Visas daiktų pervežimo į Vokietiją procesas: praktinis vadovas be reklamų ir nusivylimo

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, turiu pripažinti, daiktų pervežimo į Vokietiją procesas dažnai vartojams atrodo daug paprastesnis, negu yra iš tikrųjų. Klientams dažnai lieka tik galva sukiojantis, kai sužino, kad kelyje įsiterpia muitinė, techniniai patikrinimai ar tiesiog blogas oras. Čia nėra tikrai toks lygus kaip paštas, kurią užmeti lapelį ir jis pasirodo. Tiesiog čia yra daug daugiau logistikos, dokumentų ir, sakyčiau, kantrybės. Šiame tekste bandysiu papasakoti taip, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus – be jokio „turinio marketingo“, tiesiog apie tai, kas vyksta iš tikrųjų, kai renkatės pervežimo įmonę ir ruošiatės siuntai keliauti.

Dokumentai ir oficialūs reikalai (be šito nieks neivažiuos)

Kokius pagrindinius dokumentus reikia turės? Absoliučiai privalomi yra prekių siuntos kvitas (CMR) ir sąskaita faktūra. Be CMR – tai lyg važiuoti be vairuotojo pažymėjimo, muitinė tiesiog nepraleis. Sąskaitoje turi būti tiksliai surašyta, kas keliauja, svoris ir vertė, kitaip vokiečių pareigūnai gali pradėti krapštyti. Dar praverčia pakavimo sąrašas, jei daug dėžučių, bet tai nebūtina, jei siunta nedidelė. Svarbiausia, kad viskas sutaptų su realybe, nes jei rašo 10 kg, o sveria 100, bus problemų.

Ar visada reikalingas EX1 dokumentas? Jei siunčiate iš ne ES šalių, tada taip, be jokio abejo. Jei važiuojate iš Lietuvos, tai mums ES viduje tai nereikalinga, nebent tai yra tranzitas. Turiu omenyje, kad dažnai klientai sumaišo tuos dalykus ir ieško muitinės tarp Vilniaus ir Berlyno, tačiau ten jos jau nėra. Taigi, jei prekės jau mūsų rinkoje, daiktų pervežimo į Vokietiją procesas vyksta be to dokumento, tik reikia PVM mokėjimo patvirtinimų (jei verslas). Geriau viską pasitikrinti su savo buhaltere, kad neketintų mokėti mokesčių dukart.

Kas daryti, jei sąskaita faktūra parašyta neteisingai? Tai klasika. Vairuotojas atvyksta į sandėlį, o ten pareigūnas sako, kad numeris netaip arba adresas keistas. Tada teks siųsti naują dokumentą el. paštu ir spausdinti iš naujo vairuotojui kelyje. Kartais tai užtrunka valandą, kartą dieną. Geriau dar kartą patikrinti prieš išvykdami, nei laukti kol vairuotojas įsiūlys raudoną akį. Neteisingai dokumentai – tai dažniausia delsa, kuri gali brangiai kainuoti, ypač jei taisote savo klaidas.

Ar turiu daryti draudimo polisą? Dažniausiai pervežėjas turi savo standartinį CMR draudimą, kuris dengia ribotą sumą (pvz., 8,33 SDR/kg). Tačiau jei vežate brangius dalykus – elektroniką ar meno kūrinius – geriau pasidaryti papildomą. Vieną kartą mačiau, kaip vairuotojas užgesino ratus Lenkijoje, ir visas krovinius sudegė, o standartinis draudimas neįvertino pilnos vertės. Už tokį riziką geriau sumokėti kelis eurus daugiau, o ne verkti vėliau.

