Baldų, daiktų ir siuntų gabenimas į Angliją: Pilnas vadovas ir eksperto patarimai

Įvadas

Jau daugiau nei du dešimtmečius stebiu, kaip vystosi tarptautinių pervežimų rinka, o maršrutas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės visada išliko vienas aktyviausių. Anglija (kaip šnekamai vadiname Didžiąją Britaniją) istoriškai buvo ir išlieka viena populiariausių kryptimi ne tik tarp verslo atstovų, bet ir tarp tų, kurie ketina ten gyventi arba tiesiog siųsti asmeninius daiktus. Tačiau po „Brexit“ viskas pasikeitė. Tas pats kelias, kuris anksčiau reiškė tiesiog ilgą važiavimą keliu, dabar tampa sudėtinga logistine užduotimi, reikalaujančia išmanumo, kantrybės ir, svarbiausia, tikslumo parengiant dokumentus.

Kartą vienas klientas mane paklausė: „Ar tikrai taip sunkiau?“ Atsakymas yra dvigubas. Fiziškai keliauti tapo šiek tiek greičiau dėl mažesnio eismo, tačiau biurokratiniai barjerai išaugo keliskart. Dabar nebeužtenka tik pakrauti baldus į sunkvežimį ir važiuoti. Reikia išmanyti muitinės procedūras, atsiskaitymus už terminalus, o svarbiausia – mokėti numatyti rizikas. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiandien vyksta efektyvus ir saugus daiktų bei baldų gabenimas į Angliją, kad jums nereikėtų gaišti laiko ir nervų sprendžiant nenumatytas problemas.

Mūsų tikslas – ne tik pergabenti jūsų turtą iš punkto A į punktą B. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad jis pasiektų paskirties vietą tokiu būklės, kokia buvo perduotas mums, o visi muitinės formalumai būtų įvykdyti be jokių priekaištų. Nesvarbu, ar planuojate pervežti vieną sofą, visą buto turinį ar siųsti didelę siuntą verslo partneriui, principiai išlieka tie patys. Toliau rasite išsamų atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės jums susiformuoti aiškų vaizdą apie šį procesą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas pasikeitė „Brexit“ atžvilgiu ir kaip tai veikia pervežimus į Angliją?

Tai bene pirmasis klausimas, kurį užduoda kiekvienas klientas. Išėjus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos, šalis tapo „trečiąja šalimi“. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, kuri kerta Lamanšą, turi praeiti eksporto ir importo muitinės kontrolę. Anksčiau galėjome važiuoti be sustojimų, o dabad reikia pateikti Eksporto deklaraciją Lietuvoje ir Importo deklaraciją Anglijoje.

Kas tai praktiškai reiškia klientui? Pirmiausia, reikia turėti tikslų krovinių sąrašą (pakuotės lapą), kuriame būtų nurodyta, kas yra pervežiama, koks yra daiktų svoris ir (labai svarbu) jų vertė. Be šių duomenų muitinės brokeris negalės užregistruoti siuntos. Be to, atsirado papildomi mokesčiai – ne tik PVM, bet ir galimas muito mokestis, priklausomai nuo prekių kilmės ar tipo. Jeigu siunčiate asmeninius daiktus (pvz., persikraustant), galima kreiptis dėl mokesčių atleidimo (Transfer of Residence relief), tačiau tam reikia užpildyti specialią formą ToR01 ir pateikti ją britų muitinei prieš atvykstant siuntai. Ignoruoti šiuos reikalavimus negalima, nes siunta gali būti sulaikyta terminalo sandėlyje, ir kasdien bus kaupiamos laikymo baudos.

2. Kaip apskaičiuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Pervežimo kaina nėra fiksuota – ji yra dinamiška ir priklauso nuo labai daug veiksnių. Pagrindinis komponentas yra užimamas tūris (kubiniais metrais arba m³) arba svoris. Jeigu gabenate lengvus, bet didelius daiktus (pvz., pagalves, kilimus), mokėsite už tūrį. Jeigu tai sunki technika ar knygos – svoris gali tapti lemiamu.

