Užsakymo proceso aiškumas kraustantis į ir iš Vokietijos

Kai manęs klausia, kaip atrodo tas mistinis užsakymo proceso aiškumas kraustantis į ir iš Vokietijos, aš dažnai tik nusijuokiu. Per dvidešimt metų šioje „fūrų“ ir „CMR’ų“ virtuvėje mačiau visko: nuo žmonių, kurie susikrauna visą gyvenimą į vieną „busiuką“ per naktį, iki tokių, kurie planuoja pusmetį, bet vis tiek pamiršta svarbiausius dokumentus. Kraustymasis tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra tik daiktų pervežimas iš taško A į tašką B. Tai yra logistinis galvosūkis, kurį sprendžiant svarbiausia – komunikacija. Jei vadybininkas jums žada, kad viskas vyks „be jokių rūpesčių“, bėkite nuo jo. Rūpesčių visada būna, klausimas tik, kaip mes juos sprendžiame. Šiandien atvirai papasakosiu, kaip iš tikrųjų atrodo šis procesas, be jokių pagražinimų.

Planavimo pradžiamokslis

Kodėl vadybininkai visada klausia apie tūrį, o ne svorį?

Tai turbūt dažniausias klausimas, kurį girdžiu iš klientų, besiruošiančių kraustytis į Berlyną ar Miuncheną. Žmonės galvoja, kad svarbiausia yra daiktų svoris, bet logistikoje „fūra“ turi ribotą erdvę. Jei jūs kraustotės, jūsų daiktai dažniausiai užima daug vietos, bet sveria palyginti nedaug. Todėl mes skaičiuojame kubinius metrus, o ne kilogramus. Jei vadybininkas sako, kad užteks 20 kubų, o jūs prikraunate 30, kyla problemos. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas „pamiršo“ įskaičiuoti visą savo garažo inventorių. Teko siųsti papildomą transportą, o tai kainavo dvigubai brangiau. Visada geriau pasakyti šiek tiek daugiau nei per mažai.

Ar tikrai reikia pakuoti viską į dėžes, ar užtenka maišų?

Matau, kaip žmonės bando taupyti pirkdami pigius šiukšlių maišus vietoj tvirtų kartoninių dėžių. Tai didžiausia klaida, kokią tik galima padaryti kraustantis į Vokietiją. Kelias ilgas, keliai ne visada lygūs, o „šoferis“ negali garantuoti, kad jūsų maišai nesuplyš kraunant. Dėžės yra standartizuotos, jas lengva sudėlioti į „fūrą“ taip, kad jos nejudėtų. Kai daiktai „vaikšto“ po puspriekabę, jie dūžta, lūžta ir gadina kitų klientų turtą. Aš visada rekomenduoju investuoti į kokybiškas dėžes. Tai kainuoja keliasdešimt eurų, bet sutaupo šimtus eurų nuostolių. Patikėkite, geriau susimokėti už dėžes dabar, nei vėliau gailėtis dėl sudaužyto televizoriaus.

Kaip teisingai suskaičiuoti daiktų kiekį prieš užsakymą?

Dauguma žmonių tiesiog „iš akies“ pasako, kiek turi daiktų. Tai neveikia. Aš visada prašau klientų atsiųsti nuotraukas arba bent jau surašyti didesnius baldus. Jei turite pianiną, tai jau visai kita istorija – jam reikia specialaus tvirtinimo ir daugiau vietos. Kai kurie vadybininkai tiesiog „spėja“ kainą, bet aš taip nedarau. Jei pasakysite, kad turite dviejų kambarių butą, aš žinau, kad ten bus apie 15-20 kubų. Tačiau jei turite „kolekcionieriaus“ sindromą, tai gali išaugti ir iki 40 kubų. Geriau susirašykite viską sąraše, įskaitant ir tas smulkmenas, kurias dažnai pamirštate, pavyzdžiui, dviračius ar sodo įrankius.

Ar verta drausti daiktus, jei kraustausi į Vokietiją?