Kas tie TIR karnetai, ar man jie reikalingi? Jums kaip siuntėjui – tikrai ne. Tai reikalas vairuotojams ir transporto kompanijoms, kad nebūtų mokama muitinės garantija kiekvienoje sienoje. Jei einate per trečiąsias šalis, tai kita kalba, bet į Vokietiją iš Lietuvos TIR nėra joks būtinas dalykas jums rūpintis. Girdėjau, kad kai kas klauso, gal jį reikia nusipirkti parduotuvėje? Nebūkite kvaili, tai paprastai dokumentinis procesas tarp vežėjo ir muitinės.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą? Techniškai ne visada, jei sąskaitoje angliškai ar lietuviškai, dažnai supranta. Bet, tikiuosi, daiktų pervežimo į Vokietiją procesas neapsiriboja vien sąskaita. Jei yra techninės instrukcijos ar pavojingos medžiagos, be vertimo gali nepraleisti. Vokiečiai yra labai disciplinuoti, ir jei jie nemoka suprasti, kas parašyta ant dėžės, jie tiesiog neduos toliau vežti. Geriau užtikrint, kad svarbiausi dalykai būtų išversti, kad išvengtumėte nereikalingų klausimų.

Pinigai, kainos ir kuro priedai (kur viskas eina?)

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas? Sunku pasakyt vienu žodžiu, nes priklauso nuo tūrio svorio ir vietos. Maža siunta (pvz., 2 paletės) gali kainuoti apie 150-250 eurų, o pilnas sunkvežimis – nuo tūkstančio ir daugiau. Kainos šiuo metu šokinėja kaip šuo ant uodegos dėl kuro. Be to, kainos auga, jei reikia įrenginio (lifto) arba jei kelias toks, kad sunkvežimiui tenka suktis per smukles. Patariu klausti apytikslės kainos iš karto, kai paskambinsite.

Kodėl kainos tokios skirtingos pas skirtingas firmas? Čia yra tas gėdingas momentas. Vienos firmos vežia senais „skreperiais“ ir moka vairuotojams duonos krūlius, kitos – naujais sunkvežimiais. Be to, yra „brokeriai“, kurie tiesiog perka už 10 eurų brangiau ir nieko nedaro. Daiktų pervežimo į Vokietiją procesas reikalauja realių išlaidų, todėl jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tai greičiausiai jūsų kroviniu važinės kažkoks pavojingas vairuotojas. Nekankaupykite per daug, bet ir nesisukite pigiuose. Iš tiesų, dažnai pigu reiškia, kad krovinys gali dingti pusiaukelėje.

Kas yra tas kuro priedas? Anksčiau jo nebuvo, o dabar tai norma. Kuro kaina pasaulyje keičiasi kaip orai, todėl pervežėjai prideda procentą nuo bazinės kainos. Kai kuras brangsta, priedas didėja, kai pigėja – mažėja. Vokietijoje degalai dažnai brangesni nei pas mus, tai tai atsispindi ir sąskaitoje. Negalima nusiprašyti fiksuotos kainos be priedo, jei nenorite, kad jums nutrūktų sutartis viduryje mėnesio.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėjimo? Jūs čia esat verslininkas ir su dažniais siuntomis, taip, dauguma firmų suteiks 7-30 dienų atidėjimą. Bet jei siunčiate karta savo senelės spintą, pinigus reikės mokėti iš karto, grynaisiais arba pavedimu prieš išvykimą. Niekas neišvažiuos be užmokesčio arba užtikrinimo (išankstinio apmokėjimo). Yra buvę atvejų, kai klientas pasakė „atsiskaitysiu vėliau“, o vairuotojas su kroviniu stovėjo pasienyje tris dienas.

Ką daryti, jei pervežėjas nori padidinti kainą po sutarties pasirašymo? Tai yra nepriimtina, jei jūs nieko nekeitėte. Bet jei jūs pamenai, krovinių buvo nebe 2, o 4, arba reikėjo važiuoti į miesto centrą kur negalima užvažiuoti sunkvežimiui, tai priedas įmanomas. Svarbu viską užfiksuoti raštu. Paprastai, jei daiktų pervežimo į Vokietiją procesas pasikeičia dėl jūsų kaltės (pvz., vėluojate krauti), tai laukaitės (laukimo mokestis) bus taikytos.

