Vokietijos ir Lietuvos pervežimo paslaugų palyginimas: kas pasikeitė per 20 metų kelyje

Sėdžiu prie stalo, geriu kavą ir galvoju, kaip visai kitaip tai atrodė prieš dvidešimt metų. Tada Vokietijos ir Lietuvos pervežimo paslaugų palyginimas būtų buvęs paprastas: mes buvome pigūs ir greiti, o jie – brangūs ir lėti, bet patikimi. Dabar? Dabar viskas supainiota. Lietuviai vairuotojai taip pat moka vokiškus atlyginimus (beveik), o kuro kainos Vilniuje ir Berlyne skiriasi tik centais. Klientai visada klausia panašių dalykų, o aš stengiuosi paaiškinti, kad logistika – tai ne tik Excel lentelė, tai ir gyvi žmonės, kurie gali užstrigti ties Kaunu arba dėl sniego Olandijoje. Štai trumpas, bet nuoširdus žvilgsnis į tai, kas vyksta rinkoje šiandien, be jokio marketingo šlifavimo.

Kainos ir pinigai: kodėl taip brangu?

Ar tikrai tiek brangu vežti dabar iš Lietuvos į Vokietiją?

Žiūrėk, tiesiogiai pasakius – taip, nebent nori pavogti krovinį. Kainos šoktelėjo ne todėl, kad mes norime uždirbti daugiau, o todėl, kad viskas aplinkui brango. Degalai, padangos, o kas svarbiausia – Vokietijos mokesčiai už kelius (Maut). Tiesiog važiuoji pro vieną užkardą, pingtelėja penkiolika eurų. Anksčiau Vokietijos ir Lietuvos pervežimo paslaugų palyginimas kainos atžvilgiu buvo mums naudingas, dabar skirtumas nyksta, nes savikaina abiejose šalyse beveik vienoda.

Kodėl kaina keičiasi siuntimo metu?

Tai yra baisiai erzina, bet tai yra realybė. Turiu omenyje, kad kai turiu pilną sunkvežimį, o tu skambini ir klausai, ar galiu įsimesti dvi parduotuvės, aš galiu pasakyti „taip“ tik jei turiu kur. Jei aš važiuoju tuščias grįžtant, kaina gali būti žymiai žemesnė. Bet jei turiu klientą, kuris moka už visą sunkvežimį, aš nebevežiu tavęs už pusę kainos. Tai grynas logistikos ruletas.

Ar verta laukti „pigesnio“ pasiūlymo?

Mano patirtis sako, kad ne. Jei kas nors siūlo kainą, kuri yra 30 proc. žemesnė nei rinkos lygis, tai arba jis nėra apdraudęs krovinio, arba vairuotojas važiuos tris dienas be miego (nelegaliai), kad suspėtų. Vieną kartą taip padariau klientui prašymu (nors nežinojau, kad taip bus), ir vėliau tris dienas gaiviau praleidau muitinėje aiškindamas situaciją. Geriau sumokėti daugiau, negu gailėtis pinigų.

Kiek laiko užtrunka atsiskaitymas?

Standartas – 30 dienų, bet kartais tai trunka amžinybę. Vokiškos firmos moka tiksliai, bet jų buhalterijos yra lėtos kaip vėžys. Lietuvoje gali būti greičiau, jei pažaisi su vadybininku, bet jei didelė korporacija – laukiau tiek pat. Vokietijos ir Lietuvos pervežimo paslaugų palyginimas parodo, kad vokiečiai yra disciplinuoti, o lietuviai – linkę „susitarti“ asmeniškai, kas kartais padeda, kartais kenkia.

Ar galima mokėti grynaisiais?

Oficialiai – ne. Viskas vyksta per sąskaitas, PVM, faktūras. Nors dar kartais būna, kad vairuotojas paprašo „ką nors ant rankų“ už iškrovimą, tai yra pilnas chaosas ir to daryti negalima. Jei kas nors siūlo tokią variantą, bėkite toli. Tai ne legalus verslas, o kažkokia šešėlinė veikla, kuri gali baigtis baudomis ar net didesniais nemalonumais.

Dokumentai ir biurokratija: popieriaus karalystė

Kokie dokumentai yra būtinti?

CMR sąskaita-faktūra, eksporto (arba importo) deklaracija, jei reikia, ir pažymėjimas, kad krovinys nėra pavojingas. Jei veži maistą – dar ir sanitarinės knygelės. Vokietijoje su tuo labai griežti, netgi daugiau negu Lietuvoje. Pamiršai vieną lapą? Viska, stovi vietoje kol siunčia faksu (taip, faksu dar naudojasi 2024 metais, nejuokinga).

