Užskaityta perkraustymo patirtis: kaip neapskarstyti gyvenimo pervežant baldus į Vokietiją

Sveiki, draugai. Šiame srityje užsukau jau beveik prieš dvidešimt penkerius metus ir nuo to laiko matavau viską – nuo idealiai įrengtų „vagonų“ iki tokių chaoso scenų, kurias norėtųsi ištrinti iš atminties. Pervežant baldai į Vokietiją nėra taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač jei norite, kad jie atvyktų sveiki. Dažnai klientai klausia tik apie kainą, o pamiršta, kad svarbiausia yra logistika ir patikimumas. Būna, kad viskas eina kaip pagal laikrodį, o kartais prireikia nemažai nervų, kad išspręstumum netikėtetas situacijas užsienio keliuose. Štai mano nuoširdus ir šiek tiek „netvarkingas“ vadovas, kaip tai veikia iš vidaus.

Kainos ir pinigai: kas vyksta iš tikrųjų

Kiek tiksliai gali kainuoti toks reisas į Vokietiją?

Tai visada yra klausimas ant kurio visi „užstringa“. Pervežant baldus į Vokietiją kaina nėra fiksuota, ji svyruoja kaip oras. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų – ar tai viena sofa ir dvi dėžės, ar visas namas su pianinu. Be to, didelę įtaką turi degalų kainos, kurios Vokietijoje, kažkodėl, visada kyla aukščiau nei Lietuvoje. Paprastai maži kroviniai gali kainuoti nuo 300-400 eurų, o dideli perkraustymai – tūkstančius. Geriausia paskambinti ir paprašyti apskaičiuoti tiražą, o ne spėlioti.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Žinau, gundu, bet tikiuosi, kad nepasidarysite šitos klaidos. Jei kas siūlo pervežti tą patį kiekį už pusę mažiau kainos nei kiti – tai pavojus. Aš turiu omenyje, kad pigiau dažniausiai reiškia „be draudimo“ arba „be sąskaitos-faktūros“. Vieniems klientams taip sekėsi, kad jie išvis neteko daiktų, nes vairuotojas tiesiog dingo. Užsirašykite sau – jei atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tai greičiausiai taip ir yra. Geriausia sumokėti šiek tiek daugiau, bet būti ramiam.

Kada reikia apmokėti už paslaugas?

Čia būna įvairiai, bet aš visada patariu mokėti tik gavus daiktus arba bent jau padariusiems iškrovą. Yra firmų, kurios reikalauja avanso 50 proc., o tai yra gana rizikinga. Vieną kartą girdėjau istoriją, kai žmogus sumokėjo avansą, o vairuotojas „susirgo“ ir nevažiavo. Geriausia sutikti dėl 10-20 proc. užstato arba mokėti pabaigoje. Pinigai kalba, bet jie turi eiti įrankių (krautuvo) rankas po atlikt darbo.

Ar kainuoja papildomai, jei reikia nešti daiktus aukštyn su liftu?

Žinoma, kad taip. Vokiški namai dažnai turi siaurus liftus arba juos visai neturi, todėl tenka nešti rankomis. Paprastai kiekvienas aukštas (jei nėra liftas) arba ilgas atstumas nuo mašinos iki durų kainuoja. Vieniems tai atrodo apiplėšimas, bet bandėte nešti šaldytuvą penktu aukštu be lifto? Tai sunkus darbas. Todėl pasirūpinkite, kad vairuotojas žinotų iš anksto apie liftą arba jo nebuvimą, kad nenuviltumėte paskutiniu momentu.

Ar galima susiderėti dėl kainos grynaisiais?

Atsitiko taip, kad kai kurie vairuotojai mėgsta grynusius, nes taip galima „nuslėpti“ pajamas nuo VMI. Aš to nedaryčiau, jei jums svarbi garantija. Jei sumokėsite grynaisiais be dokumentų, ir kažkas nudings, jūs niekada nieko neįrodysite. Geriau tegu bus sąskaita faktūra, net jei ten reikės pridėti PVM. Saugiau taip.

