Greitas ir saugus krovinių pervežimas į Angliją per 48 valandas – mitas ar tikrovė?

Žodis „ekspresas“ logistikoje skamba gražiai. Bet aš, dirbęs tarptautinėje perkraustymų ir krovinių pervežimo srityje jau virš dvidešimt metų, galiu pasakyti – ne viskas, kas pažadėta per 48 valandas, iš tikrųjų taip ir būna. Greitas ir saugus krovinių pervežimas į Angliją per 48 valandas yra įmanomas, tačiau čia daugybė sąlygų. Ne apie magiją kalbam, o apie tinkamą maršrutą, laiku pasiruoštus popierius ir vilkiką, kuris tikrai išvažiuoja tada, kai sutarta. Kai kurie mano kolegos tiesiog per daug puošia realybę. Aš pabandysiu paaiškinti, kaip yra iš tikrųjų.

Ar tikrai realu per dvi dienas?

Ar tikrai galima pervežti krovinį iš Lietuvos į Angliją per 48 valandas?

Taip, galima. Bet reikia suprasti, kad toks greitas pervežimas į Angliją nėra standartas – tai ekspresinė paslauga. Vilkikas turi būti beveik tuščias arba jau pasiruošęs važiuoti tą pačią dieną. Maršrutas Vilnius–Londonas fiziškai trunka apie 28–32 valandas vairavimo, plius keltas arba Eurotunelis, plius pakrovimas ir iškrovimas. Jei viskas sušlifuota kaip karinis operacijos planas – taip, telpa į 48 valandas. Bet jei vilkikas renka krovinius iš trijų skirtingų adresų Kaune... tada jau labiau tikėtina 60 ar 72 valandos. Būna ir taip.

Nuo ko priklauso, ar spės per 48 valandas?

Visų pirma nuo to, ar krovinys jau paruoštas ir supakuotas. Antra – ar vairuotojas jau yra Lietuvoje, o ne Vokietijoje. Trečia – ar turite tinkamai užpildytus eksporto dokumentus. Kartą turėjau situaciją, kai klientas man paskambino vidurdienį, sake, kad krovinys stovi paruoštas Klaipėdoje, o iš tikrųjų – dar neiškraustytas iš buto. Valanda čia, valanda ten, ir tų 48 valandų langas dingsta kaip dūmas. Muitinės procedūros dabar paprastesnės nei anksčiau, bet vis tiek prideda neapibrėžtumo. O jei dar vairuotojas užstringa eilėje Folkestone... na, arba prie Kalo – ten visko pasitaiko.

Kas nutinka, jei vilkikas vėlai išvažiuoja iš Vilniaus?

Tada terminas šoka į trečią dieną ir aš skambinu klientui, kad praneščiau. Jokios paslapčių čia nėra – jei vilkikas palieka Vilnių ne rytą, o vakarą, jis fiziškai neįveiks distancijos per vieną parą. Vairuotojai negali vairuoti be pertraukų, taisyklės griežtos. Buvo atvejis, kai jaunas ekspeditorius pažadėjo klientui, kad spės, nors vilkikas dar net nebuvo atvažiavęs į pakrovimo vietą Kaune. Aš ten dirbau prie tos įmonės – matyt, kokia įtampa buvo. Rezultatas? Krovinys pasiekė Birmingemą po 53 valandų. Klientas nepatenkintas, bet aš jam pasakiau – ne aš žadėjau, o pažadėjo tas, kuris nežino, kur Kaunas randasi.

Kainos, godumas ir kaip neprašauti pro šalį

Kiek kainuoja toks skubus pervežimas į Londoną?

Brangiau, nei norėtumėte. Jei įprastas pilnas krovinys (FTL) į Angliją kainuoja kokius 900–1200 eurų, tai ekspresas gali kilti iki 1400–1800 eurų, priklausomai nuo savaitės dienos. Penktadienio popietė – prašom, mokestis už tai, kad kas nors nori dirbti tavo kroviniui savaitgalį. Kartą pirkau vietą vilkike, kuris ėjo tuščias atgal – pakvietė mane pasiimti krovinį iš Panevėžio. Kaina buvo šiek tiek mažesnė, bet laikas tikslus. Čia kaip su taksi – skubi, moki. O jei dar reikia mašinos su temperatūros režimu, tada skaičiuokite kitaip.

