Verslo persikraustymas iš Vokietijos su profesionalais: kas slypi po kailiu?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo tada, kai vokiečiai dar nebuvo perėję prie eurų, iki šiandienos hiper efektyvių, bet kartais ir per daug sudėtingų procesų. Verslo persikraustymas iš Vokietijos su profesionalais yra viena dalykų, kuris skambėti paprastai, tačiau realybėje dažnai virto tikru košmaru, jeigu viską palikiate paskutinę sekundę. Daugelis manoma, kad tiesiog iškviečiate sunkvežimį, jis pasikrauna ir važiuoja, bet patirtis sako, kad be gero plano ir supratimo, kas vyksta užkulisiuose, galite prarasti ne tik laiką, bet ir brangius įrengimus. Vokiečiai yra disciplinuoti, tačiau jų biurokratija yra legenda, todėl reikia žinoti, kur kištis. Štai jums realus vadovas, kaip tai vyksta be jokio „šiame straipsnyje“ cukraus.

Apie pradžią, planavimą ir dokumentus

Kada tiksliai reikia pradėti galvoti apie persikraustymą?

Geriau jau vakar. Rimtai, jei tik žinote, kad ketinate keltis iš Miuncheno ar Hamburgo, pradėkite ruoštis bent mėnesį iki įvykio (ar dar geriau – prieš du). Verslo persikraustymas iš Vokietijos su profesionalais reikalauja vietos rezervavimo, nes geros pervežimo kompanijos turi tvarkaraščius užpildytas savaitėmis iš anksto. Negi norite likti su pusės biuro dėžėmis gatvėje, nes vairuotojas užstrigo ant kelio dėl techninių priežiūros? Nebūkite toks.

Ar reikia inventoriaus sąrašo, jei daiktai nėra nauji?

Absoliučiai taip. Vokiečiams tai šventa. Net jei pervežiate naudotus stalus, kurie jau nėra verti nė euro, jums reikia sąrašo. Muitinė gali uždaryti akis, jei vienas dalykas bus ne taip, suabejojus dėl kilmės, gali užšaldyti visą sunkvežimį. Geriau padaryti „Packing List“ (pakavimo sąrašą) anglų ar vokiškai, tiesiogai nurodant, kas yra dėžėje, tikslų svorį ir vertę. Nėra nieko blogiau nei stovėti prie sienos ir aiškinti muitininkui apie senus monitorius.

Ką daryti su pavojingomis medžiagomis, pavyzdžiui, valymo priemonėmis?

Tai nuolatinė problema. Biure dažnai būna kažkokių agresyvių cheminių valiklių ar spaudos dažų, kurias taip ir pamiršote. Negalite tiesiog mesti jų į bendrą krovinią – tai nelegalu ir pavojinga. Reikia atskiro deklaravimo ir, svarbiausia, specialios pakuotės. Buvau atvejų, kai visą krovinį įstrigę, nes vienas vadybininkas paslėpė du balionus su dujomis po spinta. Negerai.

Ar reikia pasirūpinti draudimu prieš kelionę?

Be abejo. Žinoma, dauguma sako, „argi jie nugalvės“, bet kas tikrai žino? Profesionalai pasiūlys „Cargo“ draudimą, bet jis dažnai dengia tik katastrofas, o ne tokius smulkius dalykus kaip įbrėžimą ant antros brangiausios kėdės. Pasidomėkite sąlygomis. Kartais pigiau yra pasidaryti papildomą draudimą pas savo brokerį, nei tikėtis, kad pervežėjo standartinė policija padengs viską, kas suges per šuolį ant kelio duobės (kas Vokietijoje, tiesą sakant, retenybė, bet Lietuvoje – visai kita).

Kaip susitvarkyti su panaikintomis įmonėmis Vokietijoje?

Tai dar vienas „biurokratinis šou“. Uždaryti darbo vietą (Gewerbeabmeldung) užtrunka. Kol negausite patvirtinimo, kad nebėrate mokesčių mokėtojas, muitinė gaišti laiko. Buvau matęs, kaip klientas laukė savaitę, nes dėl vienos klaidos formoje jam neleido išvežti įrangos. Turite būti tikri, kad viskas su „Finanzamt“ išsprendžiama prieš pakrovą.

Kodėl vokiečiai taip griežtai žiūri į svorį?

Nes jie moka už kelių naudojimąsi. Jei užsirašote 2 tonas, o realu yra 2,5, vairuotojas gali būti nubaustas arba net sustabdytas tikrinimo metu. Verslo persikraustymas iš Vokietijos su profesionalais išsprendžia šitą, nes mes žinome, kaip teisingai įvertinti kiekvieną dėžę su buitinė technika ar įrankiais. Neklepinkit, geriau sverkite viską du kartus.

