Vidutinis pristatymo laikas perkraustant iš Lietuvos į Vokietiją: tiesa be gaubtų

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, tikiuosi, galiu padėti išsiaiškinti, kas čia per cirkas su šiais pervežimais. Dažnai žmonės skambina ir klausia tiesiogiai: „kada mano daiktai bus Miunchene?“, o atsakymas nėra taip paprastas kaip „rytoj“. Vidutinis pristatymo laikas perkraustant iš Lietuvos į Vokietiją yra tas dalykas, kuris visiems labiausiai neramina, bet tiesioginio atsakymo be detalių negaliu duoti. Čia nėra tikslas mokslei, čia – gyvenimas. Kartais vairuotojas sustoja papietauti, kartais sugenda sunkvežimis (nors stengiuosi, kad taip nebūtų), o kartais ir muitinė (jei tenka važiuoti per kitas šalis) sustabdo. Rašau šį tekstą taip, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus – be jokių paslėptių marketingo triukų.

Apie laiką, maršrutus ir nervų suvalgymą

Kiek realiai užtrunka nuvežti daiktus iki Vokietijos?

Jei kalbame apie vidutinį pristatymo laiką perkraustant iš Lietuvos į Vokietiją, tai paprastai tai yra nuo vienos iki trijų dienų. Tačiau tai yra labai apibendrinta. Viskas priklauso nuo to, kur tiksliai kraunate. Jei esate Vilniuje ir važiuojate į Berlyną, tai gali būti net ir per dieną atvykimas (jei vairuotojas nenuvažiuoja pas miegoti). Bet jei reikia užsukti į Kauną, paskui į Klaipėdą surinkti kitą klientą, o tikrai į kurį kaimelį prie Miuncheno... tai tada tas laikas didėja. Negaliu garantuoti, kad bus greita, jei marsšrutas apkrautas.

Ar galima atvykti pervilkus per naktį?

Techniškai – taip, galima. Yra vairuotojų, kurie mėgsta važiuoti be sustojimų, bet aš to nedraudžiu (ne, kad aš ką nors galiu drausti, bet patariau). Vidutinis pristatymo laikas perkraustant iš Lietuvos į Vokietiją turi būti realus. Jei vairuotojas važiuos 20 valandų iš eilės, jis gali užmigti vairu. Ar jūs norite, kad jūsų sofa būtų vairuojamas miegojantį žmogų? Mano praktikoje buvo atvejis, kai vairuotojas bandė taip padaryti ir užkliuvo į apyvartą su lengvuoju automobiliu. Gaila bučių, nei daiktų, nei vairuotojo. Geriau palaukti dieną ilgiau.

Kodėl dažnai vėluojate su terminais?

Žinau, žinau, tai įkyru. Bet pasidarykite kantrybų. Problema dažnai yra ne kelyje, o išsikrovime. Pavyzdžiui, vairuotojas atvažiuoja į adresą Vokietijoje laiku, o klientas dar neatsirado arba su butu problema – raktai pas agentą, kuris dirba tik iki 16 valandų. Ką turėtų daryti vairuotojas? Stovėti? Tada jis praranda pinigus. Vidutinis pristatymo laikas perkraustant iš Lietuvos į Vokietiją prasideda ne tada, kai mes išvažiujame, o tada, kai galima pradėti krauti. Bet štai jei vairuotojas sugedo prieš pat Lenkijos sieną... tai čia jau be jokios magijos, reikia mechaniką.

Ar eina tiksliai pasakyti valandą?

Negaliu. Nė vienas protingas vežėjas neduos jums valandos. Kas nutinka kelyje? Avarijos, statybos autostradose, kurios Vokietijoje yra visur (o tų „Baustelle“ ženklų aš nebebežiūrėjau). Dirbti su logistika – tai ne su traukiniu dirbti, kur važiuoja tvarkaraštyje. Čia yra daug nestabilumo. Galbūt galiu pasakyti dieną, netgi pusdienį, bet ne valandą. Jei kas kalba, kad atvyks 14:00 būtent, tai arba meluoja, arba turti stebuklingą kamuolį.

Kuo skiriasi pervežimas į pietus nuo šiaurės?

Skirtimas nėra milžiniškas, bet yra įdomus. Į Miuncheną ar Štutgartą važiuojama ilgiau negu į Hamburgą, nors atstumas panašus – taip yra dėl greičio ribojimų arba kalnų, jei tenka važiuoti aplinkui. Vidutinis pristatymo laikas perkraustant iš Lietuvos į Vokietiją gali padidėti dar pusės dienos, jei kelyje užtrenks sniegas (taip, Vokietijoje taip pat lyja ir sninga, ką manytumėte nevisada). Vakarų kryptimi visada eina greičiau dėl gerų kelių.

