Užsakymo procesas perkraustymui Vokietijos kryptimi be rūpesčių

Klausyk, perkraustymas į Vokietiją nėra vien tik daiktų sukrovimas į „furą“ ir išvažiavimas į greitkelį. Per dvidešimt metų šioje srityje mačiau visko: nuo pamestų dėžių iki visiškai sugadintų antikvarinių baldų, nes kažkas nusprendė sutaupyti vadybininkų sąskaita. Kai planuoji tokį procesą, svarbiausia yra ne kaina, o ramybė, kad tavo gyvenimas atsidurs kitoje šalyje saugiai. Užsakymo procesas perkraustymui Vokietijos kryptimi be rūpesčių prasideda nuo detalaus daiktų sąrašo, kurį privalai pateikti vežėjui. Jei vadybininkas neklausia, kiek kubinių metrų turi, bėk nuo jo kuo toliau. Šiame tekste atsakysiu į visus tavo klausimus, kad žinotum, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be jokių pagražinimų.

Planavimas ir pirmieji žingsniai

Kaip teisingai suskaičiuoti daiktų tūrį, kad vėliau nereikėtų mokėti papildomai?

Tai yra pati didžiausia bėda, su kuria susiduria klientai. Dažniausiai žmonės galvoja, kad jų daiktai užims 10 kubų, o realybėje, kai viską sudedi į dėžes, gaunasi 18. Mano patirtis rodo, kad geriausia yra viską susirašyti į Excel lentelę arba tiesiog nufotografuoti kiekvieną kampą. Jei turi baldų, išmatuok jų ilgį, plotį ir aukštį – tai yra auksinė taisyklė. Kartais (na, gerai, dažniausiai) žmonės pamiršta apie „oro“ tūrį, kai daiktai nėra kompaktiškai sudėti. Jei vadybininkas sako, kad užteks 15 kubų, o tu matai, kad daiktų yra daugiau, geriau iškart užsisakyk 20, nes už papildomą vietą kelyje mokėsi dvigubai daugiau nei iš anksto.

Ar verta patiems pakuoti daiktus, ar geriau patikėti tai profesionalams?

Jei turi laiko ir nervų, pakuok pats, bet būk pasiruošęs, kad CMR'as (tarptautinis važtaraštis) nepadengs nuostolių, jei stiklinė vaza suduš dėl blogo įpakavimo. Profesionalai naudoja burbulinę plėvelę, specialius kampus baldams ir kartoną, kurio tu paprastai nerasi „Senukuose“. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas pats supakavo televizorių į paprastą plėvelę, o atvažiavus į Berlyną ekranas buvo skeltas per pusę. Mes tada nieko negalėjome padaryti, nes krovinys buvo „paruoštas siuntėjo“. Jei daiktai brangūs, netaupyk šioje vietoje, nes vėliau remontas kainuos penkis kartus daugiau nei pati pakavimo paslauga.

Ką daryti, jei perkraustymo metu kyla nenumatytų problemų su krovėjais?

Visada turi turėti kontaktinį asmenį, kuris yra atsakingas už visą procesą. Jei krovėjai vėluoja arba elgiasi neadekvačiai, skambink vadybininkui, o ne bandyk aiškintis su jais vietoje. Kartą vienas „šoferis“ bandė reikalauti papildomų pinigų už tai, kad reikia nešti daiktus į trečią aukštą be lifto, nors tai buvo aptarta sutartyje. Aš visada sakau klientams: jei kažkas ne taip, fiksuok viską nuotraukomis ir reikalauk sutarties kopijos. Jei jauti, kad tave bando „išdurti“, tiesiog pasakyk, kad skambinsi į įmonės būstinę. Dažniausiai tokie dalykai išsisprendžia akimirksniu, nes niekas nenori prarasti reputacijos dėl kelių eurų.

Kaip pasirinkti patikimą pervežimo įmonę, kad neapgautų?

Rinkis tas įmones, kurios turi fizinį biurą ir ilgą istoriją. Jei svetainė atrodo kaip daryta prieš penkias minutes, o kainos yra „per geros, kad būtų tiesa“, tai greičiausiai ir yra apgaulė. Aš visada rekomenduoju pasitikrinti įmonės rekvizitus „Rekvizitai.lt“ ar panašiose sistemose. Ar jie turi draudimą? Tai yra kritinis klausimas. Jei įmonė neturi CMR draudimo, tavo daiktai kelyje yra visiškai neapsaugoti. Kartais (na, gal dažniau nei norėtųsi) vadybininkai žada „viską įskaičiuota“, bet pamiršta paminėti kuro priemokas ar kelių mokesčius Vokietijoje, kurie tikrai nėra maži.