Draudimas yra ta tema, kurioje aš visada jaučiuosi dvejopai. Iš vienos pusės, tai būtina, iš kitos – žmonės dažnai neskaito sąlygų. CMR draudimas, kurį turi kiekvienas vežėjas, dengia tik ribotą sumą už kilogramą. Jei jūsų televizorius kainuoja 2000 eurų, o sveria 10 kg, gausite grašius. Todėl visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą. Ar tai brangu? Na, palyginus su viso turto praradimu, tai centai. Tačiau būna atvejų, kai klientai atsisako, o po to skambina man su ašaromis akyse, kai įvyksta koks nors „force majeure“. Geriau apsidrausti ir ramiai miegoti, nei tikėtis, kad viskas bus gerai.

Kaip pasirinkti tinkamą datą kraustymuisi?

Vokietija yra didelė šalis, ir eismo sąlygos ten gali būti nenuspėjamos. Jei planuojate kraustytis pirmadienį, turėkite omenyje, kad savaitgalį „fūros“ Vokietijoje turi ribojimus. Kartais geriau išvažiuoti antradienį, kad trečiadienį jau būtumėte vietoje. Taip pat venkite švenčių dienų – tada vokiečiai patys juda, o keliai būna užkimšti. Mano patirtis rodo, kad geriausias laikas yra vidurio savaitė. Be to, jei kraustotės į didmiestį, pavyzdžiui, Frankfurtą, pasidomėkite, ar jūsų gatvėje nėra kokių nors remonto darbų. Kartais „fūra“ tiesiog negali privažiuoti prie pat durų, ir reikia užsakyti mažesnį „busiuką“ perkrovimui.

Ar vadybininkų pažadai dėl pristatymo laiko yra realūs?

Čia yra ta vieta, kur dažnai kyla konfliktų. Vadybininkas nori parduoti paslaugą, todėl dažnai pasako „atvešim per dvi dienas (na gerai, realiai per tris...)“. Tai yra standartinė praktika, kurios aš nemėgstu, bet ji egzistuoja. Kelionė iš Lietuvos į Vokietiją trunka apie 20-24 valandas gryno važiavimo, bet reikia pridėti poilsio laiką, muitinės procedūras (jei reikia) ir kitus sustojimus. Jei jums sako, kad atveš per 12 valandų, tai yra melas. Visada klauskite apie realų laiką, įskaitant visus galimus vėlavimus. Geriau turėti vieną dieną atsargos, nei sėdėti tuščiame bute ir laukti „fūros“.

Kodėl svarbu tiksliai nurodyti adresą?

Atrodytų, kas čia tokio – adresas yra adresas. Bet Vokietijoje adresai gali būti labai painūs. Yra gatvių, kurios turi tą patį pavadinimą skirtinguose rajonuose. Arba namo numeris su raide, kurios navigacija nemato. Mano praktikoje buvo atvejis, kai „šoferis“ dvi valandas klaidžiojo po Miuncheną, nes adresas buvo nurodytas neteisingai. Tai kainuoja laiką, kurą ir nervus. Visada patikrinkite „Google Maps“ ir atsiųskite tikslią vietą. Jei yra kokių nors įvažiavimo apribojimų, būtinai apie tai įspėkite. Tai atrodo kaip smulkmena, bet logistikoje smulkmenos sudaro didžiąją dalį sėkmės.

Kaip paruošti baldus transportavimui?

Baldų paruošimas yra atskira meno rūšis. Jei turite brangią sofą, ją būtina apvynioti plėvele, o kampus apsaugoti kartonu. Jei baldai išardomi, būtinai susidėkite visus varžtus į atskirą maišelį ir priklijuokite prie baldo dalies. Nėra nieko blogiau, kaip atvykus į vietą suprasti, kad trūksta vieno varžto, be kurio lova tiesiog sugriūva. Aš visada sakau klientams: „Jūs geriausiai žinote savo baldus, todėl jūs juos ir išardykite“. Mes galime padėti, bet tai kainuos papildomai. Be to, jei baldai seni, jie gali subyrėti vien nuo prisilietimo, tad būkite atsargūs.

Ką daryti su buitine technika?

Šaldytuvai, skalbimo mašinos – tai yra „fūros“ priešai. Šaldytuvą reikia atitirpinti bent prieš parą, kitaip vanduo išbėgs ir sugadins kitus daiktus. Skalbimo mašinai būtini transportavimo varžtai, kitaip būgnas gali išlūžti. Tai yra techniniai dalykai, kurių žmonės dažnai nežino. Mano patirtis rodo, kad jei klientas neparuošia technikos, mes turime tai daryti vietoje, o tai vėluoja visą procesą. Visada perskaitykite instrukciją arba pasikonsultuokite su meistru. Tai atrodo kaip papildomas darbas, bet tai apsaugo jūsų brangią techniką nuo nepataisomų gedimų.

