Užsakymo vykdymo greitis ir patikimumas į Vokietiją

Per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko: nuo pamestų krovinių viduryje Vokietijos greitkelių iki situacijų, kai vadybininkų pažadai apie greitą pristatymą subliūkšta vos tik fura kerta Lenkijos sieną. Kai kalbame apie užsakymo vykdymo greitį ir patikimumą į Vokietiją, žmonės dažnai tikisi stebuklų, tačiau realybė yra kur kas proziškesnė. Tai nuolatinė kova su eismo spūstimis, vairuotojų darbo laiko reglamentais ir kartais tiesiog nesėkme. Noriu pasidalinti savo patirtimi, kaip iš tikrųjų veikia šie procesai ir kodėl kartais verta mokėti brangiau, kad krovinys pasiektų tikslą laiku. Tai nėra vadovėlinė tiesa, tai mano kasdienybė, kurioje kiekviena valanda kainuoja realius pinigus.

Planavimas ir realybė

Kodėl vadybininkai dažnai meluoja apie pristatymo terminus?

Dažniausiai vadybininkai, norėdami gauti užsakymą, tiesiog „nupiešia“ gražesnį vaizdą, nei yra iš tikrųjų. Jie žino, kad klientas nori išgirsti „atvešime per dvi dienas“, nors realiai, įvertinus visus kelius ir vairuotojo poilsio režimą, tai užtruks tris. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas reikalavo pristatymo į Miuncheną per 24 valandas, nors tai fiziškai neįmanoma be dviejų vairuotojų ekipažo. Vadybininkai bijo pasakyti „ne“, nes praras klientą, todėl pasirašo sutartis, kurias vėliau tenka „tempti“ per jėgą. Tai sukuria įtampą visoje grandinėje, o galiausiai kenčia krovinio saugumas, nes vairuotojas spaudžiamas važiuoti viršydamas greitį ar ignoruodamas poilsio pauzes.

Ar įmanoma garantuoti 100% patikimumą pervežant krovinius?

Garantuoti šimtaprocentinį patikimumą logistikoje yra tas pats, kas garantuoti, kad rytoj nebus lietaus. Visada gali įvykti nenumatytų dalykų: techninis gedimas, avarija kelyje ar tiesiog „kamštis“ prie Berlyno, kuris suvalgo visą numatytą laiką. Aš visada sakau savo klientams: jei kas nors garantuoja absoliutų tikslumą, jie greičiausiai jus apgaudinėja. Patikimumas susideda iš atsarginių planų turėjimo, o ne iš pažadų. Mes turime turėti kontaktus su kitais vežėjais, jei mūsų fura sugenda, kad galėtume operatyviai perkrauti prekes. Tai kainuoja papildomai, bet būtent tai ir skiria profesionalus nuo „pigios“ kontoros, kuri dingsta, kai kyla problemos.

Kiek realiai kainuoja skubus pristatymas į Vokietiją?

Skubus pristatymas nėra pigus malonumas, nes jis reikalauja papildomų resursų. Jei įprastas pervežimas kainuoja, tarkime, 1200 eurų, tai skubus, naudojant du vairuotojus, gali kainuoti ir 2000 eurų ar daugiau. Kodėl? Nes vairuotojai turi gauti dvigubą atlygį už darbą be poilsio, o ir kuro sąnaudos didėja dėl intensyvesnio važiavimo. Kartą teko skubiai vežti detales gamyklai Štutgarte, kurios prastova kainavo tūkstančius eurų per valandą. Klientas sumokėjo trigubai, bet mes atvežėme per 18 valandų. Tai buvo brangu, bet palyginus su jų gamybos nuostoliais, tai buvo pigiausias įmanomas variantas.

Ar Vokietijos muitinės procedūros vis dar kelia problemų?

