Veiksmingas operatyvumas perkraustymo procesuose į Vokietiją: kas užgriuvo ant galvos?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, turiu pripažinti, kad dažniausiai žmonės galvoja, jog perkraustymas į Vokietiją – tai tik įkelti dėžes ir važiuoti. Realybėje, norint pasiekti tikrą veiksmingą operatyvumą perkraustymo procesuose į Vokietiją, reikia nuolatos stebėti šimtus smulkių detalių, kurios gali viską sugriauti. Vokiškas pareigingumas mums, lietuviams, kartais sukelia šiokį tokią nuostabą, ypač kai kalba eina apie kvitą ar kvadratinius metrus. Po dešimtmetų darbo matau, kad didžiausia problema nėra patalpų dydis, o komunikacijos trūkumas ir viltis, kad „kažkaip nutysis“. Štai ir galvosūkiai – kaip sujungti mūsų „padarysim“ mentalitetą su vokišku „punktlichkeit“.

Dokumentų chaosas ir planavimas (o kaip be to?)

Kiek laiko iš tikrųjų reikia suplanuoti viską?

Niekada nepasakysi tiksliai, bet standartiškai geriau tai daryti ne vėliau kaip prieš savaitę-dvi, jei norite, kad veiksmingas operatyvumas perkraustymo procesuose į Vokietiją būtų išlaikytas. Vakar vienas klientas skambino ir tardėsi, ar galime rytą jau važiuoti, nes dokumentus jis gavo tik vakar. Žinote, techniškai galime, bet tada kainos šoka į dangų. Pavojinga žaisti su laiku, ypač kai reikia gauti specialius leidimus arba užsibrėžti konkretų laiką iškrovai Miunchene ar Berlyne. Geriau susitikti ir suderinti ankščiau, nei vėliau spėlioti, kodėl vairuotojas laukia po keturias valandas.

Ar tikrai reikia to viso CMR inventoriumi?

Atrodo, kad ne, bet pasirodo, kad labai netgi reikia. Vokiškos muitinės pareigūnai mėgga turėti tvarkingą sąrašą, kas keliauja per sieną. Praeityje buvau atvejų, kai dėl trūkstamo „sofos“ aprašymo turėjome praleisti papildomą valandą pasienio punkte. Kad procesas būtų efektyvus, reikia suvesti viską, net mažiausius dalykus. Taip, tai boring, bet tai užtikrina, kad veiksmingas operatyvumas perkraustymo procesuose į Vokietiją nebus sulėtintas dėl biurokratinių smulkmenų.

Kas daryti, jei nežinau tikslaus iškrovos adreso Vokietijoje?

Tai klasika. Žmonės sako „važiuojam į Hamburgą“, o ten yra dešimtys mikrorajonų, kur sunku užvažiuoti sunkvežimiui. Jei neteisingai nurodote adresą, vairuotojas gali tiesiog neišsiversti mieste, o tai kainuos brangiai praleistu laiku. Patariu iš anksto pasidūžioti žemėlapyje ir surasti artimiausią vietą stovėjimui. Mums svarbu žinoti ne tik miestą, bet ir ar ten yra „Umkfahrtsgebot“ (prievartinis apvažiavimas), kad netyčia nevažiuotume į centrinę zoną.

Ar galima keliauti be tarpininko?

Žinoma, galima, jei norite praradi nervus prie paties pasienio. Tarpininkai (tikri, ne tie, kas tik gauna pinigus) užtikrina, kad veiksmingas operatyvumas perkraustymo procesuose į Vokietiją nešoktų ant geležinkelio bėgių. Jie žino tas visas niuansas apie tarifu kodus ir draudimus. Vieną kartą bandėme važiuoti be jų su pilna mašina dėl statybinių medžiagų ir... ne, daugiau taip nedarysiu. Geriau sumokėti už ramybę.

Kas šiandėl svarbiausia sutartyje?

Pasidarykite galvą, niekas nėra svarbiau nei tai, kas parašyta mažu šriftu, ypač dėl atsakomybės. Būna, kad klientai manyje, kad viskas įeina į kainą, o ten tiesiog parašyta „transportavimas“ be įkrovos. Dėl to vėliau būna didelių nesusipratimų. Svarbu tiksliai išsiaiškinti, kas įeina į paslaugų paketą, kad nereikėtų papildomai mokėti už „neplanuotą kėlimą rankomis“.

Daiktai, baldai ir tai, kas mums trukdo

Ar jūs patys surinksite mano baldus?

