Veiksmai persikraustymo planavimui į ir iš Vokietijos

Įvadas

Veiksmai persikraustymo planavimui į ir iš Vokietijos nėra tik „surinkti daiktus ir važiuoti“. Per 20 metų tarptautinių pervežimų mačiau, kaip geri žmonės susimokė už mikroautobusą per vėlai, pamiršo inventorinių sąrašų, nepaliko vietos lifto rezervacijai Berlyne ar Miunchene. Kartais viskas baigiasi gerai, kartais – ne. Šitas tekstas parašytas paprastai, be gražaus marketingo, kad žinotumėte, kas realiai vyksta prieš kraustymą, kelionės metu ir iškraunant.

DUK

Pirmieji veiksmai persikraustymo planavimui į ir iš Vokietijos

Prieš pradedant kalbėti apie kainas, reikia susidėlioti faktus: kur kraustotės, kiek turite daiktų, ar tai butas, namas, biuras, ar tik keli baldai. Daug klientų sako „turim mažai“, o atvažiavus paaiškėja, kad mažai – tai 18 kubų, 40 dėžių, dviračiai, lentynos ir dar sena spinta. Geri veiksmai persikraustymo planavimui į ir iš Vokietijos prasideda nuo sąžiningo įvertinimo, ne nuo gražaus pažado.

Kokie veiksmai persikraustymo planavimui į ir iš Vokietijos pradeda viską?

Viskas prasideda ne nuo mašinos, o nuo sąrašo. Užsirašykite baldus, dėžes, buitinę techniką, drabužius, dokumentus, daiktus vaikams, jei jų yra. Po to reikia žinoti adresus, aukštus, liftus, parkavimo vietas, ar Vokietijoje bus laiptinė siaura. Aš visada sakau: geriau per daug informacijos nei po to aiškintis, kodėl krovinys netelpa.

Ar verta kraustytis į Vokietiją vieną kartą, ar geriau dviem reisais?

Vienas reisas atrodo pigiau, bet ne visada taip būna. Jei turite 25–35 kubinius metrus daiktų, reikia didesnio furgono arba dviejų reisų. Jei važiuojate iš Vilniaus į Hamburgą, o po to dar į Frankfurto rajoną, vieną kartą gali būti per daug. Kartais du trumpesni reisai išeina ramiau, nors sąskaitoje atrodo kitaip.

Kiek laiko prieš persikraustymą reikia pradėti planuoti?

Normaliai – bent prieš 3–4 savaites. Jei kraustotės vasarą, iš Frankfurto, Miuncheno ar Štutgarto, geriau prieš 6–8 savaites. Tada dar galima gauti gerą mikroautobusą, sutarti krovėjus, rezervuoti liftą. Vėliau prasideda „o gal rytoj?“, o rytoj dažniausiai niekas nevažiuoja, nebent mokate papildomai.

Ką daryti, jei dar nežinau tikslios persikraustymo datos?

Tada planuojame lanksčiai, bet ne visiškai laisvai. Galima rezervuoti preliminarų langą, tarkime, savaitės viduryje, o datą patvirtinti likus 5–7 dienoms. Blogiausia – nieko nerezervuoti ir manyti, kad visada atsiras laisvas krovininis transportas. Neatsiras, ypač penktadieniais ir mėnesio pabaigoje.

Kaip įvertinti, kiek vietos reikės mikroautobuse?

Paprasčiausias būdas – suskaičiuoti kubus. Vienkambario buto daiktai dažnai būna 8–12 m³, dviejų kambarių – 15–22 m³, namo dalis – 30 m³ ir daugiau. Bet kubai nieko nepasako, jei turite didelę spintą, pianiną ar dviračius. Todėl geriausia nusiųsti nuotraukas ir sąrašą, o ne spėti pagal akį.

Ar galima palikti dalį daiktų sandėlyje?

Galima, ir dažnai tai protinga. Jei dar nežinote, kur gyvensite Vokietijoje, arba Lietuvoje laukia remontas, trumpalaikis sandėliavimas gelbsti. Tik nereikia ten kišti drėgnų daiktų, senų čiužinių ar dėžių be etikečių. Po trijų savaičių visi pamiršta, kur padėjo „tas vieną dėžę“.