Ar galima vežti asmeninius daiktus kartu su verslo krovininiu?

Techniškai taip, bet griežtai atskirai. Negalima maišyti viršės marškinių su serveriais vienoje dėžėje. Muitinė to nepergs. Jei darbuotojas nori parvežti savo dviratį, turi būti atskira „Relokacija“ deklaracija. Kitu atveju gali būti įtarimas dėl kontrabandos ar mokesčių vengimo. O mums nereikia tokių pyktynių.

Logistika, vairuotojai ir techniniai niuansai

Ar sunkvežimis gali važiuoti į miesto centrą (pvz., Frankfurtas)?

Daug kur ne. Vokietijos miestuose griežti „Umweltzone“ (ekologinės zonos) reikalavimai. Jei jūsų sunkvežimis neateina į žaliąją kategoriją, jis tiesiog neįvažiuos į centrą arba gaus baudą, prilyginančią mėnesiniams atlyginimui. Reikia iš anksto planuoti maršrutą arba naudoti mažesnį transportą paskutiniam milei. Žinau, ką kalbu, prieš porą metų vienas vairuotojas įvažiavo į Berlyno centrą su sena „Volva“ ir... nuo tada ten nebebevažiuoja.

Kaip su pakrovimu, jei nėra keltuvo?

Tada reikia kelti rankomis, kas brangu ir lėta. Profesionalai visada duoda pakraimo įrangą (rankines vežimėles, juostas). Neklauskite, ar vairuotojas padės nešti dėžes – jo darbas yra vairuoti, ne kelti svorius, nebent tai yra įtraukta į sutartį. Kartais klientai tikisi, kad vokiečių vairuotojas (jis gali būti ir lenkas, ukrainietis ar čekas) bus vadybininkas, bet toks nebus.

Kas nutinka, jei pakeliant užstrigs liftas?

O tai kas tik nutinka. Ypač senose industrijos statybose. Verslo persikraustymas iš Vokietijos su profesionalais įtraukia ir planavimą atsarginių variantų. Jei liftas neveikia ar per mažas, turime žinoti iš anksto. Kartais tenka nešti per laiptus 4 aukštus. Pasakysiu tiesiogiai – tai kainuoja. Daug.

Ar reikia išsirūpinti vietą stovėjimui sunkvežimiui?

Taip. Vokietijoje vietos stovėjimui yra auksinės. Negalite sustoti „prie šalies“ prie verslo centro ir laukti valandą, jei nėra specialios leidimo. Gausite ragelį. Arba geresnį variantą – atveš mus į sandėlį, iš kur mes viską paimsime, o jums nieko ten daryti nereikės.

Kiek laiko užtrunka krovinio įkėlimas į mašiną?

Įprastai 2-3 valandos standartiniam biurui, jei viskas surenkta ir pasiruošusi. Bet jei ten stovi suirusios lentynos ar nepakrautos spintos... gali eiti ir visa diena. Niekada nepykite ant vairuotojo, jei jis skuba – jam griežtai reglamentuotos vairavimo ir poilsio valandos. Jis negali tiesiog dirbti 12 valandų iš eilės be pertraukos, tai ne Lietuva (pasišnekėjau).

Ar saugu vežti elektroniką žiemoje?

Vokietija žiemos metu būna šalta. Jei kraunate LCD monitorius ar serverius tiesiog į šaltą furgoną, o po to iškroviate -15 laipsnių šaltyje, kondensatas gali sunaikinti techniką. Reikia leisti „apsšilti” prieš įjungiant. Tai labai dažna klaida, kurią daro naujokai. Įsitikinkite, kad mašina yra šilta arba naudojami termo dėžės. (Nors dažniausiai viskas išgyvena, bet rizikuoti nereikėtų).

Kaip sekti, kur yra mano krovinys?

Šiais laikais visi turi GPS seklius. Jei pervežėjas negali pasakyti, kur yra mašina, tai blogas ženklas. Aš asmeniškai visada prašau nuorodos. Bet neįsivaizduokite, kad vairuotojas atsakys į žinutę vos už minutę – jis vairuoja arba miega.

Vokiečių biurokratija ir muitinė

Ar tikrai reikia T1 dokumento?