Žinoma, turime savo komandą, bet... tarkime tiesiai – kai kurios lietuviškos sienos per plonos, o vokiški laiptai per siauri. Mes surinksime viską, ką įmanoma, bet jei jūsų spinta yra pastatyta prieš 20 metų ir priklijuota prie sienos, tai gali užtrukti. Bet viskas priklauso nuo to, kiek laiko turime. Kartais atrodo paprasta, o paskui paaiškėja, jog reikia išmontuoti lubas.

Kas su pianinu? Ar juos pervežate?

O, šitie klausimai visada juokingi. Taip, pervežame, bet ne kaip bulvių maišą. Pianinas reikalauja specialios technikos, o ne tik „gerų vairuotojų“. Vieni mūsų klientų iš Frankfurto norėjo taupyti ir siūlė įvežti Fortepijoną su paprasta furgonu. Sako, „kas bus, tas bus“. Na, laimei, nepalikom jų taip patariantys. Operatyvumas čia nebeveikia, čia reikia tikslumo.

Ką daryti su dėžėmis – kur gauti?

Galiu duoti patarimą: nenaudokite mažmeninės prekybos parduotuvės dėžių, jos tiesiog suyra po pusės valandos. Mes galime parodyti, kur pirkti tvirtas, arba kartais net pasiūlume savų (jei liko po ankstesnių važiavimų). Geras pakavimas – tai 50 proc. sėkmės. Kas labiausiai erzina, tai kai atvykstame, o klientas viskas surinkęs į plastikinius maišus... na, su tokiu daiktu nebus jokio efektyvumo.

Ar įsivaizduojate, kas vyksta, kai klientas nieko nepakoja?

Tai košmaras. Vieną kartą važiavome į Štutgartą, o ten vyras tiesiog metė visus indus į didelę dėžę be popieriaus. Atėjome į vietą – visas stiklas sudaužytas. Tuomet tas veiksmingas operatyvumas perkraustymo procesuose į Vokietiją dingsta iš karto, nes pradedame ieškoti kaltės. Jei norite, kad viskas nuvyktų greitai, pakite kokybiškai.

Kodėl negalima sėstis į sunkvežimį su vairuotoju?

Draudžiama. Ne todėl, kad mes pikti, o todėl, kad yra įstatymų, o juos Vokietijoje laikomosi griežčiau nei čia. (Beje, turiu omenyje keleivinius pervežimus be licencijos). Nors kartais buvau atvejų, kai teko imti su savimi, nes kitaip nebuvo kaip paimti rakto iš notaro, bet tai išimtys. Geriau susitarti dėl susitikimo vietoje.

Kaip elgtis su brangiais daiktais?

Jei turite brangią meno kolekciją ar auksinius papuošalus, geriau juos vežti sau automobiliu. Mes draudžiam krovinius, bet ne viskas turi būti kraunama į furgoną vienam. Kartą buvo situacija, kad klientas sumetė visus pinigus į vieną dėžę ir užmiršo ją pažymėti. Vairuotojas net nežinojo, kad veža „turtą“. Tikslumo reikia ir čia.

Kelias ir muitinė (ar Vokietija tikrai tokia griežta?)

Ar dažnai sustoja muitinė?

Statistiškai retai, jei viskas tvarkinga, bet kai sustoja – tai čia ilgos diskusijos. Vokietijos pareigūnai mėgsta tikslumą. Jei Jūsų dokumentuose parašyta „baldai“, o otkryjame dviratį, tai tuomet prasideda klausimai. Siekiant išlaikyti veiksmingą operatyvumą perkraustymo procesuose į Vokietiją, reikia, deklaracija būtų 100 proc. tikra. Niekada nežinai, kurioje praeities vietoje laukia tikrinimas.

Ar galima pervežti maistą ir alkoholį?

Dėl maisto – tai ypač jautru. Ne visus produktus leidžiama vežti (mėsą, pieno produktus). Alkoholį galima, bet tam yra ribojimai – ne prekybai, o asmeniniam naudojimui. Kartą vyresnio amžiaus pora bandė įvežti dešimt butelių svaiginamojo gėrimo „dovanoms senukams“. Parašykime taip – to neprireikė mums aiškinti. Žinoma, keletas butelių vyno nieko neblogai, bet nesiduokite į ekstremalus.

Kas nutinka, jei sulūžta mašina?

Tai baisiausia baisiausių. Paskutinį kartą nutiko prieš dvejus metus ant A9 autobano. Užgeso variklis, pilna mašina sovų. Tekėjo skubiai ieškoti pagalbos ir perkelinėti daiktus į kitą furgoną. Tai labai pabrangina procesą ir prarandame tą operatyvumą, kurį taip stipriai reklamuojame. Bet tokios yra darbo rizikos, juokinga, kad dažniausiai tai nutinka tada, kai skubiausia.

