Užsakymo vykdymo greitis kraustantis į Vokietiją

Kai žmonės klausia manęs, kaip greitai galima susikraustyti į Vokietiją, aš dažniausiai atsidūstu. Per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko: nuo „skubiai per naktį“ iki „palaukite tris savaites, kol surinksime pilną mašiną“. Visi nori visko vakar, bet realybė tokia, kad tarptautinis perkraustymas nėra tiesiog siuntos išsiuntimas paštomatu. Tai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja ne tik vairuotojas, bet ir muitinės procedūros, kelių mokesčiai, vairuotojų darbo laiko reglamentai ir, žinoma, žmogiškasis faktorius. Šiame tekste pabandysiu paaiškinti, kodėl užsakymo vykdymo greitis kraustantis į Vokietiją priklauso ne tik nuo vadybininko pažadų, bet ir nuo daugybės kitų, kartais visiškai nenuspėjamų aplinkybių, kurias mes, logistai, turime suvaldyti kasdien.

Planavimo ir terminų realybė

Ar tikrai įmanoma išsikraustyti į Berlyną per 24 valandas?

Teoriškai – taip, jei turite tik kelis krepšius ir samdote greitąjį kurjerį, bet realybėje tai beveik neįmanoma misija, jei kalbame apie pilną butą. Kai klientas skambina ir sako, kad jam reikia „furos“ rytoj ryte, aš visada pasitikslinu, ar jis supranta, kad vairuotojas privalo laikytis tachografo režimo. Net jei vairuotojas lėktų be sustojimo, jis vis tiek turės daryti privalomas pertraukas, o Vokietijos greitkeliuose dažnai pasitaiko kamščių, kurie sugriauna visus grafikus. Na, gerai, realiai per 24 valandas galime pasiekti tik pasienio regionus, bet iki Berlyno ar Miuncheno visada rekomenduoju planuoti bent dvi paras, kad išvengtume streso.

Kodėl vadybininkai visada prideda papildomą dieną prie termino?

Mano patirtis rodo, kad vadybininkai nėra piktybiški melagiai, jie tiesiog žino, kad kelyje nutinka visko. Įsivaizduokite situaciją: vairuotojas pakrauna baldus Vilniuje, išvažiuoja, o Lenkijoje sugenda turbina. Ir viskas – jūsų daiktai stovi pakelėje, o mes ieškome pakaitinio transporto. Tas papildomas „buferis“ yra skirtas nenumatytiems atvejams, kad klientas negautų šoko, jei vėluojame valandą ar dvi. Aš visada sakau klientams: geriau pasakyti, kad atvešime per tris dienas, o atvežti per dvi, nei žadėti neįmanomą greitį ir vėluoti. Tai tiesiog sveikas protas, kurį įgyji po daugelio metų darbo su nepatenkintais užsakovais.

Ar krovinio dydis turi įtakos pristatymo greičiui į Vokietiją?

Žinoma, kad turi, ir dar kaip. Jei kraustotės su vienu mikroautobusu, mes galime judėti greičiau, nes tokiam transportui taikomi mažesni apribojimai nei didelėms „furoms“. Tačiau jei jūsų turtas užima visą puspriekabę, mes priklausome nuo krovos darbų greičio ir logistikos centrų darbo laiko. Mažesni kroviniai dažnai keliauja „daliniais“ kroviniais, o tai reiškia, kad mašina turi surinkti daiktus iš kelių vietų, kol pajuda Vokietijos link. Tai užtrunka, todėl jei norite greičio, kartais verta mokėti už „ekspresą“, kai mašina važiuoja tiesiai pas jus be jokių tarpinių stotelių ar kitų klientų krovinių.

Kiek laiko užtrunka dokumentų tvarkymas prieš išvykstant?

