perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kai sakau „vežu baldus į Achern“, galvoju apie pietvakarių Vokietiją, Badeno-Viurtembergą, netoliese esančius Offenburg, Baden-Baden, Strasbourg ir Black Forest kryptis. Tai nėra tas maršrutas, kur galima viską mesti į furgoną be plano. Reikia žinoti, kiek baldų yra, ar jie išardyti, ar yra liftas, ar gatvė leidžia privažiuoti sunkvežimiui. Kartais Achern adresas atrodo paprastas, o paskui paaiškėja, kad sunkvežimis turi stovėti kitur. Todėl rašau tiesiai ir praktiškai.
Kaina susidaro iš tūrio, svorio, darbo, kilometražio, pakavimo ir galimų papildomų paslaugų. Jei vežate vieną sofą ar kelias dėžes, dalinis krovinys dažniausiai pigesnis. Jei kraunate visą butą, reikia skaičiuoti, ar apsimoka pilnas automobilis. Achern yra toli nuo Lietuvos, todėl vienas mažas daiktas gali kainuoti neproporcingai daug. Kartais klientai nustemba, kodėl kaina tokia. Bet transportas nevažiuoja tik dėl vieno fotelio, jis turi maršrutą, degalus, vairuotoją ir grafiką. Todėl visada prašau nuotraukų ir matmenų prieš skaičiuojant.
Dažniausiai žiūrime į kryptį per Lenkiją, tada į Vokietiją link Dresdeno, Nürnberg arba Frankfurto, o iš ten pietvakarių kryptimi į Achern. Kitas variantas gali eiti per šiaurę ir toliau į pietus, priklausomai nuo kitų krovinių. Aš nesakysiu, kad visada yra vienas idealus kelias, nes logistikoje maršrutas keičiasi pagal užsakymus, eismą ir vairuotojo darbo laiką. Kartais trumpesnis kelias nėra greitesnis dėl miesto spūsčių. Ypač aplink Frankfurt ar Karlsruhe eismas gali būti nervinantis. Todėl planuojame ne tik „į Achern“, bet ir konkrečią iškrovimo dieną.
Jei neturite viso buto ar namo, dalinis krovinys dažniausiai yra racionaliausias variantas. Jūsų baldai keliauja kartu su kitais kroviniais, todėl kaina dalijasi. Tačiau terminas gali būti ne toks tikslus, nes automobilis turi kelis sustojimus. Pilnas automobilis brangesnis, bet duoda daugiau kontrolės ir dažniausiai greitesnį pristatymą. Jei baldai brangūs, trapūs arba reikia konkrečios datos, verta svarstyti individualų transportą. Aš pats ne visada siūlau pigiausią, nes po to dar tenka aiškintis, kodėl kampinė sofa atvyko kaip kampinė, bet jau kitaip.
Pilnu automobiliu laikas gali būti trumpesnis, bet vis tiek reikia skaičiuoti pakrovimą, vairavimą, sustojimus, poilsio laiką ir iškrovimą. Daliniam kroviniui realiai reikia kelių dienų. Kartais baldai į Achern atvyksta greičiau, jei maršrutas sutampa su kitais užsakymais, o kartais užtrunka dėl tarpinių iškrovimų. Aš nenoriu meluoti, kad viskas bus rytoj, jei realybėje mašina dar stovi prie Poznanės. Geriau duoti sąžiningą langą negu gražų pažadą. Klientai dažniausiai supranta, kai kalbi normaliai.
Taip, baldai dažnai vežami kartu su dėžėmis, čiužiniais, buitiniais prietaisais, lentynomis ir asmeniniais daiktais. Bet derinimas turi būti protingas. Negalima dėti sunkių knygų ant minkšto kampo ar aštrių įrankių šalia lakuoto stalo. Geras krovinio sudėliojimas reiškia, kad sunkūs daiktai yra apačioje, trapūs atskirai, baldai pritvirtinti diržais. Blogas variantas – viskas į vieną krūvą ir „kažkaip bus“. Bus, tik klausimas, kokiu pavidalu. Todėl prieš pakrovimą reikia šiek tiek tvarkos.
