Visa reikalinga informacija apie persikraustymą iš Vokietijos: vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pripažinti, kasdien viską sužinau nauja. Persikraustymas iš Vokietijos atrodo paprastas tik tada, kai žiūri į žemėlapį, tačiau realybėje tai tikras maištas. Vokiečiai, žinoma, yra labai tvarkingi, bet kai pradedi kalbėti apie baldų išvežimą iš ketvirto aukšto be lifto arba brangiausios vokiškos technikos transportavimą, čia viskas pasikeičia. Dažnai klientai klausia to paties, o aš stengiuosi duoti tikrai naudingą ir išsamą informaciją, o ne sausus tekstus iš vadovėlių. Štai visa reikalinga informacija apie persikraustymą iš Vokietijos, surinkta per šiuos metus, su visomis smulkmenomis, kurių niekas nesako, bet kurios būtinos norint išvengti nemalonumų.

Dokumentai ir biurokratija

Kokie dokumentai yra būtini persikraustant iš Vokietijos?

Pagrindinis dalykas yra asmens dokumentas, be jo niekur nepraeisi. Taip pat būtina turėti transportavimo sutartį, kurią pasirašo abi pusės, ir inventorinį sąrašą. Jei pervežate daugiau kaip 1000 eurų vertės daiktus asmeniniam naudojimui (o tai beveik visada taip nutinka), reikės pateikti ir VMĮ deklaraciją, nors dažnai firma tai daro už jus. Be to, jei važiuojate savo mašina su priekaba, pasirūpinkite vairuotojo pažymėjimu ir techninės apžiūros liudijimu, nes vokiškai kelių tarnybos labai griežtos.

Ar reikia deregistruoti gyvenamąją vietą (Abmeldung)?

Absoliučiai taip, tai yra vienas svarbiausių dalykų. Vokiškas biurokratinis aparatas neleidžia tiesiog išsikraustyti ir pradingti. Abmeldung padaryti turite prieš išvykdami, kitaip gausite sąskaitas už mėnesius, kai ten jau nebegyvensite. Eikite į Bürgerbüro, paimkite spaudą ir išsaugokite jį, gali praversti ir Lietuvoje, jei kils klausimų dėl mokesčių ar buvimo vietos. Be to, kai kurios draudimo kompanijos reikalauja šio dokumento, kad nutrauktų sutartis.

Kas daryti, jei neturiu visų pirkinių čekių?

Nerūpinkitės, niekas tikrai neprašys čekio už penkmetę seną sofa ar indus. Čekiai būtini tik tada, jei daiktai yra visiškai nauji ir pervežami komerciniais tikslais, arba jei jų vertė yra labai didelė, viršijanti nustatytą ribą. Esant abejonių dėl brangių daiktų, pavyzdžiui, brangiausio laikrodžio ar paveikslo, vertėtų turėti kokią nors vertinimo pažymą ar bent jau nuotrauką su serialo numeriu. Bet įprastam buitiniams daiktams inventorius su apytikslėmis vertėmis užtenka visiškai.

Ar galiu persikraustyti be sutarties?

Techniškai galima, jei tavo draugas vairuoja sunkvežimį, bet su profesionalia firma tai neįmanoma. Be sutarties tu neturi jokios garantijos, kad turtas grįš. Yra buvę atvejų, kai žmonės tik pasitikėjo "žodžiu", o paskui gaišo mėnesius ieškodami dingusių dėžių teisme. Sutartis apsaugo tiek klientą, tiek pervežėją, todėl nereikia jų bijoti, jei ji aiški ir be paslėptų punkų. Visa reikalinga informacija apie persikraustymą iš Vokietijos visada prasideda nuo teisiškai tvirtų dokumentų.

Kaip sudaryti inventoriaus sąrašą (Packing List)?

Geriausia naudoti lentelę, kurioje būtų nurodyta dėžės numeris, jos turinys ir apytikslė vertė. Nerašyk "viskas virtuvėj", parašyk "indai, keptuvės, smulkintuvas". Vokietijoje muitinė (jei tikrina) mėgsta tikslumą. Jei sąrašas pernelyg gremėzdiškas, gali sukelti nepasitikėjimą. Būkite konkretūs, bet per daug neįsismeginkite detalių – nereikia rašyti kiek šaukštų turi, pakanka "stalo įrankiai, 4 asmenims".

Kainos ir mokesčiai

Kiek kainuoja persikraustymas iš Miuncheno ar Berlyno?

