Užsisakykite perkraustymo paslaugas namams į Vokietiją dabar

Per pastaruosius dvidešimt metų mačiau visko: nuo pamestų sofų iki visiškai sugadintų antikvarinių indų, todėl suprantu, kodėl žmonės taip bijo patikėti savo turtą svetimiems. Kai planuojate persikraustymą į Vokietiją, atrodo, kad viskas paprasta – susikrauni dėžes, pasamdai „furą“ ir pirmyn. Tačiau realybė dažnai būna kitokia, ypač kai susiduriate su vokiečių pedantiškumu dėl dokumentų ar vietinių kelių taisyklėmis. Aš čia tam, kad pasakyčiau, kaip išvengti tų „vadybininkų pažadų“, kurie skamba gražiai, bet realybėje virsta prastovomis ir papildomais kaštais. Jei nusprendėte, kad laikas kraustytis, darykite tai atsakingai, nes Vokietijos rinka neatleidžia aplaidumo.

Planavimo iššūkiai ir realybė

Ar tikrai verta viską vežtis pačiam, ar geriau samdyti profesionalus?

Mano patirtis rodo, kad žmonės dažnai pervertina savo jėgas, bandydami viską sugrūsti į nuomotą mikroautobusą. Kai skaičiuojate išlaidas, pamirštate kurą, kelių mokesčius Vokietijoje ir, svarbiausia, savo laiką bei sveikatą. Profesionalai turi CMR draudimą, kuris, nors ir nėra panacėja, suteikia bent šiokį tokį saugumą, jei „šoferis“ netyčia įvažiuos į griovį. Aš visada sakau: jei turite brangių baldų, geriau sumokėkite tiems, kurie žino, kaip juos tvirtinti. Žinoma, pasitaiko visko – kartą vienas klientas bandė pats vežti stiklinį stalą, kuris subyrėjo dar išvažiuojant iš kiemo, nes nebuvo tinkamai supakuotas. Patikėkite, profesionalų paslaugos atsiperka ramybe.

Kiek laiko prieš kraustymąsi reikėtų pradėti ieškoti pervežėjų?

Geriausia pradėti bent prieš mėnesį, nes paskutinę minutę visada mokėsite brangiau. Visi nori „šiandien“, o vadybininkai tuo naudojasi, keldami kainas. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas skambino likus dviem dienoms iki išvykimo ir siūlė dvigubą tarifą, kad tik kas nors paimtų jo mantą. Mes radome vietos, bet tai buvo chaosas – teko skubiai perdėlioti maršrutus. Jei planuojate iš anksto, galite ramiai susirinkti pasiūlymus, palyginti kainas ir patikrinti įmonės reputaciją. Neskubėkite pasirašyti pirmos sutarties, kurią pamatote internete, nes kartais už gražaus puslapio slepiasi tik vienas „šoferis“ su sena „fura“.

Ar Vokietijos muitinė vis dar kelia problemų po „Brexit“ ir kitų pokyčių?

Nors Vokietija yra ES narė ir muitinės procedūrų kaip tokių nėra, vis tiek reikia turėti tvarkingus dokumentus. Dažnai žmonės pamiršta, kad jei vežate kažką neįprasto, pavyzdžiui, meno kūrinius ar didelį kiekį alkoholio, gali kilti klausimų. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas vežėsi visą savo senovinę ginklų kolekciją (dekoratyvinius), ir vokiečių policija sustabdė patikrai. Tai užtruko pusę dienos, o „fura“ stovėjo aikštelėje. Visada patariu turėti visų daiktų sąrašą, ypač jei kraustotės su dideliu kiekiu asmeninių daiktų. Geriau turėti per daug popierių nei per mažai, nes vokiečiai labai mėgsta tvarką.

Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie pasiektų Vokietiją sveiki?

Pakavimas yra pusė darbo, o likusi pusė – tinkamas daiktų išdėstymas „furoje“. Nenaudokite pigių, plonų dėžių iš prekybos centrų, nes jos subliūkš nuo svorio. Investuokite į kokybiškas dėžes ir burbulinę plėvelę, ypač trapiems daiktams. Aš visada rekomenduoju užrašyti ant kiekvienos dėžės, kas viduje, ir nurodyti, kur yra viršus. Kartą vienas klientas sudėjo visus indus į vieną dėžę be jokių apsaugų, o kai atvažiavome į Berlyną, ten buvo tik šukės. Jei patys pakuojate, prisiimate atsakomybę už turinį, todėl negailėkite medžiagų, nes kelias iki Vokietijos nėra lygus stiklo paviršius.