Inventorius, pakavimas, baldai ir buitis

Pakavimas atrodo paprastas, kol nepradedi. Indai daužosi, stalčiai išvažinėja, spintos durys atsiveria, o kavos aparatas visada užima daugiau vietos, nei atrodo. Pervežant į Vokietiją ar atgal į Lietuvą, pakavimas nėra grožis – tai apsauga. Dėžės turi būti tvirtos, etiketės aiškios, trapūs daiktai atskirti nuo sunkių.

Kodėl inventorinis sąrašas toks svarbus?

Inventorinis sąrašas yra ne biurokratija, o apsauga. Jei dingsta dėžė, reikia žinoti, kas joje buvo. Jei draudimas klausia, kodėl prašote kompensacijos, negalima atsakyti „na, ten buvo svarbių daiktų“. Sąraše rašykite paprastai: 12 dėžių virtuvė, 4 dėžės knygos, sofos dalys. Tai užtrunka, bet po to mažiau nervų.

Ar reikia pirkti profesionalias dėžes?

Ne visada. Profesionalios dėžės geresnės, bet brangesnės. Galima naudoti tvirtas dėžes iš parduotuvių, tik be drėgmės ir be kvapų. Svarbu, kad jos būtų vienodo dydio, tada lengviau krauti. Mažos sunkios, didelės lengvesnės. Jei į vieną didelę dėžę sukrausite knygas, ją pakels tik trys žmonės ir vienas keiks žemą lubą.

Kaip saugiai supakuoti baldus?

Baldus reikia išardyti, kai įmanoma. Varžtus dėkite į maišelius, priklijuokite prie baldo arba įrašykite į sąrašą. Kampai apsaugomi kampuočiais, paviršiai – plėvele, stiklai – kartonu ir minkšta medžiaga. Vokietijoje liftai kartais labai siauri, todėl spinta, kuri atrodo normali, gali tapti galvos skausmu.

Ką daryti su drabužiais, patalyne ir tekstilėmis?

Drabužius geriausia dėti į dėžes arba vakuumines maišas, bet ne per sunkiai. Tekstilės daug vietos neužima, jei gerai suspaustos, tačiau šlapias ar ne visai išdžiovintas reikalus krauti negalima. Pelėsis per kelionę atsiranda greitai, o kvapas po to neišsikrauna. Patikrinkite kišenes – bilietas į Berlyną kišenėje nėra romantiška, kai skalbimo mašina jau iškrauta.

Ar verta vežti senus baldus iš Lietuvos į Vokietiją?

Kartais verta, kartais ne. Jei baldas emocinis, kokybiškas arba brangiai pirktas – taip. Jei tai sunki, pigi plokštinė spinta, kurią Vokietijoje galima nusipirkti už 150–250 eurų, reikėtų paskaičiuoti transporto kainą. Kartais klientas moka daugiau už pervežimą nei už patį baldą. Nepatogu, bet taip būna.

Kaip pažymėti dėžes, kad vėliau nesipainiotų?

Rašykite dideliais žymekliais: kambarys, turinys, trapu ar ne. Pvz., „Virtuvė – indai – trapu“, „Vonios – chemija – neapversti“. Etiketė iš šono ir iš viršaus yra geriau nei viena maža lipduko juostelė. Po iškrovimo visi būna pavargę, todėl smulkūs užrašai greitai tampa neįskaitomi.

Maršrutai, mikroautobusai, daliniai kroviniai

Kelias į Vokietiją dažniausiai eina per Lenkiją, o ten visko būna. Remontai, kamščiai ties Poznanė, Vroclavu, eismas prie Berlyno, naktinės stotelės. Dalinis krovinys gali būti pigesnis, bet jis reikalauja laiko, nes reikia surinkti ir kitus krovinius. Mikroautobusas greitesnis, bet brangesnis.

Kuris maršrutas į Vokietiją dažniausiai būna geriausias?

Dažniausiai – per Lenkiją: Vilnius/Kaunas – Varšuva – Poznanė – Vroclavas – Berlynas arba toliau. Jei važiuojate į pietus, gali būti patogiau per Čekiją, bet ne visada. Nežinau 100%, kuris maršrutas bus geriausias konkrečią dieną, nes eismas keičiasi. Todėl paliekama laiko rezervė.

Ar dalinis krovinys tinka persikraustymui?

Tinka, jei turite ne visą butą, o dalį daiktų: kelias dėžes, baldą, techniką, dviračius. Jei kraustotės visa šeima, dalinis krovinys gali būti per lėtas ir per rizikingas. Daiktai keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais, todėl reikia tvirto pakavimo. Pigiau – taip, bet ne visada patogiau.

