Vokietijos ir Lietuvos persikraustymo paslaugų lyginimas: kas verta, o kas tik brangia

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo to, kaip žmonės bando sutalpinti visus gyvenimo laulius į "Volkswagen Transporter", iki tų atvejų, kai pilnas vilkikas keliauja vienam pianinui. Kiekvienas, kuris nors sykį galvojo apie persikraustymą iš Vokietijos į Lietuvą ar atvirkščiai, žino, kad tai nervu naikinantis procesas. Dažniausiai visi pradedi nuo to pačio – ieškote internete ir bandomite atlikti Vokietijos ir Lietuvos persikraustymo paslaugų lyginimą. Bet ar tikrai žinote, ką reikia žiūrėti? Ne tik kainą, tai tikra. Čia svarbu suprasti, kas slypi už tų skaičių, kas nutiks, jei vairuotojas užstrigs trasoje, ir kodėl viena firma siūlo atvežti viską per dieną, o kita sako, kad reikės savaitės. Toliau bandysiu papasakoti taip, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus, be jokių marketingo apvengimų.

Apie kainas ir tai, kas įeina į kainą (ir kas neįeina)

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas iš Vokietijos?

Tai labai platus klausimas, nes kaina priklauso nuo to, kiek daugiau nešiotumėte. Jei turite standartinį dviejų kambarių butą, tai maždaug 15-20 kubinių metrų. Vokietijos ir Lietuvos persikraustymo paslaugų lyginimas rodo, kad toks reisas vidutiniškai kainuoja nuo 1200 iki 2000 eurų. Bet čia būna įskaičiuotos tik kelionės išlaidos ir darbas. Visada klauskite, ar nėra papildomų mokesčių už kelių mokesčius Vokietijoje, kurie yra baisiai aukšti.

Ar tikrai pigiau rinktis "dalini" krovinį?

Atrodo, kad taip, sumokėti už pusę mašinos logiška. Bet problema ta, kad dalinis krovinys gali važiuoti savaitę, kol jis surinks kitas siuntas iš Miuncheno, vėliau iš Frankfurto. Vokietijos ir Lietuvos persikraustymo paslaugų lyginimas šiuo atveju parodo, kad laikas – tai pinigai. Jei jums reikia būti vietoje rytoj, geriau mokėti už pilną reisą, nei gyventi iš lagaminų ir laukti, kai kuris vadybininkas susisieks.

Kodėl viena firma siūlo 500, o kita 1500 eurų?

Paprasta. Pirmoji galbūm nemoka mokesčių, arba tai vadinamieji "keliauninkai", kurie veža ką nors šalčiašaldžiu. Antroji gali turėti draudimą, profesionalias dėžes ir nealkoholį vairuotojams. Geriau pridėti šimtą eurų ir miegoti ramiai, nei vėliau šluoti dulkes iš kelio, kai jums sugęsta brangi sofa arba dingsta lagaminas.

Ar apmokestinamas persikraustymas?

Jei gyvenote Vokietijoje ilgiau nei metus ir grįžtate gyventi į Lietuvą ne trumpiau nei metams, dažniausiai mokesčių nėra. Reikia pateikti deklaraciją muitinėje. Bet jei tiesiog vežate daiktus parduoti arba atiduoti draugams, tai jau kita istorija, tuomet muitinė užsižiebs ir reikės mokėti PVM bei galbūt muitą.

Kas darbai įskaičiuoti?

Tai tas dalykas, kur visada painiojasi. Kai kurios firmos kainą "už kubą" turi omenyje tik vairuotojo darbą vienoje vietoje. O jei jis turi nešti daiktus į penktą aukštą be lifto Vokietijoje? Vokietijos ir Lietuvos persikraustymo paslaugų lyginimas turi būti atidus šiai detalėms. Užsirašykite, ar įkainyje yra keltuvininkai abiejuose šaliuose, ar tik "vienas vairuotojas padeda".

Dokumentai ir muitinės nuobodulys (bei baimės)

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Pasas, asmens kodas, sutartis su vežėju. Jei norite atleisti nuo mokesčių, reikia pateikti prašymą muitinei (dažnai vadinamą TIF arba Transfer of Residence forma). Be to, reikia daiktų sąrašo. Nerašykite jį ant kelio lapo pusiau naktį, geriau padarykite Excel lentelę, tikrai taip patikimiau.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Teoriškai taip. Praktiškai, jei turite šimtą dėžių su drabužiais, niekas jų nebus peržiūrinėjęs, jei viskas atrodo tvarkinga. Bet jei ten bus brangūs elektronikos prietaisai, vaizdo technika ar didelė kiekis alkoholio, geriau turėti PVM kvitus. Muitininkai nekvailiai, jie žno, kas dabra kainuoja daug.

Kas su automobiliu?

Automobilis yra atskira istorija. Jis turi būti jūsų nuosavybė mažiausiai 6 mėnesius prieš persikraustymą. Vokietijos ir Lietuvos persikraustymo paslaugų lyginimas automobiliams rodo, kad jį patogiausia vežti su vilkiku, jeigu jis nevažiuoja savaeigai. Užpildome T1L dokumentą ir važiuojame. Jei vairuosite pats, tiesiog turite vokiškus numerius ir techninę apžiūrą galiojančią.

