Aktuali informacija keliaujant iš Anglijos: Vadovas po Brexit ir logistikos paslaptys

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir ypač Europos Sąjungos sienos keitėsi akivaizdžiai. Vieną dieną kelionė iš Londono į Vilnių ar Klaipėdą buvo paprasta techninė procedūra, o kitą – ji tapo sudėtingu procesu, reikalaujančiu išankstinio pasiruošimo ir žinių. „Brexitas“ ne tik politiniame, bet ir praktiniame lygmeniu pervertė visą logistikos ir asmeninio kelionių pasaulį. Daugelis mūsų klientų, kurie dažnai važiuoja į Lietuvą arba siunčia siuntas iš Jungtinės Karalystės, vis dar kyla klausimų: kas pasikeitė? Kokie dokumentai dabar būtini? Kaip išvengti nereikalingų rūpesčių sienos kirtimo metu?

Šiame straipsnyje pasidalinsiu ne tik sausais teisiniais faktais, bet ir praktine patirtimi, kurią sukaupiau per tūkstančius nuvažiuotų kilometrų ir šimtus sėkmingai įvykdytų pervežimų. Mūsų tikslas – padaryti jūsų kelionę iš Anglijos kuo sklandžiau, nesvarbu, ar važiuojate atostogauti, ar grįžtate namo gyventi. Suprasdami procesus ir reikalavimus, galite išvengti streso bei ilgų laukimų pasienio punktuose, kurie šiandien yra bene didžiausias kliūtis ties Londono ir Lietuvos maršrutu.

Kelionė iš Anglijos dabar yra ne tik fizinis nuotolis, bet ir biurokratinis procesas. Nuo pasų galiojimo terminų iki to, ką galite vežti savo lagamine, – viskas turi savo taisykles. Kaip logistikos ekspertas, sakau: gera informacija – tai pusė sėkmės. Todėl toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimų rinkinį, padėsiantį susitvarkyti šiame naujajame realybėje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius asmeninius dokumentus reikia turėti keliaujant iš Anglijos į Lietuvą po „Brexit“?

Tai bene dažniausias klausimas, ir atsakymas į jį nėra toks paprastas kaip anksčiau. Jeigu anksčiau Lietuvos pilietis galėjo važiuoti su asmens kodą liudijančiu dokumentu ar net seno tipo pasu, šiand situacija radikaliai pasikeitė. Dabar, kai Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, kelionės į ES šalis, įskaitant Lietuvą, taisyklės tapo griežtesnės.

Pirmiausia, būtinas galiojantis pasas. Asmens kodas kortelė (tapatybės kortelė) nebesuteikia teisės kirsti sieną kaip ES pilietis, jeigu jūsų kelionės tikslas yra Anglija, o grįžtant – ES sienos pareigūnai tikrina, ar atitinkate vizų reikalavimus. Svarbu patikrinti paso galiojimą. Daugelis pamiršta taisyklę, kad pasas turi būti galiojantis ne tik įėjimo į šalį momentu, bet ir dar mažiausiai 6 mėnesius po suplanuoto išvykimo iš ES šalies (t. y. iš Lietuvos, jei grįžtate atgal). Taip pat patariu patikrinti, ar jūsų pasas išduotas prieš daugiau kaip 10 metų – jei taip, net jei jo galiojimo data dar neįvyko, jis gali būti nepriimtinas.

Mano patirtis rodo, kad vairuotojai, kurie tikisi važiuoti su vairuotojo pažymėjimu, susiduria su didžiuliais nesklandumais. Vairuotojo pažymėjimas nėra kelionės dokumentas. Jeigu planuojate važiuoti automobiliu, įsitikinkite, kad visi keleiviai turi pasus. Be to, jeigu kelionėje dalyvauja vaikai, kurių tėvai nėra susituokę arba važiuoja tik su vienu iš tėvų, būtina turėti notariškai patvirtintą vieno iš tėvų sutikimą važiuoti užsienyje. Tai ne ES reikalavimas, bet labai dažnai pasienio pareigūnai to reikalauja siekdami užkirsti kelią vaikų grobimams.