Nors Vokietija yra ES narė ir prekių judėjimas laisvas, kartais vis tiek kyla nesusipratimų su dokumentais. Jei vežate prekes iš ne ES šalių per Vokietiją, tranzito procedūros (T1) turi būti atliktos be priekaištų. Mano praktikoje buvo atvejis, kai dėl klaidos CMR'e (krovinio važtaraštyje) fura buvo sulaikyta pasienyje visai parai. Vairuotojas „šoferis“ buvo įsiutęs, klientas rėkė, o aš turėjau tvarkyti popierius su muitinės tarpininkais. Tai rodo, kad net ir paprasčiausias dokumentas gali sustabdyti visą logistikos grandinę. Visada patikrinkite visus kodus ir svorius, nes vokiečių muitininkai yra itin pedantiški ir nemėgsta klaidų.

Kaip veikia vairuotojų darbo laiko reglamentavimas?

Vairuotojų darbo laikas yra griežtai reglamentuojamas tachografais, ir tai yra gerai, nes mažina avarijų riziką. Tačiau klientai dažnai nesupranta, kodėl fura stovi aikštelėje, kai iki tikslo liko vos 50 kilometrų. Tai vadinama privalomu poilsiu. Jei vairuotojas viršys laiką, gaus tokią baudą, kad visas reisas taps nuostolingas. Kartais tenka planuoti maršrutą taip, kad vairuotojas poilsį darytų būtent prie pat iškrovimo vietos. Tai reikalauja patirties ir gilaus maršruto išmanymo. Nesu tikras, ar visos naujos technologijos tikrai padeda, nes kartais „protingos“ sistemos mus nuveda į tokius kelius, kur fura tiesiog netelpa.

Ar verta rinktis pigiausią vežėją?

Pigiausias vežėjas dažniausiai reiškia didžiausią riziką. Kai matau rinkoje kainas, kurios yra 30% mažesnės už rinkos vidurkį, iškart kyla įtarimas, kad kažkur bus „nupjauta“. Galbūt tai bus senas sunkvežimis, kuris suges pakeliui, arba vairuotojas, kuris neturi patirties Vokietijos keliuose. Mano patirtis rodo, kad „pigiai“ dažniausiai baigiasi brangiai. Prieš kelerius metus vienas klientas pasirinko pigesnį variantą, o krovinys vėlavo tris dienas, nes fura tiesiog užstrigo servise. Klientas prarado užsakymą ir reputaciją. Visada vertinkite ne tik kainą, bet ir vežėjo patikimumą bei turimą techniką.

Kaip atpažinti patikimą logistikos partnerį?

Patikimas partneris visada atsakys į jūsų skambučius, net jei kyla problemų. Jei vadybininkas dingsta, kai krovinys vėluoja – tai pirmas ženklas, kad kažkas negerai. Aš visada prašau rekomendacijų ir žiūriu, ar įmonė turi savo transportą, ar tik perparduoda paslaugas. Perpardavinėtojai dažnai patys nežino, kur yra krovinys, nes jie tik tarpininkai. Tikras partneris turi savo parką arba labai glaudžius ryšius su vairuotojais. Taip pat svarbu, ar jie turi CMR draudimą, kuris realiai veikia. Kartą teko susidurti su įmone, kurios draudimas buvo „popierinis“, ir kai įvyko avarija, jie tiesiog bankrutavo.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuokite ir reikalaukite tikslios informacijos. Jei vadybininkas sako „tuoj bus“, tai nieko nereiškia. Reikalaukite GPS koordinatės arba vairuotojo telefono numerio. Jei vėlavimas kritinis, galbūt verta ieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, dalinio krovinio pervežimo kitu transportu. Mano praktikoje buvo atvejis, kai krovinys vėlavo dėl sniego audros Vokietijoje. Mes atvirai pasakėme klientui situaciją, ir jis suprato, nes tai buvo force majeure. Svarbiausia – komunikacija. Jei klientas žino, kas vyksta, jis rečiau pyksta nei tada, kai yra paliekamas nežinioje.

Ar GPS sekimas tikrai padeda?