Kas daryti, jei prarandu CMR?

Tai siaubas. CMR tai kaip vairuotojo pažymėjimas – be jo nieko neįveži. Reikia skambinti į policiją, rašyti pranešimus, daryti naujus dokumentus. Vokietijos ir Lietuvos pervežimo paslaugų palyginimas dokumentų tvarkyme rodo, kad Vokietijoje viskas yra automatizuota, o mes vietomis dar rašome ranka. Turiu omenyje tuos seniūnijų antspaudus, kurie kartais reikalingi kaimiškuose rajonuose.

Ar reikia muitinės brokerio?

Jei veži į ES šalis iš ES šalių, tai nereikia (accesas). Bet jei krovinys atkeliauja iš Kinijos ir tiesiog pervežame per Vokietiją į Lietuvą, tai be brokerio neapsisieisi. Būčiau pasakęs, kad tai būtinas velnias, be kurio neina gyventi. Jie žino visus tuos kodus, kuriuos aš, net po 20 metų, vis dar kartais ieškau google.

Kas daro TIR knygelę?

TIR knygelės naudojamos tarpvalstybiniams pervežimams be muitinės patikros (tarkim, jei važiuoji per Baltarusiją, bet dabar tai sudėtinga). Esant Vokietijos ir Lietuvos maršrutui, TIR nereikalingas, nes abi šalys yra Schengeno erdvėje ir ES. Nors kai kurie seni vairuotojai vis dar mėgsta ją turėti „vyrams“.

Ar galima viską padaryti elektroniniu būdu?

Daugiau ar mažiau taip. Visos deklaracijos eina per sistemas, bet CMR dažnai vis dar būna popierinis. Vokietijai įmonės stumia digitalizaciją, mūsiškiai seka paskui. Bet kol kas pas mus dažnai priklauso nuo to, ar vadybininkas moka naudotis „Mano įmonės“ sistema, ar ne.

Vairuotojai, sunkvežimiai ir realus gyvenimas

Ar lietuviški vairuotojai geri?

Esu subjektyvus, tačiau – taip. Lietuviai yra labai išradingi. Jei kelyje pasirodys problema, vokietis sustos ir skambins pagalbos tarnybai, o lietuvis paims veržliarakčius ir pats pataisys (arba bent jau bandys). Tai Vokietijos ir Lietuvos pervežimo paslaugų palyginimo detalė, kurios nematyti statistikoje, bet jauna kiekvienas gabenimo vadovas.

Kodėl taip sunku rasti vairuotoją?

Nes darbas šitas ne iš rožių. Būti atitolusiu nuo šeimos savaitėmis, valgyti degalinėse, miegoti mašinoje... Jauni žmonės to nenori. Dabar dar ir „Euro 6“ reikalavimai, visokie ribojimai. Turiu vairuotoją, jau beveik pensininko amžiaus, kuris sako, kad anksčiau buvo daina, o dabar – tik vargas.

Ar vokiški sunkvežimiai geresni?

Techniškai – taip, jie patogesni ir galingesni. Bet prieš metus turėjau naują „Scania“ (labai graži mašina tiesiog), kuri sugedo po 5000 km. O tas senas „Volvo“, kurį vairuoja mūsų vadybininkas Jurgis, važinėja jau 10 metų ir neša kaip arklys. Taigi, ne viskas priklauso nuo ženklo priekyje.

Kas daryti, jei vairuotojas užstrigo?

Jei užstrigo fiziškai (sniegas, eismas), tai laukiame. Jei užstrigo su dokumentais – skambinau. Buvo atvejis, kai vairuotojas „pasiėmė“ atostogų Vokietijos kurorte ir neatsiliepė į telefonus dvi dienas. Tai buvo baisu (išsiprašau prie to kliento dar dabar). Todėl stengiuosi dirbti su patikimais žmonėmis, ne su pirmu patinkančiu.

Kaip sekami kroviai?

GPS sistemomis. Aš žinau, kur mašina stovi, kiek degalų turi ir ar vairuotojas naudoja kabinos šildytuvą. Vokietijos ir Lietuvos pervežimo paslaugų palyginimas technologijų srityje rodo, kad mes naudojamas tas pačias programkas kaip ir jie, tik mūsiškiai dažniau bando „išjungti“ sekimą, kad galėtų šiek tiek nukrypti nuo maršruto.

Problemos ir nesklandumai: kas gali blogai eiti

Kas dažniausiai sugenda?