Dokumentai yra ta vieta, kur dažniausiai įstringa visas procesas. Jei kraustotės į Vokietiją, nors tai ES šalis, vis tiek reikia turėti tvarkingus CMR važtaraščius ir detalius daiktų sąrašus. Kartą turėjau klientą, kuris bandė vežtis antikvarinius baldus be jokių sertifikatų, ir vokiečių policija mus sulaikė patikrinimui trims valandoms. Tai buvo košmaras, nes vairuotojas prarado savo darbo laiką, o mes vėlavome į kitą iškrovimą. Visada patariu susitvarkyti visus popierius iš anksto, nes vokiečiai labai mėgsta tvarką ir bet koks neatitikimas dokumentuose gali virsti ilgu ir brangiu patikrinimu, kuris sugriaus visą grafiką.

Ar orų sąlygos žiemą labai stabdo pervežimus?

Žiemą Vokietijos greitkeliai tampa tikru iššūkiu, ypač jei važiuojate per kalnuotas vietoves. Sniegas, plikledis ir avarijos, kurias sukelia neatsargūs vairuotojai, gali uždaryti eismą valandoms. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vairuotojas įstrigo prie Frankfurto dėl didžiulės avarijos ir prastovėjo ten visą naktį. Mes nieko negalėjome padaryti – tiesiog laukėme. Klientas pyko, bet gamtos jėgų neįveiksi. Todėl žiemą visada pridedu papildomą dieną prie planuojamo laiko. Jei kas nors sako, kad žiemą viskas vyksta pagal planą, tas žmogus arba meluoja, arba niekada nėra vairavęs sunkvežimio per pūgą.

Ar verta mokėti už skubų pristatymą, jei kraustausi į Vokietiją?

Tai priklauso nuo to, kiek jums kainuoja vėlavimas. Jei nuomojatės butą ir turite atlaisvinti senąjį, o naujajame dar nėra baldų, tada skubus pristatymas yra vertas kiekvieno euro. Tačiau jei tiesiog norite greičiau įsikurti, galbūt neverta permokėti. Aš visada atvirai pasakau klientams: „Mes padarysime viską, kad atvažiuotume greitai, bet už papildomą mokestį mes tiesiog užtikriname, kad mašina važiuos be sustojimų“. Tai yra paslauga, kuri kainuoja, nes vairuotojas turi dirbti intensyviau, o mes turime planuoti maršrutą taip, kad išvengtume bet kokių papildomų krovimų pakeliui.

Kaip veikia „dalinių krovinių“ principas ir kodėl jis lėtesnis?

Daliniai kroviniai yra logistikos pagrindas, bet jie yra lėtesni, nes mašina turi būti pilna. Įsivaizduokite, kad turime surinkti baldus iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, tada važiuoti į Vokietiją ir iškraustyti juos Berlyne, Hamburge ir Miunchene. Tai užtrunka! Kiekvienas sustojimas – tai laikas, praleistas kelyje, krovos darbuose ir dokumentų pildyme. Tai pigiau, bet tikrai ne greičiau. Jei jums svarbus laikas, visada rinkitės dedikuotą transportą, kur mašina važiuoja tik su jūsų daiktais. Tai brangiau, bet jūs gaunate maksimalų greitį ir kontrolę, ko negali pasiūlyti joks „dalinis“ variantas.

Ar vairuotojo patirtis turi įtakos greičiui?

Be jokios abejonės. Patyręs vairuotojas žino, kur yra „kamščiai“, kur geriau sustoti nakčiai, kad būtų saugu, ir kaip greičiau susitvarkyti su vokiečių pareigūnais. Naujokas gali pasiklysti, nežinoti, kaip apeiti tam tikrus apribojimus, ar tiesiog sugaišti per daug laiko krovimo metu. Aš visada stengiuosi į Vokietijos maršrutus siųsti tuos, kurie ten važinėja kas savaitę. Jie jaučia kelią, žino visas „slaptas“ aikšteles ir supranta, kada reikia spausti, o kada – tiesiog ramiai laukti, kol praeis piko valandos. Tai yra patirtis, kurios nenupirksi, ji ateina tik su tūkstančiais kilometrų.

Ką daryti, jei vėluojame dėl techninio gedimo?