Kiek laiko užtrunka patys važiavimai?

Iš Vilniaus iki Berlyno galima nuvažiuoti per 12-14 valandų, jei nera didelių spūsčių. Bet tada reikia poilsio vairuotojui. Taigi realiai tai visada diena-dvi. Negalima manyti, kad iš ryto išvykstame ir vakare jau įkeliame daiktus. Vokietijoje dar reikia laikytis poilsio režimų, juokinga, bet ten foto radarai fiksuoja viską.

Ar reikia mokėti už užstatą kelio atkarpoms?

Kai kuriais atvejais taip, ypač jei važiuojame mūsų, o ne kliento mašina. Vokietijos keliai mokesčiai nėra dideli, bet jie yra. Bet štai už miesto zonų įvažiavimą (pvz., „Umweltplakette“) reikia pasirūpinti iš anksto. Be to lipdukos vairuotojas tiesiog neįvažiuos į Berlyno centrą. Dar gerai, kad dabar dauguma dalykų galima užsisakyti internetu, anksčiau reikėdavo važiuoti į degalinę.

Ką daryti, jei prarandame daiktą kelyje?

Tai situacija, kai pradedi ieškoti dievo. Pavyzdžiui, vieną kartą atsiskyrė dėžė su vaikų žaislais pakrovimo metu. Jos nebuvo inventoriumi (mano klaida), tad teko sukti galvą, kur ji galėjo nukristi. Laimė, rado šalia degalinės, kas ją pasiėmė pas save laukti. Vis dėlto, be sistemos ir sąrašų, rasti kažką tarp tūkstančio dėžių beveik neįmanoma.

Vokietijos specifika – kas čia ypatinga?

Ar tikrai tiek griežti su iškrovos vietomis?

Taip, ypač didžiuosiuose miestuose. Jei nenurodote tinkamos vietos (pvz., „Ladezone“), greitai sulauksiate policijos ar net gatvės slaugytojų. Vokietijos gyventojai labai mėgsta skųsti dėl padėtų mašinų. Siekiant išvengti baudų, veiksmingas operatyvumas perkraustymo procesuose į Vokietiją reikalauja iš anksto gauti leidimą stovėjimui („Verkehrszeichen“). Nerašau, kad būtų baisu, bet papildomų rūpesčių tikrai užtenka.

O kas su liftais? Ar jie visada veikia?

Juokinga, bet dažniausiai ne. Vokiški namai seni, o kartais net naujuose butuose liftas būna per mažas, jei nors viena koja užkliūna, neveikia. Vieną kartą teko nešti sofos per 4 aukštus, nes gyventojai užmiršo įjungti liftą (na, arba jis buvo gedęs). Reikia visada tikrinti iš anksto, ar puse baldų tiesiog nepraeis pro lifto duris.

Kodėl taip brangu mokėti už darbo rankas Vokietijoje?

Vietiniai meistrai uždirba daug, ir jie ne taip greitai dirba kaip mūsiškiai. Todėl dažnai geriau pasiimti savo komandą iš Lietuvos, kuri sugeba padaryti tą patį dvigubai greičiau, už tris kartus mažesnę kainą. Žinoma, tai ne visada įmanoma dėl vizų, bet kai įmanoma – būna gerai. (Čia turiu omenyje, kad kai kurie klientai mano, jog vokiečiai dirba geriau... o iš tikrųjų jie tiesiog brangesni).

Kas darbo dienomis, o kas savaitgaliais?

Vokietijoje labai griežtai laikomasi poilsio dienų. Iškrovos darbai sekmadienį ar šventę gali kainuoti dvigubai ar trigubai. Ir ne tik mums – jei reikės išsinuomauti keltą ar įrenginį, tai niekas neveiks. Todėl visada stengiames planuoti atvykimą darbo dienom. Nors kartais, kai klientas verčia, tenka „šokti“ virš galvos.

Ar reikia išvežti šiukšles iš Lietuvos ar palikti čia?

Geriau išvežti čia. Vokietijoje šiukšlių išvežimo sistema labai sudėtinga – reikia specialių maišų, rūšiavimo ir dažnai reikia mokėti už kiekvieną išmetą maišą (pvz., Berlyne). Mūsų vairuotojams kartais būna sunku suprasti, ką kur dėti. Todėl geriau atsikratyti nereikalingų daiktų iš anksto čia, Lietuvoje, o ne verčiais mokėti už „Schwarze Tonne“ ten.

