Atvykimo laikai iš Anglijos: Vadovas, kaip tiksliai numatyti, kai krovinys kerta Lamanšą

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sužinojai vieną pagrindinę tiesą: klientas nebijo brangios kainos ar didelio atstumo – jis baiminasi neaiškumo. Ypač kalbant apie maršrutus, jungiančius Didžiąją Britaniją ir Lietuvą. Šis kelias, kertantis Lamanšą ir einantis per visą Europos žemyną, yra vienas intensyviausių, tačiau ir vienas labiausiai pažeidžiamų dėl išorinių veiksnių.

Kiekvieną savaitę girdžiu tuos pačius klausimus: „Kada mašina bus Vilniuje?“, „Ar jau persikėlė per kanalą?“, „Kodėl trakere stovi vienoje vietoje jau valandą?“. Suprantu šią nerimą. Nesvarbu, ar tai perkamas automobilis iš „Autotrader“ puslapio, ar kontaineris su verslo atvykstančia preke, laiko tikslumas čia – nebe prabanga, o būtinybė.

Tačiau po „Brexit“ ir pastarųjų metų logistinių sunkumų, paprasta frazė „patikrinkite atvykimo laikus“ įgijo visai kitą reikšmę. Anksčiau tai buvo tiesiog atstumo padalijimas iš vidutinio greičio. Dabar tai sudėtingas lygtis, kurioje svarbu ir muitinės eilių ilgis Dovere, ir keltų grafikas, ir vairuotojo poilsio režimas, ir net oro sąlygos pietų Anglijoje.

Šiame straipsnyje ne tik pakelsiu gaubtą, kaip formuojasi atvykimo laikai, bet ir padėsiu suprasti, kodėl jie kartais pasislenka. Esu matęs viską – nuo to, kaip sniegas Anglijoje sustabdydavo tūkstančius mašinų, iki to, kaip viena trūkstanti paražas muitinės deklaracijoje pristatydavo didžiaulį krovinį savaitę vėliau. Čia pateikiama žinojimo, o ne spėjimo santrauka, paremta ilgamečiu praktiniu patyrimu.

Kodėl taip svarbu tiksliai sekti laiką?

Visa logistika paremta planavimu. Jei žinote, kiek krovinys keliauja, galite planuoti savo resursus: sandėlio darbuotojų grafikus, parduotuvės prekių papildymą ar tiesiog savo asmeninius reikalus. Netikslumas kainuoja pinigus ir nervus. Todėl šiame straipsnyje mes žengsime nuo bendrųjų principų iki konkrečių praktinių patarimų, kaip elgtis, kai laikrodžiai rodo, kad vėlavimas neišvengiamas.

Svarbiausia suprasti, kad „atvykimo laikas“ nėra fiksuotas taškas žemėlapyje, o dinaminis procesas. Jis priklauso nuo tūkstančių kintamųjų. Sekdami šį vadovą ir suprasdami išsamiai atsakymus į žemiau pateiktus klausimus, galėsite ne tik tiksliau numatyti savo krovinio atvykimą, bet ir taupyti savo nervus, laukdami to skambučio iš vairuotojo: „Esu prie sandėlio“.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suėmiau daugiausiai kylančius klausimus apie Anglijos – Lietuvos maršrutą. Atsakymai paremti realia praktika, ne teoriniais vadovėliais.

1. Koks yra standartinis krovinių atvykimo laikas iš Anglijos į Lietuvą?

Standartas, kuriuo vadovavomės dar prieš dešimtmetį, buvo 3–4 dienos. Tačiau šiuolaikinėje realybje reikėtų nustatyti lanksčiają normą – 4 iki 7 darbo dienų. Skirtumas priklauso nuo to, iš kurios Anglijos dalies išvežamas krovinys. Jei tai Londonas ar pietryčių Anglija, atstumas iki Doverio uosto trumpas, tačiau patys užeigos į uostą gali užtrukti valandą ir daugiau dėl didelio intensyvumo. Jei krovinys renkamas šiaurės Anglijoje (pavyzdžiui, Mančesterio ar Leido srityje), vairuotojui reikia apie 6–8 valandas, kad tik pasiektų perkėlos vietą.