2. Ar reikalinga viza Lietuvos (ar kitos ES šalies) piliečiams grįžtant namo iš Anglijos?

Lietuvos bei kitų Europos Sąjungos šalių piliečiams viza nereikalinga. Tai yra vienas pagrindinių dalykų, kurį reikia aiškinti: „Brexit“ neapribojo ES piliečių teisės gyventi ar keliauti savo sąjungos teritorijoje. Tačiau čia yra vienas subtilus niuansas, susijęs su tuo, jeigu jūsų šeimoje yra asmenų, kurie nėra ES piliečiai, pavyzdžiui, jeigu jūsų sutuoktinis yra trečiosios šalies pilietis (pvz., Indijos, Nigerijos ar net Didžiosios Britanijos pilietis po „Brexit“).

Jei jūsų šeimos narys nėra ES pilietis, jam gali reikėti Šengeno vizos, norint įvažiuoti į Lietuvą kartu su jumis. Nors ES pilietis gali keliauti laisvai, jo trečiosios šalies sutuoktinis turi atitikti vizų reikalavimus. Yra išimtis: jeigu sutuoktinis turi gyvenimo leidimą (Residence Card) vienoje iš ES šalių, kuris nurodytas kaip „Šeimos nario ES piliečio“, jis gali keliauti be vizos kartu su ES piliečiu. Bet ši kortelė turi būti pristatyta pasienyje. Be jos, asmenį gali neišleisti.

Kaip profesionalas, visada patariu klientams prieš kelionę susisiekti su migracijos departamentu ar konsulatu, jeigu šeimos sudėtis yra mišri. Geriau praleisti valandą konsultacijos, nei praleisti dieną pasienio punkte ar grįžti atgal.

3. Kokie apribojimai taikomi alkoholiui, tabakui ir degalams, vežant iš Anglijos?

Ši sritis sukėlė daugiausia painiavos, nes žmonės vis dar prisimena laikus, kai galėjo vežti beveik neribotą kiekį prekių asmeniniam naudojimui, jeigu tai nebuvo komercinė prekyba. Dabar, kai JK paliko Muitų sąjungą, taikomi standartiniai muitų atžvilgiu ne ES šalių apribojimai asmeniniam naudojimui.

Taigi, jeigu keliaujate iš Anglijos į Lietuvą (į ES), galite su savimi vežti šiuos kiekius be mokesčių: * Degalinis alkoholis: 4 litrai. * Tarpusavio alkoholis (pvz., vynas): 18 litrų (ne daugiau kaip 2 % alkoholio) arba 4 litrai vyno (virš 22 % alkoholio). * Alus: 16 litrų. * Cigarečių: 200 vnt. * Cigarų: 50 vnt. * Rūkymo tabako: 250 g.

Jei šie kiekiai viršijami, turi būti sumokėti mokesčiai, o dažniausiai tai keliauja į komercinio importo kategoriją, reikalaujančią muitinės deklaravimo. Mano patirtis rodo, kad dažniausiai problemų kyla su vairuotojais, kurie bando vežti pigią anglų tabaką ar degtines dideliais kiekiais „parduoti draugams“. Pasienio kontrolės sistemos dabar yra labai pažangios, ir rizikuoti nėra verta.

Degalų atžvilgiu: savo automobilio baką degalų įpilti galite neribojamai, tačiau jeigu vežate papildomus kanistrus su degalais, jie turi atitikti techninius saugos reikalavimus, o kiekis neturi viršyti 10 litrų be specialaus leidimo (priklausomai nuo transporto priemonės tipo, nors asmeniniais automobiliais ši taisyklė taikoma griežčiau).

4. Ar galiu vežti maisto produktus (mėsą, sūrį, pieno produktus) iš Anglijos į Lietuvą?

Čia esame labai griežti. Dėl gyvūnų sveikatos apsaugos, ES draudžia vežti daugumą gyvūninės kilmės maisto produktų iš ne ES šalių asmeniniam naudojimui. Tai reiškia, kad tas „English breakfast“ su kiaušiniais ir dešrelėmis, kurį planavote parsivežti, gali likti pasienyje.