Ar galiu pigiai nusiųsti daiktus į Jorkšyrą per dvi dienas?

Pigiai ir per dvi dienas Anglijoje retai sueina į vieną sakinį. Yra vadinamieji „daliniai kroviniai“ (LTL), bet juos surenka iš kelių vietų, ir 48 valandos tampa loterija. Aš asmeniškai tokiems siuntiniams rekomenduoju ne taupyti šimtą eurų, o mokėti už tiesioginį vežimą. Buvau matęs, kaip klientas mokėjo 400 eurų už pigų variantą į Šefildą – krovinys sukiojosi per tris skirtingus sandėlius Olandijoje. Atvažiavo po šešių dienų. Taip, tas sutaupė šimtą eurų, bet prarado savaitę ir nervus. Ar verta? Aš abejoju.

Kodėl vieni pasiūlo 800, o kiti 1400 eurų už tą patį maršrutą?

Oho, čia jautri tema. Yra įmonių, kurios dirba gražiai, turi savo parką ir draudimus, ir yra tokių, kurios turi tik telefoną ir pažadus. Kaina 800 eurų gali reikšti, kad vilkikas važiuos nepaisant poilsio laiko ar kad draudimo nėra tinkamo. Aš nesakau, kad visi pigūs blogi – kartais sutinki auksą. Bet dažniau ta kaina slepia kokią nors bėdą. Vienas mano klientas iš Vilniaus pasirinko pigiausią variantą į Liverpulį. Krovinys atsitrenkė į kitas dėžes, nes viduje pervežėjas sukrovė metalines detales ant jo kartoninių dėžių. Rezultatas – sutraiškyti dokumentai ir kompiuterio monitorius. CMR draudimas? Nepadegė pilnai, nes pakuotė buvo netinkama.

Ar verta taupyti ant draudimo, kai skubina terminas?

Ne. Tik ne tada, kai reikia skubaus krovinių pervežimo į Angliją. CMR draudimas – tai bazinis dalykas, bet jis dengia pagal tarptautines taisykles, kurios turi lubas. Brangesni daiktai reikalauja papildomo krovinio draudimo. Vieną kartą vežiau į Braitoną įrangą vertę šešis tūkstančius eurų. Klientas pasakė, kad nereikia papildomo draudimo, „juk nieko nenutiks per dvi dienas“. Nutiko. Keltas buvo nerūpestingai... (oi, jūra buvo nerami, ne keltas – atleisk, kalbu per greitai) – dėžės persišlapino. CMR tokio nepadengia. Klientas pyko ant mūsų, bet aš pasakiau – aš siūliau.

Kas gali supjauti pakeliui – realūs scenarijai

Kokia dažniausia klaida, dėl kurios sugriūva 48 valandų pervežimo planas?

Klientas nepasako visos tiesos apie krovinį. Ne dėl to, kad jis blogas, o dėl to, kad galvoja, jog tai nesvarbu. „O, ten dar keli daiktai“ – ir tie keli daiktai pakeičia visą vilkiko tūrio skaičiavimą. Arba neteisingi matmenys. Atsimenu, siuntėme į Redingą spintą. Klientas pasakė: du metrai aukščio. Pasirodo, du su puse. Įlindo? Įlindo, bet teko perdaryti eilės tvarką, nes netiko prie kitų siuntų. Valanda dingo. Taip, valanda, bet kai skaičiuoji iki minučių – tai jau kritinė. O poto vairuotojas dar pamiršo keltą.

Vairuotojas vėluoja – ar mano krovinys nuo to nukenčia?