GPS sekimas yra būtinas, bet jis ne visada parodo visą tiesą. Kartais vairuotojai išjungia sekimą, kad galėtų pailsėti neoficialiose vietose, arba sistema tiesiog „lūžta“. Tačiau tai vis tiek yra geriausias būdas kontroliuoti situaciją. Aš visada reikalauju, kad klientas turėtų prieigą prie sekimo sistemos, jei tai įmanoma. Tai suteikia ramybės ir man, ir jiems. Visgi, kartais technologija mus apgauna – rodo, kad fura stovi, o ji tiesiog yra tunelyje ar kitoje vietoje, kur nėra ryšio. Reikia mokėti skaityti tuos duomenis, o ne aklai jais tikėti.

Kaip paruošti krovinį pervežimui į Vokietiją?

Krovinio paruošimas yra pusė sėkmės. Jei tai paletės, jos turi būti tvarkingai apvyniotos ir stabilios. Vokietijos keliuose yra daug vibracijos, todėl jei krovinys blogai pritvirtintas, jis gali subyrėti. Mano praktikoje buvo atvejis, kai dėl blogo pakavimo prekės buvo sugadintos, nors fura neturėjo avarijos. Vairuotojas tiesiog staigiau pasuko, ir viskas nuvirto. Visada naudokite pakankamai diržų ir kampuočių. Jei krovinys nestandartinis, būtinai informuokite vežėją iš anksto, kad jie galėtų paruošti tinkamą techniką. Tai atrodo elementaru, bet žmonės dažnai tai pamiršta.

Ar skiriasi pervežimas į Vokietiją ir iš jos?

Iš esmės procesas tas pats, bet skiriasi krovinių srautai ir kainos. Į Vokietiją dažnai vežame gamybinius komponentus, o iš Vokietijos – prekes prekybai. Vokietijos eksportas yra didžiulis, todėl kartais rasti laisvą transportą iš Vokietijos yra lengviau nei į ją. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad Vokietijos kelių mokesčiai (Maut) yra vieni didžiausių Europoje, ir tai įtakoja kainą. Taip pat vokiečiai labai griežtai žiūri į krovimo laiką – jei vėluojate atvykti į sandėlį, galite būti tiesiog „išmesti“ iš eilės ir laukti kitos dienos.

Kaip veikia „dalinių krovinių“ (LTL) sistema?

LTL (Less than Truckload) yra puikus būdas sutaupyti, jei neturite pilnos furos. Tačiau tai reiškia, kad jūsų krovinys bus perkraunamas terminaluose, o tai didina riziką. Mano patirtis rodo, kad kuo daugiau perkrovimų, tuo didesnė tikimybė, kad prekės bus pažeistos. Jei vežate kažką trapaus, geriau rinktis pilną mašiną arba bent jau užtikrinti, kad krovinys bus gerai supakuotas. Kartą vienas klientas siuntė stiklo gaminius LTL būdu – pusė jų atvyko sudaužyti. Tai buvo pamoka, kad taupymas ne visada atsiperka.

Ar verta drausti krovinį papildomai?

CMR draudimas yra privalomas, bet jis padengia tik dalį nuostolių pagal svorį. Jei vežate brangią elektroniką, CMR draudimas gali nepadengti net 10% tikrosios vertės. Visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet suteikia ramybę. Kartą mūsų fura pateko į avariją, ir tik papildomas draudimas išgelbėjo klientą nuo didžiulių nuostolių. Nesu tikras, ar visi klientai supranta šį skirtumą, todėl visada stengiuosi jiems tai paaiškinti. Tai yra viena iš tų sričių, kur geriau būti per daug atsargiam nei per mažai.

Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę?

