Užsakymo vykdymo terminas perkraustant iš Vokietijos į Lietuvą

Grįžimas į Lietuvą iš Vokietijos – tai ne tik daiktų pervežimas, tai dažnai ir emocinis sugrįžimas namo. Per savo ilgą karjerą mačiau šimtus tokių perkraustymų. Žmonės dažnai klausia: „Kiek laiko užtruks mano daiktų parvežimas?“. Atsakymas niekada nėra paprastas „trys dienos“. Yra daugybė niuansų, pradedant nuo Vokietijos biurokratijos ir baigiant Lietuvos kelių būkle. Šiame straipsnyje aš atvirai papasakosiu apie tai, kas iš tikrųjų lemia užsakymo vykdymo terminą, kodėl kartais viskas vėluoja ir kaip mes, logistai, bandome suvaldyti šį procesą. Tai bus nuoširdus pasakojimas apie realybę, o ne vadybininkų pažadus.

Termino planavimo subtilybės

Kodėl iš Vokietijos į Lietuvą dažnai užtrunka ilgiau nei atvirkščiai?

Tai yra įdomus fenomenas. Vokietijoje logistikos infrastruktūra yra labai apkrauta. Išvažiuoti iš didžiųjų Vokietijos miestų, tokių kaip Frankfurtas ar Miunchenas, gali užtrukti pusę dienos vien dėl kamščių. Be to, Vokietijoje galioja griežti darbo laiko apribojimai vairuotojams. Jei vairuotojas „išsėmė“ savo darbo laiką, jis privalo sustoti, net jei iki Lietuvos liko tik 100 kilometrų. Lietuvoje eismas yra lengvesnis, bet Vokietijos dalis visada „suvalgo“ daug laiko. Aš visada sakau klientams: „Planuokite 3-4 dienas, kad nebūtų streso“. Tai yra realistiškas terminas, įskaitant visus galimus vėlavimus.

Ar „daliniai kroviniai“ iš Vokietijos yra lėtesni?

Taip, jie yra lėtesni. Kai mes renkame daiktus iš kelių Vokietijos miestų, tai užtrunka. Pavyzdžiui, vienas klientas yra Berlyne, kitas – Hamburge, trečias – Kelne. Mašina turi apvažiuoti visus šiuos taškus. Tai gali užtrukti 2-3 dienas vien surinkimui. Tik tada mašina pajuda Lietuvos link. Jei jums reikia greičio, tai nėra geriausias variantas. Bet jei norite sutaupyti, tai yra puikus pasirinkimas. Svarbu suprasti, kad „dalinis“ reiškia „lėtesnis“. Mes visada informuojame klientus apie tai, bet kartais žmonės pamiršta šį faktą ir pradeda skambinti jau antrą dieną.

Kaip veikia „atgaliniai kroviniai“ ir kodėl jie pigesni?

Atgaliniai kroviniai yra mūsų duona. Kai mašina nuveža krovinį į Vokietiją, ji negali grįžti tuščia. Todėl mes ieškome krovinių atgal į Lietuvą. Tai yra pigiau, nes mašina vis tiek važiuoja. Tačiau tai reiškia, kad mes esame priklausomi nuo to, kada mašina bus laisva Vokietijoje. Tai gali užtrukti. Kartais reikia palaukti kelias dienas, kol mašina bus pakrauta. Tai yra kompromisas tarp kainos ir laiko. Jei jums reikia „vakar“, tai nėra atgalinis krovinys. Tai yra dedikuotas transportas, kuris kainuoja brangiau.

Ar šventinis laikotarpis labai keičia terminus?

O taip! Kalėdos, Velykos ar vasaros atostogos Vokietijoje yra tikras košmaras logistikai. Vairuotojai nori namo, eismas yra milžiniškas, o sandėliai nedirba. Mes visada įspėjame klientus: „Jei norite daiktų prieš Kalėdas, planuokite tai bent prieš mėnesį“. Kartą turėjome klientą, kuris norėjo persikraustyti gruodžio 23 dieną. Tai buvo neįmanoma. Visi vairuotojai jau buvo namuose. Mes turėjome perkelti pervežimą į sausio vidurį. Tai buvo pamoka visiems – planuokite iš anksto.

Ką daryti, jei vėluojame dėl techninių priežasčių?

Tai yra mano didžiausias galvos skausmas. Kai mašina sugenda Vokietijoje, tai yra brangu ir lėta. Servisai ten dirba lėtai, o dalys kainuoja daug. Mes visada turime planą B, bet kartais jis neveikia. Jei vėluojame, mes visada informuojame klientą. Nėra prasmės meluoti. Dažniausiai klientai supranta, jei situacija yra objektyvi. Svarbiausia – nuolatinis ryšys. Jei mes tylime, klientas nervinasi. Jei mes sakome tiesą, mes išlaikome pasitikėjimą.