Toliau seka keltų perėjimas (apie 1,5–2 valandos) ir važiavimas per Belgiją, Nyderlandus ar Vokietiją (priklausomai nuo pasirinkto maršruto) į Lietuvą. Atstumas nuo Doverio iki Vilniaus yra apie 1800 km. Teoriškai, vairuotojui važiuojant be stabdymų (kas neįmanoma dėl teisės aktų), tai truktų maždaug 18 valandų. Praktikoje, atsižvelgiant į poilsio pertraukas, technines apžiūras ir galimas eismo spūstis, šis kelias užtrunka apie 2 dienas viena kryptimi.

Taigi, jei užsakymas atliktas pirmadienį ryte, krovinys dažniausiai pasiekia Lietuvą tarp ketvirtadienio vakaro ir penktadienio. Tačiau visada rekomenduoju įsivaizduoti „blogiausio scenarijaus“ laiką – tai išlaisvina nuo nereikalingo streso.

2. Kodėl atvykimo laikai dažnai keičiasi ir nusileidžia grafikui?

Tai, ką mes vadiname „grafiku“, logistikoje dažniausiai yra geranoriškas numatomasis planas, o ne garantija. Yra trys pagrindinės priežastys, kodėl laikai slenkasi. Pirma, tai eismo spūstys, ypač Vokietijoje (A1 autostrados ruožas netgi Hanoverio srityje) ir Belgijoje (Antverpeno apylinkėse), kurios gali atimti nuo 2 iki 6 valandų.

Antra, ir svarbiausia po „Brexit“ – tai muitinės kontrolė. Iki 2021 metų mašinos dažniausiai važiuodavo per „žaliąją juostą“. Dabar visi kroviniai, net jei tai tik vienas automobilis su priekaba, turi praeti eksporto kontrolę Anglijoje ir importo kontrolėje kontinentinėje Europoje. Jei vairuotojas neturi tinkamai užpildytų dokumentų arba sistema „užstringa“, mašina stovi eilėje. Tokios eilės Dovere gali būti ilgesnės nei 5 kilometrai, o jų įveikimas gali trukti pusę dienos.

Trečia priežastis – techniniai nesklandumai ar keltų delay. Nors keltų kompanijos (DFDS, P&O, Irish Ferries) dirba labai tiksliai, blogas oras per Lamanšą gali visiškai sustabdyti eismą. Stiprus vėjas (dažnas reiškinys šiuose plačiuose) reiškia, kad keltai neiplaukia. Tuo metu šimtai vairuotojų laukia terminaluose, ir jų grafikai automatiškai pasislenka 12 ar 24 valandomis.

3. Kaip „Brexit“ konkrečiai paveikė krovininių automobilių judėjimą ir atvykimo laikus?

„Brexit“ buvo didžiausias šokas logistinėms grandinėms per pastaruosius dešimtmečius. Anksčiau Anglija buvo beveik kaip kita ES valstybė – dokumentų reikalavimai buvo minimalūs. Dabar, kiekvienas siuntinys iš Anglijos į Lietuvą yra laikomas importu iš trečiosios šalies.

Tai reiškia, kad prieš išvykstant iš Anglijos, vairuotojas turi gauti eksporto deklaracijos patvirtinimą (Exit Summary Declaration). Jei šis dokumentas nesuteikiamas laiku (dėl klaidų prekės koduose ar vėluojančio brokerio), mašina neįvažiuoja į keltą. Tai viena dažniausių vėlavimo priežasčių. Aš dažnai matau, kaip klientai, siekdami sutaupyti ant brokerio paslaugų, pateikia neteisingus duomenis, ir vėliau visa mašina stovi dviejų savaičių Dovere, laukdama taisymų.

Be to, atvykus į Lietuvą (arba pirmąsias ES valstybes, pvz., Lenkiją), vykdoma importo kontrolė. Gali būti atsitiktinė fizinių patikrų tikimybė. Jei mašina paženklinta patikrai, ji turi nuvažiuoti į sandėlį, iškrauti krovinį, paremti jį ir tik tada tęsti kelionę. Tai prideda papildomas 1–2 dienas prie bendro laiko.

