Atvykimo laikai iš Anglijos: Kaip užtikrinti, kad krovinys pasiekti jus patogiu metu kasdien

Pervežimų iš Anglijos į Lietuvą ir atvirkščiai srityje esu dirbęs jau virš dviejų dešimtmečių. Per tą laiką matyau ne vieną krizę, pasikeitusius muitų režimus ir kelių infrastruktūros transformacijas. Tačiau vienas dalykas išlieka pastoviu – kliento noras tiksliai žinoti, kada jo siunta bus priemoje vartuose. Šiandien, kai verslas gyvena „just-in-time“ (tik laiku) principu, nėra vietos spekuliacijoms. Klientas klausa nebe „ar atveš“, o „kokią valandą atveš“.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip formuojasi atvykimo laikai iš Anglijos, kodėl „kasdien“ režimas yra įgyvendinamas ir kaip jūs, kaip siuntos siuntėjas ar gavėjas, galite kontroliuoti šį procesą, kad jis taptų ne tik prognozuojamas, bet ir patogus jūsų kasdieniems planams.

Anglija (arba, tiksliu sakant, Didžioji Britanija) po „Brexit“ tapo trečiąja šalimi, kas radikaliai pakeitė logistikos geografiją. Anksčiau tai buvo paprasta važiavimas per vidinės ES sienas. Dabar tai – tarptautinis pervežimas, kuriame svarbu ne tik nuvažiuoti kelius, bet ir tinkamai užpildyti dokumentus bei praeiti muitinę. Vis dėlto, net ir šiomis sąlygomis, profesionali logistika sugeba užtikrinti, kad krovinių srautas vyktų kasdien ir be didelių pertraukų.

Svarbiausia suprasti, kad „patogiu metu“ – tai ne stebuklas, o gera organizacija. Tai reiškia, kad krovinys privalu atvykti ne tada, kai vairuotojas pavargo, ne tada, kai sandėlys jau uždaras, o tada, kai tai reikalinga jums – priešpiet arba ankstyvą rytą, kad galėtumėte iškrauti ir pradėti darbus. Toks tikslumas pasiekiamas derinant maršrutus, keltų grafikus ir vairuotojų darbo laiko apskaitą.

Toliau straipsnyje nagrinėsime dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su pristatymo laiku, ir pateiksiu ekspertinius atsakymus, kurie padės jums orientuotis tarptautinių pervežimų pasaulyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis laikas, per kurį krovinys atvyksta iš Anglijos į Lietuvą?

Vidutinis pristatymo laikas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdo pasirinkote – dalinį (kai krovinys važiuoja su kitų klientų siuntomis) ar pilną krovinį. Esu dirbęs abiejuose segmentuose, ir tai du skirtingi pasauliai.

Jei kalbame apie dalinį krovinią (groupage), kai reikia surinkti siuntas iš įvairių Anglijos regionų, procesas trunka ilgiau. Įprastai nuo užsakymo patvirtinimo iki pristatymo į Lietuvą praeina nuo 4 iki 7 darbo dienų. Kodėl tiek ilga? Vairuotojas turi apvažiuoti Angliją, surinkti krovinius, juos sutvirtinti, tik tada važiuoti uostą (Dover, Hull, Immingham ar kt.), keltu perplauktią Lamanšą, važiuoti per Europą, o Lietuvoje dar išpildyti kitas siuntas.

Jeigu užsakote pilną krovinį (Full Truck Load), kuris užpildo visą sunkvežimį, laikas gali sumažėti iki 2–3 dienų. Čia nėra jokių tarpinių sustojimų iškrovimui, tik keltas ir muitinė. Tačiau reikia prisiminti, kad „Anglija“ – didelė sala. Siunta iš Londono ar pietryčių atkeliauja greičiau nei iš Škotijos ar Velso šiaurės, dėl didesnio atstumo iki uosto.

2. Ar tikrai įmanoma užtikrinti krovinio atvykimą kasdien?

Taip, tai ne tik įmanoma, bet ir yra standartas didelių logistikos kompanijų. Rinkoje egzistuoja tokios koncepcijos kaip „Daily departures“ (kasdieniniai išvykimai). Tai reiškia, kad turime pakankamai transporto priemonių ir partnerių tinklą, kad išvykimas į maršrutą vyktų kiekvieną dieną, o ne du kartus per savaitę.