Ar reikia dalyvauti kraunant daiktus?

Tai priklauso nuo jūsų noro ir galimybių. Kai kurie klientai nori patys viską prižiūrėti, kiti tiesiog atiduoda raktus ir išeina. Aš rekomenduoju bent jau būti vietoje, kai kraunami patys brangiausi daiktai. Taip galėsite pasakyti, kur ką dėti ir kaip elgtis su jautriais kroviniais. Tačiau nevaikščiokite po kojomis „šoferiams“. Jie turi savo sistemą, kaip viską sudėlioti, kad „fūra“ būtų stabili. Jei pradėsite nurodinėti, galite tik trukdyti. Pasitikėkite profesionalais, bet išlikite budrūs. Tai yra aukso vidurys, kurį sunku surasti, bet jis būtinas.

Kaip elgtis su muitinės dokumentais?

Nors Vokietija yra ES, kartais pasitaiko situacijų, kai reikia papildomų popierių, ypač jei kraustotės su verslo kroviniais arba turite specifinių daiktų. Visada turėkite sąrašą (packing list) su savimi. Tai palengvina gyvenimą, jei kelyje sustabdytų policija ar muitinė. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas vežėsi antikvarinius daiktus be jokių dokumentų. Tai sukėlė didžiulių problemų, nes reikėjo įrodyti, kad tai nėra kontrabanda. Visada turėkite visus įmanomus dokumentus, net jei manote, kad jų neprireiks. Geriau turėti per daug, nei per mažai.

Ar galima vežti augalus ir gyvūnus?

Tai yra viena iš tų sričių, kurioje aš visada suabejoju. Augalus vežti „fūroje“ yra labai rizikinga – temperatūros svyravimai, vibracija, šviesos trūkumas. Dažniausiai jie neišgyvena. O dėl gyvūnų – tai griežtai NE. „Fūra“ nėra skirta gyvūnams, tai yra nehumaniška ir nelegalu. Jei kas nors jums siūlo vežti šunį ar katę kartu su baldais, tai yra „chaltūra“. Visada ieškokite specializuotų pervežėjų, kurie turi licencijas gyvūnų transportavimui. Tai yra jūsų atsakomybė, ir aš niekada nerekomenduoju rizikuoti gyvų būtybių sveikata dėl kelių eurų sutaupymo.

Ką daryti, jei daiktai vėluoja?

Vėlavimai yra logistikos dalis. Gali sugesti „fūra“, gali būti kamščiai, gali būti prastova pasienyje. Jei daiktai vėluoja, svarbiausia yra komunikacija. Vadybininkas privalo jus informuoti. Jei jis dingsta, tai jau blogas ženklas. Mano patirtis rodo, kad geriausi vadybininkai patys skambina ir sako: „Atsiprašau, vėluojame 5 valandas“. Tai yra normalu. Blogai, kai jūs turite skambinti ir klausti. Visada turėkite vadybininko mobilųjį numerį, o ne tik bendrą biuro liniją. Tai padeda išspręsti problemas daug greičiau ir be nereikalingo streso.

Kaip vertinti kainų skirtumus tarp vežėjų?

Kaina yra svarbus faktorius, bet ne vienintelis. Jei vienas vežėjas siūlo 1000 eurų, o kitas 2000 eurų, kyla klausimas – kodėl? Galbūt pigesnis vežėjas neturi draudimo, galbūt važiuoja su „nelegaliais“ vairuotojais, o gal tiesiog neturi patirties. Aš visada sakau: „Pigiau dažniausiai reiškia brangiau“. Jūs mokate už ramybę, už tai, kad jūsų daiktai bus saugūs. Prieš pasirašydami sutartį, pasidomėkite įmonės reputacija. Ar jie turi atsiliepimų? Ar jie ilgai dirba rinkoje? Tai yra svarbiau nei kaina. Kartais geriau sumokėti daugiau ir žinoti, kad viskas bus gerai.

