Daiktų transportavimas iš Anglijos be tarpininkų: Pilnas eksperto vadovas

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei du dešimtmetis, matyti, kaip vystosi logistikos pasaulis, yra ne tik įdomu, bet ir mokantis. Vienas ryškiausių pokyčių, įvykusių per pastaruosius kelerius metus, yra susijęs su Didžiosios Britanijos išstojimu iš Europos Sąjungos („Brexit“). Anksčiau kelią iš Londono ar Mančesterio į Vilnių galėjome vadinti beveik vidaus reisais – dokumentacija buvo minimali, sienos kertamos be sustojimų. Šiandiena situacija yra radikaliai kitokia. Daugelis lietuvių, įsigijančių mašinas, baldus, verslo įrangą ar tiesiog pervežančių asmeninius daiktus, pradeda galvoti: „Ar aš galiu tai padaryti pats, be mokamų tarpininkų?“.

Atsakymas yra trumpas: taip, galite. Tačiau ilgas atsakymas reikalauja išsamios analizės. Transportavimas be tarpininkų, kitaip tariant „savarankiškas importas“, gali sutaupyti nemažai pinigų, tačiau jis reikalauja kantrybės, išsamumo ir norimo suprasti biurokratinius procesus. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip visa tai veikia praktiškai. Mes nekalbėsime apie abstrakčias teorijas, o žiūrėsime į tai, kas svarbu klientui, kuris nori gauti savo siuntą saugiai ir laiku.

Nereikia būti logistikos magistru, kad susitvarkytumėte su dokumentais, tačiaum reikia žinoti, kur yra pavojingos zonos. Dažniausiai žmonės bijo ne pačio važiavimo ar krovinių įkėlimo, o muitinės deklaravimo ir netikėtų išlaidų. Štai čia mes ir pradėsime. Šis vadovas sukurtas tam, kad jausdavęsis drąsiai spręsti šias problemas savarankiškai. Nuo dokumentų rinkimo iki vairuotojo paieškos – viskas, ką jums reikia žinoti, yra čia, žemiau.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man klientai užduoda daugiau nei 20 metų trukusios praktikos metu. Atsakymai į juus padės jums suprasti visą procesą nuo pradžios iki galo.

1. Ar tikrai verta transportuoti daiktus be tarpininkų, ar tai per daug komplikuota?

Tai pirmasis ir pagrindinis klausimas. Vertinimas, ar verta dirbti be tarpininkų, priklauso nuo jūsų laiko ir pinigų balanso. Tarpininkai (freight forwarders arba ekspeditoriai) užima sau visą organizacinę naštą: jie suranda vairuotoją, užpildo muitinės deklaracijas, susitvarko su draudimu. Už tai jie imamas mokestis – paprastai 20–30 % nuo galutinio transporto išlaidų arba fiksuotas ekspediciavimo mokestis.

Dirbant be jų, jūs užtikrinote, kad mokate tik už patį transportą (vairuotojo darbą, kurą, keltą). Tačiau tampa atsakingas už procesą. Jei kils nesklandumų prieš pat sieną, teks spresti patys. Mano patirtis rodo, kad savarankiškas transportavimas labiausiai apsimoka tiems, kurie perveža didesnes siuntas (pvz., pilną konteinerį arba sunkiasveikį mašiną), kuomet tarpininko mokestis būtų labai didelis, arba tiems, kurie turi laiko ir nori išmokti procesą. Jei pervežate vieną mažą padėklą, tarpininko paslaugos gali būti pigesnė už nervus, kurius prarasite bandydami suprasti GB muitinės sistemas. Taigi, tai ne „per daug komplikuota“, bet reikalauja atidumo.

2. Kokius dokumentus būtina paruošti transportavimui iš Anglijos į Lietuvą?

Dokumentacija yra logistikos kraujas. Be jų neišvažiuosite nei iš Anglijos, nei įvažiuosite į Lietuvą. Pagrindinis dokumentas yra komercinė sąskaita (Commercial Invoice). Ji turi būti parašyta anglų kalba, o joje turi būti nurodytos: siuntėjo ir gavėjo duomenys, prekių pavadinimai, svoriai, prekių kiekis, prekių kodai (HS kodas – tai labai svarbu muitinės mokesčiams nustatyti), vieneto kaina ir bendra vertė. Be aiškios sąskaitos muitinė neleis išvežti krovinių.