Jei keliaujate iš EU į EU (Vokietija į Lietuvą), tai teoriškai ne, tačiau praktiškai, jei tai yra prekybinis krovinys (ne asmeninis), dažnai reikalingas susitarimas tarp šalių apie mokesčių atskaitomybę. Verslo persikraustymas iš Vokietijos su profesionalais dažnai naudoja T1, kad butų aišku, kad prekės buvo išleistos iš Vokietijos ir atvyko į Lietuvą be mokesčių (intra-community supply). Be to, jei įsiterpia trečioji šalis (pvz., pervežimas per Lenkiją), tai tampa būtina.

Kas daryti, jei trūksta fakros ant dėžės?

Klasika. Vokiečių muitinė mėgsta, kai viskas tvarkinga. Jei viena dėžė be numerio, ji gali būti pašalinta ir tikrinama atskirai. Užtikrinkite, kad kiekviena dėžė turi unikalų numerį, kuris atitinka sąrašą. Nenaudokite pieštuko, pasilikite rašalą.

Ar gali kilti problemų su dėžėmis su „Confidential“ užrašu?

Taip, jei ten nėra aiškios aprašymo. Muitininkui nėra svarbu, kad tai slapti duomenys, jam svarbu, kas viduje yra fiziškai. Negalime tiesiog parašyti „slapta“ ir tikėtis, kad jis neatsidarys. Reikia nurodyti „ dokumentai, popieriaus“ ar panašiai.

Kodėl vokiečiai taip ilgai tikrina retkarčiais?

Jie turi savo procedūras. Kartais tai tik atsitiktinis pasirinkimas (risk management). Kartais kažkas atrodvo įtartai skeneriuose. Geriau tiesiog kantriai laukti ir nieko nedaryti, nei įpydyti pareigūną. Pirmiausia jis klausa „Ko mes čia?“, o po to tikrina. Ramumas – pusė sėkmės.

Kas nutinka su šiukšlėmis? Ar jas reikia vežti atgal?

Dažnai taip. Vokietijoje yra griežti šiukšlių rūšiavimo įstatymai. Negalite tiesiog išmesti įrengimo pakuotės į pirmą pastebimą konteinerį, jei ten nėra leidimo. Kartais teks vežti tuščias dėžes atgal arba rasti specialią vietą perdirbimui. Tai daugelis pamiršta, o paskui gauna baudas.

Ar reikia vertintojo pažymos?

Tik jei prekės yra labai brangios ir nėra jų pirkimo dokumentų (pavyzdžiui, senas brangus menas ar unikali įranga). Paprastam biui nereikia. Jei turite sąskaitas, jos yra pakankamai geros vertės įrodymui.

Pinigai, kainos ir neapykantos

Nuo ko priklauso kaina? Galima tikslų skaičių?

Kiekvienu atveju skirtingai. Svarbiausi: distancija, svoris, kiek laiko reikės krauti, ar reikia krovininio lifto, ar yra prieigos problemos. Verslo persikraustymas iš Vokietijos su profesionalais usually yra brangesnis nei rasti „blablacar“ sunkvežimį, bet jums nereikės kelti dėžių lietuje. Kaina svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

Ar mokama už laukimą?

Taip. Jei vairuotojas laukia jūsų valandą, o jūs dar ieškote raktų nuo sandėlio, šis laikas bus įskaičiuotas. Laikas – pinigai, ypač Vakarų Europoje.

Ar galima apmokėti tik atvykus?

Sąžiningai? Neblogai būtų įmokę avansą. Niekas nenori važiuoti 1000 km be garantijos. Įprasta praktika yra 30-50% avansas, liktis – po pristatymo.

Kodėl kai kurių kompanijų kainos žemos kaip ant „Aliexpress“?

Nes joms kažką trūksta. Arba draudimo, arba normalių vairuotojų, arba jie tiesiog paims jūsų krovinį, užsims dar 10 kitų po kelią, ir jūsų daiktai atvyks po savaitės instead of dienos. Žemiau rinkos kainos – tai visada signalas. Nepirkit to.

Ar į kainą įeina pakuotės medžiagos?

Paprastai ne, nebent sutarta kitip. Knygų dėžės, folija, klijų juosta – tai visi papildomi mokesčiai. Reikia aptarti iš anksto, ar jums reikia, kad mes atvežtume viską, ar jūs pats pasirūpinsit.

Kas vyksta, jei padarau žalą turtui?

Tada įsijungia draudimas. Bet jei jūs pats buvote ten ir vadovavote krovimui (t.y. priveršėte vairuotoją daryti tai, ką jam draudžia, arba patys nešėjote), draudimas gali nemokėti. Būkite atsargūs su „gėrio valios“ pagalba.

Ar dera pigiau, jei aš pats prieš tai viską išsiruošiu?