Ar galima vežti buitinę techniką kartu su baldais?

Žinoma, galima, bet reikia atsižvelgti į techninius niuansus, ypač su skalbimo mašinomis ar šaldytuvais. Skalbimo mašinai būtinai reikia užfiksuoti būgną transportavimo varžtais, kitaip per pirmą duobę jis gali išlėkti. Šaldytuvą reikia atitirpinti ir išvalyti, nes kitaip gausite nemalonų kvapą visame krovinių skyriuje. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas paliko šaldytuve maisto produktų, ir po trijų dienų kelyje kvapas tapo nepakeliamas. Tai ne tik nemalonu, bet ir gali sugadinti kitus daiktus. Visada patikrinkite, ar technika sausa ir tinkamai paruošta, nes vadybininkai dažnai pamiršta apie tai įspėti.

Ką daryti, jei pervežimo metu kažkas sudužo ar pasimetė?

Tai yra skaudžiausia dalis, bet ji neišvengiama, jei dirbate su neatsakingais vežėjais. Pirmiausia, visada fotografuokite daiktus prieš kraunant į „furą“ – tai jūsų pagrindinis įrodymas. Jei kažkas pasimetė, iškart fiksuokite tai CMR važtaraštyje, kai priimate krovinį. Aš pats esu turėjęs situacijų, kai klientai skundžiasi dėl subraižytos komodos, bet neturi jokių nuotraukų prieš išvykimą. Tada įrodyti, kad tai įvyko pervežimo metu, yra beveik neįmanoma. Būkite reiklūs ir visada reikalaukite, kad vežėjas pasirašytų po jūsų pastabomis, jei matote akivaizdžius pažeidimus.

Ar verta drausti krovinį papildomai, jei CMR draudimas jau yra?

CMR draudimas turi limitus, kurie dažnai nepadengia visos brangių daiktų vertės. Jei vežatės antikvarinius baldus ar brangią techniką, tikrai rekomenduoju papildomą draudimą. Tai kainuoja nedaug, palyginus su galimais nuostoliais, bet suteikia ramybę. Kartą vienas klientas vežėsi meno kūrinius už 50 tūkstančių eurų, ir mes privalėjome daryti papildomą draudimą, nes CMR limitas buvo juokingas. Jei jūsų turtas vertingas, nepagailėkite tų kelių šimtų eurų, nes vėliau bylinėtis su transporto įmone yra ilgas ir brangus procesas, kuriame dažnai liekate pralaimėję.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kai internete pilna skelbimų?

Niekada nepasitikėkite tik gražiu puslapiu ar mažiausia kaina. Visada prašykite rekomendacijų arba patikrinkite įmonės istoriją „Rekvizitai.lt“ ar panašiose sistemose. Jei įmonė įsikūrusi vakar, o žada „auksinius kalnus“, tai jau signalas. Aš pats visada sakau klientams: jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau patikimai įmonei, kuri turi savo parką, nei samdyti tarpininkus, kurie patys nežino, kas veš jūsų daiktus. Patikimumas kainuoja, bet tai yra jūsų ramybės garantas.

Ar yra kokių nors specifinių reikalavimų baldų išmontavimui?

Vokietijoje labai populiaru baldus išmontuoti iki smulkiausių detalių, kad jie užimtų mažiau vietos. Jei patys išmontuojate, būtinai susidėkite visus varžtus į atskirus maišelius ir priklijuokite prie atitinkamos dalies. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas išardė spintą, bet pametė visus varžtus, ir mes turėjome gaišti laiką ieškodami tinkamų Vokietijos statybinių prekių parduotuvėse. Tai kainuoja papildomą laiką ir pinigus. Jei samdote meistrus, jie tai padarys už jus, bet vis tiek verta prižiūrėti procesą, kad niekas nepasimestų.

Ką daryti su augintiniais kraustantis į Vokietiją?

Augintiniai yra atskira tema, nes jie negali važiuoti kartu su baldais „furoje“. Jums reikės specialaus transporto arba vežtis patiems, laikantis visų ES taisyklių. Būtinai turėkite gyvūno pasą, skiepų knygelę ir mikroschemą. Vokietijoje labai griežtai žiūrima į gyvūnų gerovę, todėl jei atvyksite su neaiškios būklės augintiniu, galite turėti problemų. Aš visada patariu planuoti kelionę taip, kad gyvūnas patirtų kuo mažiau streso, nes kraustymasis jiems yra didžiulis iššūkis.