Priklauso nuo vėlavimo. Dvi valandos – nieko baisaus. Dešimt valandų – jau keblu. Vairuotojai žmonės: sėsliosios, gedimai, kamščiai. Kartą vairuotojas vėlavo dėl darbo laiko pervedimo Belgijoje – kažkas biure nepadarė. Svarbiausia – ar vežėjas jums praneša. Blogiausi tie, kurie nekelia ragelio tris valandas. Jei žinai situaciją, gali bent numanyti. Jei tylima – pradedi galvoti, kad tavo krovinys galbūt metamas ant laužo kelyje. Paprastai ne, bet galva pradeda suktis. Aš linkęs informuoti klientus realiu laiku.

Ar buvote matęs, kad krovinys tiesiog „dingsta“ per maršrutą?

Dingsta? Ne. Bet būna delsimų, kuriuos klientas priima kaip dingimą. Yra mažų kompanijų, kurios perka vietą ant vilkiko, o paskui tas vilkikas stringa Olandijos sandėlyje savaitę, nes brokeris suklydo. Man asmeniškai nėra tekę daryti tokio dalyko, bet kolegos yra regėję. Tikras praradimas – labai retas, jei dirbi su patikimais partneriais. Bet visai neseniai vienas vežėjas pasiūlė pervežti krovinį į Angliją per 48 valandas, o paskui paaiškėjo, kad jis neturi nei mašinos, nei licencijos. Tik telefonas ir graži svetainė. Tokių – atsargiai.

Ką daryti, jei muitinėje sustoja dėl popierių?

Muitinė pasikeitė po Brexito, nors jau priepratome, bet žmonės vis dar painioja taisykles. Jeigu prekių kilmės dokumentacija klaidinga, arba EORI numeris neatitinka – stabdoma. Tada jau niekas nepadarys per 48 valandas, nes pats krovinys stovi. Aš visada sakau klientams: pasirūpinkite sąskaitomis faktūromis, packing listais ir kodais iš anksto. Nes jei vilkikas ryte keltu kerta kanalą, o jūsų popieriai netinkami – tas vilkikas stovi Anglijos pusėje ir laukia. O laikas bėga. Kartais muitinės agentas gali sutvarkyti per kelias valandas, kartais – per dienas. Šitą procesą sunku garantuoti.

Ar teko matyti, kai klientas pats kaltas dėl vėlavimo?

Dažnai. Pikčiausi skambučiai būna tuomet, kai klientas vėluoja pats, bet pyksta ant vežėjo. Praeitais metais vežiau krovinį į Glazgą. Klientas turėjo atiduoti daiktus šeštą ryto Panevėžyje. Atėjo pusę devynių. Vilkikas jau laukė. Tada paaiškėjo, kad siunta didesnė nei nurodyta, reikėjo papildomos vietos. Perplanavome. Bet ta plano atkarpa „keltas iš Kalo“ dingo. Rezultatas – ne 48 valandos, o beveik trys paros. Klientas rašo pykčio laiškus. Aš atsakau – žiūrėkite pirmą el. laišką, kur rašiau „būkite tikslūs su matmenimis ir laiku“. Jis tyli. Pamoka visiems.

Ką galima vežti ir kaip reikia ruoštis

Ar per dvi dienas spėsiu išsiųsti baldus iš Kauno į Mančesterį?

Baldai – viena dažniausių siuntų į Angliją. Jei jie išardyti ir supakuoti, taip, spėsite, jei vilkikas važiuoja be tarpinių sustojimų. Jei baldai stovi svetainėje, dar nesuimontuoti, o jums reikia, kad kas nors nukraustytų... tada pridėkite pusdienį. Aš nevežu pats baldų, bet tiekimo grandinė mūsų komandoje veikia taip: pakrauname, fiksuojame būklę (labai svarbu nufotografuoti), važiuojame. Kartą vežėme sofą į Notingamą. Klientas pats supakavo į plėvelę. Kelionė truko 36 valandas. Sofą aptikome kiaurą – plėvelė neatlaikė kampo smūrio. Baldams reikia kartono kampų. Ne pagal poreikį, o visada.

Ar galima per 48 valandas vežti greitai gendančius produktus?

