporto dokumentas (CMR), kuris fiksuoja sutartį tarp vežėjo ir siuntėjo. Komercinė sąskaita faktūra (Commercial Invoice) – ji turi būti išrašyta anglų kalba, nurodyant tikslią prekių vertę, svorį, apibūdinimą ir HS (tarifinio) kodus.

Be to, reikalingas Pakavimo sąrašas (Packing List), ypač jei siuntą sudaro daug skirtingų prekių dėžučių. Jei prekės yra specifinės (maistas, chemija, gyvūnai), reikia sveikatos sertifikatų arba leidimų. Labai svarbu: nuo 2021 m. vežėjas turi turėti su savo EX-1 deklaraciją (eksporto išleidimas iš ES), o JK pusėje turi būti paruošta importo deklaracija. Jei klientas neturi britų PVM mokėtojo kodos (EORI numerio) Jungtinėje Karalystėje, mums reikia naudoti brokerio paslaugas, kuris atlieka šią deklaraciją kaip atstovas.

8. Kokią įtaką kainai turi krovinio išsidėstymas Anglijoje (pvz., Londonas vs. Škotija)?

Anglija nėra vienoda. Geografiškai šalis ilga, o kelių infrastruktūra yra apkrauta. Siunčiant į Londoną ar pietryčių Angliją (South East), kainos gali būti šiek tiek aukštesnės ne dėl atstumo, o dėl įvažiavimo mokestių (ULEZ – Ultra Low Emission Zone centrinėse Londono dalyse, kai reikia specialių sunkvežimių) ir didelio eismo intensyvumo. Vairuotojui tenka praleisti daugiau laiko eismu, kas sumažina efektyvumą.

Siunčiant į Škotiją (Glasgow, Edinburgas) ar Velsą, atstumas didėja, tačiau dažnai tenka važiuoti keliais, kurie yra siauresni arba blogiau prižiūrimi, kas taip pat gali padidinti laiką. Be to, toliau į šiaurę esančiuose rajonuose yra mažiau grįžtančių krovinių, t. y. sunkvežimis, iškrovęs prekes Škotijoje, gali važiuoti tuščias atgal į Lietuvą, kadangi tenka rasti naują užsakymą. Todėl daliniams kroviniams į toliau nutolusius regionus taikomas papildomas mokesčis už „marašrutą“ arba „tuščią važiavimą“.

9. Kas nutinka, jei gavėjas Anglijoje nepasiruošęs priimti krovinio?

Tai košmaras, su kuriuo susiduriame retai, bet pasekmės yra skaudžios. Jei vairuotojas atvyksta į paskirtą vietą (nurodytą adresą), o ten nėra kas priimti prekių, arba jie negali priimti dėl techninių priežasčių (nėra keltuvo, vartų per aukštai, sandėlis uždarytas), prasideda laukimo močiai (stand-by charge).

Anglijoje laukimo mokestis dažnai skaičiuojamas kas valanda arba kas pradėta valanda, ir jis yra gerokai aukštesnis nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, viena valanda laukimo gali kainuoti 50–70 svarų sterlingų. Jei krovinys negali būti iškrautas, jis gali būti parvežtas atgal į Lietuvą (už siuntėjo lėšas) arba paliktas sandėlyje Anglijoje ilgam laikui (kas taip pat kainuoja brangiai). Todėl visada patariu klientams iš anksto susisiekti su savo partneriu Anglijoje ir patvirtinti, kad jis yra pasiruošęs priimti prekes tam nurodytu laiku.

10. Kaip sumažinti dalinių krovinių gabenimo išlaidas?

Galiu pasiūlyti kelis patarimus, padedančius išsaugoti pinigus, remiantis savo ilgamečia patirtimi. Pirmiausia – planuokite iš anksto. Skubios siuntos (express) kainuoja 2–3 kartus brangiau. Jei galite leisti savaitę laiko, pasirinkite standartinį grupuojamą pervežimą. Antra, optimizuokite pakavimą. Naudokite standartines (EUR) paletes ir užpildykite jas kiek įmanoma aukščiau (iki 1,8 m, jei leidžia prekių pobūdis). Mažiau oro tarp prekių reiškia mažesnę tūrinę svorio kainą.

Trečia, tiksliai užpildykite dokumentus. Klaidos sąskaitoje faktūroje (neteisingas HS kodas, neteisingas gavėjo adresas) sukeliadelay britų muitinėje, o šios delsos kainuoja brangiau nei patarnautojų paslaugos, kurios padėtų juos išvengti. Ketvirta, jei dažnai vežate tą patį kiekį prekių (pavyzdžiui, 5 paletes kas savaitę), aptarkite su logistikos partneriu fiksuotas kainas arba metines sutartis – tai dažnai leidžia gauti nuolaidas nuo rinkos kainų.

Išvada

Daliniai kroviniai į Angliją yra ir išliks viena populiariausių logistikos paslaugų Lietuvos verslui, nors ir reikalaujanti daugiau žinių nei anksčiau. Rinkos pokyčiai, susiję su „Brexit“, ir degalų kainų svyravimai padarė šią sritį jautresnę, tačiau tuo pačiu metu ir profesionaliau. Sėkmės paslaptis yra ne tik pigiausios kainos paieškoje, bet ir partnerių, kurie supranta šios šalies specifiką, pasirinkime.

Kadangi aš šioje srityje esu jau daugiau kaip 20 metų, galiu drąsiai teigti: geriausias būdas išvengti nemalonumų yra atvirumas ir komunikacija. Nenuokslūs duomenys apie svorį, klaidingi dokumentai ar vėlavimas su informacija apie gavėją – tai pagrindinės problemos, kurios verčia mokėti daugiau. Pasiruošęs klientas, kuris supranta procesą ir turi tvarkingą dokumentaciją, visada gauna geriausią pasiūlymą ir greičiausią terminą.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas slepiasi už kainos ir terminų skaičių. Logistika nėra tik prekių pervežimas iš taško A į tašką B – tai kompleksinė paslauga, kur tikslumas ir patirtis leidžia jūsų verslui augti be rūpesčių dėl sienų ir muitinių.=