Ar yra kokių nors sezoninių niuansų kraustantis į Vokietiją?

Žiemą keliai Vokietijoje gali būti sudėtingi, ypač pietiniuose regionuose, kur kalnai. Jei planuojate kraustymąsi sausio ar vasario mėnesiais, būtinai pasiteiraukite vežėjo, ar jų „furos“ turi tinkamas padangas ir ar vairuotojai turi patirties važiuoti per sniegą. Kartą mes įstrigome Bavarijoje dėl pūgos, ir tai kainavo dvi papildomas dienas prastovos. Vasarą vėlgi – karščiai, vairuotojų nuovargis, kamščiai. Visada geriau planuoti kraustymąsi pavasarį arba rudenį, kai orai stabilesni ir eismas ne toks intensyvus.

Kaip elgtis su „vadybininkų pažadais“ dėl pristatymo laiko?

Vadybininkai dažnai žada „pristatysime per dvi dienas (na gerai, realiai per tris...)“, nes nori gauti užsakymą. Visada į sutartį įrašykite konkrečius terminus ir baudas už vėlavimą. Jei įmonė atsisako tai daryti, ieškokite kitos. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas liko be lovos savaitę, nes vadybininkas prižadėjo, kad „fura“ bus rytoj, o ji net nebuvo išvažiavusi iš Lietuvos. Būkite griežti ir reikalaukite realių terminų, o ne pasakų.

Ar reikia pranešti kaimynams apie kraustymąsi?

Vokietijoje tai yra privaloma ir labai svarbu. Jei kraustotės į daugiabutį, turite gauti leidimą užimti vietą prie namo, kad „fura“ galėtų privažiuoti. Vokiečiai labai jautrūs triukšmui ir tvarkai, todėl jei užtversite įvažiavimą be leidimo, galite sulaukti policijos. Kartą mes gavome baudą, nes klientas nesutvarkė leidimo, o mes stovėjome ant šaligatvio. Visada pasitikrinkite vietines taisykles, nes kiekvienas miestas turi savo tvarką.

Ką daryti su atliekomis po kraustymosi?

Vokietijoje atliekų rūšiavimas yra religija. Jei paliksite krūvą kartono dėžių prie konteinerių, gausite didelę baudą. Turite susitarti su savivaldybe arba privačia įmone dėl stambiagabaričių atliekų išvežimo. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas tiesiog išmetė visą pakavimo medžiagą į bendrą konteinerį, ir kitą dieną gavo 500 eurų baudą. Būkite atsargūs ir visada pasidomėkite vietinėmis taisyklėmis, nes jos gali labai skirtis nuo lietuviškų.

Ar verta samdyti krovėjus Vokietijoje, ar vežtis savo?

Jei samdote profesionalią įmonę, jie dažniausiai turi savo komandą arba partnerius Vokietijoje. Jei bandysite samdyti vietinius „iš gatvės“, galite susidurti su kalbos barjeru ir nepatikimumu. Geriausia, kai viena įmonė atsako už visą procesą nuo durų iki durų. Kartą klientas bandė sutaupyti ir pasamdė vietinius studentus, kurie sugadino brangų pianiną. Geriau mokėti vienai įmonei, kuri prisiima visą atsakomybę.

Kaip apskaičiuoti reikiamą „furos“ dydį?

Tai dažniausia klaida – žmonės galvoja, kad viskas tilps į mažą mikroautobusą. Geriau užsakyti šiek tiek didesnę mašiną nei likti su daiktais gatvėje. Mes visada prašome klientų atsiųsti nuotraukas arba sąrašą, kad galėtume įvertinti tūrį. Kartą klientas sakė, kad turi tik „kelias dėžes“, o atvažiavus paaiškėjo, kad ten visas gyvenimas. Visada geriau turėti 10% laisvos vietos, nei bandyti viską sugrūsti jėga.

Ar reikia atskirai drausti vertingus daiktus?

Taip, tikrai. Standartinis CMR draudimas skaičiuojamas pagal svorį, o ne pagal vertę. Jei vežate brangų paveikslą, jis gali sverti 5 kg, bet kainuoti 10 tūkstančių. CMR atlygins tik centus. Visada deklaruokite vertingus daiktus ir darykite papildomą draudimą. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas prarado brangų laikrodį, ir mes nieko negalėjome padaryti, nes jis nebuvo deklaruotas.

Kaip elgtis su muitinės dokumentais, jei kraustotės iš ne ES šalies?