Kainos labai svyruoja ir priklauso nuo tūrio, bet paprastai kalbant apie butą, tai gali kainuoti nuo tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. Miunchene brangiau dėl didesnių užmokesčių vairuotojams ir sunkesnio eismo, o Berlyne kartais būna pigiau, tačiau viskas priklauso nuo prieigos prie namų. Jei reikia naudoti kėlimo kraną arba nešti per penkis aukštus be lifto, kaina šoktels akimirksniu. Visada prašykite išsamios užklausos su vaizdo įrašu.

Ar kaina priklauso nuo to, kiek svorio turi daiktai?

Sunkvežimiams dažniausiai svarbiau erdvė, t. y. kubatura, o ne svoris, nebent kalbame apie labai sunkius daiktus, kaip pianinas ar seifas. Tuomet skaičiuojamos "konsoliduotos siuntos" kainos. Jei turi tik kelias dėžes, sumokėsi už jas priskirtą vietą bendrame krovelyje. O jei tu išsinuomoji visą sunkvežimį, svoris nebėra toks svarbus, svarbu, kad viskas tilptų į vidų.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Prieigos prie iškrovos vietos sąlygos, diena (savaitgalis ar šventės brangiau) ir, žinoma, atstumas. Taip pat didelę įtaką turi tai, ar reikia išmontuoti baldus. Kartais klientai sako "o, ten tik trys sraigtai", o realiai ten sena, istorinė spinta, suirusi per vidų, kurią reikia išardyti po dalį, kad nenukristų. Visa reikalinga informacija apie persikraustymą iš Vokietijos turi apimti ir šias paslėptas išlaidas, kad nebūtų staigmenų.

Ar reikia mokėti užstatą (deposit)?

Dauguma firmų to nereikalauja, jei sutartis pasirašoma ir apmokama iš karto, arba jei mokėjimas vyksta gavus prekes. Tačiau jei tai didelė korporacinė siunta arba pervežimas į trečiąją šalį, gali būti reikalaujama užstato. Aš asmeniškai visada stengiuosi derėtis be užstato, kadangi klientams dažnai reikia pinigų apsistoti, bet kai kurios bendrovės laikosi griežtų taisyklių.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Žinoma, visiems svarbu sutaupyti, bet pervežimo srityje "pigiai" dažnai reiškia "problemiškai". Buvo atvejis, kai klientas pasirinko pigią firmą, kurios vairuotojas atvyko girtas ir užkliuvo į kliento vartus (nežinau, kaip jam tai pavyko). Gynykite savo turtą ir pasirinkite vidutinę kainos kategoriją. Užsidirbti norintys žmonės neveiks už du duona, o firmos, kurioms svarbiau kiekis, ne visada pasirūpins kokybe.

Kaip mokėti: grynais ar pervedimu?

Geriausia pervedimu, kad būtų įrodymas. Vokiškose firmose paprastai priimami banko pavedimai, o Lietuvoje dažnai mėgsta grynusius, nors tai jau seniai keičiasi. Jei moki iš karto, gali gauti nedidelę nuolaidą, jei derėjiesi. Vengk mokėti vairuotojui grynaisiais rankose be kvito – tai kelia riziką ir tau, ir jam.

Daiktų pakavimas ir paruošimas

Ar firma turi pakavimo medžiagas?

Dauguma taip, už papildomą mokestį. Kartais į kainą įeina standartinės dėžės, o kartais reikia pirkti specialias dėžes indams ar drabužiams. Aš visada patariu klientams pasidaryti dėžių patys, jei turi laiko, iš "Obi" ar "Bauhaus" – tai gerokai pigiau. Bet jei reikia, kad viską padarytų profesionalai, tai tikrai įmanoma, tik tai kainuos.

Kaip supakuoti lūžtantį stiklą?

Stiklas reikia specialių dėžių su skyriais arba daug putplasčio. Nenaudokite laikraščių – rašalas dažnai teka ant stiklo ir tada tu valgysi indus su spaudos tekstais (kažkas tokio buvo). Geriau investuoti į burbuliukų plastiką. O svarbiausia – visada žymėk dėžę "Kruša" ar "Stiklas", kad nėra toks, kuris įmes ją į sunkvežimio apačią po šimto kilogramų dėže.