Popieriai arba padangos. Popieriai sugenda dėl žmogiškojo faktoriaus – blogai įrašytas numeris, neteisinga data. Padangos dėl kelių būklės. Vokietijoje keliai kaip lentos, Lietuvoje vietomis – kaip po bombardavimo (ypač pavasarį). Tai didžiausias pykties šaltinis vairuotojams.

Ar dažnai dingsta krovinių?

Sėkmingai nebūna dažnai, bet pavogti gali bet kur. Ypač pavojinga stovėti neapsaugotuose parkuose prie kelio. Vokiški logistiniai centrai turi apsaugą, o Lietuvoje kartais teka stovėti tiesiog kieme. Visada įtraukiu draudimą į kainą, negaliu sau leisti rizikuoti.

Ką daryti, jei prekės atkeliauja su defektais?

Tuojau pat reikia užpildyti „protokolą“ (pažeidimo aktą) vietose. Negalima pasirašyti CMR be pastabų ir tikėtis, kad vėliau gausi pinigus. Vokietijos ir Lietuvos pervežimo paslaugų palyginimas ginčų sprendime rodo, kad Vokietijoje teismai labai griežti – be dokumento neįrodysi nieko.

Ar pasitaiko sukčių?

Oi, taip. Ypač internetinėse platformose. Užsiregistruoja kaip vežėjas, paima išankstinį mokėjimą ir išnyksta. Visada patikrinkite, ar įmonė tikrai egzistuoja (juridinių asmenų registre). Neklausau kito, nes kartą pats buvau apgautas prieš daug metų, ir tai buvo brangi pamoka.

Kodėl vėluoja siuntos?

Niekada neįmanoma pasakyti 100 procentų. Gali būti avarija, sniegas, arba tiesiog vairuotojas pavargęs. Pagal taisykles jis privalo ilsėtis. Jei jį versi važiuoti, jis gali nukristi už vairo. Geriau vėluoti dieną, negu turėti nelaimę.

Specifiniai klausimai ir nestandartinės situacijos

Ar galima pervežti šaldytą maistą į Vokietiją?

Taip, bet reikia šaldymo sunkvežimio su temperatūros dienažu. Vokietijos inspekcija gali sustabdyti ir patikrinti, ar šaldytuve tikrai -18 laipsnių. Jei temperatūra pakilo, viską gali sunaikinti vietoje. Vokietijos ir Lietuvos pervežimo paslaugų palyginimas maisto pervežime parodo, kad jie (vokiečiai) yra maniakai dėl švaros ir temperatūros.

Kas yra „krovinių konsolidacija“?

Tai kai su renki mažas siuntas iš keleto klientų ir veži viename sunkvežimyje. Pigiau klientui, daugiau galvos galvos manei. Reikia tiksliai sekti, kas kur yra, kad neišmesti neteisingos dėžės Hamburge.

Ar vežate pavojingus krovinius (ADR)?

Kai kada. Tai reikalauja specialių leidimų ir vairuotojų kursų. Aš asmeniškai stengiuusi vengti, jei tai nėra labai pelninga, nes atsakomybė per didelė. Vienas sprogimas ir viso verslo galą galiu užtepti.

Ką reiškia „paskutinis kilometras“?

Tai pristatymas tiesiai į sandėlį ar parduotuvę, o ne tik iki miesto. Vokietijoje tai gali būti sudėtinga dėl siaurų gatvių senamiestyje. Didelis „Scania“ su priekaba neįvažiuos į kvartalą be specialių leidimų.

Ar galima užsisakyti ekskursiją vairuotojui?

Ne, tai ne turistinė agentūra. Vairuotojas turi savo grafiką, poilsio laikus. Jis negali sustoti prie Bremeno bokšto, kad tu nufotografuotum. Jis turi vežti tavo prekę laiku.

Kaip elgtis su muitinės patikra?

Ramybės. Jei viskas tvarkinga, tai tiesiog lauki. Jei ne – skambini brokeriui. Blogiausia, ką gali padaryti, tai pradėti ginčytis su pareigūnu. Vokietijos ir Lietuvos pervežimo paslaugų palyginimas muitinėje rodo, kad čia viskas vienodai griežta, tik vokiečiai kalba angliškai geriau.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Tai ne galimybė, o privalomas dalykas. Kasko, CMR draudimas, atsakomybės draudimas. Jei kas nors pasako, kad „nereikia, mes patikimi“, bėkite. Tai patikimas būdas prarasti turtą.

Kokios yra mokėjimo sąlygos (INCOTERMS)?

Dažniausiai EXW (išvežimas iš sandėlio) arba DAP (pristatymas į vietą). Reikia aiškiai susitarti dar prieš pasirašant sutartį, kas kas moka: ar mums moksi už iškrovimą, ar tu susitvarkysi pats. Vienintelis dalykas, dėl ko dažnai ginčijamasi su klientais.