Jei kraustotės iš šalies, kuri nėra ES, procesas yra visiškai kitoks. Reikia atlikti importo procedūras, mokėti mokesčius, nebent turite „persikraustymo lengvatą“. Tai labai sudėtinga, todėl visada rekomenduoju samdyti muitinės tarpininkus. Kartą klientas bandė viską daryti pats ir įstrigo pasienyje dviem savaitėms. Tai kainavo krūvą pinigų už saugojimą.

Ar galima vežti augalus?

Augalai yra labai jautrūs temperatūros pokyčiams ir vibracijai. Jei vežate juos žiemą, jie gali nušalti per vieną naktį. Jei vasarą – gali išdžiūti. Mes visada rekomenduojame augalus vežtis patiems lengvuoju automobiliu, jei tai įmanoma. Kartą vežėme didelę kolekciją kambarinių augalų, ir pusė jų neatlaikė kelionės, nors stengėmės palaikyti temperatūrą.

Kaip pasiruošti pirmai nakčiai naujuose namuose?

Visada susikraukite atskirą lagaminą su būtiniausiais daiktais: patalyne, higienos priemonėmis, įkrovikliais ir drabužiais. „Fura“ gali vėluoti, o jūs nenorėsite ieškoti dantų šepetėlio tarp šimtų dėžių. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientai atvažiavo į tuščius namus, o jų daiktai vėlavo parą. Jie buvo labai dėkingi, kad turėjo tą vieną lagaminą.

Ar verta pirkti naudotus baldus Vokietijoje, ar vežtis savo?

Tai priklauso nuo jūsų baldų būklės. Jei jie seni ir nepatogūs, galbūt geriau parduoti Lietuvoje ir nusipirkti naujus Vokietijoje. Vokietijoje yra puikios naudotų baldų parduotuvės, kur galima rasti kokybiškų daiktų už gerą kainą. Kartą klientas išleido daugiau pinigų pervežimui, nei kainavo jo seni baldai. Visada skaičiuokite.

Kaip patikrinti, ar įmonė turi licenciją tarptautiniams pervežimams?

Tai privaloma. Kiekviena įmonė, užsiimanti tarptautiniais pervežimais, turi turėti licenciją. Galite tai patikrinti „Lietuvos transporto saugos administracijos“ puslapyje. Jei įmonė neturi licencijos, tai nelegali veikla, ir jūs rizikuojate viskuo. Kartą klientas pasamdė „draugą su fura“, ir kai įvyko avarija, paaiškėjo, kad draudimas negalioja.

Ar reikia daryti inventorių?

Taip, tai būtina. Kiekviena dėžė turi būti sunumeruota ir įrašyta į sąrašą. Tai padeda išvengti pasimetusių daiktų ir palengvina iškrovimą. Mes visada reikalaujame, kad klientas turėtų inventoriaus sąrašą. Kartą mes pasimetėme tarp 50 dėžių, nes nebuvo jokio sąrašo, ir klientas buvo labai piktas.

Ką daryti, jei „fura“ negali privažiuoti prie namo?

Tai dažna problema Vokietijos miestuose. Jei gatvė siaura, gali tekti užsakyti mažesnį automobilį, kuris perveš daiktus nuo didelės „furos“ iki durų. Tai kainuoja papildomai, todėl visada pasitikrinkite, ar „fura“ tilps jūsų gatvėje. Kartą mes turėjome nešioti daiktus 200 metrų, nes „fura“ tiesiog netilpo.

Ar verta kraustytis savaitgalį?

Savaitgaliais eismas mažesnis, bet gali būti problemų su leidimais ir kaimynais. Be to, daugelis įmonių savaitgaliais dirba brangiau. Geriausia kraustytis antradienį ar trečiadienį. Kartą mes kraustėmės sekmadienį, ir kaimynai iškvietė policiją dėl triukšmo.

Išvada

Kraustymasis į Vokietiją yra didelis žingsnis, reikalaujantis kruopštaus planavimo ir šaltų nervų. Niekada nepasitikėkite aklai, viską tikrinkite ir būkite pasiruošę netikėtumams. Mano patirtis rodo, kad tie, kurie skiria laiko pasiruošimui, patiria žymiai mažiau streso. Svarbiausia – rasti patikimą partnerį, kuris ne tik „veža“, bet ir supranta jūsų poreikius. Linkiu sėkmės naujoje pradžioje, ir tikiuosi, kad šie patarimai padės jums išvengti bent dalies klaidų, kurias daro daugelis.