Veiksmingos persikraustymo strategijos iš Vokietijos į Lietuvą

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, tai maždaug nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES, ir žiūrėkite, kiek žmonių dabar važiuoja iš Vokietijos atgal. Tiesą sakant, persikraustymas niekada nebūna toks gražus, kaip rodo reklamose, visada kažkas pasimeta, pasidaužo arba pavėluja, bet jeigu žinai tuos mažus niuansus, gyvenimas tampa kur kas lengvesnis. Štai ir kalbėsime apie tas veiksmingas persikraustymo strategijas iš Vokietijos į Lietuvą, ne iš vadovėlių, o iš realių situacijų, kuriomis teko eiti. Svarbiausia – ne panikuoti, viskas išsprendžiama, jeigu žinai, į ką įsirėžti.

Ką daryti prieš pamatant dėžę

Ar tikrai verta viską vežti ar geriau nupirkti naują?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir tiesioginis atsakymas yra – paskaičiuok. Vokietijoje baldai ir buitinė technika gali būti pigesni, o benzinas... na, jis brangesnis. Kartais veiksmingos persikraustymo strategijos iš Vokietijos į Lietuvą reiškia tiesiog išmesti senas sofas ir Lietuvoje nusipirkti naują, nes jo pervežimas kainuos daugiau nei jis vertas. Buvo atvejis, kai klientas norėjo vežti seną, jau supylantį pianiną, kurio nupirkimo kaina buvo 50 eurų, o pervežimas – 400. Logiška? Nemanau.

Kada geriausia pradėti rengtis?

Kuo ankščiau, tuo geriau, idealiai – mėnesį iki, bet žinai, kaip būna – viskas padaryta paskutinę savaitę. Jei turi daikta, pradėk rinkti dėžes bent dviem savaitėms prieš išvykimą, kitaip bus nervų krizė vėl naktį prieš išvykstant. Žmonės visada tikisi, kad dėžės pati susirinks.

Kur gauti dėžių?

Neperkai jų parduotuvėse, tai pinigų švaistymas. Eik į bet kurį prekybos centrą, parduotuvę, klausk padavėjos ar sandėlininko – jiems tiesiog reikia tų dėžių atsikratyti. Aš pats taip visada darau, kai reikia kažką vežti namie.

Ar reikia specialių dėžių indams?

Būtina. Niekada nedėk lėkščių į paprastas dėžes be tarpinės, pirmasis posūkis ties Berlinu viską sukrups. Indų dėžės yra sustiprintos ir turi skyrielių, tai sutaupo daug nervų.

Kaip pažymėti dėžes?

Nerašyk „virtuvė“ ant visų, rašyk, kas viduje, pvz., „indai“ arba „keptuvės“. Vėliau, kai reikės rasti puodų vandens virimui, nedėsi visų dėžių vienoje krūvoje ir neieškosi pusę dienos. Tikrai, pasidaryk foto sąrašą turinio, padės.

Ką daryti su drabužiais?

Nereikia jų dėti į dėžes, jeigu gali. Juos galima tiesiog uždėti ant specialių stovų arba į didžiules maišus, taip sutaupsi vietos ir laiko. Nors kai kurioms klientėms tai patinka mažiau, bet praktiškumui – tai topas.

Ar reikia inventoriumi (inventoriaus) sąrašo?

Nebūtina, jei veži nereikšmingus daiktus, bet jei turi brangų elektronikos ar vaizdo aparatūros – geriausia parašyti. Kilo problema vieną kartą, kai teismo teisintojas pareikalavo įrodymų, kad televizorius buvo Vokietijoje, todėl sąrašas gali išgelbėti.

Kainos ir sutartys

Kaip susiformuoja kaina?

Paprastai tai kubometrai arba kelionės kaina. Taip pat svarbu, ar reikia kelti daiktus į trečią aukštą be lifto – tada kyla kaina. Nežinau, kodėl žmonės visada stebisi, kad reikia mokėti už sunkų darbą.

Ar kaina galutinė?