Kuo skiriasi mikroautobusas nuo krovininio furgono?

Mikroautobusas dažniausiai būna 8–14 m³, patogus mažam butui ar keliems baldams. Furgonas gali turėti 18–35 m³ ir daugiau. Svarbu ne tik tūris, bet ir krovinio skyriaus ilgis, aukštis, užkrovimo aukštis. Kartais daiktų telpa pagal kubus, bet fiziškai nepastumi į vidų.

Kodėl svarbu žinoti, ar yra liftas?

Liftas lemia laiką, kainą ir nervus. Be lifto 4–5 aukšte krovėjai dirba lėčiau, o baldai greičiau apdaužomi. Vokietijoje daug kur reikia rezervuoti liftą iš anksto, ypač naujuose namuose. Jei to nepadarote, kaimynai gali pykti, o namo administracija – sustabdyti darbą.

Ar galima vežti augalus, chemiją ar alkoholį?

Augalus galima ne visada, reikia tikrinti taisykles, ypač jei tai didesnis kiekis. Chemiją geriau vežti sandariai, atskirai nuo maisto ir drabužių. Alkoholį galima, bet saikingai ir deklaruotai, jei kiekiai dideli. Aš ne kartą mačiau, kaip sulūžęs butelis sugadino visą dėžę su rankšluosčiais.

Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją?

Jei važiuojate pilnu mikroautobusu tiesiai, dažniausiai 1–2 dienos, priklausomai nuo miesto. Į Berlyną greičiau, į Miuncheną ar Štutgartą ilgiau. Daliniam kroviniui reikia 3–7 dienų, nes daromas surinkimas ir pristatymas. Žiemą pridėkite laiko oro sąlygoms.

Dokumentai, muitinė, draudimas, CMR

ES viduje muitinės paprastai nėra kaip seniau, bet dokumentai vis tiek reikalingi. Reikia žinoti, kas vežama, kieno daiktai, iš kur į kur. Draudimas nėra stebuklinga lazdelė – jei daiktas blogai supakuotas, klausimų bus daugiau. CMR arba važtaraštis dažnai naudojamas tarptautiniam kroviniui.

Kokių dokumentų reikia persikraustant į Vokietiją?

Dažniausiai reikia asmens dokumentų, adreso, kontaktų, sąrašo, kartais nuomos sutarties arba registracijos patvirtinimo. Jei vežate naujus daiktus didesnei prekybai, jau prasideda kitos taisyklės. Asmeniniam kraustymuisi viskas paprasčiau, bet sąrašas vis tiek gelbsti. Be popieriaus viskas gražu tik iki pirmos problemos.

Ar reikia muitinės deklaracijos ES viduje?

Paprastam asmeniniam persikraustymui ES viduje dažniausiai ne. Bet jei vežate daug naujų prekių, komercinį krovinį ar didelį kiekį alkoholio/tabako, situacija keičiasi. Nežinau visų atvejų 100%, todėl tokiu klausimu geriau pasitikslinti su muitine ar logistikos specialistu. Geriau paklausti nei aiškintis kelio viduryje.

Kas yra CMR ir ar jis reikalingas?

CMR yra tarptautinis važtaraštis, dažnai naudojamas krovinių vežimui. Persikraustymo daiktams jis ne visada būtinas kaip klasikinėje krovininėje logistikoje, bet dokumentas, patvirtinantis krovinio priėmimą ir pristatymą, labai pravartus. Jei kas nors dings ar bus apgadinta, turite pagrindą. Popieriai nuobodūs, bet naudingi.

Ar verta pirkti krovinio draudimą?

Verta, jei daiktai turi vertę. Pigus draudimas ramina, bet reikia skaityti sąlygas. Daugelis draudimų nepadengia blogo pakavimo, natūralaus nusidėvėjimo ar pačių klientų klaidų. Jei vežate seną soą, kuri jau buvo įbrėžta, draudimas jos nepavers nauja. Tai nepatogu, bet sąžininga.

Ką daryti, jei iškraunant randamas įbrėžimas?

Pirma – nesipykti iškart, antra – fotografuoti. Reikia nuotraukų iš karto, kol krovinys dar neatidarytas arba kol matyti žala. Tada pranešti vežėjui, įrašyti pastabą dokumentuose, jei įmanoma. Po savaitės sunku įrodyti, kada tas įbrėžimas atsirado. Taip, tai nemalonu, bet taip reikia.