Pirmiausia baldus reikia išvalyti, apžiūrėti ir nufotografuoti. Tada išardyti tai, kas saugiai išardoma: lovas, stalus, spintas, virtuvės dalis. Smulkias detales sudėkite į maišelius ir pažymėkite. Stiklą, veidrodžius ir lakuotus paviršius apsaugokite atskirai. Pakavimui tinka kartonas, burbulinė plėvelė, tempimo plėvelė, kampuočiai, antklodės ar specialūs kilimėliai. Aš žinau, kad žmonės nori greitai baigti, bet greitas pakrovimas be tvarkos dažnai baigiasi ilgu aiškinimusi. Geriau prieš kelionę praleisti valandą negu po jos nervintis savaitę.
Kai kurios įmonės siūlo išardymą, kai kurios ne. Tai turi būti aiškiai įtraukta į pasiūlymą. Išardymas kainuoja, nes reikia laiko, įrankių ir atsakomybės. Senas baldas gali turėti patinusias plokštes, sunkiai atsukamus varžtus ar nestandartinius mechanizmus. Vairuotojas nėra stalius, nors daugelis moka daugiau, nei klientai tikisi. Jei baldas brangus, geriau turėti žmogų, kuris jį pažįsta. Aš esu matęs, kaip „greitai išardysime“ virsta „dabar ieškome tų mažų kampuočių“. Todėl pasiruošimas nėra formalumas.
Lakuoti baldai yra gražūs, bet kelyje gana jautrūs. Jiems reikia minkšto sluoksnio, ne šiurkščios plėvelės tiesiai ant paviršiaus. Kampai turi būti apsaugoti, nes smūgiai dažniausiai ateina iš šonų. Jei baldas senas, lakas gali būti trapus, todėl net lengvas trynimas gali palikti žymę. Kartais klientai sako, kad „čia tik blizgesys“. Bet blizgesys ir yra paviršius. Todėl reikia elgtis atsargiai. Aš mieliau per daug klausi apie būklę negu po to aiškinu, kodėl įbrėžimas atsirado.
Kartais taip, bet pirmiausia reikia išmatuoti baldą, durų angą, koridorių ir laiptinę. Jei skirtumas mažas, durų nuėmimas gali išspręsti problemą. Jei baldas vis tiek netelpa, reikės kito sprendimo: išardymo, keltuvo arba nešimo per balkoną, nors tai jau sudėtingiau. Aš nenoriu, kad vairuotojas stovėtų prie namo ir spėliotų. Todėl prieš reiso dieną prašome kliento nufotografuoti duris ir koridorių. Skamba kaip smulkmena, bet būtent tokios smulkmenos sugadina grafiką.
Jei lifto nėra, reikia planuoti daugiau žmonių, daugiau laiko ir didesnę riziką. Kiekvienas aukštas be lifto yra ne tik fizinis darbas, bet ir galimybė įbrėžti baldą ar sieną. Trečiame ar ketvirtame aukšte sunkūs baldai tampa rimtu iššūkiu. Kai kuriais atvejais geriau naudoti keltuvą, ypač jei baldas didelis ar brangus. Jei klientas sako „mes patys padėsime“, reikia įvertinti, ar tikrai padės, ar tik papildomai trukdys. Aš nesakau, kad be lifto neįmanoma. Įmanoma. Tiesiog tai turi atsispindėti kainoje.
Asmeniniam baldų pervežimui dažniausiai reikia adresų, kontaktų, krovinio sąrašo ir kartais pirkimo dokumentų, jei daiktai nauji arba brangūs. Komerciniam kroviniui reikia sąskaitos, CMR, prekių aprašymo, kiekio, svorio ir reikiamų muitinės duomenų. Jei vežate senus baldus be komercinės vertės, vis tiek sudarykite paprastą inventorių. Tai padeda draudimui, vairuotojui ir jums pačiam. Aš esu matęs, kaip po iškrovimo klientas pamiršta, kuri dėžė kur buvo. Sąrašas atrodo biurokratiškai, bet realybėje labai gelbsti. Popierius nėra malonus, bet naudingas.