Kas darbiais gali brangti kelionę į Vokietiją?

Degalai, kelių mokesčiai (vokiečių vinietės – „Autobahn vignetten“), o galbūt ir pernakvojimas, jei vairuotojas negali važiuoti be poilsio. Taip pat, jei reikia specialios įrangos, pavyzdžiui, keltų arba ilgos rankenos pianinui. Pervežant baldus į Vokietiją reikia numatyti šias išlaidas, kad nenuviltumėte.

Dokumentai ir „popierizmas“: ar tikrai to reikia?

Kokie dokumentai yra būtini tokiam reisui?

Būtinas yra krovinio manifestas arba sąrašas, kurį vairuotojas turi pasiimti. Taip pat yra svarbus CMR draudimas, kuris privalomas tarptautiniams pervežimams. Be šių dokumentų gali būti problemų pas sieną, nors Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje. Vienas dalykas kurį (kažkaip taip vadinasi) Einheitsbuchen, bet tai daugiau biurokratinis dalykas.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinei?

Nereikia, jei tai jūsų asmeniniai daiktai ir juos pervežate į naują gyvenamąją vietą. Tačiau jei pervežate naujus baldus, kuriuos nusipirkote čia ir norite juos parduoti Vokietijoje, tai tai jau yra komercinė veikla. Tuomet reikės mokėti PVM ir muitus. Geriau apie tai nedrausti savęs ir nedaryti problemų su „Zoll“.

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas, kuris įrodo, kad perdavėte daiktus vežėjui. Be jo, jei kas nutiktų kelyje, jūs neturėtumėte jokios teisinės bazės reikalavoti atlyginimo. Vienas klientas man pasakojo, kad jam atėjo „bezmėgiai“ su didele mašina, bet CMR parašyti užmiršo. Gerai, kad viskas nuvyko gerai.

Ar reikia inventorizacijos sąrašo?

Labai praverčia, ypač jei daugiau nei 10 dėžių. Inventorius padeda neprarasti nieko ir tiksliau apskaičiuoti tiražą. Aš visada stengiuosi padaryti nuotraukas ir užrašyti, kas kurioje dėžėje yra. Tai sutaupo laiko vėliau, kai reikia surasti puodų arba apatinį trikotažą.

Kas daryti, jei vairuotojas neturi jokių dokumentų?

Tuomet neduokite jam daiktų. Tai yra pagrindinė taisyklė. Jei jis negali parodyti įmonės dokumentų arba vairuotojo pažymėjimo, tai tikras apgavikas. Negerai, jei jūsų baldai nukeliaus į kurą nors nežinoma, o jūs nieko negalėsite padaryti.

Logistika ir patirtis: kas laukia kelyje?

Kiek laiko trunka tas kelias į Vokietiją?

Priklauso, kur būstate. į Berlyną arba Miuncheną važiuojama apie 12-14 valandų, tačiau reikia atsižvelgti į poilsio laikus. Vokiečiai griežtai laikosi taisyklių, todėl vairuotojas negali važiuoti 10 valandų iš eilės. Taip pat gali būti spūstys ties A1 magistrale, ypač prie Hanoverio arba Dresdeno. Geriau planuoti kelionę su atsarga.

Ar saugu vežti baldais kitokiose mašinose?

Nėra geriau nei „klojama“ mašina, t. y. su liftu ir tentu. Jei bandysite vežti atvira platforma, gali pulti lietus arba dulkes. Vieną kartą matiau, kaip vėjas numetė minkštą sofą iš priekabos ties keliu – baisu vaizdas. Pervežant baldus į Vokietiją reikia rūpintis apsauga.

Ar vairuotojai moka vokiškai?

Ne visada. Daugelis moka angliškai arba rusiškai, bet vokiškai – tai retumas. Jei reikia kalbėtis su namų savininkais arba policija, gali kilti problemų. Geriau, jei vienas iš jūsų ( klientų ) būtų vietoje ir galėtų padėti susitvarkyti.