4. Kokios yra populiariausios kelių trasos ir jų poveikis greičiui?

Yra dvi pagrindinės strategijos, kuriomis vadovaujasi pervežėjai. Pirmoji ir populiariausia – Dovras (Anglija) – Kalė (Prancūzija). Tai trumpiausias atstumas per kanalą, tačiau čia susiduria didžiausias spūstis. Kalė uostas yra vienas užimiausių Europoje, o po „Brexit“ ten susiformavo milžiniškos muitinės zonos, kurios lėtina išvažiavimą iš uosto.

Antroji strategija – naudoti šiaurines trasas, pvz., Hull – Roterdamas (Nyderlandai) ar Harwich – Hook of Holland. Šie keliai yra ilgesni (angliškoji pusė ilgiau), tačiau keltai dažnai yra patogesniems sunkiesiems mašinoms, o olandų uostai yra labai efektyvūs. Jei krovinys yra iš šiaurės Anglijos, šis maršrutas gali būti net greitesnis, nes vengiama pietinės Anglijos spūsčių ir Doverio „butelio kaklelio“.

Trečiasis variantas, kuris populiarėja, yra tunelis po Lamanšu (Eurotunnel) ties Folkstonu. Jis leidžia prasuktis per 35 minutes, tačiau čia taip pat vyksta griežta muitinės kontrolė, o bilietų kainos gali svyruoti. Be to, ne visi pervežėjai turi leidimą važiuoti tuneliu (reikalingas specialus ADR sertifikatas, jei vežami pavojingi kroviniai).

5. Kaip veikia krovinių sekimo sistemos ir kiek jų galima pasikliauti?

Šiuolaikinės technologijos leidžia mums matyti mašiną beveik realiu laiku. GPS trackeriai montuojami tiesiai į sunkvežimius. Tačiau klientai dažnai painioja „gyvąją“ vietovę su sistema. Jei matote, kad mašina stovi vienoje vietoje jau 4 valandas, tai nebūtinai reiškia, kad ji sugedo.

Dažniausiai trackeris rodo mašinos vietą prie uosto arba poilsio zonoje. Didesniuose uostuose (kaip Kalė ar Roterdamas) signalas gali būti silpnas arba atvažiuoti į terminalą gali užtrukti, nes ten eilės į patikrą. Taip pat reikia prisiminti, kad vairuotojai turi poilsio režimus – jie privalo sustoti 45 minučių po 4,5 valandos vairavimo, o kas 9 valandas – 45 minučių ilgesniam poilsiui.

Pasikliauti trackeriu verta 80%, bet 20% – tai interpretacija. Jei matote, kad mašina nejudėja 12 valandų, o tai yra poilsio laikas, viskas tvarkoje. Jei stovi 24 valandas prie kelio krašto – tuomet reikia klausti pervežėjo. Taip pat būkite atidi dėl „trumpųjų“ pozicijų – kartais sistema atnaujinama ne kas sekundę, o kas 5–10 minučių.

6. Ką reiškia „Groupage“ pervežimas ir kodėl jis trunka ilgiau?

„Groupage“ (arba dalinės krovinys) yra būdas, kai viena didelė mašina surenka prekes iš keleto siuntėjų Anglijoje ir veža juos keletui gavėjų Lietuvoje. Tai pigiau klientui, tačiau sudėtingiausia logistiškai. Atvykimo laikai čia yra mažiau tikslūs.

Kodėl? Nes vairuotojas turi „apsukti“ maršrutą. Prieš išvykstant iš Anglijos, jis gali praleisti visą dieną surinkdamas siuntas iš Londono, Birmingemo ir Mančesterio. Vien tik surinkimas gali trukti 2 dienas. Tada, atvykęs į Lietuvą, jis turi iškrauti po truputį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Todėl, jei jūsų siunta yra „Groupage“ režimu, nereikėtų tikėtis, kad ji atvyks per 3 dienas. Čia realus laikas yra 7–10 dienų. Mano patirtis rodo, kad klientai dažniausiai nenusimena dėl šio vėlavimo, jei jiems iš karto paaiškinama, kad jų siunta keliauja kartu su kitomis ir „vaikšto“ iš vieno sandėlio į kitą.

7. Ar oro sąlygos Anglijoje ir Europoje gali stipriai atidėlioti siuntą?

Absoliučiai taip. Anglija yra sala, kur oras gali pasikeisti per valandą. Žiemos mėnesiais sniegas ar ledas Anglijoje sukelia chaosą, nes ten infrastruktūra (palyginti su Lietuva ar Skandinavija) nėra pritaikyta šaltoms žiemoms. Net nedidelis sniego sluoksnis gali uždaryti autostradas M25 ar M20, kurios yra pagrindinės arterijos link uostų.