Techniniai gedimai yra mano didžiausias košmaras. Kai mašina sugenda, pirmiausia informuojame klientą. Nėra nieko blogiau, kaip meluoti ir sakyti, kad „jau atvažiuojame“, kai mašina stovi servise. Mes visada turime planą B – arba siunčiame kitą mašiną, arba nuomojamės transportą vietoje. Tai kainuoja, bet reputacija man svarbesnė už vienkartinį pelną. Kartą teko samdyti vietinį vokiečių vežėją, kad pervežtų daiktus paskutinius 200 kilometrų, nes mūsų mašina buvo areštuota dėl smulkaus gedimo. Klientas net nepastebėjo skirtumo, o mes išsaugojome terminą.

Ar muitinės procedūros (jei vežami ne ES kroviniai) labai ilgina procesą?

Nors Vokietija yra ES, kartais tenka vežti daiktus iš trečiųjų šalių per Lietuvą. Tada prasideda tikrasis vargas. Muitinės procedūros gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Jei dokumentai nėra idealūs, krovinys gali būti sulaikytas sandėlyje. Aš visada įspėju klientus: jei jūsų daiktai nėra „laisvos apyvartos“, pasiruoškite vėlavimams. Tai nėra mūsų kaltė, tai biurokratija. Mes galime padėti su tarpininkais, bet galutinis sprendimas visada priklauso nuo muitinės pareigūno nuotaikos ir to, ar visi popieriai yra tvarkingi.

Ar galima pagreitinti krovimo procesą?

Taip, ir tai labai priklauso nuo paties kliento. Jei baldai nėra išrinkti, jei dėžės nesupakuotos, jei reikia nešti daiktus iš penkto aukšto be lifto – krovimas užtruks visą dieną. Aš visada prašau klientų: „Būkite pasiruošę“. Kai atvažiuoja komanda, viskas turi būti paruošta. Jei mes turime laukti, kol jūs pakuosite paskutinius puodelius, mes prarandame brangų laiką, kurį galėtume išnaudoti važiuodami. Greitas krovimas yra komandinis darbas. Jei klientas pasiruošęs, mes galime pakrauti net didelį butą per 3-4 valandas.

Kaip veikia „furos“ greičio ribotuvai?

Daugelis klientų nesupranta, kad sunkvežimiai turi greičio ribotuvus. Jie negali važiuoti 130 km/val. greičiu kaip lengvieji automobiliai. Maksimalus greitis dažniausiai yra 85-90 km/val. Tai reiškia, kad atstumas tarp Vilniaus ir Berlyno (apie 1200 km) fiziškai negali būti įveiktas per 10 valandų. Reikia skaičiuoti vairuotojų poilsį, degalų pylimą ir kitus sustojimus. Kai klientas skaičiuoja laiką pagal „Google Maps“ lengvajam automobiliui, jis visada nusivilia. Aš visada paaiškinu: „Mes važiuojame sunkvežimiu, ne sportiniu bolidu, todėl pridėkite bent 30% laiko“.

Ar yra skirtumas tarp darbo dienų ir savaitgalių?

Vokietijoje galioja griežti draudimai sunkvežimiams važiuoti savaitgaliais ir švenčių dienomis. Tai vadinama „Sonntagsfahrverbot“. Jei jūsų krovinys turi pasiekti tikslą sekmadienį, tai yra neįmanoma, nebent naudojate mažą mikroautobusą iki 3,5 tonos. Tai labai svarbus niuansas, kurį daugelis pamiršta. Mes visada planuojame maršrutą taip, kad vairuotojas savaitgalį praleistų saugioje aikštelėje, o pirmadienį ryte būtų prie iškrovimo vietos. Jei bandysite „apeiti“ šią taisyklę, gausite tokias baudas, kad visas pervežimas taps nuostolingas.

Kodėl vadybininkai kartais „dingsta“ iš eterio?

Tai yra viena didžiausių problemų mūsų rinkoje. Vadybininkai dažnai yra perkrauti ir tiesiog nespėja atsakyti į visus skambučius. Aš stengiuosi būti kitoks, bet suprantu, kodėl taip vyksta. Kai mašina kelyje, vadybininkas dažnai sprendžia problemas – ieško atsarginių dalių, derina muitines, bendrauja su vairuotojais. Tai nėra piktavališkumas, tai tiesiog darbo krūvis. Visada rekomenduoju turėti tiesioginį vairuotojo kontaktą, jei tai įmanoma, arba bent jau reikalauti „tracking“ numerio, kad galėtumėte patys matyti, kur yra jūsų krovinys.

