Užsakyti daiktų pervežimą iš Vokietijos paprasta ir greita

Klausyk, per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo pamestų paletčių iki „vadybininkų pažadų“, kurie subliūkšta vos tik fura išvažiuoja iš terminalo. Visi sako, kad užsakyti daiktų pervežimą iš Vokietijos paprasta ir greita, bet realybė dažnai būna kitokia. Kai klientas skambina man įsitempęs, nes jam reikia skubiai parvežti krovinį iš Miuncheno ar Berlyno, aš visada sakau: viskas priklauso nuo to, ar turi gerą kontaktą ir ar supranti, kaip veikia šitas „mechanizmas“. Nėra stebuklų, yra tik planavimas, šiek tiek sėkmės ir patikimas šoferis, kuris nepaliks tavo daiktų kažkur pakelėje, kol pats miegos degalinėje.

Pasiruošimas ir dokumentacija

Ar tikrai viskas taip paprasta, kaip sako reklamos?

Na, žiūrėk, reklamos visada piešia gražų vaizdą, bet logistikoje „paprasta“ reiškia, kad tu esi viską susitvarkęs iš anksto. Jei tavo krovinys paruoštas, supakuotas ir dokumentai (CMR'as, sąskaitos) guli ant stalo, tada taip – tai paprasta. Tačiau dažniausiai būna taip: klientas skambina, sako, kad viskas paruošta, o atvažiavus paaiškėja, kad krovinys net ne ant paletės. Tada prasideda „šokiai“ su vairuotoju, kuris turi skubėti į kitą tašką. Jei nori, kad viskas vyktų sklandžiai, turi suprasti, jog tavo pasiruošimas yra 80 procentų sėkmės. Aš visada sakau – geriau sugaišti valandą pakuojant, nei prarasti dieną dėl netinkamo krovinio paruošimo.

Kokie dokumentai yra patys svarbiausi?

Be CMR važtaraščio tu niekur nepajudėsi, tai yra tavo „biblija“ kelyje. Jei vežame iš Vokietijos, dažniausiai viskas vyksta ES ribose, tad muitinės procedūrų nėra, bet vis tiek privalai turėti tikslų krovinio aprašymą. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas pamiršo įdėti prekių specifikaciją, ir vokiečių policija patikrinimo metu užlaikė mašiną trims valandoms. Tai kainavo prastovą, o prastova – tai pinigai, kuriuos vėliau teko dengti pačiam klientui. Visada patikrink, ar tavo sąskaitoje faktūroje nurodytas teisingas svoris ir tūris, nes vadybininkai dažnai „pamiršta“ paminėti, kad krovinys yra nestandartinis ar labai sunkus.

Ar verta drausti krovinį, jei jis nėra labai brangus?

Drausti ar ne – čia amžinas klausimas, bet aš visada sakau: geriau turėti ir nenaudoti, nei neturėti ir gailėtis. Įsivaizduok, kad tavo krovinys patenka į avariją arba tiesiog sušlampa dėl kiauro tento. Vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją yra ribota, dažnai ji skaičiuojama pagal kilogramus, o ne pagal tikrąją vertę. Jei veži brangią įrangą, o ji sveria nedaug, tavo kompensacija bus grašiai. Aš pats visada rekomenduoju papildomą draudimą, ypač jei krovinys yra trapus. Tai kainuoja nedaug, palyginus su galimu nuostoliu, kai tavo prekės atvažiuoja sugadintos ir niekas nenori prisiimti atsakomybės.

Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie atlaikytų kelionę?

Pakuotė yra tavo krovinio „šarvai“. Vokietijos keliai geri, bet vairuotojai dažnai turi staigiai stabdyti arba manevruoti, todėl viskas, kas nėra pritvirtinta, pradeda „keliauti“ po puspriekabę. Jei tai baldai, būtinai naudok burbulinę plėvelę ir kartoną, o kampus apsaugok papildomai. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas atsiuntė stiklinį stalą, suvyniotą tik į ploną plėvelę. Atvažiavo šukės. Vairuotojas nekaltas – jis juk ne krovėjas. Jei nori, kad užsakyti daiktų pervežimą iš Vokietijos būtų sėkmingas procesas, investuok į gerą paletę ir tvirtą plėvelę, nes taupymas čia visada atsisuka prieš tave.

Ar visada pavyksta išlaikyti numatytus terminus?

Terminai logistikoje yra slidus reikalas. Aš visada sakau klientui: atvešim per dvi dienas (na gerai, realiai per tris...), nes visada atsiranda nenumatytų aplinkybių. Gali užstrigti kamštyje prie Berlyno, gali sugesti mašina, gali vairuotojui baigtis darbo laikas. Jei kas nors sako, kad viskas bus „tiksliai minutė į minutę“, greičiausiai jis meluoja arba labai rizikuoja. Aš vertinu sąžiningumą, todėl visada pasakau, kad yra 10-15 procentų tikimybė vėluoti. Tai leidžia klientui ramiau reaguoti, jei kažkas pakrypsta ne pagal planą, o ne kelti skandalus dėl kelių valandų vėlavimo.