Ar reikia būti susitikimo vietoje fiziniškai?

Labai pageidautina. Yra buvę atvejų, kai klientas siuntė savo draugą ar artimąjį, o tas nežinojo, kur yra objektas, arba neturėjo raktų. Tada mes stovime ir laukiam, o laikas bėga. Jei norite, kad įvykdytas būtų veiksmingas operatyvumas perkraustymo procesuose į Vokietiją, būkite ten pats arba užtikrinkite, kad asmuo, kuris atiduoda raktus, žino kas ir kaip.

Pinigai, problemos ir realybė

Kodėl kaina pasikeičia tarp pasiūlymo ir galutinės sumos?

Nes dažnai pasiūlyme yra įvertintas „apytikslis“ kiekis daiktų. O realybėje, kai atvykstate į butą, pasirodo, kad dar yra rūsys ar garažas, pilnas daiktų. Negalima už tai kaltinti vairuotojų, jie tiesiog daro savo darbą. Kaina priklauso nuo darbo valandų, o jei daiktų padaugėja 30 proc., tai ir kaina augs. Tai natūralu.

Ar draudimas apima viską?

Draudžiame pagal CMR konvenciją, bet tai yra apribota suma (dažniausiai 8,33 SDR/kg). Jei vežate brangią elekttroniką ar meno kūrinius, reikia specialios apžiūros. Dauguma klientų supranta tai tik tada, kai kažkas užsilaiko. Geriau papildomai apsidrausti „All risk“, nei vėliau gailėtis.

Kas nutinka, jei vairuotojas pasiklysta?

GPS dirba gerai, bet Vokietijoje daug statybų ir naujų kelių. Kartais reikia sustoti ir klausti vietinių, kas ne visada lengva, jei nemoki kalbėti vokiškai. Mes stengiamės turėti vairuotojus, kurie bent šiek tiek moka angliškai ar vokiškai, bet vis tiek pasitaiko nukrypimų. Tai laiko nuostoliai, kurie kartais tenka padengti klientui, jei mes pavėlavome be priežasties.

Ką daryti, jei bute Vokietijoje neleidžia triukšmuoti?

Vokietijai daug kur yra griežti „Ruhezeit“ (ramybės laikas) tarp 13:00 ir 15:00 bei po 20:00 valandos. Jei atvykstate šiuo laiku triukšmingu sunkvežimiu, kaimynai gali iškviesti policiją. Turime planuoti atvykimą taip, kad spūstis būtų leidžiamu laiku. Tai dar vienas dalykas, kurį reikia žinoti norint užtikrinti veiksmingą operatyvumą perkraustymo procesuose į Vokietiją, nes baudos už triukšmą yra drąsius.

Ar galima sumokėti kortele Vokietijoje už paslaugas?

Daugiausia mums reikia grynųjų pinigų vairuotojams (dienpinigiai, maistas), o už darbus galite apmokėti kortelije sąskaitą. Bet reikia susitarti iš anksto. Kartais vairuotojai atsisako priimti kortelį vietoje dėl techninių priežasčių ar paprastai nenori būti įtraukti į apmokestinimą. Geriau padengti visas išlaidas iš anksto.

Kaip elgtis, jei butas nėra išvalytas prieš atvykstant?

Čia jau kliento reikalas, bet kartą teko mums patysems išvalyti grindžias, kad nešdami sofas nepraslystume ant purvo. Nėra malonu. Už tokias paslaugas papildomai neimame, bet tai suvėlina visą procesą. Vokietijos meistrai, kurie montuos virtuves ar kitus dalykus p po mūsų, gali tiesiog atsisakyti dirbti purvioje vietoje.

Išvada

Galiausiai, nors visi kalba apie technologijas ir sistemas, sėkmė tiesiog priklauso nuo žmonių ir jų patirties. Žinau, kad skamba kaip banalumas, bet 20 metų darbo šioje srityje mane mokė vienas – nebeliekite „užrakinti įspėjimų“. Jei norite, kad veiksmingas operatyvumas perkraustymo procesuose į Vokietiją būtų ne tik frazė iš brošiūros, o realumas, kalbėkite atvirai, planuokite su užsibrėžtu atsargumu ir nežiūrėkite tik į kainą. Kartas nuo karto prireiks šiek tiek kantrybės ir humoro, nes vokiečių kelių taisyklės ar giedrasis oras gali sugriauti net geriausius planus, tačiau su tikrais ekspertais visada įveiksime net ir didžiausią chaose.