Visada klausk ar yra „priedų“, tokių kaip keltuvai, užklojimai arba degalai. Kartais įmonės rašo mažą kainą, o paskui priberia mokesčių už kiekvieną laiptą. (Kadangi dažnai tenka vežti sunkius daiktus, tai tikrai užklausiai būtent apie tai).

Ar galima sutaupyti pasirinkus datas?

Taip, jei gali važiuoti savaitę arba vidurnaktį, gali gauti nuolaidą, vairuotojai tuomet neužimti. Bet ar verta taip gyventi? Sunkus klausimas. Turėjau klientą, kuris norėjo važiuoti sekmadienį, nes pigiau, bet paskui suprato, kad niekas nedirba.

Ką daryti, jei kaina per didelė?

Neribok. Gauk keletą pasiūlymų, palygink. Bet nenaudok tik pigiausių – ten dažnai būna pagunda. Vieniems pavyko taip sutaupyti, kad vėliau meta išvežti daiktus iš miško, kur juos įmetė vairuotojas.

Ar apima draudimas?

Dauguma įmonių turi standartinį draudimą, bet jis dažnai dengia labai mažą sumą. Patikrink, ar nereikia papildomo draudimo brangioms daiktuose. Žinoma, tai kainuos, bet geriau sausu.

Ar atsiskaityti grynais?

Dabar daugiausia bankiniais pavedimais, bet grynais vis dar priima. Geriau pavedimu, yra įrodymas. Vienas klientas mokėjo grynais, vairuotojas pasakė, kad pametė, ir teko ieškoti policijos.

Kelionės eiga ir dokumentai

Ar reikia dalyvauti pakrovime?

Galima ne, bet geriau būti. Vokietijos policija gali sustabdyti ir klausti, kieno daiktai, ir jei tavęs nėra – gali būti problemų. Be to, tada pamatysi, kaip jie gabeną tavo turtą.

Ką daryti su vairuotoju?

Duok jam kavos arba vandens. Tai paprasta, bet vairuotojas, kuriam gerai, gabeną daiktus geriau. Esu matęs, kaip vairuotojai pyksta dėl blogų klientų ir važiuoja rūkstant.

Ar sustojama po kelią?

Priklauso. Jei tuose reikia įvežti kažką papildomo, galima. Bet jei ne, vairuotojas tiesiai važiuoja į vietą. Taip, mes dažnai sustojame pailsėti, bet tai ne tavo reikalas.

Kiek laiko trunka kelionė?

Paprastai 1-2 dienos, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje esi ir kur Lietuvoje važiuoji. Iš Miuncheno į Vilnių ilgiau nei iš Berlyno į Klaipėdą. Kartais stabdo eismas ties Lenkija, ten visada kokios problemos.

Ar reikia deklaracijai muitinėje?

Nebenaudojama muitinės kontrolės tarp ES šalių, bet jei turi daug alkoholio ar tabako – gali sustabdyti. Deja, dažnai žmonės bando pervežti per daug vyno ir turi bėdų.

Kas nutinka, jei sugenda sunkvežimis?

Tai reali situacija, yra buvę. Mes tada iškviečiame kitą automobilį, bet tai gali pavėluoti. Geriau turėti šiltus rūbus, jei lauki lauke. Vieną kartą technika užsidegė ties A8 autobanu.

Ar reikia būti konkrečiame adrese iš karto?

Geriau būti. Jei tavęs nėra, reikia laukti, o vairuotojo laikas yra pinigai. Nebent sutarti su artimu žmogumi, kuris priims siuntą.

Problemos ir iššūkiai

Kas daryti, jei kažkas pasidaužia?

Skubiai užsirašyk pažeidimus vairuotojo buhalteriniame dokumente CMR. Jei neparašysi, vėliau niekas nepatikės, kad nebuvo sužalota prieš tai. (Čia svarbu – nedėk parašo, jei nesi tikras).

Ar atveža ir surenka baldus?

Papildomai mokant – taip. Jei sutartyje nėra parašyta, gali tiesiog išmesti dėžę ant grindų ir išvykti. Būna čiačiažodžių, kurie pasakojo, kad surinks, bet paskuj ne.

Kaip elgtis su nešvariais daiktais?