Ką daryti, jei krovinys yra nestandartinių matmenų?

Nestandartas visada kainuoja brangiau, nes jis užima daugiau vietos arba reikalauja specialaus tvirtinimo. Jei tavo krovinys ilgesnis nei 2,4 metro, jis jau nebetelpa skersai paletės. Vadybininkai dažnai bando „prastumti“ tai kaip standartą, bet vairuotojas vietoje pasakys: „ne, neimsiu“. Tada prasideda problemos. Visada iš anksto išmatuok viską centimetro tikslumu. Jei tai staklės ar koks kitas sunkus daiktas, būtinai pranešk apie svorio centrą. Aš kartą turėjau situaciją, kai klientas nepasakė, kad krovinys sveria toną, o mūsų fura jau buvo beveik pilna. Teko atšaukti kitus užsakymus, kad paimtume šitą.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Rinkoje pilna „vadybininkų“, kurie tik perparduoda paslaugas. Aš visada patariu ieškoti tų, kurie turi savo parką arba bent jau ilgalaikius kontraktus su vairuotojais. Jei įmonė neturi savo mašinų, jie tiesiog ieško pigiausio varianto biržoje, o ten kokybė būna loterija. Paklausk, ar jie turi CMR draudimą, ar gali parodyti mašinos sekimo nuorodą. Jei vadybininkas pradeda vynioti į vatą, geriau ieškok kito. Mano patirtis rodo, kad pigiausias variantas dažniausiai yra pats brangiausias, kai pradedi skaičiuoti nuostolius dėl vėlavimų ar sugadintų prekių.

Ar verta naudoti logistikos platformas užsakymams?

Platformos yra patogios, jei esi smulkus klientas ir tau reikia pervežti vieną paletę. Ten matai kainas, reitingus, gali greitai užsisakyti. Tačiau jei tavo kroviniai dažni ir sudėtingi, platforma gali būti per daug „sausa“. Ten trūksta to žmogiško ryšio, kai gali paskambinti vadybininkui ir pasakyti: „klausyk, čia bėda, reikia pakeisti adresą“. Platformoje viskas griežtai pagal taisykles. Aš pats kartais naudoju platformas, kad užpildyčiau laisvą vietą, bet nuolatiniams klientams visada siūlau tiesioginį bendravimą. Tai tiesiog patikimiau ir ramiau abiem pusėms.

Kaip veikia kainodara pervežant iš Vokietijos?

Kaina susideda iš atstumo, svorio, tūrio ir sezoniškumo. Vokietija yra didelė šalis, tad pervežimas iš Miuncheno kainuos daugiau nei iš Berlyno. Taip pat svarbu, ar krovinys yra „stackable“ (t.y. ar galima ant jo dėti kitą krovinį). Jei negalima, mokėsi už visą aukštį. Aš visada stengiuosi paaiškinti klientui, kodėl kaina tokia. Kartais jie pyksta, kad „brangu“, bet kai parodai, kiek kainuoja kuras, vairuotojo alga ir amortizacija, jie nusiramina. Logistika nėra pigus malonumas, ypač kai nori kokybės ir saugumo.

Ar yra skirtumas tarp pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą ir atvirkščiai?

Logistiškai – ne, bet kainų prasme – taip. Vokietija yra eksportuojanti šalis, todėl mašinų srautas į Lietuvą dažnai būna didesnis, o tai gali šiek tiek mažinti kainas. Tačiau atgal į Vokietiją mašinos dažnai važiuoja pustuštės, todėl ten kainos gali būti kitokios. Aš visada stebiu rinkos tendencijas. Jei matau, kad kuro kainos kyla, iškart įspėju klientus, kad kainos gali keistis. Tai nėra „vadybininkų pažadai“, tai realybė. Svarbiausia – išlaikyti balansą tarp kainos ir kokybės, kad klientas liktų patenkintas ir sugrįžtų.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuok. Vėlavimai yra logistikos dalis. Jei vairuotojas vėluoja, jis dažniausiai jau pats nervinasi, nes tai jam kainuoja laiką ir pinigus. Paskambink vadybininkui, paklausk, kokia situacija. Jei vadybininkas nekelia ragelio – tai jau blogas ženklas. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vairuotojas užstrigo pasienyje dėl streiko. Mes nieko negalėjome padaryti, tik informuoti klientą. Svarbiausia yra komunikacija. Jei klientas žino, kas vyksta, jis reaguoja daug ramiau, nei tada, kai palieki jį nežinioje.