Kadangi Anglija ir Lietuva yra geografiškai toli, šioje linijoje dirba ne vienas vairuotojas, o keletas komandų, arba naudojami vadinamieji „srautai“. Vienas vairuotojas veža iki Belgijos ar Olandijos, ten perima kitas ir veža toliau į Lietuvą. Toks sistema leidžia išlaikyti pastovų ritmą. Klientui tai reiškia, kad jei jis pateikia užsakymą pirmadienį, jis gali tikėtis, kad siunta išvyks antradienį arba trečiadienį (priklausomai nuo surinkimo grafiko), o atvyks reguliariai savaitei. Pastovumas – tai raktas į patogų atvykimo laiką.

3. Kaip „Brexit“ paveikė pristatymo laiką ir ar tai daro įtaką „patogiam metui“?

„Brexit“ buvo didžiausias iššūkis per mano dvidešimt metų karjerą šioje srityje. Prieš tai siena buvo formalioji – sustoti, parodyti paso, važiuoti toliau. Dabar tai yra muitinė siena.

Muitinės procedūros gali sukelti dėlį. Jei dokumentai (Prekybinės faktūros, EX1 deklaracijos) pateikti neteisingai arba vėlai, krovinys gali užstringti uoste arba sienos kirtimo punkte. Tai tiesiogiai paveikia atvykimo laiką. Jei planavote, kad krovinys atvyks antradienį 8:00 valandą ryto, o jis stringa Anglijos pusėje dėl trūkstamo MV mokesčio (PVM) numerio, atvykimas gali atidėti dieną ar dvi.

Tačiau patyrusios kompanijos su tuo susitvarko. Mes dabar naudojame „pre-clearance“ sistemą, t.y., muitinės deklaracijos pateikiamos dar prieš krovinį išvykstant iš Anglijos. Tokiu būdu, kai sunkvežimis pasiekia Lietuvos ar Belgijos sieną, jis tiesiog praeina „žaliąją juostą“. Tai leidžia išlaikyti pažadą apie atvykimą patogiu metu.

4. Kas lemia tikslią pristatymo valandą (pvz., 8:00 ryto ar 14:00 dienos)?

Dauguma klientų nori, kad krovinys atvyktų ryte, prieš sandėlio pradžią, kad iškrovimas neitruktų ir netrukdytų pagrindinės veiklos. Kaip ekspertas galiu pasakyti, kad ši valanda nėra atsitiktinė – ji yra rezultatas gero planavimo.

Tiksli valanda priklauso nuo vairuotojo poilsio laiko. Pagal ES taisykles, vairuotojas turi šiek tiek pailsėti. Jei norime, kad jis atvyktų 8:00 ryto, jis privalo būti apsistojęs poilsio vietoje maždaug 30–50 km atstumu nuo jūsų sandėlio ne vėliau kaip 6:00 ryto. Mūsų užduotis – suskaičiuoti maršrutą taip, kad šis poilsis būtų tinkamai planuojamas.

Taip pat svarbu ir keltų grafikas. Jei keltas iš Dover į Calais išplaukia 6:00 ryto, vairuotojas atvyks į žemyninę Europą tik apie 9:00 valandą vietos laiku. Tada dar reikia nuvažiuoti iki Lietuvos. Todėl, jei norite rytoinio pristatymo, krovinys turi išvykti iš Anglijos bent 2–3 dienas anksčiau, o vairuotojas turi turėti užtikrintą vietą kelyje.

5. Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku, kad žinociau, kada jis atvyks?

Absoliučiai taip. Anksčiau, prieš 20 metų, tekdavo skambinti vairuotojui į telefoną ir klausti, kur jis yra. Dabar technologijos leidžia mums matyti sunkvežimio padėtį realiu laiku per GPS sekimo sistemas.