Ar galima vežti alkoholį ir maisto produktus?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet yra ribojimai. Mokesčių nebus, jei tai nėra komercinis kiekis. Tačiau jei bandysi vežti dešimt degtinių butelių, muitinė gali susidomėti, ar tai tikrai tau. Maisto produktus geriau uždaryti hermetiškai, kad neužkeltum smarvės ar vabzdžių per sieną. Vokiškai kelių tarnybos taip pat gali uždaryti kelią, jei krovinyje bus pavojingos medžiagos arba blogai uždarytos skysčių talpos.

Kas daryti su ašarinais (tepalais) ir dažais?

Tai yra pavojingos krovinių kategorijos. Jas reikia uždaryti labai gerai, geriausia į plastikinius maišelius ir padėti į dėžę su smėliu arba absorbentu, kad išsiliejus nieko neapseptų. Niekada nepalik jų atvirų arba silpnai užsuktų – vibracija kelyje padarys savo. Jei turi daug dažų, geriau juos atiduoti arba išvežti atskirai, nes viena nutekėjusi skardinė gapi gali sugadinti visą baldą.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Visada rekomenduoju išmontuoti didelius spintas, lovas ir stalus. Tai ne tik sutaupo vietos sunkvežimyje, bet ir sumažina pažeidimo riziką. Nėra nieko blogiau, kaip nešti didelę spintą per siaurą koridorių ir ją įbrėžti į durų rėmus. Be to, surinktas baldas dažnai būna nestabilus ir gali sugriužti nuo vibracijos. Išmontavimas ir surinkimas Lietuvoje paprastai kainuoja papildomai, bet verta.

Kaip užtikrinti, kad dėžės nenukris?

Užsegti jas lipnia juosta (skruzdėlių juosta) ne tik viršuje, bet ir apačioje. Taip pat užrašyk dėžėse, į kurį kambarį jos turi patekti (pvz., "Virtuvė", "Miegamasis"). Tai greitins iškrovimą Lietuvoje. Vienas klientas buvo užrašęs tik "Mano daiktai" ir vėliau valandė ieškojo pusryčių indų tukstančio kitų dėžių krūvoje.

Logistika ir transportas

Kiek laiko trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Paprastai tai trunka nuo 1 iki 3 dienų, priklausomai nuo to, ar tai yra tiesioginis pervežimas, ar tai dalinis krovinių reisas. Jei turi pilną sunkvežimį, gali važiuoti tiesiogiai ir atvykti per dieną. Jei tai konsoliduota siunta, reikia laukti, kol vairuotojas surenka kitus krovinius iš Vokietijos miestų. Kartais įvyksta nesklandumų ir vėluoja, todėl būkite kantrūs.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma firmų to neleidžia dėl draudimo ir saugumo taisyklių. Sunkvežimis yra darbo vieta, o ne turistinė autobusėlė. Be to, vairuotojui reikia poilsio, o jis negali miegoti, kai tu šaukiesi ar kalbinesi. Yra išimčių, kai važiuoja šeimos nariai, bet tai dažniau būna tada, kai tu samdosi pilną sunkvežimį ir sutarčiame numatoma tokia galimybė.

Kas vyksta, jei sunkvežimis sugenda?

Tai retas atvejis, bet jis įvyksta. Tuomet firma turi organizuoti kitą transportą arba mechaniką. Gali būti, kad turtas šiek tiek pavėluos. Buvo situacija, kai vienas vairuotojas užkliuvo į vokišką ženklą "Mautstelle" ir pramušė sunkvežimio šoną (kaip jis to padarė, aš iki šiol nesuprantu). Mes turėjome perkrauti daiktus į kitą mašiną. Tai buvo šūdas, bet mes išsiveržėme, tik klientas laukė papildomą dieną.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma taip, ypač jei tai Lietuvos firmos vairuotojai, kurie dirba Vokietijoje. Tačiau gali būti ir vokiškų ar tarptautinių komandų. Jei tau svarbi komunikacija, klausk iš karto. Aš visada stengiuosi siųsti lietuviškai kalbančius vairuotojus, kad nebūtų nesusipratimų dėl adreso ar iškrovos vietos.

Kaip yra apskaičiuojamas tūris?

Tūris paprastai skaičiuojamas kubiniais metrais (m³). Vienas standartinis sunkvežimis turi apie 80-90 m³ talpos. Klientui lengviau suvokti, kai pasakau "tavo daiktai užims apie 20 m³", tai maždaug trečdalis sunkvežimio. Gali būti, kad turi nedaikčių, bet jos yra "tūringos", pvz., daug knygų, kurios sveria daug, bet užima mažai vietos – čia reikia experto akies.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui?