Ar galima pervežti pavojingus krovinius (ADR)?

ADR yra atskira tema. Jei tavo krovinys turi ADR klasę, privalai apie tai pranešti iš anksto. Ne kiekvienas vairuotojas turi ADR sertifikatą ir ne kiekviena mašina yra pritaikyta tokiems kroviniams. Jei bandysi „prastumti“ ADR krovinį kaip paprastą, gali turėti didelių problemų su policija. Aš visada atsisakau tokių užsakymų, jei neturiu tinkamos įrangos. Geriau prarasti užsakymą, nei rizikuoti licencija ar, neduok Dieve, saugumu. Tai yra viena iš tų sričių, kurioje negali būti jokių kompromisų ar „gal kaip nors“.

Kaip vyksta atsiskaitymas už paslaugas?

Dažniausiai atsiskaitymas vyksta po paslaugos suteikimo, su 14-30 dienų atidėjimu. Tai standartas versle. Jei esi privatus asmuo, gali tekti mokėti iš anksto. Tai normalu, nes vežėjai nenori rizikuoti. Aš visada rekomenduoju turėti sutartį, kurioje aiškiai aprašytos mokėjimo sąlygos. Jei vadybininkas reikalauja mokėti grynais be jokio dokumento – bėk nuo tokio. Tai neprofesionalu ir nesaugu. Visada reikalauk sąskaitos faktūros ir mokėk pavedimu. Tai tavo garantija, kad jei kažkas nutiks, turėsi įrodymą, kad paslauga buvo užsakyta.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Šiais laikais dauguma rimtų įmonių turi GPS sekimo sistemas. Tai labai patogu. Klientas gali gauti nuorodą ir matyti, kur yra jo krovinys. Tai suteikia ramybės. Tačiau būna, kad vairuotojas išjungia sekimą (pvz., dėl privatumo ar kitų priežasčių), ir tada vėl prasideda „kur mano krovinys?“. Aš visada stengiuosi, kad vairuotojai laikytų sekimą įjungtą. Tai profesionalumo ženklas. Jei vadybininkas sako, kad „mes negalim sekti“, tai greičiausiai reiškia, kad jie neturi tiesioginio ryšio su vairuotoju.

Ką daryti, jei krovinys atvyko pažeistas?

Tai blogiausias scenarijus. Pirmiausia – viską nufotografuok. Kiekvieną įbrėžimą, kiekvieną suplėšytą plėvelę. Tada surašyk pastabą CMR važtaraštyje. Tai kritiškai svarbu. Jei pasirašysi, kad viskas tvarkoje, o vėliau pastebėsi žalą – nieko neįrodysi. Tada kreipkis į vežėją su pretenzija. Tai gali užtrukti, bet jei turi visus įrodymus, turi šansų atgauti pinigus. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas neįrašė pastabos, ir draudimas atsisakė mokėti. Tai buvo skaudi pamoka.

Ar galima pervežti gyvūnus ar augalus?

Ne, aš tuo neužsiimu. Tai reikalauja specialių leidimų, temperatūros kontrolės ir kitų dalykų. Jei kas nors siūlo „pigiai pervežti šuniuką“ paprasta fura – netikėk. Tai nelegalu ir nehumaniška. Logistika turi savo ribas. Aš visada sakau: daryk tai, ką moki geriausiai. Jei esi krovinių vežėjas, vežk krovinius. Jei nori vežti gyvūnus, tapk specializuotu vežėju. Nereikia maišyti visko į vieną krūvą, nes tada nukenčia kokybė.

Kaip veikia „dalinių krovinių“ (LTL) sistema?

LTL (Less than Truckload) yra labai populiaru. Tai reiškia, kad tavo krovinys važiuoja kartu su kitų klientų kroviniais. Tai pigiau, nes daliniesi vietą. Tačiau tai reiškia, kad mašina gali važiuoti ilgiau, nes turi surinkti ir iškrauti kitus krovinius. Aš visada įspėju klientus: jei tau reikia „greitai ir dabar“, LTL gali būti ne pats geriausias pasirinkimas. Bet jei nori sutaupyti ir gali palaukti kelias dienas – tai puikus variantas. Tai tiesiog matematikos ir logistikos balansas.

Ar yra skirtumas tarp skirtingų Vokietijos regionų?

Taip, didelis. Pietų Vokietija (Bavarija) yra brangesnė, nes ten didelis pramonės koncentracija ir dideli atstumai. Šiaurės Vokietija (Hamburgas, Brėmenas) turi geresnį susisiekimą per uostus. Kai skaičiuoju kainą, visada atsižvelgiu į regioną. Kartais pigiau atvežti krovinį iš toliau, bet iš pagrindinio logistikos mazgo, nei iš arčiau, bet iš kokio nors kaimelio, kur mašinai sunku privažiuoti. Tai patirtis, kuri ateina tik su metais.