Ar savaitgaliais vežate?

Taip ir ne. Viskas priklauso nuo vairuotojo. Dalis jų dirba po 6 dienas, kiti ilsisi. Tačiau Vokietijoje daug kur draudžiama triukšmauti sekmadieniais, o perkraustymas – tai triukšmingas reikalas. Jei norite, kad vairuotojas atvyktų sekmadienį, gali tekti papildomai sumokėti, arba jis tiesiog atvyks pirmadienį ryte. Geriau jau derintis iš anksto.

Ar dažnai važiuojate per Lenkiją?

Beveik visada. Jei tik nevažiuojame į pačią pietryčių Vokietiją, kur galima užlipti per Čekiją. Bet Lenkija yra tas „kakliukas“. Kelyje per Lenkiją dažnai būna eismų, ypač prie Varšuvos ar Poznanės. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl vidutinis pristatymo laikas perkraustant iš Lietuvos į Vokietiją gali iššokti į 4 dienas. Beje, keliuose ten buvo daug blogesnė būklė negu pas mus, bet pastaraisiais metais jie smarkiai pagerino, pripažinsiu.

Kas nutinka, jei vairuotojas pasiklysta?

Šiuolaikiniai navigatoriai leidžia pasiklysti tik tada, jei vairuotojas yra totalus... na, žodžiu, neatsargus. Bet buvau atvejų, kai seni vairuotojai labiau pasitiki savo žiniomis negu technologijomis ir užvažiuoja į kokį miškelį. Tuomet prarandama valanda, dvi. Vokietijoje miestai sudėtingi, vienvietai gatvės – ten lengva užvažiuoti į tą vietą, iš kurios neprieina sunkvežimis (tai tikra problema, ten daug „Einbahnstraße“).

Pinigai, kainos ir neapibrėžtumai

Kokia vidutinė kaina tokiam pervežimui?

Čia yra klausimas, į kurį atsakyti be klausimo „kiek daiktų“ yra neįmanoma. Kainos svyruoja nuo 300 eurų už mažą krovininę „Golf“ klasės automobilio gabena iki kelių tūkstančių, jei reikia vežti visą namą su sunkvežimiu. Degalų kaina šiuo metu... tiesą sakant, nežinau kiek šiandien degalinėse, bet brangu. Tai viskas priklauso nuo to, kiek kubinių metrų užimate. Vidutinis pristatymo laikas perkraustant iš Lietuvos į Vokietiją taip pat įeina į kainos formulę – jei greitai reikia, mokate daugiau.

Ar taip, kad pigiau – geriau?

Apie tai galiu papasakoti istorijų. Prieš keletą metų klientas pasirinko pigų vežėją iskyręs „Aliexpress“ stiliaus portale. Rezultatas – jo daiktai važiavo savaitę, o atvykus buvo sulūžęs virtuvės stalviršis, nes uždėta ant šaldytuvo. Piguose firmose vairuotojai dažnai gauna algą už kelius ir nori važiuoti kuo greičiau, todėl vairuoja kaip lenktynininkai. Negerai. Geriau sumokėti šimtuką daugiau ir gauti paslaugą, o ne nervus.

Kas daryti, jei kainą sumažino, o paskui pakėlė?

Tai yra labai bjauri praktika, kurią, deja, matau. Pasirašote sutartį, o vairuotojas atvyksta, įkrauna ir sako: „Oi, daugiau daiktų nei minėta, reikia 200 eurų daugiau“. Žinote, tokiose situacijose jūs esate be ginklo. Jūsų daiktai jau sunkvežimyje. Kas jūs padarysite? Neišnešite jų. Todėl visada darykite nuotraukas pakraudami, ir jei galima – filmuokite. Tai sutaupys pinigų.

Ar imkite mokestį už lifts ar laiptus?

Taip, tai yra standartinė praktika. Jei vokiečių namuose penki aukštai ir ne liftas, vairuotojas su savo pagalbininku turi fizinių galimybių ribų. Už kiekvieną aukštą ar laiptą paprastai imamas papildomas mokestis, pavyzdžiui, 50 eurų. Ne visada, bet dažnai. Patarkite iš anksto apie tai. Aš vieną kartą mačiau, kaip klientas bandė įkalbėti vairuotoją nešti pianiną penktu aukštu be lifts... nesibaigė gerai niekam.