Antrasis svarbus dokumentas yra pakavimo sąrašas (Packing List). Jis padeda patikrinti, ar viskas atitinka, ir palengvina krovinio patikrą. Jei pervežate transporto priemonę (pvz., automobilį), reikės originalo registracijos sertifikato (V5C dokumentas Anglijoje) ir sutikimo, kad transporto priemonė gali būti registruojama kitos šalies teritorijoje. Taip pat būtinas sandėliavimo sutikimas (pvz., T1 dokumentas, jei naudojate muitinės procedūras), nors tai dažniau lieka vairuotojo ar muitinės brokerio kompetencijoje. Jei vežate asmeninius daiktus (pervykimą), reikės surinkti deklaraciją, kad tai ne prekės, o asmeninis turtas, kad išvengtumėte mokesčių.

3. Kaip „Brexit“ paveikė daiktų transportavimą ir ką tai reiškia man?

„Brexit“ pakeitė žaidimo taisykles visiškai. Iki 2021 m. sausio 1 d. Anglija buvo ES rinkos dalis, todėl prekių judėjimas buvo laisvas. Dabar Anglija yra „trečioji šalis“. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, kuri kerta sieną, turi būti deklaruojama.

Praktiškai tai reiškia du muitinės barjerus: 1. Anglijos išvykimo muitinė (Export Declaration): Anglijos muitinė turi žinoti, kas išvežama iš šalies, kad užtikrintų teisėtumą. 2. Lietuvos atvykimo muitinė (Import Declaration): Lietuvos (arba pirmosios ES šalies) muitinė turi sužinoti, kas atvyksta, skirti PVM ir mokesčius.

Be tarpininkų jūs turite užtikrinti, kad abiejuose šiuose etapuose deklaracijos būtų pateiktos. Dauguma vairuotojų, kuriuos samdote per „Freight Exchange“ portalus (pvz., Timocom, Trans.eu), tiesiog važiuoja, tačiau jie nebus atsakingi už jūsų krovinių muitinę. Jei vairuotojas atvyks į Kaliningradą ar Lenkijos-Lietuvos pasienio punktą be deklaracijos, krovinys gali būti sustabdytas ir nukreiptas į sandėlį, kas kainuos brangiai. Taigi, „Brexit“ reiškia, kad turite turėti sutartį su muitinės brokeriu bent Lietuvoje (atvykimo šalyje), kad jis padarytų importo deklaraciją, nors ir organizuojate transportą patys.

4. Kaip rasti patikimą vairuotoją ar transporto kompaniją Anglijoje?

Jei nenaudojate tarpininkų, paieška tampa jūsų atsakomybe. Pradedantiesiems dažniausiai pasirodo logiška ieškoti „Facebook“ grupėse, pvz., „Anglija Lietuva prekės“ ar panašiose. Nors ten galima rasti pigių pasiūlymų, rizika didelė. Tokiems vairuotojams dažnai trūksta draudimo, jie neleidžia sąskaitų-faktūrų, o jei dingsta krovinys – teismų kelių nebeįveiksite.

Kaip ekspertas patariu naudotis profesionaliais krovininių pervežimų biržomis (pvz., Timocom, Cargo). Tačiau jos reikalauja mokamos narystės. Alternatyva – ieškoti Anglijoje registruotų lietuviškų arba lenkiškų transporto kompanijų, kurios turi licenciją. Būtinai patikrinkite: * Ar vairuotojas turi CMR draudimą (jis turi būti ne tik transporto priemonės, bet ir krovinio civilinės atsakomybės draudimas). * Ar jis išduoda oficialią sąskaitą-faktūrą. * Ar turi patirties su muitinės procedūromis (ar žino, kas yra EXS deklaracija).