Taip, jei pasirinkai patikimą firmą. Vairuotojai dažnai pernaktoja saugiose stovėjimo aikštelėse, o sunkvežimiai turi GPS stebėjimą. Tačiau nerekomenduoju palikti brangiausių daiktų, tokių kaip piniginės, dokumentai ar brangūs papuošalai, neįdėtų į užrakintas dėžes, kurios paslėptos giliau krūvoje. Ypač jei tai dalinis reisas, kur kiti keleiviai gali būti netoli.

Rizikos ir draudimas

Ar draudimas būtinas?

Būtinas, kaip duona. Niekada negali žinoti, kas nutiks kelyje. Net jei vairuotojas labai geras, gali atsitikti avarija arba staigus stabdymas, kurio metu ką nors užgriūva. Standartinis draudimas dažnai dengia tik 10 eurų už kilogramą, tai reiškia, jei turi tūkstančio eurų vertės sofa, negausi viso dydžio kompensacijos. Svarbu perskaityti sąlygas (arba klauskite manęs, aš paaiškinsiu).

Kas nutinka, jei sulūžo daiktas?

Reikia tuojau pat pranešti vairuotojui ir užfiksuu žalą (nuotrauka, pastaba LR sąraše). Negalima laukti, kol vairuotojas išvažiuos, tada bus per vėlu. Draudimo kompanija ims tą informaciją ir, jei viskas tvarkingai, išmokės kompensaciją. Kartais tai trunka kelias savaites, o kartais mėnesius. Buvo atvejis, kai klientas pastebėjo įbrėžimą tik po savaitės – tai jau buvo sunkiau įrodyti, kad tai ne jo paties kaltė.

Ar galiu vežti savo transporto priemonę?

Taip, galima, bet tai brangiau. Reikia specialių priemonių (rampų) arba autovežio. Jei mašina nevažiuoja, reikia užtikrinti, kad ji gali būti užtraukta. Dažnai žmonės klausia ar galima tiesiog užsivelti mašiną į sunkvežimį su kitais daiktais – ne, taip negalima, dėl saugumo ir teisinių reikalavimų. Mašina turi būti fiksuota atskirai.

Kokios yra dažniausios problemos?

Dauguma problemų kyla dėl blogo komunikavimo. Klientas sako "penktas namas", o yra penktas namas gatvės gale, o ne pradžioje. Arba vairuotojas negali patekti į gatvę dėl statybų. Todėl tiek svarbu prieš išvykstant nufotografuoti vietą ir nusiųsti vairuotojui. Taip pat problemos su dėžėmis – jei dėžės senos ir minkštos, jos sugris po svorio.

Kaip pasirinkti gerą firmą?

Žiūrėk ne tik į kainą, bet ir į atsiliepimus (Google Maps, Facebook). Jei matai daug neigiamų atsiliepimų apie dingusius daiktus ar vėlavimus, vengk. Klausk draugų, pažįstamų. Patirtis rodo, kad žodžiu burna perduota informacija dažnai patikimesnė nei blizgantis reklaminis puslapis. Tikiu savo jausmu – jei vadybininkas atsako ilgai arba elgiasi neprofesionaliai, iešk kitur.

Ar galima persikraustyti žiemą?

Žinoma, tik reikia atsižvelgti į oro sąlygas. Vokietijoje žiemos gali būti šaltos, sniegingos. Vairuotojai gali vėluoti dėl šlavimo kelių. Be to, atsargiai su daiktais – šaltas oras gali paveikti medieną ar elektroniką, jei ji staiga patenka į šiltą kambarį (kondensacija). Geriau palikti daiktus dėžėse porą valandų, kad įsigytų kambario temperatūrą prieš juos išpakuojant.

Išvada

Persikraustymas iš Vokietijos nėra tas dalykas, kurį reikia daryti akimis uždarytomis, tačiau su tinkama informacija viskas vyksta sklandžiai. Svarbiausia yra pasiruošimas, tvarkingi dokumentai ir pasitikėjimas savo pervežėju. Tikiuosi, kad ši straipsnio dalis suteikė jums visiškai aiškios ir naudingos informacijos apie persikraustymą iš Vokietijos, padėsiančios išvengti streso ir nesusipratimų.