Ar GPS sekimas padeda greičiau pristatyti krovinį?

GPS sekimas nepadeda fiziškai pagreitinti mašinos, bet jis padeda mums greičiau reaguoti į problemas. Jei matome, kad mašina stovi kamštyje, galime iš anksto įspėti klientą ir pasiūlyti alternatyvų maršrutą. Tai suteikia ramybės. Kai klientas mato, kad jo daiktai juda, jis mažiau nervinasi ir mažiau skambina vadybininkui, todėl vadybininkas gali dirbti efektyviau. Tai yra abipusė nauda. Aš visada sakau: „Skaidrumas yra greičio sąjungininkas“. Kai visi žino, kas vyksta, nereikia gaišti laiko aiškinantis.

Ką daryti, jei vėluojame dėl prastovų prie sienos?

Prastovos prie sienos yra nenuspėjamos. Kartais viskas praeina per valandą, kartais tenka laukti parą. Jei tai nutinka, mes visada informuojame klientą. Nėra prasmės slėpti. Dažniausiai klientai supranta, jei situacija yra objektyvi. Svarbiausia – nuolatinis ryšys. Jei mes tylime, klientas galvoja, kad kažkas negerai. Jei mes sakome: „Esame eilėje, laukiame“, klientas jaučiasi ramiau. Tai yra pasitikėjimo klausimas. Per 20 metų išmokau, kad geriausia strategija – visada sakyti tiesą, net jei ji nemaloni.

Ar galima užsisakyti „ekspres“ pristatymą su dviem vairuotojais?

Taip, tai yra geriausias būdas pasiekti Vokietiją maksimaliai greitai. Kai važiuoja du vairuotojai, jie gali keistis ir mašina beveik nestoja. Tai kainuoja brangiau, nes reikia mokėti atlyginimą dviem žmonėms, bet tai yra vienintelis būdas įveikti didelius atstumus per trumpą laiką. Jei kraustotės skubiai, visada siūlau šį variantą. Tai yra investicija į laiką. Kartą pervežėme visą biurą iš Vilniaus į Miuncheną per 28 valandas. Tai buvo įmanoma tik su dviem vairuotojais, kurie važiavo pamainomis.

Kaip pasiruošti perkraustymui, kad viskas vyktų greičiau?

Pasiruošimas yra 80% sėkmės. Jei viskas supakuota, sužymėta ir paruošta išnešimui, mes sugaištame pusę laiko. Aš visada duodu klientams atmintinę: „Išrinkite baldus, supakuokite smulkius daiktus į dėžes, pažymėkite, kas yra trapu“. Kai atvažiuoja komanda, jie neturi galvoti, ką daryti. Jie tiesiog ima ir neša. Tai yra profesionalus požiūris. Jei klientas tikisi, kad mes viską padarysime už jį, tai kainuos papildomai ir užtruks dvigubai ilgiau.

Ar yra skirtumas tarp skirtingų Vokietijos regionų?

Taip, pristatymas į Berlyną yra visai kas kita nei pristatymas į kokį nors kaimelį Bavarijos kalnuose. Didmiesčiuose yra eismo apribojimai, sunkiau rasti vietą pastatyti sunkvežimį, o kaimuose gali būti siauri keliai, kur didelė mašina tiesiog neįvažiuoja. Mes visada tikriname adresą „Google Street View“ prieš važiuodami. Jei matome, kad gatvė per siaura, iš anksto planuojame perkrovimą į mažesnį mikroautobusą. Tai užtrunka, bet tai yra būtina, kad išvengtume problemų vietoje.

Kodėl vėluojama iškrauti daiktus?