Transporto įmonės turi savo atsakomybės draudimą, bet jis ne visada dengia viską, ką klientas įsivaizduoja. Papildomas draudimas dažniausiai įmanomas, jei deklaruojama reali vertė. Senų baldų vertė nustatoma pagal būklę, amžių ir dokumentus, ne pagal emocinį prisirišimą. Jei komoda jūsų šeimoje „be kainos“, draudikas vis tiek matys konkrečią rinkos vertę. Todėl prieš kelionę reikia nufotografuoti baldus ir sutarti dėl vertės. Kitaip po žalos visi kalba skirtingomis kalbomis. Tai nėra malonu, bet taip veikia sistema.
Atsakomybė priklauso nuo žalos priežasties, pakavimo ir priėmimo dokumentų. Jei baldas buvo tvarkingai supakuotas, priimtas be pastabų ir sugadintas transportavimo metu, pervežėjas turi aiškintis. Jei baldas jau buvo įskilęs, blogai išardytas ar netinkamai paruoštas, situacija kitokia. Todėl nuotraukos prieš pakrovimą yra labai svarbios. Reikia fiksuoti ne tik bendrą vaizdą, bet ir kampus, įtrūkimus, stiklus, lako paviršių. Aš žinau, kad tai vargina, bet be įrodymų ginčas tampa beveik beprasmis. Geriau turėti nuobodžias nuotraukas negu gražų pasakojimą po nesėkmės.
Galima, bet tada nereikia taupyti ten, kur taupymas pavojingas. Antikvariniai baldai dažnai turi trapų lukštą, senus klijus, nestabilias kojas ir paviršius, kurie blogai reaguoja į vibraciją. Jiems reikia specialaus pakavimo, atskiro tvirtinimo ir dažniausiai ramesnio transporto. Dalinis krovinys gali tikti, jei viskas kruopščiai supakuota, bet individualus automobilis saugesnis. Dar svarbu deklaruoti vertę. Aš esu matęs, kaip žmonės sako „senas daiktas“, o po to paaiškėja, kad jis vertas daugiau nei visas automobilis. Todėl čia reikia atvirumo.
Pirmiausia nereikia jų išmesti ir nesitvarkyti įrodymų. Nufotografuokite žalą, pakuotę, etiketes, bendrą iškrovimo situaciją. Jei vairuotojas dar yra vietoje, parodykite jam problemą ir paprašykite pažymėti dokumentuose. Nepasirašinėkite, kad viskas priimta be priekaištų, jei matote žala. Tada susisiekite su pervežėju raštu, ne tik telefonu. Telefoninis pokalbis greitai pamirštamas, o laiškas lieka. Aš suprantu, kad tai nepatogu ir visi nori greičiau baigti, bet būtent pirmos minutės po iškrovimo lemia, ar bus galima ką nors spręsti.
Geriausia užsisakyti bent prieš dvi tris savaites, o jei kraunate visą butą ar namą – dar anksčiau. Sezonas, mėnesio galai ir savaitgaliai greitai užpildo transporto grafikus. Jei reikia konkrečios datos, nedėliokite paskutinei minutei. Daliniam kroviniui kartais galima rasti vietą greičiau, bet tada data gali „plaukioti“. Aš klientams visada sakau: jei baldai turi būti konkrečią dieną, sakykite tai iš karto. Ne po to, kai pasiūlymas jau sudėliotas pagal kitus sustojimus. Transportas mėgsta planą, o ne staigmenas.
Kartais galima, bet tai priklauso nuo maršruto ir to, kiek keitimas sugadina grafiką. Jei adresas pakeičiamas tame pačiame mieste arba šalia, dažniausiai pavyksta. Jei staiga reikia važiuoti į kitą miestą, pavyzdžiui, Offenburg, Baden-Baden, Strasbourg ar Karlsruhe pusę, gali atsirasti papildoma kaina. Daliniame krovininyje vieno kliento adreso keitimas gali paveikti kitus klientus. Todėl reikia kuo greičiau pranešti. Aš pats nemėgstu vėlyvų keitimų, nes vairuotojui tenka aiškintis ne tik su jumis, bet ir su logistika.