Ar draudimas įeina į kainą? Įprastai įeiną bazinis CMR draudimas, apie kurį jau kalbėjau. Bet jei norite pilnos apsaugos „nuo ir iki“, tai gali tekti papildomai mokėti. Už kiek – tai jau klausimas konkretiems draudikams. Kartais firmos sako, kad „viskas įskaičiuota“, o tisi atrodo, kad įskaičiuota tik tai, kas privaloma įstatymu. Skaitykite smulkmenas, o ne tik skaičius.

Kas vyksta kelyje? (Laikas, maršrutai ir vairuotojai)

Kiek laiko trunka nuvežti siuntą į Vokietiją? Įprastai į vakarus (Miunchenas, Niurnbergas) važiuojame 1-2 dienas, į šiaurę (Hamburgas) – 2 dienas. Bet nepamirškite, tai ne lenktynės. Jei vairuotojas turi poilsio pertrauką arba užstrigo sienoje, tai gali užtrukti ilgiau. Taip pat, daiktų pervežimo į Vokietiją procesas gali užtrukti, jei siunta grupinė – tada vairuotojas sustoja pas kitus klientus pakrauti/iškrauti. Tai nėra greitas pristatymas „per ryto“.

Ar galima sekti kur yra mano krovinius? Dabar beveik visi turi GPS sekimą. Jums suteiks nuorodą arba programėlę, kurioje matote tašką. Kartais ji neveikia tiksliai, kai vairuotojas užvažiuoja į sandėlio gelmę tenk signalas dingsta. Bet dažniausiai matote, kur jis stovi. Vieną kartą klientas skambino ir klausinėjo, kodėl mašina stovi vietoje jau 4 valandas – o tiesiog vairuotojas miegojo, kaip ir turi būti pagal taisykles.

Kas daro vairuotojai, jei gavėjas nepasirodo? Tai labai erzinantis dalykas. Jie laukia, rašo protokolus, skambina dispatcheriams. Laikas, praleistas laukiant, ne šiaip sau – jis mokamas. Vokiečai dažnai yra disciplinuoti, bet ir pas juos įvyksta, kad sandėlininkas išėjo pietų ir pamiršo. Tada laukiate ir mokate už šį laukimą. Geriausia užtikrinti, kad gavėjas žino apie atvykimą iš anksto.

Ar saugu važiuoti per Vokietiją? Keliai ten geri, bet greičiai dideli. Sunkvežimiai ribojami 80 km/h, o keleiviai leks 200. Yra rizika, aš pats mačiau daug avarijų. Be to, yra daug statybų („Baustelle“), kurios sukuria spūstis. Tas daiktų pervežimo į Vokietiją procesas tampa nervinančiu, kai užstringate 20 km spūstyje ir jums pradeda dėti terminus. Todėl visada reikia planuoti rezervą.

Kodėl vairuotojai negali važiuoti sekmadieniais? Vokietijoje griežtas vairavimo draudimas sunkvežimiams sekmadieniais ir šventėmis. Jei vairuotojas atvyks saturday vakare ir nepasiseks iškrauti, jis liks stovėti iki pirmadienio ryto. Tai reiškia papildomą laiką ir galbūt mokesčius už stovėjimą aikštelėje. Neklauskite, kodėl jis negali „nutrypti“ – jam baudą duos, o mašina gali būti nuimta numeriais.

Ar galiu siųsti atgal tuos pačius dalykus? Taip, tai vadinamas grįžtamojo krovinio pervežimas. Jei tuščia mašina važiuoja atgal, gali gauti nuolaidą. Bet tai turi būti suderinta iš anksto, ne tuomet, kai vairuotojas jau iškrautęs laukia pasakyti, kur važiuoti. Grįžtant į Lietuvą taip pat reikia dokumentų, tai ne taip paprasta kaip pasakyti „vezk mane atgal“.