Ar reikia mokėti iš karto?

Dauguma firmų ima avansą – apie 30%. Likusią dalį – atlikus darbą. Jei kas reikalauja mokėti 100% iš karto, geriau bėkite. Kas nutinka, jei jie nebevažiuoja? Tuos pinigus gauti atgal bus kažkiek sunkiau (galvoju apie teismus, bet tai ilgas ir varginantis procesas). Esu matęs, kaip pradingo mažos firmos ir pinigai su jomis.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia išardyti baldus?

Taip, tai ypatingas darbas. Jei turite didelę spintą, kuri neina pralisti pro duris (o Vokietijoje durios dažnai yra standartinės, ne plačios), ją reikia išardyti. Reikia tikrai meistro, o ne tiesiog vairo vairuotojo, kuris moka tik paimti ir padėti. Paprastai tai užsakoma atskirai arba įtraukiama į sutartį, bet tai neįeina į standartinę kainą už kūbą.

Kas su PVM mokesčiu?

Jūsų man neaišku, kodėl visi klausia apie PVM. Jei esate fizinis asmuo, kuris perkelia savo asmeninius daiktus, PVM jums nereikalingas – tai nėra prekyba. Jei esate įmonė ir perkeliate biuro baldus, čia jau kita istorija, reikia sąskaitų faktūrų. Bet dažniausiai žmonėms tiesiog reikia nuvežti savo dalykus į naują gyvenamąją vietą.

Dokumentai, muitinė ir biurokratijos siaubas

Ar reikia deklaracijų išvykstant iš Lietuvos?

Jeigu tai jūsų asmeniniai daiktai, ne jums kas įstatymų reikalauja eiti į muitinę ir deklaruoti, kad vežiate duodus ar pižamas. Tai nebūtina. Bet jei jūs esate verslininkas ir vežate naujas prekes su sąskaitomis, tai čia jau visai kita. Dažnai žmonės sumaišo šius dalykus. Pas mane buvo atvejis, kai klientas bandė deklaruoti naudotą dviratį kaip prekę, tai buvo juokinga.

O ką Vokietijos pusėje?

Vokietija – griežta šalis, jei kalbame apie taisykles. Tačiau jei atvykstate su asmeniniais daiktais ir registruotais automobiliais (jei juos vežate), tai jums tereikia parodyti asmens dokumentus. Problemas sukelia tik tai, jei daiktų per daug. Pavyzdžiui, jei atvažiuojate su 10 metrų ilgio priekaba su 100 televizorių, muitininkas gali paklausti, ką su jais darysite. Tada vidutinis pristatymo laikas perkraustant iš Lietuvos į Vokietiją taps paskutinis jūsų rūpesys, nes prasidės patikra.

Ar reikia inventoriaus sąrašo?

Labai rekomenduoju. Be jo – tai kaip be rankų. Jei dingsta kažkas (o dingo buvo visko – nuo peilių iki vaikių žaislų), be sąrašo įrodinėti, kad tas dalykas buvo sunkvežimyje, bus beveik neįmanoma. rašykite viską, net tą, kas jums atrodo nereikšminga. Vokietijos draudimo kompanijos be to nebus dirbti su jumis.

Ką daryti jei neturiu pasų?

Na, kaip tu be pasų keliausi? O į Vokietiją pervežimui ne tik tau reikia asmens dokumento. Beveik niekas nesileis per sieną be paso ar ID kortelės. Vairuotojas taip pat turi turėti visus dokumentus tvarkoje – vairuotojo pažymėjimą, technines apžiūras. Jei jo traukinys pasenus, jį gali sustabdyti prie pat patikros punktą.

Ar galima vežti gyvūnus?

Galima, bet sudėtinga. Ypatingai, jei kalbame apie šunis ar kates. Reikia veterinarinio pasų, čipų, skiepų. Negali tiesiog padėti šunį į bagažinę ir važiuoti. Ypač vasarą – ten tiesiog per karšta. Vidutinis pristatymo laikas perkraustant iš Lietuvos į Vokietiją su gyvūnu gali ilgėti, nes reikia dažniau sustoti bei duoti vandens. Geriau gyvūnus vežti asmeniniu automobiliu, o ne krovinių.

Kas yra CMR sąvadas?

Tai toks dokumentas, kuris lydi krovinius tarptautiniais maršrutais. Jis yra kaip kelionės knygelė daiktams. Jis nustato, kas, ką ir kur veža, ir kas atsakinga, jei kas nutinka. Be jo niekas niekur nevažiuos. Jūs gausite vieną kopiją – ją saugokite, kaip akį.