Galima, bet rizikinga. Šviežia mėsa, žuvis, pieno produktai – tam reikia šaldymo agregato ir sertifikuoto transporto. Maršrutas per Prancūziją gali užtrukti ilgiau nei planuota. Aš asmeniškai nesiūlyčiau rizikuoti lemputės... na, produktais, kurie genda per kelias valandas. Geriau jau šaldyti vaisiai ar daržovės, ne taip jautru. Nors žinau kolegą, kuris vežė šaldytą spanguolių krovinį iš Rygos į Londoną per 44 valandas – viskas praėjo sklandžiai. Bet ten buvo pilnas reisas, niekas nelaukė, ir temperatūra kontroliuota. Kiekvienas atvejis skirtingas, bet aš skeptiškas dėl pieno.

Ką reiškia „dalinis krovinys“ ir ar jis tinka skubam pervežimui į Angliją?

Dalinis krovinys – tai kai jūsų siunta neužima viso vilkiko. Kaina mažesnė, bet laikas lankstesnis. Kai kurie ekspeditoriai sugeba suorganizuoti dalinį krovinį per 48 valandas, jei jūsų siunta lygiai tinka į tuščią vietą. Bet dažniau tai loterija. Aš pats renkuosi dalinį tik tada, kai skubėti nereikia. Skubiu atveju mokykite už pilną vietą arba ieškokite „grįžtančio“ vilkiko. Grįžtančių pilna, ypač po savaitgalio Londone. Jie nori krovinio atgal į Lietuvą, todėl kaina ir laikas – derybų objektas. Čia galima rasti labai gerų pasiūlymų, jei pataikai.

Ar galiu tiesiog sukrauti asmeninius daiktus į dėžes ir išsiųsti per dvi dienas?

Gali, bet kvaila būtų be sąrašo. Pakavimo sąrašas (packing list) privalomas, jei eina per muitinę – o jis eina. Kiekviena dėžė turi būti sunumeruota su apytiksliu turiniu. „Dėžė su daiktais“ – neveiks. Buvo istorija su klientė, kuri siuntė 7 dėžes į Oksfordą. Ji surašė „rūbai, batai“. Muitinė atidarė dėl patikrinimo. Pasirodo, kad viduje buvo ir nedideli dirbiniai iš sidabro – papuošalai. Vertė viršijo deklaruotą. Stoja viskas. Valandos eina, dienos eina. 48 valandų sistema sugriūva ne dėl vežėjo, o dėl sąžiningumo stokos. Aš suprantu, žmonės nori taupyti muito mokestį, bet... nemeluokite. Geriau deklaruokite, bet važiuokite.

Dokumentai, draudimas ir taisyklės

Kokie dokumentai dabar reikalingi siuntai į Angliją po visų pasikeitimų?

Po Brexit viskas pasikeitė, nors jau priepratome. Reikia vykdomąją sąskaitą faktūrą, packing list'ą, kartais kilmės sertifikatą, jei prekės tam tikros. Vairuotojui – vežimo lapą CMR, T1 arba eksporto deklaracija. Yra dar naujovių su TIR, bet čia jau kita lyga. Aš tiksliai nežinau, ar šiandien reikia papildomo veterinarinio patikrinimo maisto produktams – šitą patikrinkite su muitinės agentu, nes taisyklės linkusios keistis kas kelis mėnesius. Konservatyviai tariant – turėkite visus pirkimo dokumentus, EORI numerį ir kantrybę. Popieriai – tai sritys, kur mažiausias brokas padaro didžiausią žalą.

Ar reikia CMR vežimo lapo, jei skuba ir nėra laiko tvarkytis?

CMR – tai ne pasirinkimas, kai skuba, ar ne, tai privalomas dokumentas tarptautiniam gabenimui. Net jei jūs skambinate man vidurnaktį ir sakote „skubėk“, aš vis tiek turiu užpildyti CMR prieš tai, kai vilkikas pajuda. Tai tarsi bilietas į koncertą – be jo nepraleis. Kai kurie pradedantieji ekspeditoriai pamiršta CMR numerių sekimo svarbą. Jei kas nors sako „nereikia, mes jau važiuojame“ – tai raudona vėliava. Be CMR jūs neturite teisinio pagrindo, jei krovinys dings. O jei krovinys dings... nenorėsite net pagalvoti apie tokį scenarijų be popieriaus.

