Atvykimas į Angliją: Reguliarūs reisai kasdien – Visas, kas reikalinga žinoti

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė logistinis žemėlapis, ypač tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Anksčiau tai buvo tiesiog kelyje įvakarį užtrumpantis maršrutas, tačiau po „Brexit“ viskas tapo kur kas sudėtingiau, bet tuo pačiu ir struktūruočiau. Šiandien, kai verslas ir asmeniniai ryšiai tarp šalių stiprėja, vienas dažniausiai užduodamų klausimų yra: „Kaip užtikrinti sklandų ir greitą atvykimą į Angliją?“

Atsakymas paprastas: reguliarūs reisai. Kasdien vykstantys siuntų ir krovinių pervežimai ne tik kad suvienodina trukmes, bet ir leidžia klientams planuoti savo veiklą be staigmenų. Šiame straipsnyje aš, kaip ilgametis praktikas, noriu nuoširdžiai ir išsamiai papasakoti, kaip veikia ši sistema, ką tikėtis siunčiant krovinius ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios gali uždelsti atvykimą.

Nepaisant to, ar esate didelė importuotoja įmonė, ar norite siųsti asmeninę siuntą šeimai Londono priemiesčiuose, principai išlieka tie patys. Suprasdami logistikos mechanizmą, muitinės procedūras ir laiko planavimą, galite ne tik sutaupyti nervų, bet ir pinigų. Šiame gide mes panagrinėsime visus niuansus – nuo dokumentų rengimo iki to, kas nutinka kroviniui, kai jis pasiekia Britanijos salą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip veikia reguliarių reisų sistema ir kodėl reikia rinktis būtent kasdienius maršrutus?

Reguliarūs reisai – tai logistikos脊as (stuburas), užtikrinantis pastovumą. Per savo praktiką esu matęs, kaip klientai, pasikliaujantys retais, „epizodiniais“ reisais, patiria dideles problemas dėl nenumatytų vėlavimų. Kasdieniniai reisai į Angliją veikia kaip greitasis traukinys – krovinių surinkimo (konsolidacijos) centrai Lietuvoje ir Lenkijoje kas vakarą surenka prekes, o nakt�je arba anksti rytą kolona išvyksta.

Esminis privalumas tas, kad jei šiandien nepavyko paruošti dokumentų ar prekių, jas galite perduoti kitą dieną be ilgos pertraukos. Be to, kasdieninis srautas leidžia pervežėjams geriau planuoti vietą krovežiuose. Anglijoje, ypač po „Brexit“, uostai ir tuneliai gali būti apkrauti, bet turint kasdienines išvykimas, mes galime optimizuoti maršrutus taip, kad vengtume peakų (apkrovos pikų). Stabilumas čia – raktas. Klientas, žinodamas, kad siunta išvyksta kiekvieną darbo dieną, gali tiksliai prognozuoti, kai prekės pasieks pirkėją.

2. Kokius dokumentus būtina paruošti siuntant krovinius į Angliją po „Brexit“?

Tai, kas anksčiau buvo formalumas – tiesiog važiavome per sieną – dabar yra griežtai reglamentuota. Esu matęs, kaip puikios prekės užstringa sienoje dėl blogai užpildyto vieno lapo. Pagrindinis dokumentas yra prekybinis invoice (Commercial Invoice). Jis turi būti anglų kalba, nurodyant tikslią prekių vertę, svorį, kiekį, prekių kodus (HS kodus) ir abiejų šalių (siuntėjo ir gavėjo) duomenis, įskaitant VAT mokesčių mokėtojų numerius.

Be to, būtinas eksporto deklaracijos numeris (EX). Jį išduoda muitinė išvykimo šalyje. Jei siunčiate asmeninę siuntą, reikės užpildyti CN22 arba CN23 formą bei priedėlį, kuriame aiškiai nurodoma, kad tai nekomercinė siunta („Personal effects“), ir pateikiamas ToR01 (Transfer of Residence) numeris, jei tai susiję su persikėlimu. Be šių dokumentų, siunta nebus priimta muitinės Anglijoje, ir ją grąžins atgal siuntėjo sąskaita.

3. Kiek laiko užtrunka atvykimas į Angliją ir nuo ko priklauso pristatymo terminas?

Daugelis klientų klausia: „Ar siunta atvyks rytoj?“. Atsakymas priklauso nuo to, ką mes vadiname „atvykimu“. Bendras taisyklė, kuria vadovaujasi dauguma profesionalių vežėjų (ir aš asmeniškai), yra 24–72 valandos nuo krovinio priėmimo sandėlyje iki jo iškrovimo Anglijoje (depot-to-depot).