Taip pat vasarą gali būti staigios liūtys,keliantys vandens lygį kelyje. Tačiau didžiausią įtaką turi ne pats oras ant kelio, o oras ant vandens. Kaip minėjau, keltams neleidžiama plaukti, jei vėjo stiprumas viršija tam tikrą ribą (dažnai virš 60-70 km/h). Tokie „wind warnings“ yra dažni rugsėjo–kovo mėnesiais. Jei keltas nevyksta, mašinos užstrigta. Tokiu atveju atvykimo laikas pasislenka bent vienomis paromis, nes reikia laukti, kol uostai išvalo eiles.

8. Ką daryti, jei transportavimo kompanija neatsiliepia į skambučius dėl vėlavimo?

Tai vienas nemalončiausių dalykų šioje srityje, bet pripažinsiu – kartais tai įvyksta. Priežastis gali būti paprasta: dispečerius gali perpildyti skambučiai, o vairuotojas gali būti poilsio metu arba vairuoti (kas LR šalyse draudžiama). Tačiau jei tyla trunka ilgiau nei 24 valandas, tai signalas.

Pirmasis žingsnis – rašyti el. laišką (formalų užklausą). Turi būti likę rašytiniai įrodymai. Antras žingsnis – vadovautis sutarties sąlygomis. Dauguma profesionalių pervežėjų turi savo procedūras nesklandumų atvejais. Jei kompanija neduoda informacijos, tai gali reikšti, kad jie patys nežino, kur yra krovinys, kas yra labai blogas ženklas.

Mano patarimas: visada turėkite alternatyvų kontakto asmenį – pvz., jūsų logistikos brokerį Lietuvoje. Jis gali sužinoti daugiau iš savo partnerių Anglijoje, nei jums pavyks sužinoti tiesiogiai skambinant į užsienio numerį. Būkite kantrūs, bet reiklūs – informacija turi būti suteikta bent kartą per 24 valandas.

9. Kokius dokumentus reikia turėti tvarkai, kad nedėtų muitinėje?

Tai raktas į sklandų pervežimą. Jei dokumentai tvarkingi, muitinė praeiti trunka 5 minutes. Jei ne – gali trukti savaitę. Pagrindinis dokumentas yra CMR kelionės lapas. Jis turi atitikti faktinį krovinį. Taip pat būtina Commercial Invoice (komercinė sąskaita) su tiksliomis prekių kodais (HS kodais), svoriais ir vertybėmis.

Daugelis klientų klaidingai manoma, kad gali nurodyti mažesnę vertę, kad sumokėtų mažiau mokesčių. Muitinės sistemos dabar yra itin išmanios, o tokių nesuderinamumų (pavyzdžiui, BMW automobilis su 100 eurų verte) sukelia ne tik baudas, bet ir visišką krovinio areštą tyrimui.

Be to, jei vežami specifiniai daiktai (gyvūnai, maisto produktai, chemija), reikalingi papildomi sertifikatai (sanitariniai, fitosanitariniai). Jei vairuotojas atvyksta į kontrolės punktą be šių dokumentų, mašina apšaukiama atgal. Todėl prieš kroviniui išvykstant, visada patikrinkite, ar tarpininkas paruošė visus „Customs Clearance“ dokumentus.

10. Kaip realiai apskaičiuoti ETA (Expected Time of Arrival) nenaudojant magijos?

Nenaudokite magijos, naudokite logiką ir „saugos kaukę“. Pasiimkite standartinį važiavimo laiką (pvz., 4 dienos) ir pridėkite 1 dienos rezervą. Tai yra „tvenkinio“ taisyklė – visada įsivaizduokite, kad kažkas blogiausio gali nutiktą kelionės pradžioje.

Jei krovinys išvežtas pirmadienį, skambinkite ar rašykite trečiadienio vakarą paklausti, ar mašina jau persikėlė per kanalą. Jei taip – tikėtina, kad penktadienį jis bus Lietuvoje. Jei ne – tuomet jau žinote, kad bus vėlavimas, ir galite susirūpinti anksčiau.

Taip pat atsižvelkite į savaitę.