Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Ar patogu keliauti iš Anglijos su bagažu? Išsamus eksperto vadovas
Kiekvienas, kuris kada nors turėjo planuoti kelionę iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą arba atvirkščiai, žino tą ypatingą nerimą, kylantį ne dėl bilietų kainos ar vizų, o dėl paprasto daikto – bagažo. Būtent bagažas dažniausiai nulemia visos kelionės kainą, patogumą ir, svarbiausia, emocinę būklę. Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau virš dvidešimties metų, ir per tą laiką mačiau viską – nuo žmonių, bandžiusių įsitempti į lėktuvą su beveik šaldytuvo dydžio lagaminu, iki tų, kurie siunčia savo turtą atskirai ir keliauja be jokio svorio ant pečių.
Klausimas „ar patogu keliauti iš Anglijos su bagažu“ atrodo paprastas, tačiau atsakymas yra daugialypis. Jis priklauso nuo to, ką Jūs vadinate patogumu. Ar tai greitis? Ar tai mažiausia kaina? Ar tai galimybė nenusirauti striukės oro uoste, nes temperatūra viršija 20 laipsnių? Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visas galimas keliones scenarijus, išsiaiškinsime, kur paslėptos didžiausios kainos ir, svarbiausia, padėsime Jums pasirinkti strategiją, kuri neleis bagažui tapti košmare.
Šiuolaikinėje logistikoje, ypač po „Brexit“, pasikeitė ne tik tarpvalstybiniai reikalavimai, bet ir pačių pervežėjų politikos. Bagažas nebebuvo tik „papildomas svoris“ – jis tapo pelninga preke, už kurią reikia mokėti vis daugiau. Todėl, norint išlikti racionaliu, reikia žinoti ne tik taisykles, bet ir niuansus, kuriuos paprastai nerasite bilieto gale esančiuose smulkiuose rašeliuose.
Siekiant padėti Jums susivadyti šia sudėtinga situacija, sukūriau išsamų dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) sąrašą. Jis paremtas ne teorine informacija, o realia praktika ir stebėjimais iš kasdieninio darbo su keleiviais ir krovinių pervežimais.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
1. Kokį transporto rūšį pasirinkti: lėktuvą, autobusą ar keltą, jei turiu daug bagažo?
Tai yra pagrindinis klausimas, nuo kurio viskas prasideda. Jei Jūsų bagažas apribotas vienu rankiniu krepšiu ir vienu registruotu lagaminu, lėktuvas yra akivaizdžiai greičiausias pasirinkimas. Tačiau situacija keičiasi, kai kalbame apie didesnį kiekį daiktų, būdingą tiems, kurie grįžta iš ilgesnės gyvenimo trukmės Anglijoje arba veža dovanas šeimai.
Lėktuvų kompanijos (ypač „low-cost“ skrydžių bendrovės) taiko griežtas taisykles. Papildomas lagaminas kainuoja brangiai, o viršytis svorio ar matmenų gali kainuoti dvigubai brangiau nei pačios bilieto kaina. Autobusai (pvz., „Lux Express“ ar „Eurolines“) šiuo atžvilgiu yra liberalesni – paprastai leidžia vežti dvi didelis bagažines, kurios dedamos po dugnu, ir rankinį bagažą į saloną. Tačiau čia susiduriama su kitu nepatogumu – ilga kelione (30+ valandų) ir ribota vieta kojoms.
Keltai (keliaujant pro Doverį ir Kalė) yra puikus variantas tais atvejais, jei keliaujate savo automobiliu. Tada bagažo kiekis praktiškai neribojamas, tačiau reikia įvertinti kuro kainą ir vairuotojo nuovargį. Jei automobilio neturite, keltas su keltiniu traukiniu (pvz., „Eurotunnel“) arba autobusu su priekaba gali būti sudėtingesnis logistiškai.
Eksperto nuomonė: Jei bagažo yra daugiau nei 50 kg, lėktuvas taps finansiškai nepelningas. Autobusas bus pigesnis, bet fiziškai varginantis. Geriausias sprendimas dideliame bagaže – atskiras jo pervežimas logistikos kompanijos transportu, o Jums keliaujant lengvai lėktuvu ar traukiniu.