Visada prašykite vairuotojo nuotraukas su krovininiu jo įkėlimo metu. Tai jums duos ramybės, kad krovinys tikrai įkeltas.

5. Kas yra EORI numeris ir ar jis man būtinas?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris – tai unikalus kodas, naudojamas visose muitinės operacijose ES šalyse. Jei norite importuoti prekes į Lietuvą (ES), jūs privalote turėti EORI numerį.

Be šio numerio muitinės brokeris negalės padaryti importo deklaracijos jūsų prekėms. Gauti jį labai paprasta ir nemokama. Tai galima padaryti elektroniniu būdu per Lietuvos muitinės „Muitinės informacinių sistemų“ (MIS) portalą. Registracija trunka kelias dienas (kartais ir minutes, jei duomenys tikslūs).

Svarbu: jei pervežate prekes ne verslo, o asmeniniais poreikiais (pvz., perkate baldus namams iš eBay), EORI numeris taip pat gali prireikti, nors yra ir išimčių, tačiau dažniausiai brokeriai reikalauja šio numerio, kad formalizuotų atvykimą. Anglijos pusėje (siuntėjui) taip pat gali reikėti britiško EORI numerio, jei jis pats eksportuoja prekes, tačiau dažniau tai sprendžia pirkėjo (jūsų) muitinės brokeris, atliekantis išvežimo procedūrą.

6. Kaip apskaičiuoti ir sumokėti PVM bei muito mokesčius?

Vienas didžiausių nesusipratimų šaltinis – mokesčiai. Importuojant prekes iš trečiųjų šalių (Anglija) į ES, taikomas PVM ir galimas muitas.

• PVM (Pridėtinės vertės mokestis): Lietuvoje jis yra 21 %. PVM skaičiuojamas nuo prekių vertės + transporto išlaidų (iki ES sienos) + muito mokesčio (jei yra). Šį mokestį reikia sumokėti importo metu.
• Muitas: Jis taikomas tik tam tikroms prekėms, pagal jų kilmę. Jei prekės pagamintos Anglijoje (turite kilmės sertifikatą), muitas gali būti 0 % dėl prekybos susitarimų tarp ES ir JK. Jei prekės pagamintos Kinijoje, bet pervežamos per Angliją, muitas gali būti taikomas kaip importuojant iš Kinijos.

Svarbu: jei esate užregistruotas PVM mokėtojas Lietuvoje, galite naudotis „atidėtuoju apmokestinimu“. Tai reiškia, kad nemokate PVM muitinėje tiesiogiai, o jį užrašo savo PVM deklaracijoje (parduodant/pirkant). Jei esate fizinis asmuo, turite sumokėti PVM tiesiogiai muitinės terminaluose ar per brokerį prieš išleidžiant krovinį.

7. Kokios rizikos susijusios su krovinio draudimu be tarpininkų?

Kai samdote didelę ekspeditorių firmą, ji paprastai turi „All Risk“ (visų rizikų) draudimą, kuris padengia netgi ir neteisingą krovimą. Kai samdote atskirą vairuotoją be tarpininkų, situacija keičiasi.

Pagal nutarimus (pvz., CMR konvencija), vairuotojo atsakomybė yra labai ribota – paprastai apie 8,33 SDR (Specialių traukimo teisių) vienui kilogramui. Jei jums pavogsta arba sugenda brangūs baldai, kurie sveria 500 kg, kompensacija pagal CMR bus labai menka, ir ji niekada neatsversios realiosios vertės.

Todėl, dirbdami be tarpininkų, būtinai pasirūpinkite krovinio draudimu patys. Galite jį įsigyti bet kurioje Lietuvos draudimo kompanijoje (pvz., ERGO, PZU, Gjensidige) arba pas brokerius, kurie specializuojasi vien krovinio draudimu. Draudimo kaina paprastai svyruoja nuo 0,3 % iki 1 % nuo krovinio vertės. Tai nedidelė suma, lyginant su nuostoliais, jei vairuotojas sužalos jūsų turtą. Niekada nepasitikėkite vairuotojo žodžiu, kad „viskas bus saugu“ – paprašykite draudimo poliso numerio.