Idealiai taip, nes kažkas turi parodyti, kur nešti baldus, patvirtinti kiekį ir pastebėti galimą žalą. Jei jūsų nėra, reikia patikimo asmens su leidimu priimti krovinį. Tas žmogus turėtų žinoti, kur dėti dėžes, kaip atrakinti duris, kur galima statyti automobilį. Kartais žmonės palieka raktus kaimynui, bet kaimynas nežino, kad spinta turi stovėti miegamajame, o ne prieškambaryje. Skamba paprasta, bet iškrovimo dieną tokios smulkmenos labai svarbios. Geriau viską suderinti iš anksto.
Iškrovimo langas yra laikotarpis, per kurį vairuotojas planuoja atvykti. Tai nėra pažadas, kad sunkvežimis stos tiksliai 9:17. Kelyje būna spūsčių, ankstesnių iškrovimų vėlavimų, poilsio laiko reikalavimų ir techninių dalykų. Jei gaunate langą nuo 8 iki 14 valandos, tai reiškia, kad pervežėjas sąžiningai nesimeluoja apie minutę. Labai tikslus laikas dažniausiai kainuoja papildomai arba įmanomas tik pilnu automobiliu. Aš pats geriau sakau plačiau, nei žadėsiu neįmanomai tiksliai. Klientai po to mažiau nervinasi.
Taip, sandėliavimas yra normalus sprendimas, ypač kai butas jau ištuštintas, o naujoji vieta dar neparengta. Baldai turi būti laikomi sausoje, švarioje patalpoje, ant palečių, ne tiesiai ant betono. Minkšti baldai neturi būti ilgai suspausti, nes gali deformuotis. Dėžes reikia sunumeruoti, kad vėliau nesireiktų ieškoti „tos vienintelės“. Sandėliavimo kaina priklauso nuo tūrio ir laiko. Kartais žmonės renkasi sandėlį, nes taip lengviau suderinti datas. Tikrai, tai ne gėda, tai normalus logistikos įrankis.
Pianinas nėra paprastas baldas, nors daugelis jį laiko tiesiog sunkiu daiktu. Jam reikia specialių diržų, vertikalaus vežimo, atsargaus kėlimo ir žmonių, kurie žino, ką daro. Senas pianinas gali sverti labai daug, o jo mechanizmas jautrus smūgiams. Jei vežate jį kartu su kitais baldais, reikia įsitikinti, kad transportas turi vietos ir krovinys nejudės. Ne kiekviena įmonė turėtų imtis pianino. Aš esu matęs, kaip žmonės taupo ir paskui moka už remontą arba gauna instrumentą, kuris nebegroja. Su pianinu pigiausias variantas dažnai būna brangiausias.
Kartais verta, kartais ne. Jei baldai kokybiški, sentimentaliai svarbūs arba gerai tinka naujam būstui, tuomet taip. Jei tai sena plokštinė spinta, kuri jau šoka, reikia pagalvoti, ar pervežimas nebus brangesnis už naują pirkinį Vokietijoje. Pervežimas nėra tik automobilis, čia dar yra darbas, pakavimas, rizika ir laikas. Aš kartais sakau klientams tiesiai: „žiūrėk, gal nereikia.“ Kai kurie įsižeidžia, bet vėliau supranta. Ne kiekvienas senas baldas automatiškai vertas kelionės į Achern.
Virtuvės baldus reikia išardyti labai tvarkingai, viską sunumeruoti ir sudėti į dėžes. Durelės, stalčiai, vyriai, grindjuostės, stalviršiai – viskas turi turėti savo vietą. Stalviršiai yra viena sudėtingiausių dalių, ypač jei ilgi. Juos reikia vežti ant lygaus pagrindo, kad nesulinktų ir nesulūžtų. Jei virtuvė sena, nuimant dalis gali paaiškėti, kad kai kas jau laikosi „ant sąžiningo žodžio“. Todėl darykite nuotraukas prieš išardant. Montuotojui Vokietijoje bus lengviau, kai viskas bus pažymėta.