Ar reikia valyti daiktus prieš kraustymąsi?

Tai gali pasirodyti keista, bet švarūs daiktai yra geriau. Jei kraustotės į naują butą Vokietijoje, nenorite atsivežti dulkių ar pelėsio iš seno sandėliuko. Be to, švarūs daiktai mažiau traukia drėgmę. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas atsivežė drėgną sofą, kuri supelijo per kelias dienas „fūroje“. Tai sugadino visą krovinį. Visada išdžiovinkite ir išvalykite viską, ką įmanoma. Tai atrodo kaip papildomas darbas, bet tai yra investicija į jūsų daiktų ilgaamžiškumą. Be to, vokiečiai labai vertina švarą, tad nenorite atrodyti nevalyvai.

Kaip elgtis su trapiais daiktais?

Indai, stiklas, veidrodžiai – tai yra didžiausias galvos skausmas. Aš visada rekomenduoju naudoti burbulinę plėvelę ir specialias dėžes su pertvaromis. Jei kraunate patys, dėkite sunkesnius daiktus į apačią, o lengvesnius – į viršų. Ir niekada nepalikite tuščių tarpų dėžėje. Jei daiktas juda dėžėje, jis suduš. Tai yra fizikos dėsnis. Mano patirtis rodo, kad dauguma dūžių įvyksta ne dėl „fūros“ kratymo, o dėl netinkamo supakavimo. Būkite kantrūs ir skirkite tam laiko. Tai yra jūsų turtas, tad vertinkite jį atsakingai.

Ar verta samdyti profesionalius kraustytojus?

Jei turite daug daiktų, atsakymas yra vienareikšmiškas – TAIP. Profesionalai žino, kaip nešti baldus per siaurus laiptus, kaip juos išardyti ir surinkti. Jie turi įrankius, diržus ir patirtį. Jei bandysite tai daryti patys su draugais, rizikuojate ne tik daiktais, bet ir savo sveikata. Nugaros traumos yra labai dažnos kraustantis. Be to, profesionalai turi atsakomybę. Jei jie kažką sugadins, tai bus jų problema, o ne jūsų. Tai yra paslauga, kuri atsiperka su kaupu, ypač jei vertinate savo laiką ir sveikatą.

Ką daryti, jei atvykus į Vokietiją nėra vietos „fūrai“?

Tai yra klasikinė problema didmiesčiuose. „Fūra“ yra didelė, o gatvės – siauros. Visada iš anksto pasidomėkite, ar reikia gauti leidimą užimti gatvę (Halteverbotszone). Vokietijoje tai yra labai griežtai reglamentuota. Jei neturite leidimo, policija gali jus nubausti, o „fūra“ negalės sustoti. Mano patirtis rodo, kad geriau sumokėti už leidimą, nei mokėti baudas. Tai atrodo kaip biurokratija, bet tai yra būtina. Pasitarkite su savo vežėju, jie dažnai gali padėti su šiais leidimais arba bent jau patarti, kaip viską sutvarkyti.

Kaip elgtis su elektronika?

Kompiuteriai, televizoriai, garso aparatūra – tai yra jautrūs daiktai. Jie nemėgsta temperatūros pokyčių ir drėgmės. Jei kraustotės žiemą, būtinai palaukite kelias valandas prieš įjungdami prietaisus, kai atvešite juos į šiltą patalpą. Kondensatas gali sugadinti elektroniką. Be to, visada išimkite baterijas iš visų įrenginių. Mano praktikoje buvo atvejis, kai žaislas su baterijomis įsijungė „fūroje“ ir išsikrovė, o rūgštis sugadino visą dėžę. Tai atrodo kaip smulkmena, bet ji gali kainuoti brangiai. Būkite atidūs su visais prietaisais, kurie turi maitinimo šaltinius.

Ar reikia surašyti visus daiktus į sąrašą?

Taip, tai yra privaloma. Sąrašas padeda ne tik jums, bet ir mums. Mes žinome, ką krauname, ir galime lengviau rasti daiktus, jei reikia. Be to, tai yra jūsų apsauga. Jei kažkas dings, jūs turėsite įrodymą, kad tas daiktas buvo pakrautas. Aš visada prašau klientų turėti sąrašą su savimi. Tai yra tvarkos pagrindas. Kai kurie žmonės tingi tai daryti, bet vėliau gailisi. Tai yra 30 minučių darbo, kurios gali išgelbėti jus nuo didelių problemų. Būkite organizuoti, ir viskas vyks daug sklandžiau.