Ar būtina sudaryti rašytinę sutartį, jei perkraustymas kainuoja nedaug?

Net jei veži tik vieną sofą, sutartis yra privaloma. Tai tavo vienintelis įrankis, jei kažkas dings ar bus sugadinta. Sutartyje turi būti aiškiai nurodytas maršrutas, terminai ir atsakomybės ribos. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas susitarė žodžiu, o vėliau vežėjas tiesiog dingo su visais daiktais. Tai buvo košmaras, kurio niekam nelinkiu. Visada reikalauk popieriaus su antspaudu arba bent jau oficialaus el. laiško su visomis sąlygomis. Jei įmonė atsisako pasirašyti sutartį, tai yra pirmas raudonas signalas, kad su jais dirbti negalima.

Kaip teisingai sužymėti dėžes, kad atvykus į Vokietiją nekiltų chaosas?

Kiekvieną dėžę numeruok ir surašyk, kas joje yra. Tai atrodo kaip papildomas darbas, bet kai atvažiuosi į naują butą Miunchene ar Hamburge, padėkosi sau. Ant dėžės užrašyk „Virtuvė“, „Svetainė“ ar „Miegamasis“. Jei dėžėje yra dūžtantys daiktai, būtinai užklijuok lipduką „Atsargiai“. Mano klientai dažnai klausia, ar reikia rašyti vertę ant dėžės – aš sakau, kad geriau ne, nes tai gali pritraukti nesąžiningus darbuotojus. Tiesiog turėk atskirą sąrašą su daiktų verte savo kompiuteryje, kurį galėsi pateikti draudimui, jei kas nors nutiktų.

Ar reikia mokėti avansą už perkraustymo paslaugas?

Dauguma rimtų įmonių prašo 20-30 procentų avanso. Tai normalu, nes jie turi rezervuoti transportą ir vairuotoją. Tačiau niekada nemokėk visos sumos iš anksto. Jei reikalauja 100 procentų avanso, tai jau yra įtartina. Aš visada patariu mokėti bankiniu pavedimu, kad turėtum įrodymą. Jei prašo grynųjų be jokio kvito, tai yra „šešėlis“, kuriame tu neturi jokių teisių. Kartą vienas klientas sumokėjo visą sumą iš anksto, o vežėjas tiesiog neatvažiavo, nes „sugedo mašina“. Pinigų atgavimas užtruko pusę metų.

Ką daryti, jei perkraustymo metu vėluoja transportas?

Vėlavimai logistikoje yra kasdienybė, ypač su visais tais kamščiais prie sienų ar remontais keliuose. Tačiau vadybininkas privalo tave informuoti apie vėlavimą bent prieš 24 valandas. Jei sužinai apie vėlavimą tik tada, kai jau turėjai būti naujoje vietoje, tai yra neprofesionalu. Mano patirtis rodo, kad geriausia turėti bent vieną dieną „atsargai“. Jei planuoji įsikraustyti šeštadienį, geriau, kad daiktai atvažiuotų penktadienį. Taip išvengsi streso ir papildomų išlaidų už prastovas, jei tektų laukti vairuotojo su nuomotu butu.

Ar reikia pasirūpinti leidimais stovėti prie namo Vokietijoje?

Vokietijoje tai yra labai svarbu. Jei tavo namas yra siauroje gatvelėje, gali tekti gauti „Halteverbotszone“ leidimą. Tai leidimas užtverti vietą sunkvežimiui. Jei to nepadarysi, vairuotojas gali gauti baudą arba tiesiog negalės privažiuoti prie pat durų. Tada krovėjai turės nešti daiktus šimtus metrų, o tai kainuos papildomai. Aš visada rekomenduoju pasiklausti vietinės savivaldybės ar namo administratoriaus, ar reikia tokių leidimų. Tai kainuoja nedaug, bet sutaupo daugybę nervų ir pinigų.

Kaip elgtis su muitinės dokumentais, jei vežame daiktus iš Lietuvos į Vokietiją?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES, jokių muitų mokėti nereikia. Tačiau, jei veži antikvarinius daiktus ar meno kūrinius, gali prireikti specialių leidimų. Tai yra sritis, kurioje aš kartais suabejoju, nes įstatymai keičiasi. Geriausia visada turėti daiktų sąrašą su jų įsigijimo dokumentais. Jei veži kažką labai vertingo, pasikonsultuok su teisininku ar muitinės tarpininku. Nereikia rizikuoti, kad tavo daiktai būtų sulaikyti dėl kažkokio popieriaus trūkumo.