Tačiau tai tik pradžia. į kainą įeina kuro priedai, kurie šiuo metu yra labai svyruojantys. Taip pat labai svarbus yra atstumas iki iškrovos vietos Anglijoje. Jeigu reikia važiuoti į gilumą, pvz., į Škotiją ar Velsą, kaina bus didesnė nei į Londoną ar Mančesterį. Negalima pamiršti ir „Brexit“ sąnaudų: tai muitinės brokerio paslaugos eksporto bei importo procedūroms, o taip pat įplaukiai už pravažiavimą per terminalus (Dover, Felixstowe ar kt.).

Dar vienas dalykas, kurį klientai dažnai pamiršta – ypatybės. Jeigu iškrovos vietoje nėra galimybės priartėti sunkvežimiui (pvz., siauros gatvės Londono centre arba reikia gauti specialų leidimą važiuoti į pietinį rajoną), gali prireikti mažesnės transporto priemonės (pvz., 7.5 tonų sunkvežimis su „kelto“ arba vienašaliais liftu). Tokios paslaugos kainuoja brangiau dėl papildomo laiko ir techninio aprūpinimo. Visada rekomenduoju kuo tiksliau aprašyti iškrovos sąlygas, kad galėčiau pateikti tikslią, be jokių nemalonių staigmenų, kainą.

3. Kiek laiko užtrunka gabenimas į Angliją?

Anksčiau, kai sienos buvo atviros, standartinis terminas buvo 3–4 dienos. Šiandena reikia skirti daugiau laiko rezervui. Optimalus laikas, kurį reikia skirti planuojant siuntą, yra nuo 5 iki 7 darbo dienų. Kodėl tiek ilgiau?

Visas procesas susideda ne tik iš vairavimo laiko. Reikia laiko surinkti dokumentus, perduoti juos brokeriui ir gauti patvirtinimą, kad siunta yra „išsiųsta“ (išleista iš Lietuvos muitinės). Tada, atvykus į Lamanšo sąsiaurio uostą (pvz., Doverį ar Kalė), reikia praeiti britų kontrolę. Nors dauguma deklaracijų pateikiamos iš anksto (pre-lodgment), kartais gali kilti klausimų, dėl kurių reikia sustoti ir patikrinti krovinių turinį. Tai sukuria eilių ir vėlavimų.

Be to, labai svarbu yra vairuotojo darbo laiko apribojimai. Ilgos kelionės reikalauja poilsio pauzių. Jeigu kelionė vyksta žiemos metu, o Britanijos keliais, ypač M25 ar M11 aplinkkeliais, susidaro didžiulės spūstys, tai gali pridėti papildomų valandų ar net dienos prie termino. Todėl, jeigu jums reikalingi daiktai tam tikrą datą (pvz., remonto pradžiai), visada rekomenduoju juos siųsti bent savaitę anksčiau.

4. Ar reikia rūpintis pakavimu, ar tai darys pervežėjas?

Tai vienas kritiškiausių momentų, lemiančių, ar jūsų baldai atvyks sveiki. Esu matęs tūkstančius pakavimų būdų, ir galiu pasakyti viena: „Geriau per daug pakrauti, nei per mažai.“. Mūsų įmonė siūlo profesionalų pakavimą. Ką tai reiškia? Baldai yra įvyniojami į specialią, daugiasluoksnę burbuliukų plėvelę, o ant viršaus uždedami storos kartono arba specialios apsauginės medžiagos (stirfo) lapai. Tai apsaugo nuo įbrėžimų, dulkių ir drėgmės.

Jei nuspręsite pakavti patys, atkreipkite dėmesį keletui dalykų. Pirmiausia, naudokite kokybiškas dėžes. Nenaudokite senų, pajuodavusių dėžių iš parduotuvių – jos gali nebeišlaikyti sunkių daiktų svorio, ypač kai dėžės dedamos ant vienos kitos kelyje. Knygas ir stalo įrankius reikia dėti į mažesnes dėžes, kad jos neperdegtų, o drabužius – į didesnes. Labai svarbu užpildyti tuščias vietas dėžių viduje (popieriumi, putomis), kad daiktai nešoktų pervežimo metu.