Pakavimas ir įkelimas (kaip neišsilyginti neigiamai)

Kaip teisingai supakuoti krovinius? Na, jei tai dėžės, jos turi būti užklijuotos (ne tik sulipdytos). Jei tai antspalvės – pririštos. Vieną kartą gavau krovinių kur buvo 3 dėžės, o vienos nebuvo dangties... spėkite kas atsitiko kelyje? Vokietijos keliai nėra labai blogi, bet bangos yra. Geriau naudoti paletes ir apvynioti plėvele, nei dėti viską ant grindų. Daiktų pervežimo į Vokietiją procesas prasideda ne nuo vairo, o nuo jūsų sandėlio.

Ką daryti jei netelpu į vieną mašiną? Tada skaidome. Tai vadinama daliniu krovininiu pervežimu. Viena dalis eina viena mašina, kita kita. Brangiau, bet saugiau negu stumdyti viską į vieną ir taip, kad dėžės suspaudžiamos iki būklės. Negalima meluoti apie tūrį, nes vairuotojas fiziškai neįmes daugiau, negu telpa (o jei įmes, tai gali sugriūti).

Ar reikia ženklinti, kad tai yra trapu? Būtinai. Nors vairuotojai dažnai nemato tų užrašų (arba nekreipia dėmesio, kol išgirda stambų garsą), bet juridinis požiūris kitoks. Jei dėžė su užrašu „Glass“ buvo pamėtyta, tada kaltė aiški. Be ženklų, galima sakyti, kad „mes nepžinojome, kad ten kompiuteriai“. Žymėkite viską aiškiai – „Top“, „Do not tilt“ ir t.t.

Ar galima krauti į "pakraustuvę" (movelha)? Galima, jei tai sutarta. Bet man asmeniškai nepatinka toki variantai, nes tada ten lipa visi – ir šaldytuvai, ir padangos, ir baldai. Viskas susimaišo. Jei daiktų pervežimo į Vokietiją procesas vyksta per „pakraustuvę“, tikėkitės, kad gali atsirasti įbrėžimų. Toks pervežimas tinka statyboms arba nereikalingiems daiktams, o ne prabangioms baldams.

Kas yra krovos įranga? Tai vairuotojo „varikliai“ – rankiniai arba elektriniai keltuvai, o kartais ir kranas. Jei jūsų siunta sveria toną, o jūs neturite keltuvo savo sandėlyje, klauskite, ar vairuotojas turi. Dauguma turi rankinius hidraulinius, bet jei reikia pakelti į antrą aukštą be lifto – tai jau problemų pilna. Reikia suprasti, kas iš tiesų reikalingi darbams atlikti.

Ką daryti jei daiktai sužalojami kelyje? Skubiai susirašyite defekto aktą (protokolą) kartu su vairuotoju. Neužsirašykite „viskas blogai“ – išvardinkite, kas sudaužyta. Be šio akto draudikas nieko nebus mokėti. Vairuotojas taip pat pasirašo, kad patvirtino. Nereikia tardyti jo kelyje, tiesiog fiksavimai yra svarbiausi. Tada skambinate brokeriui ir pradedate draudimo proceso.

Vokietijos niuansai ir specifika (kas juos skiria)

Ar sunku prasibrauti per Vokietijos muitinę? Kadangi esame ES, tai techniškai tai ne „prasibrauti“, o tiesiog važiuoti. Bet kartais vyksta profilaktiniai patikrinimai. Jei vairuotojas atrodo įtartai arba mašina sena, gali sustabdyti. Taip pat, jei daiktų pervežimo į Vokietiją procesas įtraukia alkoholio ar tabako prekes, tikėkitės akcizų kontrolės. Geriausiai, kad visi dokumentai būtų tvarkingi, tai paprastai užtikrina, kad praeisite be stabdymo.