Taip, 100%. Jei jūs viską supaksite į dėžes uždengęs pažymėsite, sutaupysite porą šimtų eurų už darbo rankas. Bet tikrinkite, ar dėžės atlaiko svorį. Nėra nieko keisčiau nei pasilikti išsilydžiusiai dėžės su kompiuteriais grindyse.

Pabaiga, iškraunimas ir galutiniai nukrypimai

Kas vyksta su daiktais, kai jie atvyksta į Lietuvą?

Jei viskas tvarkoje, iškrauname. Bet jei susidaro problemų su prieiga (pvz., kiemas užsnigtas, vartai per siauri), tai tenka išsiveržti. Kartais tenka naudoti manipuliatorių, kas kainuoja papildomai. Žinote, ką? Lietuvoje daugeliu atveju viskas lengviau su technine pusia, nei Vokietijoje, nes mes daugiau „prisitaikom“ o ne „sekom instrukcijas“.

Ar reikia deklaruoti atvykimą Lietuvos muitinei?

Jei tai buvo T1 procesas, taip, reikia uždaryti dokumentą. Jei tai buvo paprastas persikraustymas tarp ES šalių, dažniausiai nereikia, jei nebeinate į trečiąsias šalis. Bet geriau pasidomėkite dabartinėmis situacijomis, nes dėl sankcijų ar kitų dalykų taisyklės keičiasi kaip lyg orai.

Ką daryti su likusia šiukšlių?

Geriau pasirūpinkite konteineriu vietoje. Mūsų vairuotojai nėra šiukšliavežiai, jų mašinos turi būti tuščios grįžtant atgal (kad galėtų paimti naują užsakymą). Niekada neleiskite jiems mesti nieko į mišką.

Ar aš galiu sekti, kiek vairuotojų dar liko?

Klausykite, jei jie neatsiliepia, nepykite. Jie gali būti tiesiog užimti arba neturi ryšio. Bet geri pervežėjai visada praneš apie išvykimą ir apie artėjimą. Nereikia skambinti kas valandą.

O jei aš pamirščiu kažką Vokietijoje?

Tai bėda. Grįžti dėl vieno nešvaraus puodelio neapsimoka. Geriau iš karto suskaičiuokite viską du kartus.

Kaip elgtis su blogu oru?

Jeigu lyja, viskas turi būti uždengta stogo durelių arba užkloti. Jei mašina šaltas, daiktai gali sušalti. Pasirūpinkite, kad paskirties vietoje būtų įmanoma įvežti mašiną arba padengti ją, kol nešate. Neleidžiukite, kad jūsų serveriai stovėtų po lietumi.

Ar verta rūpintis apsauga?

Jei pervežate labai brangų turtą (pvz., auksą, brangmenas), galbūt. Bet įprastam biurui pakanka normalaus vairuotojo ir užrakintos mašinos. Vokietijoje nusikaltimai prieš sunkvežimius nėra tokie populiarus kaip Pietų Europoje, bet vis tiek būkite budrūs.

Kas nutinka, jei mašina sugenda?

Tuomet mes siunčiame kitą. Tai retkas atvejis, jei dirbate su patikimomis kompanijomis. Turime draudimą ir techninį pagalbą visoje Europoje. Jums nereikės taisyti sunkvežimio ties kelio.

Galima keltis sekmadienį?

Vokietijoje galimybės ribotos. Daugiausia krovimo vietų dirba tik darbo dienomis. Galima susitarti dėl krovinio išvežimo iš jūsų patalpų sekmadienį, jei turit raktus, bet tada reikia tikrinti, ar paskirties vietoje Lietuvoje kas nors dirba. Sekmadieniais Lietuvoje daug kas veikia, o Vokietijoje – viskas uždaryta.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Nebūtina, bet labai pageria nuotaiką. Vokietiška kava ar duona (pvz., „Brezel“) padarys stebuklą. Jie yra žmonės, ne robotai. (Galiausiai, jei vairuotojas geras, jis pasiduos daugiau pastangų, kad jūsų dėžės būtų tvarkingai sudėliotos).

Pabaigai noriu pasakyti – nebijokite klausti. Geriau užduoti kvailą klausimą nei išleisti tūkstantį eurų klaidų. Verslo persikraustymas iš Vokietijos su profesionalais gali būti sklandus, jei pasitikit su žmonėmis, kurie žino ką daro, o ne su tais, kurie tik pažada auksą kalnus. Sėkmės kelyje ir prašau, nepamirškite patikrinti ar uždėjote rankinius ant automobilio.