Vežimo paslaugos Lietuvos ir Vokietijos kryptimi: kainos lyginimas ir realybė

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir vat, stebiuosi, kaip kas keičiasi. Anksčiau buvo paprasčiau – skambini į Vokietiją, sutari, važiuoji. Dabar? Dabar reikia vertinti kelis dešimtius faktorių, kad suprastum, kas vyksta su vežimo paslaugomis Lietuvos ir Vokietijos kryptimi. Kainų lyginimas tampa tikru košmaru, nes vieną dieną ekspeditorius sako vieną, kitą – visai kitą, o priežastys gali būti absurdiškos. Degalai, mokesčiai, vairuotojų trūkumas... Visi šie dalykai lemia tai, ką galiausiai mokate už savo siuntą. Štai paprastas, bet kartais šiurkštus žvilgsnis į tai, kaip susiformuoja kaina ir kaip ją nesukti ant piršto.

Pagrindiniai dalykai apie pinigus

Kodėl kainos šokuoja kaip šuo?

Tai yra bene dažniausias klausimas, kurį girdžiu. Vieną dieną vežimas kainuoja 300 eurų, po savaitės – jau 450. Viskas susikerta iš degalų kainų, bet ne tik. Jei Vokietijoje prasideda kokios nors didelės statybos ar prekybos centrai ima siųsti masiškai prekių, laisvų mašinų netrūksta. O kai jų trūksta, kainos lyginimas rodo, kad pervežėjai keliauja kainas aukštyn. Dar ir eurų kursas turi įtakos, nors visiems pasako, kad jis stabilus. tiesiog sistema tokia.

Ar brangiau vežti iš Lietuvos į Vokietiją ar atvirkščiai?

Idealiame pasaulyje kaina turėtų būti vienoda, tačiau realybėje taip nėra. Dažniausiai brangiau yra nuvežti ką nors į Vokietiją, tenkas ten yra didesnis užsakymų kiekis, o grįžtant mašinos važiuoja tuščiadomis (arba tuščia, kaip mes sakome). Taigi, jei norite nuvežti ką į Miuncheną, gali tekti mokėti brangiau už grįžtantį krovininį transportą iš Hamburgo. Nors Lietuvos ir Vokietijos kryptimis judėjimas intensyvus, balansas visvien truputį svyruoja.

Kas yra tas "fuel surcharge" kodėl reikia mokėti?

Daugelis klientų pyksta, kai mato papildomą eilutę sąskaitoje. Tai yra degalų priedas. Jis nėra fiksuotas – kai degalai brangsta, šis priedas didėja, kai pigėja – mažėja. Bet, tiesą sakant, ne visos kompanijos jį taiko sąžiningai. Esu matęs, kaip kai kurie jį išvis nepadidina, nors degalinėse kainos šokinėja į dangų. Vežimo paslaugos be šio priedo tiesiog neapsimokėtų dabartinėje situacijoje, todėl reikia tai suprasti.

Kokia vidutinė kaina už kilometrą?

Noriu pasakyti 1,5 euro, bet vėlgi meluosiu. Vidutiniškai galima sakyti, kad svyruoja nuo 1,30 iki 2,00 eurų už kilometrą, priklausomai nuo to, ką vežate. Jei tai paprasta paletė į Berlyną, bus pigiau. O jei reikia specialios technikos ar tempimo, kainos gali šokti net iki 3 eurų. Kainų lyginimas tarp įmonių parodo, kad "vidutinės" kinos praktiškai nėra, viskas labai individualu.

Ar verta laukti, kai kaina kris?

Kartais verta, kartais ne. Jei jums skubu, nelaukite – rinkos situacija neprognozuojama. Buvo atvejų, kai klientai laukė savaitę ir kaina tik padidėjo, nes staiga užsimojo daug prekių iš Vokietijos. Tarptautiniai pervežimai yra kaip vertybinių popierių birža – čia reikia intuicijos, o ne tik logikos. (čia turbūt per daug palyginimų su birža, bet esmė ta).

Ką vežti ir kiek tai kainuoja?

Kiek kainuoja vienos paletės pervežimas?

Vidutiniškai, kai kalbame apie Lietuvos ir Vokietijos kryptis, vienos paletės pervežimas kainuoja nuo 120 iki 200 eurų. Tačiau tai tik tada, jei tai yra dalinis krovinys (part load). Jei turite tik vieną paletę, reikės surasti mašiną, kurioje dar yra vietos, arba mokėti už vietą. Kartais tai atsieina brangiau negu pilnos furgono kainos dalis, nes tenka dengti "uždarumo" sąnaudas.

Ar brangiau vežti baldus nei prekes?

Baldai – tai pyragas. Juos reikia įkelti, pririšti, o jei jie sudėti, dar ir supakuoti, kad nesibraižytų. Įprastos prekes tiesiog užkelią keliukomis. Taigi, baldų vežimo paslaugos visada bus brangesnės maždaug 20-30 proc. Be to, jei reikia nešti aukštus, vairuotojai dažnai paprašo papildomo mokesčio už sunkų fizinį darbą, nes ne visi nori nešti sofas į penktą aukštą be lifto.