2. Ar tikrai taip pigu keliauti „low-cost“ aviakompanijomis su dideliu bagažu?
Didžioji klaida, kurią dažnai matau, yra vartotojų apgavimas savęs pačių. Matome reklaminę kainą „15 eurų vienam krypčiui“ ir manome, kad kelionė kainuos mažai. Tačiau kai į krepšelį pridedame 20 kg registruotą bagažą (kurių kaina svyruoja nuo 40 iki 70 eurų vienam krypčiui), rankinį bagažą (jei nėra „Priority“), vietos pasirinkimą ir registraciją, galutinė kaina išauga iki 150–200 eurų.
Be to, būtina atsižvelgti į svorio limitus. Jei Jūsų lagaminas svers 21 kg vietoje leistinų 20 kg, mokėsite didžiulę baudą už viršytį ore uoste. Šios baudos gali būti net 10–15 eurų už kiekvieną kilogramą. Taigi, pigus bilietas tampa brangiu prabangiu.
Taip pat reikia prisiminti, kad „low-cost“ kompanijos dažnai keičia bagažo taisykles. Vakar buvo leidžiama vežti 10 kg rankinį bagažą, šiandien – tik 5 kg be papildomo mokesčio. Todėl būtina kruopščiai perskaityti taisykles tiesiogiai prieš apmokėjimą, o ne remtis sena informacija.
3. Kokios yra bagažo apribojimai keliaujant autobusu iš Anglijos (pvz., Londono Viktorijos stoties)?
Autobusų pervežėjai, vežantys maršrutu „Londonas-Vilnius“ ar „Londonas-Kaunas“, turi savo standartus, kurie yra gana standartizuoti tarp pagrindinių vežėjų. Paprastai keleiviui leidžiama nemokamai paimti du didelius lagaminus (iki 20–25 kg kiekvienas) ir vieną rankinį daiktą, kurį galima padėti po sėdyne ar į bagažinę virš galvos.
Tai atrodo puikiai, tačiau čia yra vienas esminis „bet“. Bagažinės po autobusu yra bendros. Jei Jūs įsinate paskutinis, gali būti, kad vietos Jūsų daiktams neliks, nors ir turite teisę juos vežti. Vairuotojas turi teisę atmesti bagažą, jei jis fiziškai netelpa, o tai reiškia, kad Jūs liksite be daiktų (arba teks juos siųsti kitaip, kas kainuoja brangiai).
Kita problema – saugumas. Bagažas, padėtas po dugnu, nėra stebimas kelionės metu. Nors dauguma autobusų turi vaizdo kameras, lagaminai gali būti pažeisti ar net nukentėti nuo vagysčių per ilgas pertraukas (pvz., Briuselyje ar Varšuvoje). Rekomenduoju neleisti brangių daiktų ar dokumentų į bagažinę po autobusu.
4. Ar verta važiuoti savo automobiliu, jei turiu daug daiktų?
Tai vienas patogiausių būdų, jei keliaujate šeima ar grąžinate gyvenimo turtą. Savo automobilio bagažinė (ir jei turite priekabą) leidžia susivežti tiek daiktų, kiek pajėgiate sutalpinti. Nėra jokių apribojimų svoriui (išskyrus techninius automobilio limitus) ir nereikia nerimti dėl lugerino sulaužymo.
Tačiau šis patogumas kainuoja. Po „Brexit“ keliavimas pro Kalė ar Doverį tapo sudėtingesnis. Reikia eiti per pasienio kontrolę, pateikti pasus, o kartais net parodyti krovinių deklaracijas, jei atrodo, kad vežate prekes (ne asmeninius daiktus). Be to, kuro kainos Europoje ir Jungtinėje Karalystėje gali smarkiai svyruoti, o kelių mokesčiai Prancūzijoje ir Belgijoje gali pridėti nemažai išlaidų prie kelionės biudžeto.