Tai priklauso nuo krovinio pobūdžio. Jei tai baldai, reikalingas tentas, jei maisto produktai – šaldytuvas (refrižeratorius). Jei krovinys aukštas, reikia „mega“ puspriekabės. Svarbu tiksliai žinoti krovinio matmenis ir svorį. Kartą klientas pasakė, kad krovinys sveria 20 tonų, o realiai buvo 24. Tai sukėlė problemų su ašių apkrova, ir vairuotojas gavo baudą. Visada geriau pasverti krovinį prieš kraunant. Taip pat svarbu, ar reikia hidraulinio borto iškrovimui – jei sandėlyje nėra krautuvo, tai yra būtina.

Ar vadybininkų pažadai apie „greitą pristatymą“ yra patikimi?

Dažniausiai tai tik marketingas. Kai vadybininkas sako „greitai“, jis turi omenyje „standartinį laiką“. Jei jums reikia tikrai greitai, klauskite konkrečių datų ir valandų. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vadybininkas pažadėjo pristatymą per naktį, o fura net nebuvo išvažiavusi iš terminalo. Tai yra neprofesionalu, bet rinkoje tai vyksta nuolat. Visada reikalaukite raštiško patvirtinimo su numatomu pristatymo laiku. Jei vadybininkas vengia įsipareigoti raštu, tai jau yra signalas, kad kažkas ne taip.

Kaip elgtis, jei krovinys dingo?

Tai yra blogiausias scenarijus, bet jis pasitaiko. Pirmiausia – praneškite policijai ir draudimo bendrovei. Tada susisiekite su vežėju ir reikalaukite paaiškinimo. Mano praktikoje buvo atvejis, kai krovinys buvo tiesiog pavogtas iš aikštelės. Tai buvo košmaras, bet dėl tinkamai sutvarkytų dokumentų ir draudimo, klientas atgavo pinigus. Svarbiausia – išlaikyti visą dokumentaciją nuo pat pradžių. Jei neturite CMR'o su vairuotojo parašu, įrodyti, kad krovinys buvo perduotas, bus labai sunku.

Ar Vokietijos keliai yra tokie geri, kaip sakoma?

Vokietijos keliai yra geri, bet jie nuolat remontuojami. „Baustelle“ (kelio darbai) yra visur. Tai dažniausiai ir yra pagrindinė vėlavimų priežastis. Kartais tenka stovėti valandų valandas, nes greitkelis tiesiog uždarytas. Mano patirtis rodo, kad planuojant kelionę visada reikia pridėti bent 10-15% laiko rezervą dėl kelio darbų. Nesu tikras, ar situacija gerės, nes eismo srautai tik didėja. Vairuotojai dažnai keikia vokiečių planuotojus, bet mes turime prisitaikyti prie to, ką turime.

Kaip veikia „atgaliniai kroviniai“?

Atgaliniai kroviniai yra būdas vežėjams uždirbti, kai fura grįžta tuščia. Tai leidžia sumažinti kainą klientui. Tačiau tai reiškia, kad laikas gali būti mažiau lankstus, nes vežėjas derina maršrutą pagal kitus užsakymus. Jei jums svarbus greitis, atgalinis krovinys gali būti ne geriausias pasirinkimas. Kartą klientas sutiko palaukti dvi dienas, kad gautų mažesnę kainą, ir tai pasiteisino. Viskas priklauso nuo jūsų prioritetų: kaina ar laikas.

Ar svarbu, kokia kalba kalba vairuotojas?

Idealu, jei vairuotojas kalba angliškai arba vokiškai, bet tai ne visada įmanoma. Dauguma vairuotojų Rytų Europoje kalba rusiškai arba lenkiškai. Jei kyla problemų kelyje, kalbos barjeras gali būti didelė kliūtis. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vairuotojas negalėjo susikalbėti su vokiečių policija, ir tai sukėlė nereikalingų problemų. Visada stengiuosi, kad vairuotojas turėtų bent minimalų žodynėlį arba galėtų susisiekti su vadybininku, kuris padės išversti.

Kaip veikia „Express“ pervežimai?