Kuo skiriasi kaina kai veži mašiną?

Mašinų pervežimas (autovežis) – tai visai kita istorija. Ten ne kainos už kilogramus, o už vietą platformoje. Paprastai tai kainuoja nuo 400 iki 800 eurų, priklausomai nuo automobilio dydžio ir vietos Vokietijoje. Pavyzdžiui, į Miuncheną nuvežti seną "BMW" gali būti brangiau negu į Berlyną, kadangi ten daugiau tokios specifikos pasiūlos. Kainos lyginimas šiuo atveju turi būti labai tikslus.

Kas daro įtaką kainai, kai krovinys netelpa į furgoną?

Jei krovinys yra "pavojingas" (ADR), tada kai kurie vairuotojai papildomai užsidirba iš papildomų leidimų. Be to, jei krovinys labai sunkus, reikia specialios technikos įkrovimui. Vežimo paslaugos Lietuvos ir Vokietijos kryptimi tokiu atveju brangsta tiesiogiai proporcingai sudėtingumui. Kartais net ir paprasta per didelė masė gali padaryti didelę įtaką galutinei sumai.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti, jei turite didesnį krovinį arba reguliarius siuntimus. Ekspeditoriai mėgsta stabilius klientus. Jei kroviate kas savaitę po dvi paletes, gana tikėtina, kad gausite nuolaidą. Bet jei tai vienkartinis reikalas, kainos lyginimas parodys, kad vietų nėra. Nenaudinga barakoti dėl 10 eurų, jei pervežėjas ir taip dirba be pelno.

Kelionės trukmė ir problemos kelyje

Kiek laiko užtrunka nuvežti siuntą į Vokietiją?

Teoriškai iki Berlyno važiuojama apie 10-12 valandų. Tačiau praktiškai? Tai gali užtrukti ir dvi dienas. Kodėl? Eismas A9 autostradoje ties Vokietija yra baisus. Vieną kartą vairuotojas man sakė, kad stovėjo 4 valandas ties kažkokiu avarijos vieta. Taigi, jei jums skubu, tarptautiniai pervežimai gali būti neprognozuojami. Geriau planuokite savaitę arba bent kelias dienas atsargiai.

Ar vežėjai važiuoja savaitgaliais?

Taip, bet ne visi. Vokietijoje yra griežti taisyklės apie poilsio laiką ir vairavimo ramybes (Fahrverbot). Sekmadieniais dauguma sunkvežimių negali važiuoti tam tikrose vietovėse, todė dauguma vairuotojų sustoja poilsio. Jei užsakote vežimo paslaugas penktadienį ir tikimės, kad sekmadienį jau bus prie durų – gali būti nustebinta. Geriau tikrinti grafikus.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigo sienoje?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno erdvėje, kontroliuotojai kartais sustoja ir tikrina dokumentus. Jei trūksta kokio nors CMR arba prekių deklaracijos, gali būti problemų. Aš pats mačiau, kaip mašina stovėjo 6 valandą ties Lenkijos-Vokietijos riba tik todėl, kad kompiuteris neveikė. Lietuvos ir Vokietijos krypties pervežimai dažnai kankina techninės problemos, o ne pačios sienos.

Ar įtakoja kainą tai, kiek laiko vairuotojas praleidžia įkrovime?

Žinoma. Jei prie kliento vairuotojas laukia 4 valandas, kol supakuosite prekes, jis gali užpildyti laukimo kortelę. Tai papildomi mokesčiai, kurie ateina prie sąskaitos. Kainos lyginimas turi būti atidus šiuo atveju. Neklauskite, kodėl brangiau, jei pats vairuotojas pranešė, kad buvo priverstas laukti. Laikas – tai pinigai mūsų versle.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma didelių kompanijų siūlo tokias paslaugas, bet ne visada tai veikia tiksliai. Kartais GPS signalas dingsta tuneliuose arba tiesiog vairuotojas išjungia trackerį. Tikrai galiu pasakyti, kad vežimo paslaugos tampa modernesnės, bet technika vis dar sukelia problemų. Geriau tiesiog skambinti vairuotojui arba dispečeriui, jei norite tikslumo.

Dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus būtina turėti?

Pagrindinis dalykas yra CMR krovinio bilietas. Be jo niekur nenuvažiuosite. Taip pat reikia komercinės sąskaitos (invoice), o jei prekės specialios, tai ir sertifikatų. Kainos lyginimas neįmanomas be šių dokumentų, nes jie patvirtina prekių vertę ir kilmę. Be teisingų dokumentų gali būti baudų Vokietijoje.

Kas daryti, jei prekės sugadintos?

Pirmiausia reikia užpildyti "protokolą" pažeidimų vietoje. Nepadarius to, vėliau gauti pinigus iš draudimo bus beveik neįmanoma. Esu matęs daug situacijų, kai klientai pasirašinėjo dokumentus namie, o vėliau rado buroklius ant indų. Tarptautiniai pervežimai turi griežtas taisykles – be įrašų CMR nebus jokių kompensacijų.