Dar vienas aspektas – nuovargis. Kelionė iš Londono iki Vilniaus automobiliu trunka apie 24–30 valandų važiuojant be ilgos pertraukos. Tai reikalauja bent vieno nakvynės maršrute, kas taip pat pridėja išlaidų. Jei esate vienas ir tik vežate daiktus, kurie nėra būtini Jums akimirksniu, gali būti pigiau juos siųsti kroviniu.
5. Kas yra dalinių krovinių pervežimas ir kaip tai gali padėti keliaujantiems asmenims?
Tai yra mano srities širdis. Dalinių krovinių (arba „part load“) pervežimas reiškia tai, kad Jūsų daiktai keliauja vieno didelio sunkvežimio dalimi kartu su kitų klientų siuntomis. Pvz., sunkvežimis veža 20 tonų prekių į Lietuvą, o Jūsų 3 lagaminai užima tik 100 kg tos vietos. Jums mokama tik už užimtą vietą ir svorį.
Šis pasirinkimas yra idealus tiems, kurie nori keliauti lengvai (pvz., lėktuvu su rankiniu bagažu), bet turi daiktų, kuriuos reikia pergabenti į Lietuvą. Logistikos kompanija (tokia kaip mūsų) surenka siuntas iš visos Anglijos, išveža jas į Lietuvą ir pristato tiesiai į Jūsų namus ar paštomatą.
Kodėl tai patogu? Nereikia tempti lagaminų per metro stotis, nebereikia bijoti, kad lėktuve viršysite svorį. Jūs tiesiog užsakovate siuntą, ją užpildote, o mums atliekame visą sunkųjį darbą. Tai dažnai būna pigiau nei už papildomą bagažą lėktuve, ypač jei daiktų yra daugiau nei 2 lagaminai.
6. Kaip saugiai supakuoti daiktus, kad jie nepažeistų ilgos kelionės metu?
Per 20 metų mačiau viską: lagaminus, kurių rankenos nulūžusios nuo svorio, dėžės, išbyrėjusias viduryje gatvės, ir drabužius, sudraskytus perkraunant. Bagažo saugumas prasideda ne oro uoste, o Jūsų namuose.
Jei siunčiate daiktus kroviniu ar vežate juos autobusu, nenaudokite plastikinių dėžių (pvz., iš „IKEA“) – jos yra per trapios. Geriausia naudoti tvirtas kartonines dėžes. Jei dėžėje yra tuščia vieta, ją būtina užpildyti (popieriumi, putomis), kad dėžė neįgribtų, kai ant jos bus padėti kiti sunkesniai krovniai.
Labai svarbu uždėti tvirtą lipduką su adresu ir telefonu ne tik ant dėžės viršaus, bet ir ant šonų. Kartais dėžės dedamos ant šono, ir jei adresas tik viršuje, jis gali būti uždengtas. Jei vežate brangius daiktus (kompiuterius, elektroniką), jų geriau nevežti bendrame bagaže – juos reikia turėti su savimi rankinėje bagažo dalyje arba specialiai uždrausti.
7. Kokius daiktus draudžiama arba nepatogu vežti iš Anglijos po „Brexit“?
Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pasikeitė ne tik pasienio kontrolė, bet ir galimybės vežti maisto produktus. Daugelis keleivių pamiršta, kad negali vežti mėsos, pieno produktų ir vaisių iš JK į ES šalis (išskyrus labai nedidelius kiekius, pvz., mažą kanapę su užkandžiam, skirtu asmeniniam vartojimui kelionės metu).
Jei mėgstate vežti lietuviškus produktus iš Londyno parduotuvių (pvz., kumpius, sūrius), rizikuosite, kad juos konfiskuos pasienio kontrolėje. Taip pat griežtai kontroliuojami alkoholio ir tabako kiekiai (nors jie dažniausiai nėra problema asmeniniam naudojimui, bet didesni kiekiai gali būti laikomi prekyba).
Taip pat verta prisiminti apie ginklus ir peikus. Net mažas swiss peilis, paliktas rankinėje bagažinėje, bus konfiskuotas oro uoste. Jį reikia padėti į registruotą bagažą, tačiau vėlgi, krovinių pervežimo atveju, ginklus ir amuniciją vežti draudžiama be specialių leidimų.