Tačiau „door-to-door“ (nuo durų iki durų) terminas gali svyruoti. Jei siunta yra Lietuvoje paimta iki 12:00 valandos, dažniausiai ji spėja tą pačią dieną patekti į konsolidacijos centrą, išvykti naktį ir pervežti per Kanalą (tuneliu ar keltu). Tada Anglijos pusėje, įvykus muitinės procedūroms, ji gali būti išvežta iki gavėjo kitą dieną arba po dviejų dienų. Svarbu prisiminti, kad Anglijoje yra konkretūs pristatymo langai (pvz., Londono zona 1 ir 2, kuriose sunkvežimiai gali važiuoti tik tam tikru laiku), todėl pristatymas gali būti pavėlintas naktį, kad būtų laikomasi vietos apribojimų.

4. Kaip skaičiuojamas krovinių pervežimo kainos ir kodėl ji kinta?

Per 20 metų kainodaros formavimas tapo itin sudėtingas. Anksčiau teko atsižvelgti į degalų kainą ir atstumą. Dabar į kainą įeja ir „Brexito“ mokestis (customs clearance fee), ir importo mokestis (import duty), ir PVM (VAT), ir anglų pusės terminalų mokesčiai (IBSF – Import Border Security Fee).

Klientams visada aiškinu, kad galutinė kaina susideda iš pervežimo (transportavimo) ir logistinių išlaidų. Reguliarūs reisai leidžia mums turėti stabilesnes kainas nei vienkartiniai kroviniai, tačiau sezoniškumas daro didelę įtaką. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas arba vasaros atostogų pradžią kainos šokteli dėl vietos trūkumo keltuose. Taip pat svarbu, kad kaina priklauso nuo krovinio užimamos vietos (palečių kiekio) arba svorio. Jei siunta netelpa į standartinę eurošpaltę (palekę), taikomi koeficientai, todėl būtina kuo tiksliau nurodyti matmenis užsakymo metu.

5. Kas nutinka, jei gavėjas Anglijoje nepasiruošęs priimti siuntos?

Tai vienas dažniausių ir nemaloniausių scenarijų. Anglijoje labai griežtai laikomasi taisyklės: jei vairuotojas atvyksta pristatyti, o nėra galimybės iškrauti (nėra atsakingo asmens, sandėlis uždarytas, netinkamas privažiavimas), siunta laikoma „nepavykusia pristatyti“ (failed delivery).

Tokiu atveju prasideda papildomos išlaidos. Vairuotojas gali palaukti (standartinis laukimo laikas dažnai yra 30–60 minučių nemokamai), o kiekviena kita valanda kainuoja. Jei pristatyti nepavyksta, krovinys vežamas atgal į terminalą, taikomi saugojimo mokesčiai (storage charges), kurie Anglijoje yra vieni brangiausių Europoje. Po tam tikro laiko (paprastai 7–14 dienų) neapgriautos siuntos gali būti sunaikintos arba grąžintos siuntėjui, o visos išlaidos permokamos. Todėl visada patariu: susisiekti su gavėju iš anksto ir užtikrinti, kad jis žinos apie atvykimą.

6. Ar galima siųsti maistą ir gyvūnus į Angliją reguliariais reisais?

Čia reikia būti itin atsargiamu. Anglijos maisto ir farmacijos standartai (DEFRA) yra vieni griežčiausių pasaulyje. Reguliariais reisais galima siųsti tik tuos maisto produktus, kurie yra sertifikuoti ir atitinka ES bei JK reikalavimus. Dažniausiai tai yra uždarytos pakuotės, ilgaamžiški produktai. Bet jau mėsos arba pieno produktų siuntimas be specialių licencijų dažnai yra draudžiamas arba reikalauja sudėtingų sveikatos sertifikatų.

Kas dėl gyvūnų, tai visiškai kita istorija. Paprastai krovinių autobusais arba dalinio krovinio (groupage) reisais gyvūnų vežti negalima. Jiems reikalingi specialūs, šilti ir patogūs transporto priemonės, atitinkantys „IATA“ standartus. Gyvūnams reikalingi pasai, mikroschemos ir veterinarijos pažymos. Niekada nepatarčiau rizikuoti ir bandyti išsiųsti augintinį paprasta komercine siunta – ne tik kad ją grąžins, bet ir gresiantys baudos už gyvūno gerovės pažeidimą yra milžiniškos.

7. Kaip vyksta muitinės kontrolė Anglijoje ir kas yra „Customs Clearance“?

Muitinės išvalymas (clearance) – tai kritišiausias etapas po „Brexit“. Kai krovinys atvyksta į Angliją (pvz., į Folkestone arba Immingham terminalą), jis nebegali tiesiog važiuoti toliau, kol nebus patvirtintas, kad visi mokesčiai sumokėti, o prekės leidžiamos į šalį.