8. Ką daryti, jei prekės sugedą ar dingsta kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet apie jį reikia žinoti. Jei krovinys dingsta arba pažeidžiamas, veiksmai turi būti greiti.

Pirmiausia, ** nedelsdami praneškite vairuotojui**. Jei vairuotojas neveikia arba ignoruoja, kreipkitės į policiją toje šalyje, kur įvyko įvykis (Anglijoje arba Lietuvoje). Antra, susisiekite su savo draudimo bendrove (jei turėte savo draudimą). Jums reikės: * Policijos protokolo. * CMR kopijos (su pastabomis apie pažeidimus). * Nuotraukų. * Komercinės sąskaitos.

Jei neturite savo draudimo, teks reikalauti atlyginimo iš vairuotojo pagal CMR konvenciją. Tačiau gauti pinigus iš užsienio vairuotojo be teismo yra beveik neįmanoma. Čia matome dar vieną privalumą dirbti su tarpininkais – jie atsiskaito greičiau, norėdami išlaikyti gerą reputaciją. Savarankiškai veikiantys klientai turi būti labai aktyvūs ir teisiniu požiūriu budrūs.

9. Kaip organizuoti fizinį krovinių įkėlimą ir iškrovimą?

Jei nusprendžiate eiti be tarpininkų, logistika „paskutiniame kilometre“ taip pat lieka jūsų petuose. Anglijoje dauguma tiekėjų gali padėti įkelti prekes į vagoną naudodami „sidabrinius“ (vairuotojo pagalba) arba pristatyti prie vartų (jei vairuotojas turi „tail lift“ – pakėlėją).

Jūs turite aiškiai susitarti su vairuotoju dėl techninės įrangos. Jei pervežate 1 tonos siuntą be pakėlėjo, o vairuotojas atvyks vienas, jums teks samdyti kraną Anglijoje, kas kainuoja brangiai. Tas pats galioja ir iškrovimą Lietuvoje.

Visada klauskite vairuotojo: „Ar turi „tail lift“?“ (pakėlėją gale). Ar reikia samdyti „sidabrinius“ (krautojus) abiejuose galuose? Šios paslaugos dažnai kainuoja papildomai (apie 50–100 EUR viename gale), tačiau jos būtinos, norint sėkmingai užbaigti operaciją be tarpininkų koordinavimo.

10. Kokios yra dažniausios klaidos, kurias daro savarankiškai vežantys asmenys?

Per 20 metų mačiau viską. Čia yra penkios dažniausios klaidos, kurios kainuoja brangiausiai:

1. Neteisingi arba nepilni dokumentai. Nurodytas blogas adresas, trūksta prekių kodų sąskaitoje arba svoriai neatitinka realumo. Tai sukelia muitinės uždelstimus.
2. Ignoruojamas EORI numeris. Atvykus į Lietuvą paaiškėja, kad brokeris negali padaryti deklaracijos, ir krovinys stovi sienoje.
3. Pasitikėjimas „pigiausiais“ vairuotojais be sutarčių. Vairuotojas paima avansą ir dingsta, arba reikalauja daugiau pinigų kelyje.
4. Nesumokę PVM ir muito laiku. Muitinės terminalas turi savo mokesčius už laikiną sandėliavimą. Jei neužmokate mokesčių per 3-5 dienas, kaupiamos baudos, kurios gali viršyti paties krovinio vertę.
5. Neįvertintas laikas. Manyti, kad krovinys važiuos 2 dienas, o realiai dėl dokumentų tvarkymo užtrunka 5-7 dienas. Suplanuokite savo laiką atsargiai.

Išvada

Daiktų transportavimas iš Anglijos be tarpininkų yra realus ir įgyvendinamas tikslas, kuris gali sutaupyti nemažai biudžeto. Tačiau, kaip ir bet kurioje verslo ar asmeninėje srityje, laisvė (šiuo atveju – nuo ekspeditorių) kainuoja atsakomybę. Sėkmės paslaptis slepiasi ne tiek pačiame važiavime, kiek kruopščioje paruošiamoje darbe.