Autobusų kelionės į Angliją – su patogiu grafiku

Kelionė į Jungtinę Karalystę jau daugelį metų išlieka viena populiariausių kryptimi tiek tarp turistų, tiek tarp žmonių, važiuojančių darbo arba gyventi į užsienį. Per mano dvidešimt metų patirtį tarptautinių pervežimų srityje šis maršrutas pasikeitė neatpažįstamai – nuo senų, triukšmingų autobusų ir nereguliarių išvykimų iki patogių, modernių „keliaujančių biurų“ ir subalansuotų grafikų. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: keliautojai visada ieško patogumo. O šiuo atveju patogumas prasideda ne nuo tobulos odinės sėdynės, o nuo to, kada autobusas išvyksta ir kada atvyksta.

Šiame straipsnyje norėčiau pasidalinti savo žiniomis ir patarimais, kaip suprasti ir išnaudoti autobusų kelionių į Angliją grafikus, kad kelionė taptų ne būtinybė, o malonumas. Kalbėsime ne tik apie valandas, bet ir apie tai, kaip logistika, pasienio kontrolė ir net geografinės sąlygos lemia mūsų laiko planavimą. Suprasdami, kaip suformuojami šie grafikai, galėsite lengviau susiplanuoti savo atostogas ar verslo keliones ir išvengti nereikalingos stresinės būklės.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt detaliausių atsakymų į klausimus, kurius dažniausiai girdėju iš savo klientų per ilgus metus. Čia rasite praktiškai viską, kas reikalinga sklandžiai kelionei planuoti.

1. Kodėl autobusų į Angliją grafikai taip skirtingi ir ką lemia jų sudarymą?

Per ilgus metus dirbdamas šioje srityje pastebėjau, kad dauguma keleivių mano, jog autobuso išvykimo laiką lemia tik vairuotojo ar keleivių patogumas. Tačiau realybėje kur kas sudėtingesnė. Autobusų grafiką į Angliją lemia keli kritiniai faktoriai, apie kuriuos dažnai net nesvajojame.

Pirmiausia, tai pasienio perėjimų darbo laikas. Nors Lietuvoje ir Lenkijoje pasienio kontrolė dažnai vyksta greitai, tačiau kertant Jungtinės Karalystės sieną (dažniausiai per Franciją, Naikido sąsiaurio perkėlos arba Eurotunelio punktuose), eilės gali būti ilgos, o kontrolė griežtesnė, ypač po „Brexit“. Grafikai turi būti sudaryti taip, kad būtų įskaičiuotas laiko rezervas netikėtoms situacijoms – tai vadinama „buferiniu laiku“.

Antra, labai svarbi yra Lamanšo sąsiaurio perkėla. Autobusai negali tiesiog važiuoti per vandenį. Jie turi įslipti į keltą arba traukinį (Eurotunelis). Keltų ir traukinių tvarkaraščiai yra griežtai reglamentuoti ir keičiasi nereguliariai. Jei mūsų autobusas vėluoja dėl rūkų ant kelio ar eismo įvykio Vokietijoje, gali praleisti numatytą „slotą“ (laiko langą) keltui. Todėl patikimi keleivių pervežėjai savo grafikuose visada įtraukia keletą valandų atsparumo, kad vėlavimas vienoje šalyje neišplistų į visą maršrutą.

Trečia, yra vairuotojų darbo ir poilsio režimas. Tai ne tik teisinis reikalavimas, bet ir saugumo klausimas. Mūsų vairuotojai turi laikytis griežtų tachografo taisyklių – jie privalo nedelsiant padaryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandos vairavimo. Todėl grafike matote ilgas pertraukas tam tikruose miestuose (pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje). Tai ne „prastovos“, o būtinybė užtikrinti, kad prie vairo sėdintis žmogus būtų atsiskaidęs ir budrus. Mano patirtis rodo, kad geriausi grafikai yra tie, kurie neapsiriboja tik išvykimo valandomis, bet ir aiškiai nurodo, kada ir kur bus sustojama maistui ir poilsiui, leisdami keleiviams pasiplanuoti savo laiką.