Ar galima pagreitinti terminą mokant daugiau?

Taip, tai vadinama „ekspres“ pervežimu. Mes siunčiame mašiną specialiai jūsų daiktams. Ji važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B. Tai yra greičiausias būdas. Tai kainuoja brangiau, nes mes negalime paimti kitų krovinių. Tai yra investicija į laiką. Jei jums reikia daiktų skubiai, tai yra vienintelis būdas. Mes visada pasiūlome šį variantą, jei matome, kad įprastas terminas netinka.

Kaip veikia „furos“ greičio ribotuvai?

Daugelis klientų nesupranta, kad sunkvežimiai negali važiuoti 130 km/val. greičiu. Jie turi ribotuvus. Tai reiškia, kad atstumas tarp Miuncheno ir Vilniaus (apie 1500 km) fiziškai negali būti įveiktas per 12 valandų. Reikia skaičiuoti vairuotojų poilsį, degalų pylimą ir kitus sustojimus. Kai klientas skaičiuoja laiką pagal „Google Maps“ lengvajam automobiliui, jis visada nusivilia. Aš visada paaiškinu: „Mes važiuojame sunkvežimiu, ne sportiniu bolidu, todėl pridėkite bent 30% laiko“.

Ar yra skirtumas tarp skirtingų Lietuvos regionų?

Pristatymas į Vilnių yra greitesnis nei į kokį nors kaimelį Žemaitijoje. Tai yra logiška. Mašina turi atvažiuoti į Lietuvą, tada iškraustyti daiktus. Jei tai yra tolimas regionas, tai užtrunka papildomai. Mes visada skaičiuojame laiką iki galutinio taško. Tai yra svarbu, nes klientai dažnai pamiršta, kad Lietuva irgi turi atstumus.

Kodėl vadybininkai kartais „dingsta“ iš eterio?

Tai yra viena didžiausių problemų mūsų rinkoje. Vadybininkai dažnai yra perkrauti ir tiesiog nespėja atsakyti į visus skambučius. Aš stengiuosi būti kitoks, bet suprantu, kodėl taip vyksta. Kai mašina kelyje, vadybininkas dažnai sprendžia problemas – ieško atsarginių dalių, derina muitines, bendrauja su vairuotojais. Tai nėra piktavališkumas, tai tiesiog darbo krūvis. Visada rekomenduoju turėti tiesioginį vairuotojo kontaktą, jei tai įmanoma, arba bent jau reikalauti „tracking“ numerio.

Ar GPS sekimas padeda greičiau pristatyti krovinį?

GPS sekimas nepadeda fiziškai pagreitinti mašinos, bet jis padeda mums greičiau reaguoti į problemas. Jei matome, kad mašina stovi kamštyje, galime iš anksto įspėti klientą ir pasiūlyti alternatyvų maršrutą. Tai suteikia ramybės. Kai klientas mato, kad jo daiktai juda, jis mažiau nervinasi ir mažiau skambina vadybininkui, todėl vadybininkas gali dirbti efektyviau. Tai yra abipusė nauda. Aš visada sakau: „Skaidrumas yra greičio sąjungininkas“.

Ką daryti, jei vėluojame dėl prastovų prie sienos?

Prastovos prie sienos yra nenuspėjamos. Kartais viskas praeina per valandą, kartais tenka laukti parą. Jei tai nutinka, mes visada informuojame klientą. Nėra prasmės slėpti. Dažniausiai klientai supranta, jei situacija yra objektyvi. Svarbiausia – nuolatinis ryšys. Jei mes tylime, klientas galvoja, kad kažkas negerai. Jei mes sakome: „Esame eilėje, laukiame“, klientas jaučiasi ramiau. Tai yra pasitikėjimo klausimas.

Ar galima užsisakyti „ekspres“ pristatymą su dviem vairuotojais?

Taip, tai yra geriausias būdas pasiekti Lietuvą maksimaliai greitai. Kai važiuoja du vairuotojai, jie gali keistis ir mašina beveik nestoja. Tai kainuoja brangiau, nes reikia mokėti atlyginimą dviem žmonėms, bet tai yra vienintelis būdas įveikti didelius atstumus per trumpą laiką. Jei kraustotės skubiai, visada siūlau šį variantą. Tai yra investicija į laiką. Kartą pervežėme visą biurą iš Miuncheno į Vilnių per 30 valandų. Tai buvo įmanoma tik su dviem vairuotojais.

Kaip pasiruošti perkraustymui, kad viskas vyktų greičiau?