Klientui dažnai suteikiama nuoroda („tracking link“), kurioje jis mato, kur yra jo siunta. Bet dar svarbiau – gera logistikos firma praneša apie artėjantį pristatymą iš anksto. Pavyzdžiui, dieną prieš pristatymą gausite pranešimą: „Jūsų krovinys bus atvežtas rytoj tarp 8:00 ir 10:00 valandos“. O vairuotojui likus valandai iki atvykimo, jis paskambina jums tiesiogiai, kad suderintų iškrovimo vietą. Tai duoda jums ramybę ir galimybę paruošti sandėlio komandą arba priimtuvus.

6. Kuo skiriasi atvykimo laikai, siunčiant prekes iš Londono palyginti su šiaurės Anglija?

Geografija čia vaidina didžiulį vaidmenį. Londonas ir pietryčių Anglija yra arčiau kontinentinės Europos uostų (Dover, Folkestone). Krovinys iš Londono gali pasiekti Prancūziją per 4–5 valandas (naudojant Eurotunelį ar keltą). Toliau kelylis į Lietuvą trunka maždaug 18–20 valandų važiavimo.

Siunčiant iš šiaurės Anglijos (pvz., Mančesterio, Liverpulio, Niukaslo) ar Škotijos (Glasgas, Edinburgas), sunkvežimis pirmiausia turi nuvažiuoti per visą Angliją (apie 4–6 valandos) iki uosto pietuose. Tai prideda papildomą laiką prie viso maršruto.

Todėl, jei jums svarbus greitas atvykimo laikas, reikia vertinti siuntos paėmimo vietą. Jei krovinys surenkamas iš visos Anglijos (kaip tai daroma daliniuose kroviniuose), tai gali prailginti surinkimo etapą (konsolidaciją) dar viena ar dviem dienomis. Bet jei tai pilnas krovinis iš Škotijos, jis tiesiog išvyks vėliau, bet vėliau ir atvyks.

7. Ar savaitgaliais ar šventėmis vyksta pervežimai, ar šiomis dienomis atvykimo laikai stabdomi?

Transporto pramonėje savaitgaliai nėra toks pat ramus kaip biure. Sunkvežimiai važiuoja ir šeštadieniais, ir sekmadieniais, ypač ilguose maršrutuose kaip Anglija-Lietuva. Tačiau yra svarbių niuansų.

Anglijoje dauguma sandėlių ir tiekėjų dirba tik pirmadienį-penktadienį. Tai reiškia, kad jei jūsų siunta paruošta penktadienį vakare, ji gali būti paimta tik pirmadienį ryte. Tačiau jei mes jau turime krovinį sunkvežimyje, jis gali važiuoti ir savaitgalį, kad būtų pristatytas pirmadienį ryte Lietuvoje.

Svarbu prisimti, kad Lietuvoje ir Anglijoje skiriasi šventės. Pavyzdžiui, „Boxing Day“ (gruodžio 26 d.) Anglijoje yra labai aktyvi prekybos diena, tačiau dauguma vairuotojų stengiasi šią dieną praleisti poilsio su šeimą. Todėl planuojant atvykimo laikus aplink šventes (ypač Kalėdas ir Naujuosius metus), visada reikia numatyti 1–2 dienų delsą. Profesionali logistika apie tai įspėja iš anksto.

8. Kas daro įtaką greičiausiam galimam pristatymui (Express)?

Yra klientų, kuriems svarbiau ne kaina, o laikas. Jiems siūlome „Express“ arba „Urgent“ pervežimus. Kaip tai pasiekiamas atvykimo laikas šiuo atveju?

Pirmiausia, nenaudojame dalinių krovinių metodų. Sunkvežimis važiuoja tiesiai į adresą be sustojimų. Antra, parenkame greičiausius keltus ar Eurotunelį, kuris leidžia praleisti sritį per 35 minutes. Trečia, o tai svarbiausia – planuojame vairuotojų darbo laiką taip, kad jie nepraleistų daug laiko poilsio punktųose, o atliktų reikalaujamą poilsį taisyklingai, bet efektyviai.

Esu matęs atvejų, kai dėl kritinių detalių trūkumo gamykloje krovinys iš Anglijos buvo atvežtas per 24 valandas (naudojant du vairuotojus viename sunkvežimyje arba keičiant vairuotoją kelyje). Tai brangus malonumas, bet įmanomas. Tokiu atveju atvykimo laikas nėra „kažkada per savaitę“, o „rytoj 10:00 valandą tiksliai“.