Procesas vyksta taip: mūsų brokeras Anglijoje pateikia importo deklaraciją. Muitinės sistema apskaičiuoja Import Duty (importo mokestį) ir Import VAT (importo PVM). Šie mokesčiai turi būti sumokėti prieš arba tą momentą, kai krovinys išvyksta iš terminalo. Jei mokesčiai nebus sumokėti (pvz., gavėjas nenurodė savo VAT mokėtojo numerio arba atsisako mokėti), siunta užstringa. Kaip ekspertas galiu pasakyti, dažniausia problemų kyla dėl neteisingų HS kodų (prekių klasifikacijos), todėl labai svarbu, kad invoice būtų užpildytas profesionaliai.

8. Kokios yra pakavimo reikalavimai, kad siunta neišdužtų kelyje?

Esu matęs tūkstančius krovinių, ir galiu pasakyti: pakavimas – tai 50 proc. sėkmės. Reguliarūs reisai reiškia, kad krovinys bus kelis kartus perkraunamas (iš mažo automobilio į didelį vagoną, prieš tai iškraunamas sandėlyje). Todėl kiekviena siunta turi būti uždėta ant paletės ir užfiksuota (apvyniota) stretčine plėvele.

Negalima dėti daiktų tiesiog į maišus ar dėžes be paletės – tokios siuntos gali būti sugadintos arba prarastos. Dėžės turi būti tvirtos, o jei viduje yra trapių daiktų, jos turi būti užpildytos užpildu (popieriumi, putomis), kad nesueitų. Etiketės su duomenimis turi būti pritvirtintos ne tik ant viršaus, bet ir ant šonų – tai leidžia greitai identifikuoti siuntą, kai ji stovi tarp dešimčių kitų paletės sandėlyje.

9. Ar galima sekti savo siuntą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje „stebėjimo nėra“ yra neįsivaizduojama. Profesionalios transporto kompanijos, organizuojančios reguliarius reisus, suteikia galimybę sekti siuntą (tracking). Paprastai klientas gauna nuorodą, kurioje gali matyti, kada krovinys buvo priimtas, kada išvyko iš Lietuvos, kada persikėlė per Lamanšą ir kada pasiekė paskirties sandėlį Anglijoje.

Tačiau verta pažymėti, kad „realus laikas“ turi savo niuansų. Kai krovinis yra muitinėje arba laukia iškrovimo, statusas gali keistis ne taip greitai, kaip norėtumėte. Taip pat reikia skirti vairuotojo buvimo vietą (GPS) ir paties krovinio statusą. Jei matote, kad vairuotojas stovi vietoje prie uosto, tai gali reikšti tiek poilsį, tiek ir eilę muitinei. Geriausias patarimas – jei matote, kad siunta nejuda ilgiau kaip 24 valandas, nedelskite susisiekti su logistika, o ne laukiate, kol sistema atsinaujins.

10. Ką daryti, jei siunta atvykusi pažeista?

Nors stengiamės viską padaryti idealiai, incidentai įvyksta. Jei atvykstant į Angliją pastebite, kad pakuotės suplėšytos, o prekės pažeistos, svarbiausia yra nedelsiant tai užfiksuoti. Negalima pasirašyti pristatymo dokumentų su užrašu „OK“, jei viskas nėra tvarkoje.

Procedūra tokia: reikia fotografuoti pažeidimus iš visų pusių dar prieš iškraunant (jei įmanoma) arba iš karto po iškrovimo. Tada ant kurjerio ar vairuotojo dokumento turi būti užrašytas pastabas „Damaged“ (pažeista) su trumpu aprašymu. Be šio užrašo draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensaciją. Po to reikia pranešti savo logistikos vadybininkui Lietuvoje. Profesionali kompanija turėtų turi „Cargo Insurance“ (krovinių draudimą), kuris padengs nuostolius, tačiau tik tuo atveju, jei pažeidimas buvo užfiksuotas priėmimo metu Anglijoje.

Išvada

Atvykimas į Angliją reguliariais reisais kasdien yra ne tik paslauga, bet ir sudėtingas mechanizmas, reikalaujantis tikslumo, žinių ir bendradarbiavimo. Per savo dvidešimt metų patirtį esu įsitikinęs, kad sėkmė priklauso ne tik nuo vairuotojo, kuris vairuoja vagoną, bet ir nuo to, kaip klientas pasiruošia siuntai.

Teisingai paruošti dokumentai, kokybiškas pakavimas ir supratimas, kas vyksta tolimoje šalyje, leidžia išvengti 90 proc. problemų. Reguliarūs reisai suteikia tai, ko trūksta atsitiktiniams siuntimams – užtikrintumą. Galite būti ramūs, kad jūsų prekės ar asmeniniai daiktai nukeliauja į tikslą ne „kaip nors“, o pagal tvarką, kuri buvo suderinta ir patikrinta šimtus kartų.

Logistika į Angliją toliau vystosi, o mes kartu su ja. Nors formalumų padaugėjo, technologijos ir patirtis leidžia spręsti šias problemas vis greičiau. Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas slepiasi už užrašo „reguliarūs reisai“, ir leis jums jaustis drąsiau planuojant savo siuntimas į Jungtinę Karalystę.