Draudžiami produktai apima: * Mėsą ir mėsos gaminius (įskaitant dešres, kumpius, šoninę). * Pieno produktus ir pieno gaminius (sūris, sviestas, jogurtai), nebent jie yra sterilizuoti arba pakrauti airtight pakuotėse ir kilę iš ES sąrašuose nurodytų saugių šalių (Anglija dėl kai kurių ligų rizikos dažnai yra ribojama, nors kai kurie produktai, pvz., kieti sūriai, gali būti leidžiami, bet taisyklės keičiasi).

Leidžiama vežti: * Vaikišką maistą (specialios formulės). * Specialios medicininės paskirties maistą (reikalingi įrodymai). * Gyvūninės kilmės maistą, kurio svoris neviršija 2 kg (pavyzdžiui, keletas mėsainių sau arba nedidelis kiekis kieto sūrio), jeigu jis yra originalioje, uždarytoje gamintojo pakuotėje (jei tai gamybos šalis leidžia). Tačiau rekomenduoju nebandyti vežti mėsos gaminių išvis.

Augalinės kilmės produktai (vaisiai, daržovės) paprastai leidžiami, jei jie nėra pažeisti ir neturi žemės liekanų, tačiau visada verta pasitikrinti galiojančius kvadratūrinių kibirų (potato cyst nematode) ir kitų ligų apribojimus, ypač jeigu vežate bulves.

5. Kaip pasikeitė taisyklės vairuotojams, važiuojantiems iš Anglijos į Lietuvą (vairuotojo pažymėjimas, draudimas)?

Jei važiuojate su lietuviškais vairuotojo pažymėjimais, problema nėra – jie galioja ES. Jeigu turite Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą, jis galioja ES šalyse trumpalaikiams vizitams (paprastai iki 90 dienų per 180 dienų periodą). Tačiau jeigu ES šalyje (Lietuvoje) gyvenate ilgiau, gali tekti keisti pažymėjimą į vietinį.

Daugiau dėmesio skiriu draudimui. Nors „Green Card“ (žalias kortelė) formaliai nėra būtinas nuo 2021 m. rugpjūčio, jeigu jūsų draudimas atitinka minimalius ES reikalavimus, visada patariu turėti ją arba elektroninį patvirtinimą. Lietuvos policija gali sustabdyti automobilį ir paprašyti įrodymų, kad transporto priemonė yra apdrausta civilinės atsakomybės draudimu. Angliškas draudimo polisas gali būti nepakankamai aiškus vietiniam pareigūnui.

Taip pat nepamirškite „GB“ ženklo. Jeigu jūsų automobilio numeriai turi ES žvaigždutę su „GB“ (kas buvo populiaru prieš „Brexit“), jie dabar nėra tinkami. Jūs privalote turėti atskirą „GB“ lipduką (juodas raidės ant balto fono) automobilio gale, jeigu numerių lentelės neatitinka naujojo formato (be mėlynojo juosto su ES žvaigžde). Be šio lipduko gresia baudos.

6. Kokie yra reikalavimai gyvūnams (šunims, katėms), keliaujantiems iš Anglijos?

Tai viena skaudžiausių temų daugeliui klientų. Anksčiau buvo paprasta: pasas, mikroschema ir vakcina. Dabar, kai JK tapo trečiąja šalimi, procesas pasidarė sudėtingesnis ir brangesnis.

Jei ketinate vežti šunį, katiną ar fretą iš Anglijos į Lietuvą, jums reikės: 1. Mikroschemos: Gyvūnas turi būti pažymėtas. 2. Paspiršimo nuo pasiutligės: Turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną, tačiau svarbiausia – jis turi būti „veiksmingas“, t. y. veterinarijos gydytojas turi išmatuoti antikūnų lygį kraujyje (titrą), kuris turi būti ne mažesnis kaip 0,5 IU/ml. Šis tyrimas atliekamas ne iš karto po paspiršimo, o po 30 dienų laukimo periodo. 3. Gyvūno sveikatos pasas (Animal Health Certificate – AHC): Jeigu gyvūnas turi ES išduotą pasą (išduotą prieš 2021 m. ir atnaujintą), galite naudotis juo. Jeigu turite tik JK pasą, jis nebegalioja ES. Jums reikės gauti AHC sertifikatą iš oficialaus JK veterinarijos gydytojo ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Šis sertifikatas galioja 4 mėnesius vienam įvažiavimui į ES, tačiau grįžtant atgal į JK, reikės naujo procedūrų paketo (dar vieno veterinarijos gydytojo apsilankymo JK prieš išvykstant iš ES).