Kaip elgtis su drabužiais?

Drabužius geriausia vežti specialiuose krepšiuose arba dėžėse. Jei turite brangių kostiumų ar suknelių, naudokite drabužių dėklus. Niekada nelaikykite drabužių plastikiniuose maišeliuose ilgą laiką, nes jie gali „uždusti“ ir įgauti kvapą. Mano patirtis rodo, kad geriausia yra naudoti kartonines dėžes su pakabomis. Taip drabužiai nesusiglamžo ir išlieka švieži. Tai atrodo kaip smulkmena, bet kai atvyksite į naują vietą, norėsite turėti tvarkingus drabužius, o ne krūvą suglamžytų skudurų. Tai yra jūsų komfortas, tad vertinkite jį.

Ar reikia informuoti kaimynus?

Jei gyvenate daugiabutyje, tai yra mandagumo ir tvarkos reikalas. Informuokite kaimynus, kad tą dieną bus triukšmo ir „fūra“ užims vietą. Tai padeda išvengti konfliktų. Mano patirtis rodo, kad žmonės yra supratingi, jei juos įspėji iš anksto. Jei tiesiog užblokuosite įvažiavimą, kaimynai bus pikti, o tai niekam nepadeda. Būkite bendruomeniški. Tai yra paprastas veiksmas, kuris parodo jūsų kultūrą. Be to, galbūt kaimynai net padės, jei matys, kad esate mandagūs. Tai yra smulkmena, kuri daro didelę įtaką jūsų reputacijai.

Ką daryti su vertingais daiktais?

Papuošalus, pinigus, svarbius dokumentus vežkitės patys. Niekada nepalikite jų „fūroje“. Tai yra taisyklė numeris vienas. „Fūra“ yra skirta baldams ir buitinei technikai, o ne jūsų asmeniniam turtui. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas paliko pasą dėžėje, kurią mes vežėme. Tai sukėlė didžiulių problemų, nes reikėjo ieškoti tos dėžės tarp šimtų kitų. Tai yra neatsakinga. Visada turėkite vertingus daiktus su savimi, savo automobilyje ar rankiniame bagaže. Tai yra jūsų saugumas, tad nerizikuokite.

Ar reikia pasiruošti „pirmosios nakties“ krepšį?

Tai yra genialus patarimas, kurį duodu visiems klientams. Įsidėkite į krepšį viską, ko reikės pirmąją naktį: patalynę, rankšluosčius, higienos priemones, įkroviklius, vaistus ir šiek tiek maisto. Kai atvyksite į naują vietą, būsite pavargę ir nenorėsite ieškoti šių daiktų tarp šimtų dėžių. Tai yra jūsų komfortas. Mano patirtis rodo, kad tie, kurie turi tokį krepšį, jaučiasi daug ramiau. Tai yra smulkmena, kuri keičia visą patirtį. Būkite protingi ir pasiruoškite iš anksto. Tai yra jūsų ramybės garantas.

Kaip užbaigti užsakymo procesą?

Kai viskas atvežta, patikrinkite viską. Ar visos dėžės vietoje? Ar niekas nesudužo? Jei viskas gerai, pasirašykite dokumentus. Jei yra problemų, būtinai jas užfiksuokite akte. Tai yra svarbu, jei norėsite gauti draudimo išmoką. Mano patirtis rodo, kad žmonės dažnai pasirašo „aklai“, o vėliau skundžiasi. Būkite atidūs. Tai yra jūsų atsakomybė. Jei kažkas ne taip, iškart praneškite vadybininkui. Tai yra procesas, kuris baigiasi tik tada, kai jūs esate patenkinti. Būkite reiklūs, nes tai yra jūsų pinigai ir jūsų daiktai.

Kraustymasis yra stresas, bet su tinkamu planavimu ir aiškiu užsakymo procesu, viskas tampa įmanoma. Svarbiausia – bendrauti, planuoti ir tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam. Tikiuosi, kad ši patirtis padės jums lengviau įsikurti naujoje vietoje.