Ar galima derėtis dėl draudimo sumos?

Galima, bet draudimo suma turi būti pagrįsta. Jei sakote, kad senos kėdės verta 2000 eurų, reikės tai pagrįsti. Realistiška vertė, nuotraukos, pirkimo čekiai padeda. Draudimas nėra būdas uždirbti, o būdas atstatyti nuostolį. Kartais klientai tai supranta per vėlai.

Įkrovimas, iškrovimas, liftai, parkavimas

Krovimas nėra sporto varžybos, nors kai kurie taip elgiasi. Sunkūs daiktai žemai, trapūs aukščiau, tuščios vietos užpildomos minkštais daiktais. Jei vairuotojas mato, kad krovinys blogai sudėtas, jis sustabdys ir lieps perdaryti. Geriau praleisti 20 minučių sandėlyje nei 300 kilometrų bijoti, ar spinta nejudės.

Kas atsako už teisingą krovinių sudėjimą?

Atsako tie, kurie krauna, bet klientas taip pat turi sakyti, kas trapu. Jei pasakote „čia nieko tokio“, o ten porcelianas, problema jūsų. Profesionalūs krovėjai moka krauti, bet jie nėra burtininkai. Sunkūs daiktai dedami apačioje, trapūs izoliuojami, baldai fiksuojami diržais.

Ar krovėjai išardo baldus?

Dažniausiai taip, jei tai įeina į paslaugą. Bet reikia aiškiai sutarti prieš darbą. Kai kurie klientai mano, kad „kraustymas“ automatiškai reiškia viską: išardymą, pakavimą, surinkimą, šiukšlių išvežimą. Ne visada. Jei norite pilnos paslaugos, taip ir sakykite, kad vėliau nekiltų klausimų.

Ką daryti, jei Vokietijoje negalima sustoti prie namo?

Tada reikia leidimo parkavimui, vadinamo Holderežervacijos panašiu dalyku (ne, ne visada tas pats terminas, priklauso nuo miesto). Be leidimo galite gauti baudą arba kaimynai pasiskųs. Berlyne, Hamburge, Kelne tai labai aktualu. Jei planuojate didelį krovininį automobilį, parkavimą reikia spręsti prieš atvykstant.

Ar galima pačiam padėti krovėjams?

Galima, bet geriau netrukdyti. Jei žinote, kuri dėžė eina miegamajam, pasakykite. Jei bandysite patys nešioti sunkius baldus be technikos, galite susižeisti arba sugadinti daiktą. Krovėjai dirba greitai, nes jie žino ritmą. Jūsų darbas – rodyti, aiškinti ir neužstoti durų.

Kiek žmonių reikia krovimui?

Mažam butui dažnai užtenka dviejų krovėjų ir vieno vairuotojo. Didesniam namui reikia daugiau žmonių arba daugiau laiko. Jei yra pianinas, seifas, didelė vitrina, situacija kita. Tokiais atvejais reikia specialių priemonių. Negalima „kažkaip įkišti“ sunkaus baldo į siaurą laiptinę.

Ką daryti, jei oro sąlygos blogos?

Lietus, sniegas ar stiprus vėjas keičia planą. Reikia turėti plėvelių, kartono, apsauginių dangų. Kai kurie daiktai gali palaukti, kai kurie ne. Jei važiuojate į Vokietiją žiemą, naktinė stotelė gali būti šalta, todėl technika ir dokumentai turi būti apsaugoti. Paprasta, bet svarbu.

Kainos, mokėjimai, paslaugų pasirinkimas

Kaina susideda iš daug dalykų: transporto, darbo valandų, kilometražo, pakavimo, krovėjų, draudimo, laukimo, parkavimo leidimų. Pigiausias pasiūlymas ne visada blogas, bet dažnai kažko trūksta. Kartais trūksta draudimo, kartais normalaus pakavimo, kartais tiesiog sąžiningumo.

Kodėl kaina skiriasi tarp pasiūlymų?

Viena įmonė skaičiuoja tik vairuotoją ir furgoną, kita – krovėjus, dėžes, draudimą, parkavimą, laiką. Todėl pasiūlymai atrodo skirtingi. Reikia klausti, kas įeina į kainą. Jei sakoma „viskas įskaičiuota“, bet niekas nepaaiškina kas, geriau pasitikslinti. Žodis „viskas“ logistikoje retai reiškia viską.