Ką daryti, jei krovinys yra labai vertingas?

Tokiu atveju rekomenduoju užsakyti „ekspres“ pervežimą su vienu vairuotoju arba net dviem, kad mašina nestotų. Taip pat verta pagalvoti apie palydą arba specialų draudimą. Niekada nepalik vertingo krovinio tiesiog „kažkur tarp kitų“. Tai didelė rizika. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vežėme brangią elektronikos siuntą. Mes ją užrakinome atskiroje sekcijoje ir vairuotojas turėjo griežtus nurodymus nestoti ne saugiose aikštelėse. Viskas praėjo puikiai, bet kainavo brangiau. Saugumas visada kainuoja.

Ar galima pervežti baldus iš „Ikea“ ar kitų parduotuvių?

Taip, tai labai dažnas užsakymas. Tik svarbu, kad baldai būtų supakuoti gamyklinėse pakuotėse. Jei tai naudoti baldai, jie turi būti išardyti. Niekas neims surinktos spintos, nes ji tiesiog netilps arba sulūš. Aš visada prašau klientų atsiųsti nuotraukas, kad suprasčiau, su kuo turime reikalą. Kartais žmonės nesupranta, kad jų „mažas staliukas“ iš tikrųjų yra didelė konstrukcija. Vėlgi – komunikacija yra viskas.

Ką daryti, jei vairuotojas prašo papildomų pinigų vietoje?

Tai yra „raudona vėliava“. Jei kaina buvo sutarta iš anksto, jokių papildomų pinigų neturi būti. Nebent atsirado kažkas, ko nebuvo sutarta (pvz., krovinys pasirodė dvigubai sunkesnis). Bet ir tada tai turi būti derinama su vadybininku, o ne reikalaujama iš vairuotojo. Jei vairuotojas reikalauja pinigų „į kišenę“ – tai šantažas. Aš visada sakau klientams: nieko nemokėkite vietoje, skambinkite man. Mes išspręsime tai oficialiai.

Ar galima pervežti maisto produktus?

Tik jei turi šaldytuvą (refrižeratorių) ir atitinkamus leidimus. Paprasta fura maisto vežti negalima, nes tai nesaugu ir nehigieniška. Jei kas nors siūlo vežti maistą paprasta mašina – netikėk. Tai gali baigtis didelėmis baudomis ir sugadintu kroviniu. Aš pats maisto nevežu, nes tai reikalauja per daug specifinių žinių ir sertifikatų. Geriau palikti tai profesionalams, kurie specializuojasi šioje srityje.

Kaip veikia „atgaliniai kroviniai“?

Tai būdas sutaupyti. Vežėjai ieško krovinių, kad mašina nevažiuotų tuščia. Jei tavo krovinys tinka tokiai mašinai, gali gauti labai gerą kainą. Tačiau tai reiškia, kad turi būti lankstus su laiku. Mašina gali atvažiuoti tada, kai jai patogu. Aš visada siūlau tai klientams, kurie neturi griežtų terminų. Tai „win-win“ situacija: vežėjas neuždirba nulio, o klientas moka mažiau.

Ar verta naudoti tarpininkus?

Tarpininkai (ekspeditoriai) gali būti naudingi, jei jie turi gerą tinklą ir gali greitai rasti mašiną. Jie prisiima riziką ir organizuoja visą procesą. Tačiau jie taip pat užsideda savo maržą. Jei turi laiko ir noro, gali ieškoti pats. Bet jei nori ramybės ir kad viskas būtų sutvarkyta – tarpininkas yra geras pasirinkimas. Svarbu tik pasirinkti patikimą.

Ką daryti, jei krovinys yra labai skubus?

Tada reikia užsakyti dedikuotą transportą. Tai reiškia, kad mašina važiuoja tik su tavo kroviniu. Tai brangiausias variantas, bet ir greičiausias. Nėra jokių sustojimų, jokių kitų krovinių. Tai vienintelis būdas garantuoti greitį. Jei kas nors sako, kad „greitai“ atveš LTL būdu – jie rizikuoja. Aš visada sakau: nori greitai – mokėk už dedikuotą mašiną.

Išvada

Užsakyti daiktų pervežimą iš Vokietijos tikrai gali būti paprasta ir greita, jei žinai, ką darai. Svarbiausia – pasiruošimas, aiški komunikacija ir patikimas partneris. Nereikia tikėtis stebuklų, bet su tinkamu požiūriu viskas įmanoma. Tikiuosi, kad ši patirtis padės tau išvengti klaidų ir sėkmingai pervežti savo daiktus. Sėkmės kelyje!