Iškrovimas dažnai užtrunka ilgiau nei pakrovimas, nes reikia viską sunešti į vietas, surinkti baldus ir t.t. Jei klientas nori, kad mes viską sustatytume, tai yra papildoma paslauga. Dažnai vėluojama, nes klientas dar nėra gavęs raktų nuo naujo buto arba butas dar nėra paruoštas. Mes visada prašome: „Būkite vietoje laiku“. Jei mes atvažiuojame, o jūsų nėra, mes turime laukti, o tai kainuoja. Prastovos valanda kainuoja pinigus, todėl visada prašau klientų gerbti mūsų laiką taip pat, kaip mes gerbiame jų.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių įmonių turi GPS sistemas. Mes taip pat naudojame. Klientas gali gauti nuorodą ir matyti, kur yra mašina. Tai labai patogu ir mažina stresą. Tačiau kartais GPS „grybauja“, ypač kalnuotose vietovėse. Tada klientai pradeda panikuoti. Aš visada sakau: „Jei matote, kad mašina stovi, tai nereiškia, kad ji sugedo, galbūt vairuotojas tiesiog ilsisi“. Tai yra technologijų ir žmogiškojo faktoriaus derinys. Svarbiausia – nepanikuoti ir pasitikėti logistikos procesu.

Ką daryti, jei daiktai sugadinami transportavimo metu?

Tai yra blogiausias scenarijus. Mes visada esame apdraudę savo atsakomybę, bet tai negrąžina sugadinto daikto. Todėl pakavimas yra toks svarbus. Jei daiktai supakuoti netinkamai, joks draudimas nepadės. Aš visada sakau: „Geriau daugiau burbulinės plėvelės, nei vėliau gailėtis“. Jei matome, kad daiktas blogai supakuotas, mes patys jį papildomai apsaugome, bet už viską atsakyti negalime. Tai yra bendra atsakomybė.

Ar galima derėtis dėl pristatymo laiko?

Galima, bet tai visada kainuoja. Jei norite, kad mes atvažiuotume tiksliai 10:00 ryto, tai yra „time-critical“ paslauga. Mes turime planuoti maršrutą taip, kad mašina būtų vietoje. Tai reiškia, kad vairuotojas gali turėti stovėti kažkur netoliese ir laukti. Tai yra papildomos sąnaudos. Dauguma klientų supranta, kad „per dieną“ yra realistiškesnis terminas nei „tiksliai 10:00“. Mes visada stengiamės būti punktualūs, bet logistikoje „tiksliai“ yra labai reliatyvus terminas.

Ar verta samdyti didelę įmonę ar privatų vežėją?

Didelė įmonė turi daugiau resursų – jei sugenda viena mašina, jie turi kitą. Privatus vežėjas yra pigesnis, bet jei jam kas nors nutinka, jūs liekate „ant ledo“. Aš dirbu didelėje įmonėje ir matau, kaip mes sprendžiame problemas. Tai kainuoja daugiau, bet jūs gaunate ramybę. Jei jums svarbu tik kaina, rinkitės privatų vežėją, bet būkite pasiruošę rizikai. Tai yra pasirinkimas tarp kainos ir saugumo.

Ar visada pavyksta laikytis pažadėtų terminų?

Ne, ne visada. Ir aš esu pakankamai sąžiningas, kad tai pripažinčiau. Mes darome viską, kad laikytumėmės, bet yra jėgų, kurių mes nekontroliuojame – orai, eismo įvykiai, biurokratija. Jei kas nors sako, kad visada viską pristato laiku, tas žmogus meluoja. Svarbiausia yra ne tai, ar vėluojame, o tai, kaip mes su tuo tvarkomės. Mes visada informuojame klientą ir ieškome sprendimų. Tai yra profesionalumo ženklas.

Išvada

Perkraustymas į Vokietiją yra didelis gyvenimo įvykis, o logistika čia vaidina svarbų vaidmenį. Nors mes visada stengiamės būti greiti ir punktualūs, svarbiausia yra saugumas ir skaidrumas. Nesitikėkite stebuklų per 24 valandas, planuokite viską iš anksto ir būkite pasiruošę nenumatytiems atvejams. Jei bendradarbiausite su savo vežėju, viskas vyks sklandžiai. Svarbiausia – rasti partnerį, kuriuo galite pasitikėti, ir suprasti, kad už kiekvieno „vėlavimo“ dažniausiai slepiasi realios priežastys, o ne vadybininko tingumas. Sėkmės kraustantis!