Dažnai klientai klausia, ar negalima tiesiog važiuoti be viso šio cirkulo. Atsakymas ne – pasienio kontrolė tikrina dokumentus labai atidžiai, ir be jų gyvūną gali būti izoliuojamas arba siunčiamas atgal.

7. Kodėl pasienio kontrolė (pvz., Francūzijoje ar Belgijoje) užtrunka taip ilgai ir kaip tai įtakoja pervežimus?

Kaip žmogus, kuris kasdien stebi logistikos procesus, galiu pasakyti, kad „Brexit“ sukūrė „antrąją sieną“. Prieš tai sunkvežimiai ir automobiliai važiuodavo pro „žaliąją juostą“ (EU lane). Dabar visi JK transporto priemonės turi eiti pro „raudonąją juostą“ (Non-EU lane).

Tai reiškia, kad kiekvienas vairuotojas turi išlipti iš automobilio (arba sunkvežimio), pateikti pasą pasienio pareigūnui, o pareigūnas turi įvesti duomenis į sistemą, patikrinti vizą (jei reikia) ir atspausdinti įvažiavimo/ išvažiavimo žymą. Šis procesas trunka daugiau laiko nei paprastas brėžinys ant paso. Per šventes ar vasaros sezonus eilės ties Kalė (Calais) arba Doveriu gali siekti keletą valandų.

Mūsų kompanijoje visada planuojame atvykimo laikus su atsarga. Jeigu GPS rodo, kad kelionė truks 10 valandų, mes pridedame dar 2–3 valandas pasienio formalumams. Klientams, kurie planuoja važiuoti patys, patariu taip pat elgtis – neskubėti, pasirūpinti maistu ir vandeniu automobilyje, bei nusiteikti, kad kelionė gali trukti ilgiau nei įprasta.

8. Ar galiu vežti brangius daiktus (pvz., naujus nešiojamus kompiuterius, telefonus) be mokesčių?

Taip, galite, jeigu šie daiktai skirti asmeniniam naudojimui ir nebus parduodami ES teritorijoje. Muitinės pareigūnai gali klausti apie daiktų, kurie atrodo kaip nauji ir brangūs, kilmę. Jeigu atvykstate su dviem naujais „iPhone“ dėžėmis, gali kilti įtarimų, kad tai prekyba.

Patarimas: jeigu vežate naujus daiktus, pvz., dovanas, būkite pasiruošę parodyti, kad jie skirti asmeniniam naudojimui (pvz., jei telefonas jau išpakuotas ir naudojamas). Taip pat verta prisiminti apie 430 eurų limitą prekėms, siunčiamoms iš trečiųjų šalių (paštu ar kurjeriu) be PVM ir muito mokesčio. Tačiau jeigu prekes vežate patys su savimi (asmeninis bagažas), ribos yra geresnės, tačiau prekių, kurios yra komercinės, negalima slėpti asmeniniame daiktuose.

Mūsų patirtis rodo, kad jeigu vežate daug elektronikos, verta turėti pirkimo čekius ar dokumentus, kad įrodytumėte jų vertę ir paskirtį, jeigu kiltų muitinės kontrolės. Be to, jeigu gyvenate Anglijoje ir grįžtate gyventi į Lietuvą, galite atvežti savo turimą turtą (konteinerius, baldus) be muito, tačiau tai reikalauja užpildyti specialią TSD formą (Transfer of Residence), kurią reikia pateikti muitinės postuose.

9. Kaip veikia mobiliojo ryšio duomenų „roamingas“ po „Brexit“?

Nors didžiosios Britanijos operatoriai („Three“, „EE“, „O2“ ir kt.) dažnai reklamuos, kad „Roaming is like at home“, tai nebėra teisinis įpareigojimas. Po „Brexit“ ES nustatė, kad JK operatoriai gali taikyti papildomus mokesčius už duomenų naudojimą ES šalyse.

Dauguma operatorių išlaikė nemokamą roamingą (arba jį įtraukė į brangesnius tarifus), tačiau visada verta pasitikrinti savo sutartį prieš išvykstant.