Pasiruošimas yra 80% sėkmės. Jei viskas supakuota, sužymėta ir paruošta išnešimui, mes sugaištame pusę laiko. Aš visada duodu klientams atmintinę: „Išrinkite baldus, supakuokite smulkius daiktus į dėžes, pažymėkite, kas yra trapu“. Kai atvažiuoja komanda, jie neturi galvoti, ką daryti. Jie tiesiog ima ir neša. Tai yra profesionalus požiūris. Jei klientas tikisi, kad mes viską padarysime už jį, tai kainuos papildomai ir užtruks dvigubai ilgiau.

Ar yra skirtumas tarp darbo dienų ir savaitgalių?

Vokietijoje galioja griežti draudimai sunkvežimiams važiuoti savaitgaliais ir švenčių dienomis. Tai vadinama „Sonntagsfahrverbot“. Jei jūsų krovinys turi pasiekti tikslą sekmadienį, tai yra neįmanoma, nebent naudojate mažą mikroautobusą iki 3,5 tonos. Tai labai svarbus niuansas, kurį daugelis pamiršta. Mes visada planuojame maršrutą taip, kad vairuotojas savaitgalį praleistų saugioje aikštelėje, o pirmadienį ryte būtų prie iškrovimo vietos. Jei bandysite „apeiti“ šią taisyklę, gausite tokias baudas, kad visas pervežimas taps nuostolingas.

Kodėl vėluojama iškrauti daiktus?

Iškrovimas dažnai užtrunka ilgiau nei pakrovimas, nes reikia viską sunešti į vietas, surinkti baldus ir t.t. Jei klientas nori, kad mes viską sustatytume, tai yra papildoma paslauga. Dažnai vėluojama, nes klientas dar nėra gavęs raktų nuo naujo buto arba butas dar nėra paruoštas. Mes visada prašome: „Būkite vietoje laiku“. Jei mes atvažiuojame, o jūsų nėra, mes turime laukti, o tai kainuoja. Prastovos valanda kainuoja pinigus, todėl visada prašau klientų gerbti mūsų laiką taip pat, kaip mes gerbiame jų.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių įmonių turi GPS sistemas. Mes taip pat naudojame. Klientas gali gauti nuorodą ir matyti, kur yra mašina. Tai labai patogu ir mažina stresą. Tačiau kartais GPS „grybauja“, ypač kalnuotose vietovėse. Tada klientai pradeda panikuoti. Aš visada sakau: „Jei matote, kad mašina stovi, tai nereiškia, kad ji sugedo, galbūt vairuotojas tiesiog ilsisi“. Tai yra technologijų ir žmogiškojo faktoriaus derinys. Svarbiausia – nepanikuoti ir pasitikėti logistikos procesu.

Ką daryti, jei daiktai sugadinami transportavimo metu?

Tai yra blogiausias scenarijus. Mes visada esame apdraudę savo atsakomybę, bet tai negrąžina sugadinto daikto. Todėl pakavimas yra toks svarbus. Jei daiktai supakuoti netinkamai, joks draudimas nepadės. Aš visada sakau: „Geriau daugiau burbulinės plėvelės, nei vėliau gailėtis“. Jei matome, kad daiktas blogai supakuotas, mes patys jį papildomai apsaugome, bet už viską atsakyti negalime. Tai yra bendra atsakomybė.

Ar galima derėtis dėl pristatymo laiko?

Galima, bet tai visada kainuoja. Jei norite, kad mes atvažiuotume tiksliai 10:00 ryto, tai yra „time-critical“ paslauga. Mes turime planuoti maršrutą taip, kad mašina būtų vietoje. Tai reiškia, kad vairuotojas gali turėti stovėti kažkur netoliese ir laukti. Tai yra papildomos sąnaudos. Dauguma klientų supranta, kad „per dieną“ yra realistiškesnis terminas nei „tiksliai 10:00“. Mes visada stengiamės būti punktualūs, bet logistikoje „tiksliai“ yra labai reliatyvus terminas.

Ar verta samdyti didelę įmonę ar privatų vežėją?

Didelė įmonė turi daugiau resursų – jei sugenda viena mašina, jie turi kitą. Privatus vežėjas yra pigesnis, bet jei jam kas nors nutinka, jūs liekate „ant ledo“. Aš dirbu didelėje įmonėje ir matau, kaip mes sprendžiame problemas. Tai kainuoja daugiau, bet jūs gaunate ramyę. Jei jums svarbu tik kaina, rinkitės privatų vežėją, bet būkite pasiruošę rizikai. Tai yra pasirinkimas tarp kainos ir saugumo.

Ar visada pavyksta laikytis pažadėtų terminų?