Kas daryti, jei mašina sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Turi būti skubus pagalbos planas. Dauguma gerų firmų turi draudimą „techninė pagalba“, kuris išveš mašiną į servisą ir perkels krovinį į kitą. Jei firmos tokio draudimo neturi – bėkite.

Ar galima sėdėti kelyje kartu su vairuotoju?

Pagal taisykles – ne, jei tai yra krovininė mašina (nuo 3,5 tonų). Keleivių vietos ten dažniausiai nebūna arba jos draudžiamos. Mažesnėse mašinose („volkswagen“ arba „mercedes“ furgonuose) galima, bet reikia susitarti iš anksto. Aš asmeniškai nemėgstu, kai keleiviai trukdo vairuotojui.

Ką daryti su šiukšlėmis po iškrovos?

Vokietijoje labai griežtai tvarkoma šiukšlių problema. Negalima tiesiog mesti visko į konteinerį gatvėje. Reikia nuvežti į „Wertstoffhof“ (perdirbimo centrą) arba susitarti dėl išvežimo. Geriausia pasilikti dėžes ir išnešti į artimiausią konteinerį poilsio.

Vokiški realijos: ką reikia žinoti prieš atvykstant?

Ar sunku įvažiuoti į miestus didelėmis mašinomis?

Labai sunku. Miuncheno, Hamburgo arba Frankfurto centruose yra daug „Umweltzone“ (ekologinės zonos), kuriose negali važiuoti senos mašinos. Be to, gatvės siauros, daug vienkrypčių. Dažnai reikia specialių leidimų. Jei gyvenate centre, geriau išsikrauti mažesniu furgonu.

Ar reikia rūpintis parkingu vairuotojui?

Žinoma. Didelė mašina užima daug vietos. Jei namų kieme nėra vietos, reikės rasti vietą gatvėje. Vokietijoje už neteisingai pastatyta mašiną gali pastatyti „bažnyčią“ (pavogti arba nuvežti aikštelėn). Tai kainuos brangiai. Pasirūpinkite vieta iš anksto.

Kas daryti, jei kaimynai pradeda šėloti?

Vokiečai yra labai draugiški, bet griežti dėl tvarkos. Jei pervežimai vyksta sekmadienį arba naktį, gali būti skundžiama policijai. Geriausia viską susitarti su namų savininkais iš anksto arba dirbti darbo laiku.

Ar galima laikinai palikti daiktus mašinoje, jei dar neįsivažiavome?

Galima, bet tai yra jūsų rizika. Aš patariau laikyti mašiną stebimoje aikštelėje arba neleisti vairuotojui nukeliauti toli be priežiūros. Yra atvejų, kai mašinos buvo apiplėštos.

O jei turiu daug elektros prietaisų?

Vokietijoje kita elektros įtampa (230V), kaip ir pas mus, tačiau kištukai gali būti kitokie (Schuko). Tačiau dideliems prietaisams (šaldytuvams, skalbyklėms) reikės tik įjungti. Tik patikrinkite ar prietaisas tinka 50Hz dažniui.

Ar verta vežti senus baldus į Vokietiją?

Kartais ne. Vokiškoje „Sperrmüll“ (dideliųjų šiukšlių) išvežimo sistema gali būti nemokama, bet jei baldai labai seni ir jau „nebeverti“, geriau juos palikti. Nupirkite naujus Vokietijoje – čia didelis pasirinkimas ir kainos panašios.

Išvada

Galiausiai, pervežant baldus į Vokietiją nėra mokslas, bet reikalauja kantrybės ir gero pasiruošimo. Nenuokupkite pigiausio varianto, jei nenorite rizikuoti savo turtu, ir visada pasirūpinkite dokumentais. Pasitikėkite savo intuicija – jei kažkas atrodo įtartinai, geriau pasilikti. Sėkmės jūsų naujuose namuose, tikiuosi, viskas atvyks sveika ir laiku.