Ar vežate asmeninius daiktus?

Taip, tai vadinami „household“ pervežimai. Kai žmonės persikelia gyventi iš Vokietijos atgal. Tai daug darbo, nes reikia pakrauti baldus, kurie netelpa į dėžę. Bet visada juokinga pamatyti, kaip žmonės veža senus sofas, kurio vertė 0 eurų, bet laikytina kaip brangiausias lobis.

Kodėl taip sunku sujungti telefoną su vadybininku?

Dirbame, o ne šnekam. Kartais vairuotojas važiuoja kalnuose, neturi ryšio. O aš galiu būti susirūpinęs dėl kito krovinio, kuris vėluoja Rygoje. Nebūkite piktos, jei atsiliepiame po valandos, mes tikimės, kad tai nėra gyvybiškai svarbu.

Ar verta dirbti su tarpininkais (freight forwarders)?

Kartais taip, jie turi didelius klientų tinklus. Bet jie „nukanda“ dalį maržos. Geriau rasti tiesioginį klientą, bet to padaryti vis sunkiau. Vokietijos ir Lietuvos pervežimo paslaugų palyginimas tarpininkų srityje rodo, kad Vokietijoje be jų beveik neina, o Lietuvoje vis dar svarbus „pažinties“ principas.

Ką daryti, jei vairuotojas negerai elgiasi?

Skambinti man. Aš su juo kalbėsiu. Aš neleidžiu sau, kad mano vairuotojai girtautų ar įžeidinėtų klientus. Profesionalumas – tai viskas. Turiu vieną vairuotoją, kuris yra genialus vairuotojas, bet žiaurus žmogus, todėl jo duodu tik ilgiems maršrutams, kur jis nieko nemato.

Ar keičiasi sezonai?

Taip, prieš Kalėdas yra chaosas, o vasarą ramiau (išskyrus statybinių medžiagų pervežimus). Planuoti reikia iš anksto. Jei skambini lapkričio viduryje ir nori vežti Kalėdinių eglučių laivą, tikėkis, kad kaina bus astronominė.

Kokias mašinas naudojate?

Dažniausiai 13,6 metrų tentus (tarpinės ašys). Kartais reikia šaldytuvo, kartais autovežio. Viskas priklauso nuo to, ką tu turi. Aš asmeniškai mėgstu „Mercedes“, nors jie brangūs remontui, bet vairuotojai juos myli.

Ar galima užsakyti ekspresinį pervežimą?

Galima. Tai reiškia, kad vienas vairuotojas važiuoja be sustojjimų (su keičiamais vairuotojais arba laužant taisykles, ko nerekomenduoju). Tai kainuoja dukart brangiau. Vokietijos ir Lietuvos pervežimo paslaugų palyginimas ekspresiniame režime parodo, kad atstumas nėra toks svarbus kaip laikas.

Kas yra „return load“?

Tai kai mašina grįžta tuščia ir ieško krovinio atgal. Tada gali gauti gerą nuolaidą. Aš visada stengiuosi surasti tokią siuntą, kad neišvažiuotų tuščia, tai būtų tiesiog pinigių švaistymas degalams.

Ar saugu siųsti brangius daiktų?

Jei tiksliai parengi dokumentus ir uždėsi draudimą – taip. Bet visada yra rizika. Aš nekalbu apie tūkstančius, o apie milijonus. Tada reikia ginkluotos palydos, o tai jau visai kita istorija.

Kokia ateitis?

Elektriniai sunkvežimiai. Jau juos matome kelyje. Bet kaip juos įkrauti Lietuvoje, kai ne visur yra stotelės? Vokietijos ir Lietuvos pervežimo paslaugų palyginimas ateityje priklausys nuo to, kiek greitai mes pasistatysime elektros infrąstruktūrą. Kol kas – degalai valdo.

Išvada

Apibendrinant visą šį chaosą, Vokietijos ir Lietuvos pervežimo paslaugų palyginimas rodo, kad mes tapome lygūs partneriai, nors vis dar turium savitumo. Vokietija – tai tvarka ir technologijos, Lietuva – tai lankstumas ir išradingumas. Nėra geresnio ar blogesnio pasirinkimo, yra tik tavo poreikiai atitinkantis variantas. Svarbiausia – nepasikliauk tik kaina, o žiūrėk į žmones, kurie vairuoja tavo turtą. Gerai, turiu važiuoti, vairuotojas skambina, kad sustojo techninės priežiūros prie Kauno. Taip ir gyvename.