Jei gabenate sofą ar spintą, būtinai nuimkite visus ištraukiamus elementus, kojas, rankenas. Tai sumažina pažeidimo riziką ir leidžia taupyti vietą sunkvežimyje. Negailėkite lipduko juostos – kuo daugiau uždengsite, tuo saugiau bus kroviniui. Praktika rodo, kad gerai užpakuota siunta išgyvena net ir staigius stabdymius ar posūkius.

5. Kas yra „dalinis krovinys“ (part load) ir kada jis apsimoka?

Dalinis krovinys (angliškai vadinamas „Part Load“ arba „Groupage“) yra populiariausias būdas pervežti mažesnes siuntas, kai neturite pakankamai daiktų pilnam sunkvežimiui. Kaip tai veikia? Mes surinkame keleto klientų siuntas, jas sudedame į vieną sunkvežimį ir važiuojame maršrutu, aptarnaudami visus.

Šis būdas yra žymiai pigesnis, nes jūs sumokėt tik už užimamą vietą. Tačiau čia yra ir savi niuansai. Pirmiausia, tai gali šiek tiek užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti kitus klientus arba iškrauti kitas siuntas kelyje. Antra, gali būti apribojimų dėl iškrovos laiko – vairuotojas turi nustatytą grafiką, todėl reikia būti pasiruošusiam priimti siuntą nurodytu laiku.

Jei gabenate tik kelias dėžes, vieną lovą ar spintelę, dalinis krovinys yra idealus pasirinkimas. Jis leidžia sutaupyti iki 50–70 proc. sumos, palyginti su užsakomu individualiu transportu. Tačiau jeigu jums reikia pervežti visą namų ūkį ir jums svarbus greitas, konkretaus laiko pristatymas, geriau pasirinkti pilną krovinį arba net du sunkvežimius, jeigu daiktų yra labai daug.

6. Kokius dokumentus reikia paruošti muitinei?

Dokumentų parengimas yra pusė sėkmės. Be jų siunta neišvažiuos iš Lietuvos arba neįvažiuos į Angliją. Pagrindinis dokumentas yra vartotojo arba komercinė sandėlio sąrašas (Inventory List). Jis turi būti labai detalus. Negerai parašyti „3 dėžės su drabužiais“. Geriau parašyti: „1 dėžė, vyriški drabužiai, apatinis trikotažas; 1 dėžė, virtuvės reikmenys; 1 dėžė, knygos ir žaislai“. Muitinės pareigūnai mėgsta aiškumą.

Jei siunta nėra asmeninio pobūdžio (pvz., pardavinėate prekes ar siunčiate įrangą verslui), reikės pateikti komercinę sąskaitą-faktūrą (Invoice), kurioje būtų nurodyta tikslioji prekių vertė, jų pavadinimas ir prekių kodai (HS kodai), jei tokie yra žinomi.

Taip pat būtina užpildyti eksporto deklaracijos formą (jei tai dar mūsų brokeris). Jeigu persikraustote, būtinai reikia tur�ti ToR01 numerį, kurį išduoda britų muitinė (HMRC). Be šio numerio jums gali būti paskaičiuotas importo mokestis ir PVM, nors asmeniniai daiktai paprastai nuo jų atleidžiami. Visus šiuos dokumentus geriausia pateikti mums dar prieš pakrovimą, kad galėtume viską patikrinti ir ištaisyti klaidas.

7. Ar baldai yra apdraudžiami pervežimo metu?

Tai klausimas, dėl kurio dažnai kyla nesusipratimų. Pagal standartines tarptautinių vežimų sutartis (CMR), vežėjo atsakomybė yra ribota. Dažniausiai ji siekia tik keletą eurų už vieną kilogramo svorio. Jeigu jums nukentės brangus baldas, tokis kompensacija nebus pakankama.

Todėl aš visada primygtinai rekomenduoju pasirinkti papildomą krovinių draudimą „Viskas rizika“ (All Risk). Šis draudimas apima daugumą galimų incidentų: avarijas, gaisrus, vandens pratekimą, neteisingą kraunimą ar net kritimą iš sunkvežimio. Draudimo kaina paprastai svyruoja nuo 2 % iki 3 % nuo krovinio vertės.