2. Ar geriau rinktis naktinį ar dieninį reisą, norint išlaikyti gerą savijautą?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų mano klientų. Atsakymas priklauso nuo jūsų individualių biologinių ritmo ypatybių, tačiau turiu savo ekspertinę nuomonę, paremtą dešimtmečių stebėjimais.

Naktiniai reisai (dažniausiai išvykstantys vėlai vakare arba anksti ryte) yra populiariausi tarp tiems, kurie nori sutaupyti laiko. Jums nereikia išleisti dienos darbe ar mokykloje – sėdinate į autobusą, užmigstate ir ryte jau esate tik kelių šimtų kilometrų ar net kitoje šalyje. Tačiau čia yra ir „antas“. Naktinis miegas sėdint, net ir moderniame autobuse su atlenkiamomis sėdynėmis, niekada nėra taip kokybiškas kaip lovoje. Po tokinės kelionės keleiviai dažnai atvyksta pavargę, „suglumę“ ir jiems reikalingas dienos atsigaivinimas. Be to, naktiniais maršrutais didesnė tikimybė, kad sustojus maisto užkandinėse (prieškelyje) kai kurios bus uždarytos, todėl maisto pasirinkimas gali būti ribotas.

Dieniniai reisai, man kaip ekspertui, atrodo sveikesni pasirinkimas ilgesnėms kelionėms. Jie leidžia mėgautis vaizdais – nuo Lietuvos lygumų iki Vokietijos automagistralių architektūros. Žiūrėti į pro langą besikeičiančius peizažus padeda išvengti skausmo kojose ir nuobodulio. Taip pat, dienomis autobusai dažniau sustoja dideliuose prekybos centruose, kur galima ne tik pavalgyti karštą maistą, bet ir išsitiesti, pasivaikščioti. Jei jūsų tikslas – atvykti į Londoną ar kitą Anglijos miestą pasiruošę veiklai, dieninis reisas gali būti geresnis, nors ir reikalauja išleisti vieną dieną kelyje. Vis dėlto, jei skubate arba norite sutaupyti už nakvynę viešbutyje, naktinis reisas yra neabejotinas lyderis efektyvumu.

3. Kaip „Brexit“ paveikė autobusų grafikus ir kelionės trukmę?

Po to, kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, mūsų industrijoje įvyko didelių pokyčių, kuriuos paprasti keleiviai dažnai nemato, bet jiečia juos savo piniginėse ir laike. Anksčiau, kai JK buvo ES narė, pasienio kontrolė dažnai būdavo simbolinė arba vykdydama tik random tikrinimus. Dabar situacija kitokia.

Dabar, kai autobusas artėja prie Lamanšo sąsiaurio (Doveris arba Folkstonas), vyksta dviguba kontrolė. Pirmiausia – Prancūzijos pasieniečiai tikrina dokumentus prieš įslipti į keltą ar traukinį (nes Prancūzija atlieka JK pasienio kontrolę), o po to, atvykus į JK teritoriją, vyksta Jungtinės Karalystės pasienio policijos kontrolė. Tai reiškia, kad autobusas privalo atvykti į perkėlos punktą kur kas anksčiau, kad visi keleiviai spėtų būti patikrinti.

Dėl šių naujų procedūrų, kurios tampa griežtesnės (tikrinami biometriniai duomenys, pasas turi būti galiojantis ne mažiau kaip 6 mėnesius po išvykimo iš JK), susidaro didelės eilės, ypač vasaros atostogų metu arba švenčių dienomis. Ilgalaikiai pervežėjai (kaip ir mūsų kompanija) šiuo metu savo grafikuose įtraukia papildomą 2–3 valandas „buferinio laiko“ ties šia vieta. Taigi, jei anksčiau kelionė trukdavo 30 valandų, dabar oficialus grafikas gali rodyti 32–34 valandas. Nereikėtų pykti dėl to į pervežėją – tai būtinybė, kadangi neįvykdus kontrolės laiku, autobusas gali būti nukreiptas į eilės gilą ir praleisti savo kelionę. Mano patarimas: visada tikrinkite savo paso galiojimą išvykstant ir būkite kantrūs pasienio kontrolės punktuose – tai dabar yra neatsiejama kelionės dalis.