Ar galima vežti augalus ir naminius gyvūnus kartu su daiktais?

Augalus vežti yra sunku, nes jie gali nušalti arba perdžiūti. Jei veži, pasirūpink, kad jie būtų saugiai pritvirtinti ir turėtų pakankamai drėgmės. Su gyvūnais yra visai kita istorija – aš niekada nerekomenduoju vežti gyvūnų kartu su baldais „furoje“. Tai yra stresas gyvūnui ir nelegalu pagal daugelį taisyklių. Geriau vežk gyvūną savo automobiliu arba specialiu transportu. Kartą mačiau, kaip žmonės bandė vežti šunį kartu su dėžėmis – tai buvo baisu žiūrėti.

Ką daryti, jei atvykus į vietą paaiškėja, kad baldai netelpa pro duris?

Tai yra klasika. Prieš perkraustymą visada išsimatuok durų angas ir laiptinės plotį. Jei baldai netelpa, gali tekti juos išardyti. Jei jie neardomi, gali tekti kelti per langą su specialiu keltuvu. Tai kainuoja papildomai, todėl geriau viską numatyti iš anksto. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas nusipirko didžiulę sofą, kuri netilpo į liftą, o laiptinė buvo per siaura. Teko samdyti kraną, kas kainavo beveik tiek pat, kiek pati sofa.

Ar verta drausti krovinį papildomai?

CMR draudimas padengia tik minimalią žalą, kuri dažniausiai skaičiuojama pagal svorį, o ne pagal realią vertę. Jei veži brangią techniką ar meno dirbinius, būtinai apsidrausk papildomai. Tai kainuoja nedaug, bet suteikia ramybę. Aš visada rekomenduoju tai daryti, nes kelyje gali nutikti visko – nuo avarijos iki vagystės. Geriau sumokėti kelis šimtus eurų už draudimą, nei prarasti tūkstančius eurų vertės turtą.

Kaip elgtis, jei vairuotojas kalba tik rusiškai ar lenkiškai?

Tai gali būti problema, jei kyla nesklandumų. Visada stenkis, kad vadybininkas būtų pasiekiamas telefonu. Jei kyla bėda, skambink į biurą ir prašyk vertėjo. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vairuotojas nesuprato, kur tiksliai reikia iškrauti daiktus, ir paliko juos kitoje gatvės pusėje. Tai buvo labai nepatogu. Visada turėk adresą užrašytą vokiškai ir angliškai, kad vairuotojas galėtų parodyti jį vietiniams, jei pasiklystų.

Ar galima palikti daiktus sandėlyje, jei naujas butas dar neparuoštas?

Dauguma perkraustymo įmonių turi savo sandėlius. Tai labai patogu, jei vėluoja buto raktai. Tačiau už sandėliavimą reikia mokėti papildomai. Pasidomėk kainomis iš anksto, nes kartais jos būna labai didelės. Aš visada patariu turėti planą B, jei kažkas vėluoja. Galbūt gali palikti daiktus pas draugus ar giminaičius? Tai sutaupytų nemažai pinigų.

Kaip apsaugoti elektroniką nuo temperatūros pokyčių?

Elektronika nemėgsta šalčio ir drėgmės. Jei veži žiemą, pasirūpink, kad daiktai būtų gerai izoliuoti. Niekada nejunk elektronikos iškart atnešęs iš šalto lauko į šiltą kambarį – leisk jai „atsistovėti“ bent kelias valandas. Tai padės išvengti kondensato, kuris gali sugadinti plokštes. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas iškart įjungė televizorių, ir jis tiesiog sudegė. Tai buvo labai brangi pamoka.

Ar reikia valyti baldus prieš perkraustymą?

Taip, tai labai svarbu. Niekas nenori vežti purvinų baldų. Be to, švarūs baldai mažiau traukia drėgmę ir kvapus. Jei turi minkštus baldus, būtinai juos išsiurbk ir, jei įmanoma, nuimk užvalkalus. Tai padės išvengti pelėsio rizikos, jei kelionė užtruks ilgiau nei planuota. Kartą vežėme sofą, kuri buvo su drėgnomis dėmėmis – atvažiavus ji skleidė baisų kvapą.

Kaip elgtis su dūžtančiais daiktais, pavyzdžiui, indais?