Yra vienas svarbus „bet“. Draudimas neveikia, jeigu klientas pats pakuoja daiktus netinkamai. Pavyzdžiui, jeigu į dėžę padėsite stiklinį vazą be tarpinės medžiagos, ji susilūžs per važiavimą, draudimo kompanija gali atmesti atlyginimą, nurodydama netinkamą pakavimą. Todėl, jeigu norite būti visiškai ramūs, patikėkite pakavimą mums arba pasitikrinkite mūsų pateiktas pakavimo instrukcijas. Geriau pasidrausti ir mokėti šiek tiek daugiau, nei vėliau gailėti sugadinto brangaus turto.

8. Kokios prekės yra draudžiamos arba specialiai reguliuojamos gabenant į Angliją?

Anglija turi griežtas taisykles, ką galima įvežti. Visų pirma, tai maisto produktai. Negalima vežti mėsos, pieno produktų, kiaušinių ir daugumos vaisių bei daržovių iš ES šalių (išskyrus labai nedidelius kiekius asmeniniam vartojimui, pvz., sumuštinius kelyje, bet tai visada rizika). Jeigu mūsų vairuotojas rastų tokias prekes užkrovime, jos gali būti sunaikintos pasienyje, o gavėjas – nubaustas.

Taip pat griežtai kontroliuojami alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Asmeniniam naudojimui galima vežti ribotus kiekius (pvz., 18 litrų vyno, 9 litrai stipriųjų gėrimų), bet jei kiekis didesnis, tai laikoma komercine siunta ir reikia mokėti didelius akcizus.

Draudžiama vežti ginklus (net šaškinius be leidimo), narkotikus, pavojingas chemines medžiagas (be specialios licencijos). Taip pat atkreipkite dėmesį į akumuliatorius – jeigu gabenate senus automobilius ar techniką su akumuliatoriais, juos reikia tvirtai užtvirtinti, kad nutekėtų rūgštis. Jeigu abejojate dėl kokio nors daikto, visada geriau paklausti mums iš anksto. Mūsų patirtis leidžia išvengti situacijų, kai siunta užstringa pasienyje dėl vienos draudžiamos knygos ar vaisto.

9. Kas vyksta, jeigu Anglijoje nėra kam priimti siuntos?

Tai gana dažna situacija, ypač kai siunčiami daiktai į naujus namus, kurių savininkai dar neįsikūrę, arba kai siunčiama dovanų. Standartinė praktika yra tokia: vairuotojas iš anksto praneša apie atvykimą (paprastai paskambina 1–2 valandas iki atvykimo). Jeigu nieko atsakymo nėra, jis laukia nustatytą laiką (paprastai 30–60 minučių).

Jei siuntos niekas nepriima, vairuotojas privalo važiuoti toliau pagal savo grafiką. Siunta tada yra vežama į artimiausią sandėlį Anglijoje. Čia prasideda papildomos išlaidos: sandėliavimo mokestis (už kiekvieną pradėtą dieną) ir antrinis pristatymas (kai vairuotojas turi grįžti specialiai tam, kad išduotų siuntą). Šios išlaidos gali būti nemažos.

Todėl svarbu užtikrinti, kad atsiėmimo vietoje būtų žmogus su dokumentais (tapatybės kortelė). Jeigu negalite būti ten patys, pasirūpinkite giminaičiu ar draugu, kuris galėtų priimti siuntą. Jeigu siunčiate į statybų aikštelę, įsitikinkite, kad yra leidimas įvažiuoti sunkvežimiui ir kad yra kur iškrauti. Gerai suderinti laikas – pusė sėkmės.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją? Kuo vadovotis?

Rinkoje yra daug pasiūlos, bet ne visi pasiūlymai yra vienodi. Kaip ekspertas, patariu atkreipti dėmesį ne tik į kainą. Žemia kaina dažnai slepiasi „pavogtos“ kuro problemos, netinkamas transportas arba (dažniausiai) „dingęs“ krovinys, kai jis iš tikrųjų yra perkraunamas į kitus sunkvežimus tarpinėse stotyse.

Pirma, patikrinkite, ar įmonė turi realų adresą ir veiklą. Antra, klauskite apie draudimą. Jei jie sako, kad „mes visada saugiai vežame, draudimas nereikalingas“, – bėkite. Trečia, klauskite apie muitinės procedūras.