Ar galiu vežti alkoholį?

Gali, bet labai ribotai. Asmeniniam naudojimui - kažkiek butelių vyno, degtinės. Vokietijoje alkoholis pigesnis, todėl visi kyla nori nusipirkti kiekvienam. Jei vežiate visą sandėlį alaus tai jau komercinė siunta ir mokesčiai bus dideli. Geriau negerbkite kelionės metu.

Ar galiu vežti maistą?

Nerekomenduoju. Mėsą ir sūrį gali uždrausti dėl ligų. Konservus galima, bet kodėl jums vežti šaldytuvo turinį tūkstančius kilometrų? Vokietijoje maistas nėra toks blogas, o Lietuvoje perkas. Tik truputį vaikų kramtukų kelionei, kad nektų šaukti.

Kas daryti, jei dokumentai neteisingi?

Eina pyktis. Muitinė gali sulaikyti krovinį. Tada reikia rašyti paaiškinimus, mokėti baudas arba rasti brokerį. Geriau viską patikrinti iš anksto, nei stovėti prie sienos su vairuotoju, kuris kalba tik rusiškai ir nieko nesupranta.

Transportas ir vairuotojai (ir kada jie stringa)

Kokį transportą naudojate?

Daugniausiai naudojame "tentras" su uždaromis kėbulais (3.5-7.5 t). Kartais jei maža siunta, tai su "vandeniuku" (Pirstenytė). Dideliems persikraustymams reikia vilkiko. Viskas priklauso nuo to, kiek daugiau nešiotumėte. Vokietijos ir Lietuvos persikraustymo paslaugų lyginimas turi atsižvelgti ir į tai, ar mašina įvažiuos į jūsų kiemą.

Ar vairuotojai padeda nešti?

Dauguma taip, jei tai įskaičiuota. Bet yra ir tokių, kurie sėdi kabinoje ir geria kavą, sakydami, kad jis tik "vairuotojas". Užsirašykite aiškiai: ar vairuotojas atsakingas tik už vairavimą, ar jis taip pat nešioja sofos ir šaldytuvus. Niekas nenori nešti šimto kilogramų šaldytuvo vienas.

Kas jei vairuotojas užstringa?

Tai gyvenimas. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo ties Hanoveriu dėl didelės avarijos, buvome vėluoti dieną. Reikia turėti kantrybės. Nekreipkite pykčio į vadybininką, jis gi ne vairuoja ir negali valdyti oro. Tokios situacijos pasitaiko.

Ar galiu vykti kartu su vairuotoju?

Paprastai ne. Draudimas neleidžia vežti keleivių krovininiame transporte be specialių leidimų. Be to, vairuotojas nori ramiai važiuoti ir klausyti savo muzikos, o ne jums pasakoti gyvenimo istorijas arba klausinėti, kada jau atvyksim.

Kiek laiko trunka kelionė?

Iš Berlyno į Vilnių - apie 12-14 valandų važiavimo grynu laiku. Jei įskaitant pakrovimą ir iškrovimą, tai tai diena-dvi. Neįsivaizduokite, kad iš ryto išvyksta ir vakare jau jums baldus stato. Ne taip greitai, ypač jei reikia apvažiuoti keletą adresų.

Ar saugu duoti raktus?

Jei patikite firmą - taip. Reikia pasirašyti atsakomybės aktą. Yra buvę atvejų (retų, bet buvo), kai raktai dingdavo arba buvo palikti kabinoje, o vairuotojas išvyko. Geriau turėti prisegtines. (Aš asmeniškai visada raktus laikau kišenėje, net jei duodu vairuotojui).

Pakavimas ir dėžės (kur viskas susigeria)

Ar turiu pats pakuoti?

Galite, bet tada draudimas neveikia jei kas nors sugenda dėl blogo pakavimo. Jei samdoma firma, jie atveža dėžes, viską įrėmina. Vokietijos ir Lietuvos persikraustymo paslaugų lyginimas rodo, kad "savęs pakavimas" sutaupo pinigus, bet kainuoja nervus. Geriau mokėti už dėžes.

Kur gauti dėžes?

Geras klausimas. Kai kurios firmos duoda nemokamai (naudojamas). Kitos parduoda naujas. Galima eiti į parduotuvę ir paprašyti, bet ten dažniausia tik mažos dėžėlės po obuolius. Jums reikės didelių, knygų ir drabužių. Geriau klauskite vežėjo.

Ar reikia išpakuoti baldus?

Būtinai. Turi būti nuimti durys, veidrodžiai, ištrauktos stalviršio lentos. Jei paliksite kaip yra, gali nutūpti arba sulūžti kelyje nuo vibracijos. Vairuotojai ne dailidės, jie nebus laimingi, kai teks suveržti varžtus penkias minutes.

Kaip su pianinu?