Galima, bet jie dažnai užima daugiau vietos, nei atrodo. Kėdės, stalai, skėčiai, pagalvės, dėžės ir įvairūs lauko daiktai greitai sudaro nemažą tūrį. Plastikiniai ir metaliniai baldai gali būti įbrėžiami, o pagalvės gali sugerti drėgmę, jei blogai supakuotos. Jei baldai jau seni ir trapūs, reikia įvertinti, ar jie atlaikys išardymą. Kartais žmonės veža lauko baldus tik todėl, kad „gaila išmesti“. Suprantu, bet transportas nėra sandėlis be galo. Reikia žiūrėti realiai.
Garažo baldai dažnai būna keisti: lentynos, įrankių spintos, seni staleliai, dviračiai, dėžės, kartais chemija. Baldus vežti galima, bet reikia atskirti tai, kas saugu, nuo to, kas gali būti pavojingas krovinys. Dažai, tirpikliai, alyvos ar dujų balionai ne visada priimtini standartiniam pervežimui. Jei viskas sumesta į vieną krūvą, vairuotojas negali spėti, kas yra kas. Todėl prieš pakrovimą persirūšiuokite. Gera tvarka: baldai viena kryptimi, dėžės kita, cheminės medžiagos atskirai. Tada mažiau streso.
Achern nėra didmiestis kaip Frankfurt, bet tai nereiškia, kad visur lengva privažiuoti. Senesnės gatvės, siauri įvažiavimai, automobiliai prie šaligatvio ir ribotas sustojimas gali komplikuoti iškrovimą. Jei adresas pramonėje arba prie platesnės gatvės, paprastai paprasčiau. Jei gyvenamajame rajone, reikia planuoti. Kartais vairuotojas sustoja šiek tiek toliau ir baldus neša pėsčiomis. Tai nėra kaprizas, tai realybė. Aš prašau klientų nusiųsti gatvės nuotrauką, jei yra abejonių. Geriau prieš kelionę negu po to, kai sunkvežimis stovi ne ten.
Paprastam baldų pervežimui leidimų nereikia. Jie gali būti reikalingi, jei krovinys negabaritinis, labai sunkus arba reikia blokuoti gatvę. Pavyzdžiui, naudojant keltuvą, didelį pianiną, ilgą vitriną ar masyvų stalą, gali tekti derinti vietą. Vokietijoje tvarka kartais atrodo griežta, bet ji saugo ir jus, ir vairuotoją. Jei sustosite ne ten, gali ateiti bauda arba prašymas persikelti. Todėl geriau iš anksto pas tikrinti. Aš ne visada žinau kiekvieno miesto taisyklę 100%, todėl sudėtingais atvejais klausiame vietos informacijos.
Taip, bet reikia daugiau žmonių, laiko ir atsargumo. Be lifto kiekvienas aukštas didina riziką baldams ir sienoms. Jei baldai sunkūs, pavyzdžiui, spinta ar masyvus stalas, gali prireikti keltuvo. Klientai kartais sako, kad patys padės nešti. Gerai, jei žmogus tikrai gali, bet jei jis po pirmo aukšto jau sunkiai kvėpuoja, tai ne pagalba. Tada darosi pavojinga. Todėl sąžiningai įvertinkite situaciją. Pervežimas nėra sporto varžybos, čia svarbiausia, kad baldai ir žmonės būtų sveiki.
Prieš atvykstant transportui atlaisvinkite kelią, nuimkite kilimus, paruoškite vietas baldams ir apsaugokite grindis. Dėžes geriau sudėti į vieną zoną, kad jos netrukdytų nešėjams. Jei turite augintinį ar mažus vaikus, pagalvokite, kaip juos izoliuoti darbo metu. Skamba griežtai, bet iškrovimas nėra ramus šeimos vakaras. Kuo tvarkingesnė aplinka, tuo greičiau viskas baigsis. Aš esu matęs, kaip viena palikta spintelė koridoriuje sustabdo visą komandą. Smulkmena, bet tokia smulkmena kainuoja laiką.
Ši frazė yra pavojinga, nes kiekvienas ją supranta skirtingai. Vieni pervežėjai sako „iki namo“ ir reiškia iki pastato durų, kiti neša į butą, treti iki kambario. Todėl užsakant reikia klausti tiesiai: ar įeina nešimas į butą, ar tik iškrovimas prie durų? Ar skaičiuojami laiptai? Ar yra liftas? Jei to nepadarote, vėliau gali būti nemalonus pokalbis. Aš pats nemėgstu miglotų frazių. Geriau aiški kaina ir aiški paslauga negu gražus žodis, kuris po to virsta ginču.