Ne, ne visada. Ir aš esu pakankamai sąžiningas, kad tai pripažinčiau. Mes darome viską, kad laikytumėmės, bet yra jėgų, kurių mes nekontroliuojame – orai, eismo įvykiai, biurokratija. Jei kas nors sako, kad visada viską pristato laiku, tas žmogus meluoja. Svarbiausia yra ne tai, ar vėluojame, o tai, kaip mes su tuo tvarkomės. Mes visada informuojame klientą ir ieškome sprendimų. Tai yra profesionalumo ženklas.

Kaip veikia muitinės procedūros (jei vežami ne ES kroviniai)?

Nors Vokietija yra ES, kartais tenka vežti daiktus iš trečiųjų šalių per Lietuvą. Tada prasideda tikrasis vargas. Muitinės procedūros gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Jei dokumentai nėra idealūs, krovinys gali būti sulaikytas sandėlyje. Aš visada įspėju klientus: jei jūsų daiktai nėra „laisvos apyvartos“, pasiruoškite vėlavimams. Tai nėra mūsų kaltė, tai biurokratija. Mes galime padėti su tarpininkais, bet galutinis sprendimas visada priklauso nuo muitinės pareigūno nuotaikos.

Ar galima pagreitinti krovimo procesą?

Taip, ir tai labai priklauso nuo paties kliento. Jei baldai nėra išrinkti, jei dėžės nesupakuotos, jei reikia nešti daiktus iš penkto aukšto be lifto – krovimas užtruks visą dieną. Aš visada prašau klientų: „Būkite pasiruošę“. Kai atvažiuoja komanda, viskas turi būti paruošta. Jei mes turime laukti, kol jūs pakuosite paskutinius puodelius, mes prarandame brangų laiką, kurį galėtume išnaudoti važiuodami. Greitas krovimas yra komandinis darbas. Jei klientas pasiruošęs, mes galime pakrauti net didelį butą per 3-4 valandas.

Ar yra skirtumas tarp skirtingų Vokietijos regionų?

Taip, pristatymas iš Berlyno yra visai kas kita nei pristatymas iš kokio nors kaimelio Bavarijos kalnuose. Didmiesčiuose yra eismo apribojimai, sunkiau rasti vietą pastatyti sunkvežimį, o kaimuose gali būti siauri keliai, kur didelė mašina tiesiog neįvažiuoja. Mes visada tikriname adresą „Google Street View“ prieš važiuodami. Jei matome, kad gatvė per siaura, iš anksto planuojame perkrovimą į mažesnį mikroautobusą. Tai užtrunka, bet tai yra būtina, kad išvengtume problemų vietoje.

Kodėl vadybininkai kartais „dingsta“ iš eterio?

Tai yra viena didžiausių problemų mūsų rinkoje. Vadybininkai dažnai yra perkraustymo įmonėse perkrauti ir tiesiog nespėja atsakyti į visus skambučius. Aš stengiuosi būti kitoks, bet suprantu, kodėl taip vyksta. Kai mašina kelyje, vadybininkas dažnai sprendžia problemas – ieško atsarginių dalių, derina muitines, bendrauja su vairuotojais. Tai nėra piktavališkumas, tai tiesiog darbo krūvis. Visada rekomenduoju turėti tiesioginį vairuotojo kontaktą, jei tai įmanoma, arba bent jau reikalauti „tracking“ numerio, kad galėtumėte patys matyti, kur yra jūsų krovinys.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių įmonių turi GPS sistemas. Mes taip pat naudojame. Klientas gali gauti nuorodą ir matyti, kur yra mašina. Tai labai patogu ir mažina stresą. Tačiau kartais GPS „grybauja“, ypač kalnuotose vietovėse. Tada klientai pradeda panikuoti. Aš visada sakau: „Jei matote, kad mašina stovi, tai nereiškia, kad ji sugedo, galbūt vairuotojas tiesiog ilsisi“. Tai yra technologijų ir žmogiškojo faktoriaus derinys. Svarbiausia – nepanikuoti ir pasitikėti logistikos procesu.

Išvada

Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą yra procesas, reikalaujantis kantrybės ir planavimo. Nors mes visada stengiamės būti greiti ir punktualūs, svarbiausia yra saugumas ir skaidrumas. Nesitikėkite stebuklų per 24 valandas, planuokite viską iš anksto ir būkite pasiruošę nenumatytiems atvejams. Jei bendradarbiausite su savo vežėju, viskas vyks sklandžiai. Svarbiausia – rasti partnerį, kuriuo galite pasitikėti, ir suprasti, kad už kiekvieno „vėlavimo“ dažniausiai slepiasi realios priežastys, o ne vadybininko tingumas. Sėkmės kraustantis!