Ar dažnai tikrina muitinė?

Asmeniniams daiktams – labai retai. Esu dirbęs 20 metų ir galiu suskaičiuoti pirštais, kada sustabdė. Bet jei maršrutas eina per Čekiją ar Slovakiją, ten tikrinimas gali būti griežtesnis, ypač jei sunkvežimis atrodo įtartai (tarkime, senas, daužytas, be firmos skydelių). Tada gali praversti tas inventoriaus sąrašas.

Pakavimas, daiktai ir „gyvenimas“ kelyje

Ar turite dėžių?

Mes galime pasiūlyti dėžių, bet paprastai brangiau. Geriau pasirūpinkite patys. Eikite į bet kurį prekybos centrą, paprašykite dėžių (iš po vaisių, buitinės technikos) – jos dažnai būna nemokamos ir labai tvirtos. Vienintelis dalykas, dėl ko reikia galvoti – dėžių dydis. Negalima, kad dėžė būtų per didelė, ją neįmanoma pakelti vienam žmogui.

Kaip užpakuoti lėtus daiktus?

Štai čia dažniausia žmonės suklysta. Lėtai reikia pakrauti į dėžę (nepilkite tiesiog ant viršaus). Užpilkite tarpsąvius popieriumi, senais laikraščiais (o kad juos nupirkti? Nenaudingi). Jei dėžė viduje dunda, tai girdėsite, kaip jūsų indai susitrina posūkiuose. Geriau daugiau dėžių, mažiau trūkinėjimo.

Ar vėsite baldus į polietileną?

Taip, tai būtina. Ne dėl to, kad jie nusiplynės, o dėl dulkių ir riebės. Ypatingai sofų ar minkštų baldų. Vokietijoje keliai daugiausia asfaltuoti, bet dulkių vis tiek daug. Be to, apsauga nuo įbrėžimų, jei kažkas prilis prie sienos. Tai nebrangu užsidėti, bet sutaupo daug nervų.

Ką daryti su vaizduokliais?

Labai dažnai žmonės vežia televizorių be originalios dėžės. Tai aš vadinau „loterija“. Jei neturite dėžės, apvyniokite storu putplastiku (puplėmis), padėkite ant standžios plokštės (pvz., faneros) ir uždėkite viršų „Ne laužyti“ užrašą – tai nepadės, bet bent jau parodykite, kad rūpinatės. Vienas klientas mane prašė vežti 55 colių TV, apvyniotą tik antklode. Atsisakiau.

Ar galiu vežti augalus?

Galima, bet jie neužgyvens uždarame sunkvežimyje be oro ir šviesos, jei kelias trunka 3 dienas. Geriau vežti asmeniniu automobiliu. Jei taip ilgai trunka vidutinis pristatymo laikas perkraustant iš Lietuvos į Vokietiją, augalai taps sausais šaknimis. Yra išimčių, jei tai kaktusai, bet ir jiems šalta arba per karšta gali pakenkti.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Aušakus, juvelyrinius dirbinius – geriau ne. Neįsivaizduoju situacijos, kur aš patikčiau vairuotojui, kad jis vežtų mano vestuvinį žiedą, kurį radau po 20 metų... na, tikėkimės, kad jums to nereikia. Tokias vertybes reikia vežti su savimi. Mes ne atsakingi už pinigus ar brangius dokumentus, paliktus dėžėse.

Kas su vaikiškomis lovelėmis?

Jos dažnai būna sudėtingos. Jei jos nėra išardomos, gali užimti daug vietos. Ir ten daug mažų detalių, kurios gali dingti (screw, t.y., varžtai). Būtiną sudėkite visus varžtus į maišelį ir lipkite prie lovelės, kitaip surinksite tik puse.

Ar padedate supakuoti?

Mums tai papildoma paslauga. Mes turime komandą, kuri gali atvažiuoti prieš dieną ir viską uždėti į dėžes. Kainos ne mažos, bet jei neturite laiko ar galimybių (nugaros skauda), tai verta. Vienintelis dalykas – reikia pasakyti iš anksto, negalima atvažiuoti ir sakyti „o, gal čia pagelbėsite“, kai vairuotojas jau skuba.

Vairuotojai, problemos ir realus gyvenimas

Kas jei vairuotojas nepasirodo?