4. Kiek iš tikrųjų trunka kelionė ir kodėl grafikas gali skirtis nuo realybės?

Daugelis klientų, atvykę į bilietų pardavimo punktą, klausia: „Ar tikrai reikia 35 valandų? Oi, man pasakė, kad galima per 28“. Čia reikia aiškiai atskirti marketingą nuo realybės. Autobusas nėra keltas, jis negali važiuoti 150 km/h greičiu visą maršrutą.

Techniškai, atstumas nuo Vilniaus iki Londono yra apie 1800–1900 kilometrų, priklausomai nuo maršruto (per Kaliningradą nevažiuojame, todėl eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją/Olandiją, Prancūziją). Jei autobusas važiuotų nuolat 90 km/h greičiu be sustojimų, tai užtruktų maždaug 20 valandų. Tačiau mes turimi keleivius. Turi sustoti bent 3–4 kartus ilgesniam maistui ir poilsiui, tai jau yra 3–4 valandos. Turi sustoti prie pasienio punktų (Lietuva-Lenkija, Lenkija-Vokietija, ir t.t.) – tai dar valanda ar dvi.

O tą svarbiausią – Lamanšo sąsiaurio perėjimas. Pats keltas ar traukinis trunka apie 1,5 valandą, bet įsėdimas, išlindimas, dokumentų patikrinimas gali užtrukti dar 2–3 valandas. Taigi, realus mažiausias laikas, kuriuo įmanoma nuvežti keleivį saugiai ir patogiai, yra apie 30–32 valandos.

Grafikas gali skirtis nuo realybės dėl oro sąlygų. Žiemos metu Vokietijoje ar Belgijoje dažnai būna rūkas, dėl ko greitis ribojamas. Taip pat eismo įvykiai. Profesionalus pervežėjas visada turi navigaciją, kuri rodo spūstis, ir bando nukreipti autobusą aplinkui, tačiau šalutiniai keliai Europoje gali būti prastai prižiūrimi, kas lėtina važiavimą. Todėl, kai žiūrite į grafiką, žiūrėkite ne į „atvykimo“ laiką kaip į tikslią minutę, o kaip į apytikslį laiko langą. Aš visada patariu savo klientams planuoti susitikimus ar tolesnius pervežimus ne anksčiau kaip po 2–3 valandų po planuojamo autobuso atvykimo į Londoną. Tai sutaupys daug nervų.

5. Kokios yra pagrindinės sustojimo vietos ir ar jose galima užtikrinti kokybišką maistą?

Esu matęs, kaip keleiviai, ypač vyresnio amžiaus, rūpinasi maistu iš namų, nebijodami, kad kelionėje teks valgyti tik sausus užkandžius. Tačiau situacija gerokai pagerėjo per pastaruosius dešimtmetį. Mūsų maršrutuose (Vilnius – Kaunas – Klaipėda – Varšuva – Berlynas – Bruselis/Amsterdamas – Londonas) yra nustatytos standartinės sustojimo vietos, kurios pasižymi aukštu standartu.

Pavyzdžiui, Lenkijoje dažnai sustojame prie „McDonald‘s“ arba „KFC“ kompleksų prie magistralių, tačiau vis dažniau renkamės vietines užeigas, kurios siūlo šiltą, namukų virtuvės maistą – bulvinius blynus, keptą mėsą, sriubas. Jos ne tik pigesnės, bet ir sveikesnės.