Nereikia siųsti purvinų kilimų ar batų be maišų. Vairuotojai gali atmesti tokį krovinį, arba papildomai užpildys. Vieną kartą teko plauti sunkvežimį po to, kai kažkas padėjo riebius ratus be dangčio.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet žiema jei – gali užšalti. Vairuotojas neįjungs šildymės tik dėl tavo gėlių, jei tai ne šilumnešis. Geriau pasirūpinti savimi ir uždengti juos.

Ką daryti su vaistais?

Vežk su savimi rankiniame bagaže. Sunkvežimyje gali būti šalta arba karšta, o vaistai reikalauja specialių sąlygų. Be to, jei reikės skubiai – nebeisi iškasinėti dėžių.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui?

Geriau nepalikti pinigų ar brangių papuošalų dėžėse. Nors dauguma įmonių pasitiki savo vairuotojais, bet vabalių pasaulyje viskas įmanoma. Buvo atvejų, kai dingdavo smulkmenos.

Jei vairuotojas nemoka lietuviškai?

Dauguma kalba rusiškai arba angliškai. Susitark iš anksto. Nėra nieko keisto, kad vairuotojas yra ukrainietis ar baltarusis, tai normalu šioje srityje tiesiog.

Ar turiu padėti nešti?

Jeigu nori greičiau – taip. Bet jei moki už pilną paslaugą, gali tik stovėti ir rodyti pirštu. Kai kurie klientai mėgsta „padėti“, bet tik trukdo.

Atvykimas ir iškrovimas

Kur reikia statyti dėžes?

Ten, kur paprasčiau bus išnešti. Ne užblokuok koridoriaus, kitaip vairuotojas degins akis. Žmonės dažnai pamiršta, kad sunkvežimis reikalauja vietos.

Kas daryti su šiukšlėmis?

Nešik šiukšles atgal į Vokietiją. Išmesk čia, Lietuvoje. Kartais žmonės susirenka visus pakuočius ir sako „nešiuk ir tai“, bet tai ne įmonės problema.

Ar reikia patikrinti būklę iš karto?

Būtinai. Kol vairuotojas nebuvo išvažiavęs, viską patikrink. Vėliau jis sakys, kad tai tu pats susilaužė vėliau.

Ką daryti, jei trūksta vietos?

Tai tavo problema, ne mūsų. Susitark su kaimynais arba rask vietą garaže. Mes negalime statyti dėžių gatvėje, jei tai draudžia vietos taisyklės.

Ar padeda susitvarkyti?

Mums to nebūtina, bet už papildomą mokestį gali padėti ir sudėlioti ant lentynų. Tikrai patogu, ypač seniems žmonėms.

Kada reikia apmokėti likutį?

Paprastai gavus daiktus. Jei reikalauja mokėti iš anksto – būk atsarges. Gali taip būti, kad ateis su tuščiu sunkvežimių ir sakyti, kad kažką padarė.

Ar galiu paskambinti vairuotojui kelyje?

Gali, bet geriau nepertraukinėti, jei jis vairuoja. Yra pavojingi ruožai, ypač Lenkijoje, kur vairavimo stilius... na, turi matęs. Geriau laukti pranešimo.

Po viso to

Ar verta kreiptis į firmą ar daryti pats?

Jei turi mažai daiktų – daryk pats. Jei namus – tikrai kreipkitės. Savo nervai brangiau už 500 eurų.

Kokias firmas rinktis?

Ieškoki tų, kurie turi svetaines su realiais atsiliepimais, ne tie "pirmas puslapis" rezultatai, kurie nusipirko reklamą. Klausk draugų.

Ką daryti su likusiomis dėžėmis?

Išmesk arba duok kaimynams. Jos tau daugiau nebereikės, nebent planuoji vėl kraustytis po metų (kas, tiesą sakant, nutinka dažnai).

Visos šios veiksmingos persikraustymo strategijos iš Vokietijos į Lietuvą padės išvengti didelių nemažų rūpesčių, svarbiausia – nebijok klausti ir derėtis. Sėkmės naujame vietoje ir tikiuosi, tavo sofas atvyks sveikas.