Ar CMR draudimas visada padengia sugadinimą?

Ne, ir aš čia kartais pats susipainioju su sumomis. CMR taikomas pagal Konvenciją, bet yra svorio limitai ir taisyklės. Jei vežėjas kaltas dėl avarijos – taip, dengiama. Jei vanduo prasiskverbė per jūsų pačių prastą pakavimą – galbūt ir ne. Versija tokia: nelaikykite CMR kaip absoliučios apsaugos. Yra skyriai, kuriuose vežėjas gali atsikratyti atsakomybės, pvz., force majeure. Kartą mūsų krovinys buvo apipiltas kitu kroviniu, kuris išbėro dėl netinkamo tvirtinimo. Teismui teko aiškintis, kas kaltas. Užtruko mėnesius. Klientas gavo atlygį, bet ne per 48 valandas, aišku.

Kaip supakuoti, kad dvi paros kelyje nepakenktų siuntai?

Kartonai turi būti dvigubo sluoksnio, bent jau. Lipni juosta turi būti ne pasiimta iš namų sandėliuko, o skirta logistikai. Jūs negalite įsivaizduoti, kaip atrodo „krovinių perkraustymas Anglijos kryptimi“, kai viduje viskas laisvai mėtosi. Vilkikas stabdo, stoja, suka. Inercija – fizika. Aš visada sakau: jei dėžėje girdisi dingsėjimas, kai ją pakraipote – perpakuokite. Putų plėvelė, oro pagalvės, kartonas tarp daiktų. Kartą klientas į Londoną siuntė stiklinį staliuką. Supakavo į antklodę. Antklodė atlaikė, bet staliukas – nelabai. 1100 eurų vertės daiktas į šukes. Suprantama, kad antklodė nepadeda.

Kelias, transportas ir realybė kelyje

Kas dedasi prie Eurotunelio ar keltų – ar tai neprideda laiko?

Prideda, bet nebūtinai katastrofiškai. Eurotunelis greitesnis, bet brangesnis. Keltas lėtesnis, bet dažnai ekonomiškesnis. Eilės – blogiausia dalis. Vykstant į Angliją per 48 valandas, mes skaičiuojame į priekį ir rezervuojame vietą. Be rezervacijos gali tekti laukti tris valandas Kalo uoste. O jei ten dar vairuotojas nepasiėmė tinkamo bilieto... nieko, pusės dienos nėra. Tunelis trunka 35 minutes, bet iki jo nueiti tenka ilgokai. Asmeniškai aš mėgstu tunelį, nes mažiau streso. Bet keltai turi savo žavesio, ypač naktiniai – vairuotojas pailsi. Aišku, jūsų krovinys to nedaro – jis tik guli tamsoje.

Ar visada vežama tiesiai, ar pasitaiko persikrovimų?

Ekspresas turi būti tiesus. Bet yra klasta: jei jūsų siunta maža, kai kurie vežėjai žada tiesioginį pervežimą, o paskui krauna per Hub'ą Belgijoje. Tada jau nebe 48 valandos, o 72. Aš prieš tokius dalykus piktas. Kai pažadu – vežu arba kontroliuoju, kad tiesiogiai važiuotų. Tiesiai. Persikrovimai reikalingi tik daliniams kroviniams, kai surenkinėja skirtingas siuntas. Bet jei mokate už ekspresą, jums nereikia nuotraukų iš sandėlio – reikia tiesaus vilkiko. Kitaip esate apgautas. Ir aš nemėgstu, kai apgauna mano klientą. Tada skambu ir aiškinuosi asmeniškai.

Kurie Anglijos miestai pasiekiami per 48 valandas, o kuriems gali neužtekti?