9. Kokios problemos dažniausiai sukelia vėlavimus, ir kaip jų išvengti?

Per 20 metų mačiau viską: nuo padangų plyšimo iki techninių gedimų. Tačiau dažniausia vėlavimo priežastis yra ne technika, o žmogiškasis faktorius ir dokumentai.

1. Neteisingi dokumentai. Tai numeris vienas. Jei faktūroje nurodytas neteisingas prekių kodas (HS kodas) arba trūksta EX1 numerio, muitinė sustabdys krovinį.
2. Vairuotojų trūkumas. Pastaruoju metu Anglijoje sunku rasti vairuotojus, kurie norėtų važiuoti į kontinentą. Kartą teko laukti, kol vairuotojas gavo vizą.
3. Užstrigimas uoste. Vasarą atostogų metu arba dėl migrantų krizės Kalė uoste susidaro eilės.

Kaip išvengti? Pasitikėkite patikima bendrove. Mes visada turime atsarginį planą: jei vienas uostas užstrigo, nukreipiame per Kitą (pvz., vietoje Dover naudojame Hull-Zeebrugge maršrutą). Tai gali šiek tiek pakeisti atvykimo laiką, bet išvengs visiško sustojimo.

10. Kaip klientas gali padėti užtikrinti, kad krovinys atvyktų patogiu laiku?

Klientas yra ne tik stebėtojas, bet ir proceso dalyvis. Jūsų tikslumas lemia mūsų efektyvumą.

• Laiku pateikite dokumentus. Nereikia laukti, kol vairuotojas atvyks pas jūs į sandėlį, kad nusiųstumėte kopijas faktūros. Pateikite jas iš anksto – tai leidžia mums iš anksto padaryti muitinę.
• Paruoškite krovinią. Jei vairuotojas atvykra paimti prekes, o jos dar nėra supakuotos ant paletės, tai prarandamos valandos. Vairuotojo laikas – pinigai, o mums svarbu laikytis grafiko.
• Dėkėlės priėmimas. Jei krovinys turi būti pristatytas „patalpant“ (su įrankių pagalba), o tik nurodėte „iškrauti“ (be įrankių), vairuotojas gali atsisakyti tai daryti arba reikalauti papildomo mokesčio, kas uždelgs procesą.

Bendradarbiavimas ir atvirumas leidžia mums suderinti grafikus taip, kad atvykimo laikas būtų ne tik tikslus, bet ir patogus jūsų verslui.

Išvada

Atvykimo laikai iš Anglijos šiuolaikinėje logistikoje yra daugiau nei tik datos skaičiuoklė. Tai sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro keltų grafikai, vairuotojų darbo poilsio režimai, muitinės procedūros ir, svarbiausia, profesionalus planavimas. Esu dirbęs šioje srityje pakankamai ilgai, kad žinociau: nėra dviejų vienodų pervežimų, tačiau visada galima pasiekti tikslumo.

Klientui svarbiausia yra ne tas, kad sunkvežimis važiuoja 90 km/h greičiu, o tas, kad jis gali pasitikėti žodžiu. Jei mes sakome, kad krovinys atvyks trečiadienį ryte, jis turi ten būti. Naudodamiesi moderniomis sekimo sistemomis, patirtimi ir žinodami Anglijos bei Europos kelių niuansus, mums pavyksta užtikrinti, kad prekės iš Anglijos pasiekia Lietuvą kasdien ir patogiu metu.

Nepaisant „Brexit“ sukeltų iššūkių ar kuro kainų svyravimų, logistika sugeba adaptuotis. Pasirinkdami patikimus partnerius, o ne pigiausius pasiūlymus, ir aktyviai dalyvaudami dokumentų parengimo procese, jūs patys padedate sumažinti vėlavimo riziką. Tada „atvykimo laikas“ tampa ne nerimo šaltiniu, o planuojamu verslo procesu, kurį galima integruoti į jūsų kasdienę veiklą be jokių staigmenų.