Tai blogiausia baimė. Tačiau su mūsų firma (ir didžiąja dalimi gerų firmų) tai nutinka tik tada, kai yra stiprių force majeure (pavyzdžiui, pandemijos metu buvo chaosas). Jei vairuotojui tiesiog užgijo neišeiti... tai jis neturėtų dirbti šioje srityje. Jei jums atrodo, kad jis nesileidžia, skambinkite dispečeriui.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų – lietuviai. Tačiau kartais tenka naudoti subrangovus iš kitų šalių, ypač jei užsakymas staigus. Tada kalbos gali būti problemos. Geriau susitarti su dispečeriumi, kuris verčia. Žinau, kad keista, kai vairuotojas kalba tik rusiškai ar vokiškai, bet tai realybė.

Ar vairuotojai gali padėti iškrauti?

Taip, jei tai įtraukta į kainą. Jei užsakote tik „vežimą“, tai vairuotojas gali atsisakyti nešti 30 kilogramų dėžę. Jis yra vairuotojas, ne krovejas. Jei reikia krovėjų, reikia to prašyti iš anksto. Aš pats mačiau, kaip vairuotojas nenukrito ir išsiderėjo su klientu, kad šis pats nešė, nes nebuvo susitarta dėl krovimo.

Kas jei sugenda sunkvežimis?

Tai pasitaiko. Kai kurios firmos turi atsarginius automobilius, kitos ne. Tada reikia perkrauti į kitą. Tai gali prailginti vidutinį pristatymo laiką perkraustant iš Lietuvos į Vokietiją dar para ar dvi. Tokiu atveju, žinoma, kompensacijos nėra (nes mes ne atsakingi už techniką gedimus, nebent tai mūsų neatsargumas). Tiesa, gera firma pasirūpins, kad daiktai būtų saugūs.

Ar vairuotojai rūko?

Draudimas. Absoliutus. Bet ar tai sustabdo visus? Nežinau, tikriausiai ne. Bet jei jums atrodo, kad vairuotojas kvapnia tabaku, susilaikykite nuo komentarus, svarbiau, kad jis saugiai nuvežė daiktus. Geriau rūkantis vairuotojas negu girtas.

Kaip elgtis jei vairuotojas nemandagus?

Žmonės yra skirtingi. Kartos ateina pavargęs, po 12 valandų vairo. Jei jis šaukia arba elgiasi nepagarbiai – skambinkite mums iš karto. Mes negalime jo prižiūrėti realiu laiku, bet galime įtakoti. Negerai, kai klientas bijo savo vairuotojo. Tai neturėtų būti taip.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Techniškai draudžiama (dėl draudimo sąlygų), bet kartais... ne, geriau nepasakysiu. Negalima. Tai saugumo klausimas. Jei įvykia avarija, o jūs ten be sėdynės – problema. Be to, vairuotojui reikia ramios aplinkos, jis ne taksi.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Dėžės, popieriai po išpakavimo – tai jūsų problema. Vairuotojas neims atgal tuos tuščius „IKEA“ dėžes, nebent jums labai mokate. Jis turi važiuoti toliau dirbti, o ne į šiukšliadėžę. Vokietijoje šiukšlių ivežimas gali būti mokamas („Wertstoffhof“), taigi pasirūpinkite tuo iš anksto.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Tai neprivaloma, bet vairuotojai to tikisi, ypač jei padėjo nešti daiktus ar buvo mandagus. 10-20 eurų – labai gerai priimama. Tik ne duokite, jei jums padarė žalą. Aš pats kadaš davau vairuotojui, kuris mane išgelbėjo iš bėdų kelyje (ne mano darbuotojas, o paprastas sustojęs).

Kas jei butas Vokietijoje trečiajame aukšte be lifts?

Apie tai jau kalbėjau, bet pakartosiu – tai košmaras. Jei nenurodžėte šios informacijos užsakant, vairuotojas gali atmesti krovinį arba reikalauti didelių pinigų vietoje. Vokietijos namai dažnai turi siaurus laiptus, o sunkvežimio liftas ne visada pasiekia trečią aukštą. Tikrinkite iš anksto.

Išvados ir paskutiniai patarimai

Viskas apie tai, kiek laiko užtruks, yra labai sąlygiška. Vidutinis pristatymo laikas perkraustant iš Lietuvos į Vokietiją gali būti ir dvi, ir penkios dienos. Svarbiausia – būkite sąžiningi su vežėju apie savo daiktų kiekį ir adreso sąlykas. Nesitikėkite stebuklų už pusę bato – logistikaje jų nebūna. Pasirūpinkite dokumentais, dėžėmis ir kantrybe. Tada viskas praės sklandžiai, o galbūt net ir greičiau, numatote. Sėkmės naujame name!