Kokia orientacinė kaina persikraustymui į Vokietiją?

Mažam kroviniui gali būti 300–700 eurų, jei dalinis krovinys. Pilnas mikroautobusas į Vokietiją dažnai 900–1800 eurų, priklausomai nuo miesto ir paslaugų. Didelis namo perkėlimas gali kainuoti 2500 eurų ir daugiau. Tai labai apytiksliai, nes aukštas be lifto ar pianinas viską keičia.

Kada atsiranda papildomi mokesčiai?

Papildomi mokesčiai atsiranda, kai keičiasi planas: laukiate 2 valandas, nerandate adreso, neužsakytas liftas, krovinys didesnis nei sakėte. Kartais reikia papildomo krovėjo. Sąžininga įmonė pasakys iš anksto. Nesąžininga pasakys tik sąskaitoje. Štai čia reikia būti budriems.

Ar reikia mokėti avansą?

Dažnai taip, ypač jei reikia rezervuoti transportą ir krovėjus. Avansas gali būti 20–50%, priklausomai nuo užsakymo. Svarbu turėti sąskaitą arba rašytinį patvirtinimą. Jei kas nors prašo viską pervesti į privačią sąskaitą be dokumentų, aš asmeniškai sustočiau ir pagalvočiau.

Kaip pasirinkti patikimą perkraustymo įmonę?

Žiūrėkite ne tik į gražias nuotraukas. Klauskite, ar turi draudimą, kaip tvarko pretenzijas, ar rodo realius adresus, ar gali paaiškinti kainą. Per 20 metų mačiau įmones, kurios atrodo puikiai internete, o darbe dingsta. Patikimumas matomas ne reklamoje, o kaip elgiamasi, kai kas nors negerai.

Ar galima gauti fiksuotą kainą?

Galima, jei informacija tiksli. Fiksuota kaina reiškia, kad abi pusės žino apimtį. Jei klientas pasakė 10 kubų, o atvažiavo 25, kaina keisis. Jei įmonė pažada fiksuotą kainą nežiūrėjusi nieko, čia arba klaida, arba vėliau bus staigmena. Geriau tikslumas nei gražus skaičius.

Dažnos klaidos ir realios situacijos

Dažniausia klaida – manyti, kad viskas tilps ir visur spės. Antra klaida – nepakuoti. Trečia – neinformuoti vežėjo apie sunkius ar vertingus daiktus. Buvo atvejis, kai klientas Frankfurte pamiršo pasakyti, kad veža stiklinę vitriną. Vitrina atvažiavo, bet ne visa. Nemalonu visiems.

Kokios klaidos dažniausiai brangina persikraustymą?

Brangiausia klaida – netikslus daiktų įvertinimas. Atvažiuoja mažas automobilis, reikia kito reiso. Kitas atvejis – nėra parkavimo leidimo, krovėjai laukia, laikas eina. Dar viena – daiktai nesupakuoti, todėl reikia pirkti medžiagą vietoje, o Vokietijoje tai gali kainuoti daugiau. Planas taupo pinigus.

Ką daryti, jei daiktų daugiau nei planuota?

Pirma, neslėpti. Antra, skambinti vežėjui kuo anksčiau. Galima palikti dalį sandėlyje, išsiųsti daliniu kroviniu arba atidėti antrą reisą. Blogiausia – bandyti kišti viską jėga. Jei krovinys blogai sutalpintas, jis važiuoja kaip bomba laiko mechanizmu.

Ar verta išmesti dalį daiktų prieš kraustymą?

Dažnai verta. Jei daikto nenaudojote metus, jis tikrai neklaus, kodėl jį vežate į Vokietiją. Ypač sena buitinė technika, sugedę baldai, sunkios knygos be sentimentalinės vertės. Kraustymasis yra geras momentas atsikratyti balasto. Bet dokumentų nedeginti ir neišmesti (šitaip pasakiau, o turėjau omeny nesuplėšyti).

Kaip elgtis, jei kaimynai skundžiasi triukšmu?