Siųskite nuotraukas bendrai, iš šono, iš viršaus, jei įmanoma, ir iš arti. Ypač svarbu nufotografuoti kampus, stiklus, lakuotus paviršius, odos įtrūkimus, senas vietas. Taip pat nufotografuokite duris, liftą, laiptinę, koridorių ir įvažiavimą. Jei baldas išardytas, parodykite dalis. Kuo daugiau normalių nuotraukų, tuo mažiau vėliau spėliojimų. Aš geriau žiūriu nuotraukas biure negu po to aiškinu, kodėl sofa netelpa. Tai ne formalumas, tai darbo dalis.
Dažniausia klaida – rinktis tik pagal mažiausią kainą. Kaina svarbu, bet jei baldai atvyksta įbrėžti ar sulūžę, pigumas dingsta. Kita klaida – neįvertinti tūrio. Žmonės sako „tik kelios dėžės“, o paskui paaiškėja, kad reikia vežti visą sandėliuką. Dar viena – nepažymėti dėžių. Vėliau visi ieško „tos dėžės su dokumentais“, o ji kažkur po lova. Būna ir taip, kad pamirštama pasakyti apie aukštą be lifto. Tada pradedama improvizacija. O transportas improvizacijų nemėgsta.
Galima, bet tada atsakomybė tampa sudėtingesnė. Jei klientas pats pakrovė, vairuotojas gali nežinoti, kaip kas buvo sudėta ir ar gerai pritvirtinta. Blogai sukrautas krovinys kelyje juda, trina, spaudžia ir lūžta. Vairuotojas tikrina krovinį, bet jis negali žinoti, kad ta lentyna jau buvo įskilusi. Todėl savarankiškas pakrovimas tinka tik tada, jei mokate tvirtinti baldus. Reikia diržų, apsaugos ir svorio paskirstymo. Jei nesate tikri, geriau leisti profesionalams. Ramiau visiems.
Dažniausiai pervežėjai gali pastatyti baldus į nurodytą vietą, bet pilnas surinkimas nėra standartinė paslauga. Jei reikia montuoti lovą, spintą ar virtuvę, reikia tarti atskirai. Darbas reikalauja įrankių, laiko ir atsakomybės. Kartais geriau pasamdyti vietinį meistrą Vokietijoje, ypač jei baldai brangūs. Pervežimo komanda gali nežinoti gamintojo niuansų. Aš pats nenorėčiau atsakyti už blogai sumontuotą spintą, kuri po mėnesio atsikabina. Todėl čia reikia aiškumo nuo pradžių.
Nesirenkite vien pagal pigiausią pasiūlymą. Pasitikrinkite, ar įmonė realiai veža baldus, ar tik sako, kad gali „bet ką parvežti“. Klauskite apie pakavimą, draudimą, CMR, iškrovimą, laukimo laiką ir žalos tvarkymą. Perskaitykite atsiliepimus, bet žiūrėkite ne tik į žvaigždutes. Kartais blogas atsiliepimas atsiranda dėl kliento netvarkos, o kartais įmonė tiesiog meluoja. Geras ženklas – kai pervežėjas užduoda daug klausimų, prašo nuotraukų ir nesako „bus gerai“ be plano. Tada bent jau matosi, kad galvoja.
Baldų pervežimas į Achern reikalauja aiškaus plano: nuotraukų, matmenų, pakavimo, adresų, terminų ir sąžiningo kainos aptarimo. Achern pasiekiamas per pietvakarių Vokietiją, dažnai per Offenburg, Baden-Baden, Strasbourg ar Karlsruhe, tačiau konkretus adresas gali būti svarbesnis už patį maršrutą. Jei planuojate vežti baldus į Achern, rinkitės pervežėją, kuris aiškiai paaiškina, kas įeina į kainą ir kas gali nutikti realybėje. Geriau viską aptarti prieš reiso dieną nei po jos.