8. Ką daryti, jei bagažas pasikeičia ar dingsta? Kieno atsakomybė?
Tai yra baisiausia nakties motina. Jei bagažas dingsta lėktuve, procesas yra standartizuotas: reikia eiti į „Lost & Found“ skyrių ir užpildyti PIR formą (Property Irregularity Report). Aviakompanijos turi atsakomybę kompensuoti nuostolius (dažniausiai iki apie 1300 SDR apribota suma), tačiau gauti šią kompensaciją gali trukti mėnesius, o įrodymus (kvitus) teks pateikti labai greitai.
Su autobusais situacija sudėtingesnė. Autobusų kompanijos dažnai riboja savo atsakomybę, o bagažo draudimas gali būti neįtrauktas į bilieto kainą. Jei lagaminas dingus per pertrauką, kai vairuotojas nebuvo prie autobuso, gali būti sunku įrodyti kaltę.
Naudojant profesionalias logistikos kompanijas (kaip mes), siunta visada yra apdraudžiama. Tai yra vienas didžiausių privalumų. Jei dėžė su drabužiais dingsta arba draskinama, klientas gauna visą kompensaciją pagą apdraudžią vertę. Todėl, vežant brangius daiktus, visada verta pasidomėti, ar jie yra apdrausti.
9. Ar galima keliauti be bilietų patogumo sumetimais (pavyzdžiui, siųsti daiktus atskirai)?
Tai ypač aktualu tiems, kurie turi daug daiktų, bet nėra būtumo juos lydėti asmeniškai. Taip, tai ne tik įmanoma, bet ir dažnai racionalu. Pavyzdžiui, jei studentas baigia mokslus Anglijoje ir grįžta namo, jis gali nusipirkti pigų lėktuvo bilietį be bagažo, o savo daiktus (knygas, drabužius, buitinę techniką) užsisakyti pervežti atskirai.
Tokie paslaugos vadinamos „Excess Baggage“ arba „Unaccompanied Luggage“. Tai leidžia sutaupyti ne tik pinigus (nes bilietai be bagažo pigesni), bet ir nervus. Studentas nenaudoja laiko lagaminų tempimui, o tiesiog atvyksta į oro uostą su rankiniu krepšiu. Tuo tarpu jo daiktai saugiai ir patikimai atvežami tiesiai į namus Lietuvoje per 3–5 darbo dienas.
10. Kokia yra geriausia strategija keliaujant su vaikais ir daug bagažo?
Keliaujant su vaikais, „patogumas“ įgyja visiškai kitą prasmę. Jums ne tik svarbu, kad daiktai atvyktų, bet ir tai, kad kelionės metu nebūtų nervų ir ašarų. Mano patarimas toks: jei keliaujate su mažais vaikais, venkite autobusų ilgiems maršrutams. 30 valandų su vaiku sėdint autobuse yra išbandymas, kurį nėra verta praeiti dėl 50 eurų taupymo.
Geriausia strategija – rasti tiesioginius skrydžius (pvz., iš Londono Gatwick ar Heathrow į Vilnių) ir užsisakyti maksimalų leistiną bagažą kiekvienam keleiviui. Taip pat verta pasinaudoti paslauga „Vaikiškas vežimėlis“ – dauguma aviakompanijų leidžia nemokamai vežti vežimėlį iki lėktuvo durų.
Jei daiktų yra per daug net ir su leistinomis normomis, siųskite dalį kroviniu iš anksto. Atvykite į Lietuvą su tik būtinais daiktais (kūdikių maistu, nešiojamais vežimėliais), o likusius dideles dėžes su drabužiais ir žaislais užsisakykite pristatyti vėliau. Tai išgelbės Jūsų nugarą ir leis sutelkti dėmesį į vaiko, o ne į lagaminus.
Išvada
Ar patogu keliauti iš Anglijos su bagažu? Trumpas atsakymas būtų: tai gali būti patogu, jei pasiruošiate ir pasirenkate tinkamą strategiją. Jei bandysite taupyti ant visko ir pasirinksite pigiausią variantą neatsižvelgdami į bagažo kiekį, kelionė gali tapti tikra kova.