Kiekvieną lėkštę ir puodelį vyniok atskirai į popierių ar burbulinę plėvelę. Dėžės apačią išklok minkšta medžiaga. Dėžę pripildyk taip, kad daiktai joje nejudėtų. Jei dėžę pakračius girdisi garsas, vadinasi, reikia daugiau užpildo. Mano patirtis rodo, kad geriausia naudoti specialias dėžes indams su pertvaromis. Tai kainuoja šiek tiek daugiau, bet rezultatas garantuotas.

Ar verta samdyti krovėjus Vokietijoje, ar geriau vežtis savus?

Jei vežiesi savus krovėjus, tai kainuoja papildomai už jų kelionę ir apgyvendinimą. Tačiau jie žino tavo daiktus ir yra patikimesni. Jei samdai vietinius Vokietijoje, gali būti pigiau, bet kyla kalbos barjero problema. Aš visada rekomenduoju turėti bent vieną žmogų iš savo pusės, kuris prižiūrėtų procesą. Tai suteikia kontrolę ir ramybę.

Ką daryti, jei perkraustymo metu pametama dėžė?

Tai yra blogiausias scenarijus. Visada turėk daiktų sąrašą ir nuotraukas. Jei kažkas dingo, iškart rašyk pretenziją įmonei. Tai turi būti padaryta per 7 dienas po pristatymo. Jei lauksi ilgiau, įmonė gali atsisakyti nagrinėti pretenziją. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas pastebėjo dingimą tik po mėnesio – tada jau nieko nebuvo galima padaryti.

Ar reikia išardyti baldus prieš atvykstant krovėjams?

Jei gali, išardyk. Tai sutaupys vietos „furoje“ ir sumažins baldų sugadinimo riziką. Tačiau, jei nemoki to daryti, geriau palik tai profesionalams. Kartą klientas bandė išardyti spintą ir sugadino visas tvirtinimo detales. Tada krovėjams teko vargti dvigubai ilgiau, kad ją surinktų. Viskas turi savo kainą, tad įvertink savo jėgas.

Kaip elgtis su buitine technika, pavyzdžiui, skalbimo mašina?

Skalbimo mašinai būtini transportavimo varžtai. Jei jų neturi, būtinai įsigyk. Be jų būgnas gali išlūžti per pirmą duobę kelyje. Taip pat išleisk visą vandenį iš žarnų. Tai atrodo smulkmena, bet jei vanduo išbėgs „furoje“, gali sugadinti kitus daiktus. Mano praktikoje buvo atvejis, kai skalbimo mašina užliejo visą krovinį – tai buvo katastrofa.

Ar galima vežti maisto produktus?

Nerekomenduoju. Maistas gali sugesti, pritraukti graužikus ar vabzdžius. Be to, kai kuriose šalyse yra ribojimai dėl maisto produktų įvežimo. Jei visgi veži, pasirūpink, kad tai būtų sausi produktai sandariose pakuotėse. Niekada nevežk greitai gendančių produktų. Tai yra tiesiog per didelė rizika visam kroviniui.

Kaip elgtis su dokumentais ir vertingais daiktais?

Dokumentus, papuošalus ir pinigus visada vežkis su savimi. Niekada nepalik jų „furoje“. Tai yra tavo atsakomybė. Jei kažkas dings iš „furos“, įmonė už tai neatsakys, nes tai yra „asmeniniai daiktai, kurių negalima vežti krovinių skyriuje“. Tai yra taisyklė, kurią visi pamiršta.

Ar verta pasitikėti vadybininkų pažadais dėl „greito pristatymo“?

Vadybininkai dažnai žada „greitai“, kad gautų užsakymą. Tačiau realybė kelyje yra kitokia. Visada klausk, koks yra realus pristatymo laikas, o ne „optimistinis“. Jei sako, kad atveš per dvi dienas (na gerai, realiai per tris...), tai jau yra sąžiningiau. Visada turėk atsarginį planą, jei vėluotų.

Išvada

Perkraustymas į Vokietiją yra didelis žingsnis, reikalaujantis kruopštaus planavimo. Nėra vieno stebuklingo būdo, kaip viską padaryti be rūpesčių, bet laikydamasis šių patarimų, tikrai sumažinsi riziką. Svarbiausia – bendrauk su vežėju, viską fiksuok raštu ir turėk atsarginį planą. Atmink, kad tavo daiktai yra tavo gyvenimo dalis, tad skirk jiems tiek dėmesio, kiek jie nusipelno. Sėkmės kraustantis!