Ar reikia mokėti muito?

Nes Lietuva ir Vokietija yra ES, muto nėra. Tačiau jei prekės yra iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, iš Kinijos atvežtos į Vokietiją ir tik tada vežamos į Lietuvą), tai gali reikėti TIDL dokumentų. Tai sudėtingesnis procesas. Vežimo paslaugos Lietuvos ir Vokietijos kryptimi tokiu atveju brangsta dėl papildomo biurokratinio darbo.

Kas yra eksportinė ir importinė deklaracija?

Tai dokumentai, kurie reikalingi muitinės išvykimui ar atvykimui. Net jei much nebereikia mokėti, deklaracijas teikti būtina. Dauguma klientų apie tai nieko nenori girdėti, bet be to mašina neišvažiuos. Kainos lyginimas turi apimti ir šias paslaugas, nes jas dažnai atlieka brokeriai, o tai kainuoja pinigus.

Ar galima vežti nelegalias prekes?

Kategoriškai ne. Aš asmeniškai nedirbu su tokiais dalykais. Vokietijos policija tikrina labai dažnai, ypač keliais link Lenkijos. Jei sulaikys su nelegalia cargo ne tik prarasite prekes, bet ir gausite didžiules problemas. Lietuvos ir Vokietijos kryptys yra labai stebimos kontrabandos požiūriu, todėl geriau nežaisti.

Nepatogios tiesos ir paslaptys

Kodėl kai kurios kompanijos vežia pigiau?

Paslaptis paprasta: joms gali būti blogesnės mašinos, blogesni vairuotojai arba jie nekauna draudimo. Žinau vieną firmą, kuri dirba "pilnomis" be jokių dokumentų. Tai rizikuoti. Vežimo paslaugos turi būti saugios. Jei kaina per žema, pagalvokite, kur jie sutaupo – tikrai ne ant savo viršelių.

Ar visada pasakyta kaina galutinė?

Deja, ne. Kartais atsiranda "neprognozuojami" mokesčiai už iškrovimą Vokietijoje, jei ten nėra krautuvo. Vokietai labai mėgsta taikyti "Staugebühren" – mokesčius už laukimą. Kainos lyginimas turi būti atliekamas tiksliai susižinojus, kas įeina į kainą. Ar yra įkrovas/iškrovas? Ar yra plovimas?

Kas nutinka, jei klientas negali priimti siuntos?

Tada mašina važiuoja į sandėlį. Ir tai kainuoja. Vokietijoje sandėliavimas yra labai brangu (gali būti 20-50 eurų už dieną vienai paletei). Jei klientas dingsta arba neatsako telefoną, sąskaita užauga kaip miežiai. Tarptautiniai pervežimai tokiais atvejais tampa tikru košmaru dispečeriams.

Ar tikrai reikia ekrano vairuotojui?

Daug kas sako, kad ne. Bet aš sakau, kad taip. Ypač kai važiuoji ilgas distancijas. Beje, Vokietijoje yra griežtos taisyklės, ir jei vairuotojas be ekrano, gaus didelę baudą. Tai ne tik saugumo, bet ir pinigų klausimas. Lietuvos ir Vokietijos kryptimis dažnai stebimi neteisėti ekrano naudojimo atvejai.

Kas daryti, jei pervežėjas nebeatvyksta?

Skambinkite policijai (jei mašina dingusi) arba įmonės vadovui. Kartais nutinka, kad mašina sugenda, o dispečeris nenumatė rezervinio varianto. Vežimo paslaugos nėra idealios, ir techniniai gedimai yra įprasti dalykai. Reikia kantrybės.

Ar verta rinktis mažas pervežėjų firmas?

Kartais verta, nes jie daro labiau individualiai. Bet didelės firmos turi resursų, jei kažkas nutinka. Jei maža firma turi tik vieną furgoną ir jis sugeda, jūsų siunta stovi. Kainos lyginimas turi atsižvelgti ir į šį patikimumo aspektą.

Galiausiai, visada pasidomėkite ne tik kaina, bet ir reputacija. Nors vežimo paslaugos Lietuvos ir Vokietijos kryptimis atrodo paprastos, jose slypi daug niuansų. Negerai kai supranta tai tik tada, kai siunta Stringe Vokietijoje. Būkite atsargūs, klauskite ir skaitykite sutartis.

Išvada

Viskas su šiomis vežimo paslaugomis Lietuvos ir Vokietijos kryptimis atrodo sudėtinga tik tol, kol nepaliečiate realių problemų. Kainos lyginimas yra būtinas, bet nepamirškite, kad pigiausia pasiūlyta kaina dažnai pasiduoda įkrovimo metu arba vėliau, kai ieškote dingusios siuntos. Mano dvidešimt metų patirtis rodo, kad geriausia rasti vidutinę kainą ir patikimą partnerį, kuris nešoks iš jūsų už paslėptas rizikas. Sėkmės keliuose ir laukiančiuose sandėliuose.