„Express“ pervežimai dažniausiai vykdomi mažais mikroautobusais (busiukais). Jie yra greitesni, nes jiems netaikomi tokie griežti tachografų reikalavimai kaip furoms. Jei krovinys nedidelis ir skubus, tai geriausias pasirinkimas. Tačiau kaina už kilogramą yra daug didesnė. Kartą teko vežti skubius dokumentus ir pavyzdžius į Frankfurtą – mikroautobusas tai padarė per 15 valandų. Tai buvo brangu, bet klientas buvo patenkintas greičiu.

Ar verta naudoti logistikos platformas?

Logistikos platformos (kaip „Trans.eu“ ar „Timocom“) yra geras įrankis rasti transportą, bet jos negarantuoja kokybės. Ten pilna visokių vežėjų, nuo profesionalų iki „vienadienių“ įmonių. Jei naudojatės šiomis platformomis, būtinai tikrinkite vežėjo reitingus ir atsiliepimus. Mano praktikoje buvo atvejis, kai per platformą radome pigų vežėją, kuris pasirodė esąs apgavikas. Dabar mes naudojame tik patikrintus partnerius, kuriuos pažįstame metų metus.

Kaip pasiruošti sezoniniams svyravimams?

Prieš Kalėdas ar kitas šventes kainos kyla, o transporto trūksta. Tai yra faktas. Jei planuojate pervežimus šiuo laikotarpiu, darykite tai iš anksto. Mano patirtis rodo, kad vėluojantys užsakymai gruodžio mėnesį kainuoja dvigubai brangiau. Taip pat svarbu turėti kelis vežėjus, kad nebūtumėte priklausomi nuo vieno. Jei vienas negali, kitas galbūt ras vietos.

Ar elektroniniai važtaraščiai (e-CMR) yra ateitis?

Taip, e-CMR yra ateitis, nes tai pagreitina dokumentų tvarkymą ir sumažina klaidų tikimybę. Tačiau ne visi vokiečių sandėliai dar yra pasiruošę tai priimti. Kartais vis tiek reikia popierinio varianto. Mano praktikoje mes jau naudojame e-CMR, ir tai tikrai palengvino darbą. Tai mažiau popierių, mažiau pasimetusių dokumentų. Manau, per artimiausius penkerius metus tai taps standartu visoje Europoje.

Kaip spręsti konfliktus su vežėju?

Konfliktai logistikoje yra neišvengiami. Svarbiausia – išlikti profesionaliam ir ieškoti sprendimo, o ne kaltų. Jei krovinys vėluoja, klauskite, ką galime padaryti dabar, kad situacija pagerėtų. Jei vežėjas padarė klaidą, reikalaukite kompensacijos, bet darykite tai per oficialius kanalus. Mano patirtis rodo, kad rėkimas nieko neduoda, o konstruktyvus dialogas dažnai padeda rasti kompromisą.

Ar verta turėti nuolatinį logistikos partnerį?

Taip, tai yra geriausias būdas užtikrinti patikimumą. Kai dirbate su vienu partneriu ilgą laiką, jie žino jūsų poreikius, jūsų krovinių specifiką ir jūsų lūkesčius. Tai sukuria pasitikėjimą. Mano klientai, kurie dirba su mumis metų metus, gauna geresnes kainas ir prioritetą, kai transporto trūksta. Tai yra partnerystė, o ne tik paslaugos pirkimas.

Išvada

Logistika į Vokietiją yra sudėtingas, bet įdomus procesas. Nėra vieno „teisingo“ būdo, yra tik patirtis ir gebėjimas prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų. Svarbiausia – būti atviram su klientu, turėti atsarginius planus ir niekada nepažadėti to, ko negali įvykdyti. Jei ieškote patikimumo, rinkitės partnerius, kurie vertina savo reputaciją labiau nei greitą pelną. Tikiuosi, kad ši mano patirtis padės jums geriau suprasti, kaip veikia šis „gyvas“ mechanizmas ir išvengti klaidų, kurias daro daugelis pradedančiųjų.