Vokietijoje situacija dar geresnė. Ten esantys poilsio punktai (Autohof) yra tikri verslo centrai. Čia galite rasti ne tik greito maisto, bet ir pilnaverčius restoranus su vokiškomis dešrelėmis, keptu viščiuku ir netgi vegetariškais patiekalais. Be to, ten yra aukščiausios hygienenos standartų tualetai ir dušai (jei reikia).

Tačiau svarbiausia vieta yra prie Lamanšo sąsiaurio, prieš įslipti į keltą. Čia dažnai būna didžiuliai prekybos centrai (pvz., „Cité Europe“ Prancūzijoje), kur keleiviai turi apie 1,5–2 valandas laisvo laiko. Čia ne tik galima pavalgyti bet kokio tipo maisto (nuo prancūziškų croissantų iki azijietiško bufeto), bet ir parduoti paskutines alkoholio ar tabako atsargas prieš įsileidimą į JK (nes ten muitinės taisyklės griežtesnės). Mano patarimas: nenaudokite viso laiko parduotuvėse, pirmiausia užsirūpinkite kuo nors šilto ir gero. Pilnas keleivis – laimingas keleivis, o alkanas keleivis gali būti nervinas visam autobusui.

6. Kaip užtikrinti, kad vieta autobuse bus pati patogiausia, ir ar tai įmano padaryti iš anksto?

Daugelis mano kolegų sako, kad vieta autobuse – tai veltui. Aš gi tikiu, kad teisingai pasirinkta vieta gali padaryti 30 valandų kelionę kur kas malonesnę. Šiuo metu dauguma šiuolaikinių autobusų, kurie vyksta į Angliją, yra 2+2 konfigūracijos (du sėdynių eilės, po dvi vienas šalia kito). Tačiau yra ir niuansų.

Jei esate ilgas žmogus, aš nerekomenduočiau sėdėti pirmose eilėse. Dažnai ten yra sienelė arba stiklas, kur riboja kojų vietą, arba tiesiog negalėsite ištiesti kojų į priekį, nes ten yra vairuotojo kabina ar kitokia įranga. Geriausios vietos ilgiems žmonėms yra vidurinėse arba galinėse eilėse, priešais sėdynę, kurios nėra (pvz., prieš užduobę ar tualetą), tačiau šias vietas reikia užsisakyti iš anksto, nes jos išperkami pirmiausia.

Jei keliaujate su vaiku, geriausia rinktis vietas prie angos (langas), kad vaikas turėtų ką žiūrėti, tačiau atkreipkite dėmesį į saulę. Jei kelionė vyksta vasarą ir važiuojame į vakarus (kaip į Angliją), saulė bus lydimas kairėje pusėje. Jei nemėgstate karščio, rinkitės dešinę pusę.

Svarbus dalykas – tualetas. Autobuse yra WC, tačiau jis yra mažas, ir nors jį valo kas kelias valandas, prieš pat sustojimą jis gali būti ne labai švarus. Todėl aš visada patariu rinktis vietas toliau nuo tualeto, ypač jei turite jautrą uoslę. Taip pat, jei keleivius dažnai vėluoja, tualeto eilė gali trukdyti ramiai poilsiui. Užsisakykite vietas iš anksto per internetą, pasirinkę savo pageidaujamą eilę. Paprastai kaina šiek tiek padidėja, tačiau patogumo sumažėja ne tiek daug.

7. Ką daryti, jei autobusas vėluoja, ir kaip tai paveikia tolesnius grafikus?

Vėlavimai – tai, deja, mūsų profesijos dalis. Net ir geriausias grafikas negali apsaugoti nuo neprognozuojamų situacijų. Jei esate viename iš tų, kurie turi tolimesnių persėdimų (pavyzdžiui, iš Londono į Birmingemą ar Liverpulį kitu autobusu), labai svarbu žinoti savo teises ir veiksmus.

Visų pirma, neskubėkite panikuoti. Mūsų vairuotojai ir dispečeriai nuolat bendrauja.