Kas yra "Umweltplakette" (ekologinė ženklelis)? Tai būtinas dalykas, jei norite važiuoti į miesto中心ą (pvz., „žalia zona“ Miunchene ar Berlyne). Be jo gausite baudą. Užsienio mašinos dažnai turi, bet reikia patikrinti, ar jis tinkamos spalvos (geltona, žalia). Jei vežate ką į miesto centrą, užtikrinkite, kad vairuotojas turi tą lipduką ant stiklo.

Ar yra specifiniai vairavimo draudimai? Taip, jie turi daugybę draudimų, pvz., važiuoti tam tikrose gatvėse naktį arba per atostogas. Vokietijos transporto priemonių valdymas yra labai griežtas. Vairuotojas turi žinoti, kur gali, kur negali stovėti. Jei jis padarys klaidą, baudą gaus įmonė, o galiausiai tą kainą „užmesti“ ant jūsų. Todėl reikia patiktiemsems vežėjams.

Kur geriausia kelti siuntas Vokietijoje? Dideliais logistikos centrais, tokiems kaip Frankfurtas, Hamburgas arba Miunchenas. Ten yra dideli sandėliai ir greitas apsisukimas. Jei klausat važiuoti į kažką mažo kažkur girioje Bavarijoje, tai brangiai kainuos, nes vairuotojas sugaiš daug laiko važiuodamas tuščias atgal. Geriau susitarti dėl iškrovimo didesniame mieste arba „terminaluose“.

Ar Vokietijos klientai yra reikalaujantys? Labai. Jie tiksliai laiko laiką, tiksliai tikrina būklę. Jei sutarta 8:00 val., o vairuotojas atvyksta 8:15, jie gali atsisakyti priimti krovinių. Jų daiktų pervežimo į Vokietiją procesas yra labai standartizuotas. Jei kažkas nepasiteisina pagal instrukciją, jie skambina ir skųstis. Mums reikia būti labai tikslūs su jais dirbant.

Kas daryti jei gavėjas atsisako priimti prekes? Tai blogiausias scenarijus. Tada reikia vežti atgal arba laukti, kol jie pasikeis nuomonę. Abu variantai kainuoja pinigus. Vokietijos įmonės dažnai turi griežtas taisykles – jei dėžė suplyšęs, jos priimti negali. Todėl labai svarbu kokybiškas pakavimas ir aiškus komunikavimas iš anksto. Nesiųskite nieko, kas neatsitinka su jų užsakymu.

Ar galima numesti šiukšles Vokietijoje? Jūs juokingai? Tai yra griežtai draudžiama ir baudžiama milžiniškais baudomis. Vairuotojai turi rasti specialias vietas šiukšlių išmetimui (arba tai daryti Lietuvoje). Nieada nepalikkite jokių pakuojimo liekanų prie gavėjo sandėlio, jei nenorite, kad jie jums paskambintų įmonės vadovui ir reikalautų atlyginimo.

Kaip elgtis su kalbos barjeru? Dauguma vokiečių kalba angliškai, bet ne visi, o ypač senesni arba mažesnių įmonių darbuotojai. Geriausiai, jei dokumentai yra dvikalbiai. Aš pats kalbu truputi vokiškai (tik pamokoms pakako), bet sudėtingesniems dalykams naudoju vertėją arba prašau pagalbos kolegų. Negerai kai ką nors suprasti „iš pusės žodžio“ – gali išeidi, kad pasirašei kažką blogo.

Išvada

Galiausiai, visas tas daiktų pervežimo į Vokietiją procesas nėra rocket science, bet jis reikalauja kantrybės ir dėmesio. Pasirink patikimą partnerį, o ne pigiausią, o visada tikrinkite dokumentus prieš išvykimą. Nenuvilkite vėlai, nebent norite mokėti už laukimą. Vokietija – tai rinka, kur tvarka ir tikslumas skamba brangiau nei bet kada. Sėkmės jūsų siuntoms, tikiuosi, jos pasieks vietą saugiai ir laiku.