Ramiai. Vokietijoje triukšmo taisyklės gali būti griežtos, ypač sekmadieniais ir vakare. Geriau dirbti darbo valandomis, nenaudoti gręžtuvų neleistinu laiku. Jei krovimas trunka ilgiau, verta įspėti kaimynus iš anksto. Mažas pokalbis laiptinėje kartais sutaupo daugiau nei ginčas su administracija.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Reikia skambinti, ne rašyti žinutę po 6 valandų. Eisme būna visko: kamščiai, techninė problema, ankstesnio kliento iškrovimas užtruko. Sąžiningas vežėjas informuoja. Jei niekas neatsako ir nėra jokio plano, tai blogas ženklas. Logistikoje komunikacija svarbi ne mažiau už ratą.

Ar galima keisti iškrovimo adresą kelionės metu?

Galima tik jei tai logiška ir įmanoma. Pavyzdžiui, vietoj Frankfurto važiuoti į Offenbachą nėra didelis pokytis. Bet jei iš Kelno staiga reikia į Miuncheną, keičiasi kilometrai, laikas, galbūt kiti kroviniai. Toks pokytis gali kainuoti papildomai. Geriau adresą patvirtinti prieš išvykstant.

Saugumas, grįžimas, galutinis tikrinimas

Pabaigoje reikia ne tik pasakyti „ačiū“, bet ir patikrinti, ar viskas atvažiavo. Dėžės skaičiuojamos, baldai apžiūrimi, dokumentai pasirašomi tik tada, kai nėra akivaizdžių problemų. Jei kas negerai, fiksuojama iškart. Tie veiksmai persikraustymo planavimui į ir iš Vokietijos baigiasi ne raktų perdavimu, o ramybe.

Kaip patikrinti krovinį po pristatymo?

Patikrinkite dėžių skaičių, didelių daiktų būklę, ar nėra drėgmės, ar technika veikia. Nereikia per vieną vakarą išpakuoti viso buto, bet pagrindinius dalykus reikia apžiūrėti. Jei matote žala, fotografuoti ir pranešti. Po kelių dienų sunkiau įrodyti, kas nutiko.

Kada galima pasirašyti priėmimo dokumentus?

Pasirašyti galima tada, kai krovinys priimtas ir nėra akivaizdžių neatitikimų. Jei matote problemą, rašykite pastabą. Kai kurie bijo „įžeisti“ vežėją, bet dokumentas nėra įžeidimas. Tai tvarka. Jei viskas gerai, pasirašote ramiai. Jei blogai, pasirašote su pastabomis.

Ką daryti su tuščiomis dėžėmis Vokietijoje?

Dėžes galite grąžinti, jei nuomojote, palikti perdirbimui arba naudoti kaip laikinas lentynas. Tik nesandėliuokite jų mėnesiais balkone – Vokietijoje už tvarką kai kur žiūri gana rimtai. Kaimynai gali skųstis, administracija gali siųsti priminimus. Smulkmena, bet erzina.

Ar verta palikti kontaktą vežėjui po kraustymosi?

Verta, jei dar lieka neišspręstų klausimų: trūksta vienos dėžės, reikia dokumento, kilo draudimo klausimas. Normalus kontaktas po pristatymo yra gerai. Jei įmonė po apmokėjimo dingsta kaip į vandenį, tai ne geras ženklas. Geri žmonės atsako ir po savaitės.

Kaip suprasti, kad persikraustymas praėjo sėkmingai?

Sėkmingai – tai ne tada, kai viskas idealu. Sėkmingai – kai visi daiktai atvažiavo, žala minimali, kaina aiški, dokumentai sutvarkyti. Visada atsiranda smulkmenų: įbrėžtas kampas, pamiršta dėžė rūsyje, netikslus laikas. Tai gyvenimas. Svarbu, kad pagrindinė dalis būtų saugi.

Ar po persikraustymo reikia palikti atsiliepimą?

Jei paslauga buvo normali, taip, verta. Atsiliepimas padeda kitiems žmonėms rinktis. Jei buvo problemų, taip pat galima rašyti, tik sąžiningai. Nereikia dramų, reikia faktų: kada, kas, kaip spręsta. Geras atsiliepimas nėra oda vežėjui, o informacija rinkai.

Išvada

Veiksmai persikraustymo planavimui į ir iš Vokietijos turi būti paprasti, bet ne paviršutiniški: sąrašas, įvertinimas, pakavimas, transportas, dokumentai, draudimas ir aiški komunikacija. Jei šitie žingsniai sutvarkyti, kelionė į Berlyną, Hamburgą, Miuncheną ar Frankfurtą nebeatrodys kaip loterija. Geriausias persikraustymas nėra tas, kur niekas nevyksta, o tas, kur problemos išsprendžiamos be panikos.