Londonas, Birmingemas, Lesteris, netoliese esantys – dažnai spėja. Šiaurė – Jorkšyras, Mančesteris, Glazgas – įmanoma, bet labiau priklauso nuo pakrovimo laiko. Jei krauname Panevėžyje šeštadienį vakarą, į Glazgą pirmadienio rytą – mirk. Kitaip tariant, neįmanoma, nes sekmadienį keltai ir darbai ilsinasi. Kornvalis ar Velsas – ten jau reikia skaičiuoti 60+ valandų. Aš visada sakau: pasakykite tikslų postcodą. EC1A ir PA4 – ne tas pats. PA4 – tai Glazgas, ačiū. Pamenu, kolega pažadėjo 48 valandas į Aberystwith. Atvažiavo po keturių dienų. Nes neįvertino atstumo. Britanija nėra tokia maža, kaip atrodo žemėlapyje.

Paskutiniai patarimai prieš renkantis greitą siuntą

Kada geriau rinktis lėtesnį, o ne 48 valandų pristatymą?

Jei siunčiate ne skubią prekių atsargą, o tiesiog persikraustote. Arba jei pakuotė tragiška, ir jūs tikitės stebuklo per dvi dienas. Lėtesnis variantas leidžia suplanuoti, supakuoti tinkamai, sutaupyti. Aš nesu pardavėjas, kuris stumia tik greičiausią variantą. Kartą klientas norėjo skubiai siųsti archyvines dėžes į Angliją per 48 valandas. Aš paklausiau – o kada jums tos dėžės realiai reikalingos? Pasisuko galva. „Po savaitės“. Tai kam mokėti dvigubai? Pasirinko paprastą pervežimą. Sutaupė 600 eurų. Aš nemačiau reikalo kišti jam greitąjį variantą. Reikia sąžiningo patarėjo, ne tik pardavėjo.

Ar skubaus krovinio į Angliją metu galima sekti, kur jis yra?

Taip, jei transporto įmonė turi GPS sistemą ir nori jums juo dalintis. Kai kurios duoda nuorodą, kai kurios – atsiunčia poziciją kas kelias valandas. Būna ir taip, kad vairuotojas pats skambina. Aš mėgstu asmeninį kontaktą – duodu tiesioginį vairuotojo numerį (jei jis sutinka) ir kliento. Jie tarpusavyje susiperka. Tai ne Google žemėlapis, bet veikia. Yra vežėjų, kurie slepia informaciją, baimindamiesi, kad klientas pamatys sustojimą prie McDonald's ir supyks. Aš sakau – vairuotojas turi valgyti. Jei matote 45 minučių sustojimą – turbūt pietūs, o ne kriminalas. Relaksuokite.

Ką pirmiausia patartumėte žmogui, kuris skuba per 48 valandas?

Atsikvėpti ir paskambinti bent dviem skirtingiems ekspeditoriams. Palyginkite ne kainas, o tai, kaip jie atsakinėja į klausimus. Jei atsako šabloniškai, vengia detalių – greičiausiai ir vežimas bus toks pats paviršutiniškas. Greitas ir saugus krobinių pervežimas į Angliją per 48 valandas prasideda nuo sąžiningo pokalbio. Pasakykite, ką siunčiate, koks svoris, matmenys, ar turite popierius. Neslėpkite. Ir nepamirškite – jei jūs tiesos nesakote ekspeditoriui iškart, vėliau tiesa atsiskleis muitinėje arba iškrovimo metu. O tada 48 valandos tikrai bus tik gražus prisiminimas apie tai, kas galėjo būti.

Išvada

Greitas ir saugus krovinių pervežimas į Angliją per 48 valandas yra pasiekiamas, bet tik tada, kai visi dalykai stoja į savo vietas. Laikas, sąžiningumas, tinkami popieriai ir supratimas, kad vilkikas nėra raketa. Aš per dvidešimt metų mačiau visko: ir tobulų pristatymų, ir visiškų fiasko. Jei ką ir išmokau – tai kad nereikia tikėti stebuklais. Reikia tikėti gerai suorganizuotu darbu. Paskambinkite, papasakokite, ko reikia, ir leiskite profesionalui pasakyti, ar tai tikra, ar graži iliuzija. Daugiausia problemų kyla ne iš greičio, o iš nesusikalbėjimo.