Pianinas - tai blogas sapnas. Jis sunkus, jis trapus. Jums reikės specialių keltuvininkų ir galbūt kėbulo su keliu. Tai papildomai kainuoja. Neklauskite, kiek kainuoja, jei nėra pasiruošę sumokėti. Vienas pianinas gali kainuoti tiek, kiek visa likusi siunta.

Ar galiu vežti augalus?

Galima, bet ne visus. Kaktusai ir paprastos gėlės turi važiuoti viduje, nešaltai. Žiemą tai problema, nes tentroje gali būti minusai, net jei įrengtas šildytuvas. Augalai gali užšalti, tai jūsų rizika. Geriau duoti kaimynams.

Ar verta vežti seną sofą?

Sėkmės klausimas. Jei ji jums brangi kaip atmintis, vežkite. Jei tiesiog sėdėta sena sofa, geriau Lietuvoje nusipirkite naują. Kuras ir darbas Lietuvoje pigesni nei tos sofos vežimo išlaidos per pusę Europos.

Apmokėjimas ir pinigai (arba kodėl viskas brangsta)

Kada reikia mokėti?

Daugniausiai firma prašo 50% sudarant sutartį, likusią dalį - atvykus į vietą arba prieš išvežant. Neklauskite mokėti po visko, jei nesitate susipažinę su vadybininku. Gali būti apgavystė. Yra firmų, kurios reikalauja 100% iš karto, aš to nerekomenduoju.

Ar priima banko kortelę?

Didelės firmos - taip. Maži vežėjai - pageidauja grynųjų arba pavedimu. Vokietijoje mėgsta banko pervedimus, o Lietuvoje vis dar moka grynaisiais ("envelopais"), nors tai jau senoviška ir pavojinga.

Ką daryti, jei reikalauja daugiau pinigų kelionės metu?

Tai signalas. Nieko nedarykite, kol nepasitarsite su savo vadybininku. Vairuotojai kartais bando "uždirbti" papildomai už sunkumą (pvz., laiptai). Tikrinkite sutartį, ar tai čia nebuvo įrašyta. Vokietijos ir Lietuvos persikraustymo paslaugų lyginimas turi apimti ir galimybę papildomų išlaidų.

Ar yra paslėpti mokesčiai?

Galbūt. Žiūrėkite, ar įeina kelių mokesčiai (mokesčiai už Vokietijos autostradas), kurie yra dideli. Ar įeina draudimas. Ar įeina dėžės. Detalės čia svarbiausios. Užsirašykite viską ant popieriaus.

Įvairūs klausimai ir gyvenimiškos istorijos

Ar reikia draudimo?

Privalomai. Net jei manote, kad vairuotojas geras vairuotojas. Keliuose Vokietijoje yra dažnos avarijos. Vieną kartą mums įsižiojo "Mercedes" į tentą, viskas buvo draudžiama. Be draudimo būtume bankrotą. Netaupykite čia.

Kaip elgtis su kaimynais Vokietijoje?

Būkite mandagūs. Praneškite jiems, kad bus sunkvežimis. Vokiečiai mėgsta tvarką, jei nepranešite, gali paskambinti policijai. Nereikia jų erzinti blokuojant važiuoklę. Geriau padėkite butelį alaus vairuotojui.

Ar galima persikraustyti savaitgaliu?

Galima, bet tai kainuoja brangiau. Vairuotojai turi poilsio laikus. Jei norite, kad jie dirbtų sekmadienį, reikės sumokėti viršvalandžius. Geriau planuokit pirmadienį arba antradienį, kai mažiau eismo.

Kas jei daiktų telpa daugiau nei planavau?

Tada reikės papildomo reiso arba didesnio mašinos. Tai natūralu. Žmonės visada pamiršta, kiek turi daiktų palėpėje ar rūsyje. Vokietijos ir Lietuvos persikraustymo paslaugų lyginimas turi numatyti rezervą, bent 10-15% daugiau vietos.

Ar galima vežti gyvūnus?

Su mažais gyvūnais (šunys, katės) dažniausiai važiuojate patys, ne su krovininiu. Dideliems arkliais ar galvijams reikia specialių pervežėjų. Nebandykite paslėpti katinės dėžėje, gali būti blogai, jei vairuotojas alergiškas.

Kaip su vadybininkais?

Jie yra tie, kurie viską suveda. Geriau turėti vieną kontaktą, kuris kalba lietuviškai ir vokiškai. Vokietijos ir Lietuvos persikraustymo paslaugų lyginimas neįmanomas be gero komunikatoriaus. Jei jis neatsiliepia į skambučius, ieškokite kito.

Na, štai ir viskas. Svarbiausia – neskubėkite ir viską užsirašykite. Viskas atrodo sudėtinga, jei bandote viską daryti patys paskutinę minutę. Geriau rasti patikimą žmogų, kuris nebus pirmą dieną šioje srityje. Vokietijos ir Lietuvos persikraustymo paslaugų lyginimas parodė, kad pigiau nebūtinai geriau, o brangiau nebūtinai kokybiškiau. Žiūrėkite į akis ir klauskite drąsiai. Sėkmės kelyje ir nepykite ant vairuotojų, jie ir taip pavargę.