perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Užsakymo procesas perkraustymui į Vokietiją trumpiausiu keliu klientams dažniausiai atrodo kaip kažkas labai sudėtingo, nors realybėje jis gali būti gana paprastas, jei iš anksto sutvarkomi keli pagrindiniai dalykai. Per 20+ metų tarptautinių pervežimų srityje mačiau visko: nuo idealiai supakuotų butų iki situacijų, kai žmonės paskutinę dieną dar bando rasti dėžes, lipnią juostą ir dokumentus, kuriuos „kažkur turėjau palikti“. Į Vokietiją važiuojama dažnai per Lenkiją, kartais per Čekiją, priklausomai nuo miesto – Berlyno, Miuncheno, Hamburgo, Frankfurto, Kelno, Diuseldorfo ar mažesnių gyvenviečių. Trumpiausias kelias ne visada reiškia pigiausias, bet gerai suplanuotas maršrutas sutaupo laiko, nervų ir kartais net kelis šimtus eurų.
Pirmiausia klientas parašo arba paskambina. Ne visada iškart aišku, kiek daiktų, koks aukštas butas, ar yra liftas, ar reikia pakavimo paslaugos, ar baldai išsirenka. Aš visada prašau nuotraukų, nes žodžiai „tik keli daiktai“ kartais reiškia tris spintas, dviračius, pianiną ir dėžes nuo virtuvės iki balkono. Po to daroma preliminari sąmata. Joje įeina krovininis transportas, darbuotojai, pakavimo medžiagos, draudimas, kelionės maršrutas, kėlimas aukštais, papildomas laikas, jei reikia, ir galimas saugojimas, jei naujas būstas Vokietijoje dar nėra paruoštas.
Toliau derinama data. Čia dažnai prasideda pirmieji nesusipratimai. Žmonės galvoja, kad penktadienį visada galima, šeštadienį dar galima, o sekmadienį jau nebe taip. Vokietijoje sekmadieniniai perkraustymai dažnai ribojami dėl triukšmo taisyklių, pastatų vidaus tvarkos ir kaimynų nusiskundimų. Todėl geriau planuoti darbo dienomis arba šeštadienį, jei namo administracija leidžia.
Kitas etapas – sutartis. Joje turi būti nurodyta, kas kraunama, iš kur į kur, kokia atsakomybė, koks draudimas, kas atsakingas už pakavimą, kas už iškrovimą, kas už liftą, kas už laiptus. Jei viskas tik „susitarta žodžiu“, vėliau gali būti gražu tik tada, kai viskas pavyksta. O kai nepavyksta, prasideda diskusijos.
Prieš kelionę paruošiamas krovinys. Klientas gauna sąrašą, ką daryti: išardyti baldus, palikti praėjimus, nuimti kilimus, paruošti buitinę techniką, pažymėti dėžes, atskirti vertingus daiktus. Jei kraustoma trumpiausiu keliu į Vokietiją, svarbu, kad mašina būtų apkrauta tvarkingai. Ne tik kad tilptų, bet kad niekas nesvyruotų, nes maršrutas per Lenkiją gali būti ilgas, o kelio darbas kartais neprognozuojamas.
Paskutinis etapas – pristatymas ir priėmimas. Vokietijoje dažnai reikia griežtai laikytis laiko lango, ypač jei namas turi nurodytas valandas kroviniams. Kartais iškrovimas trunka ilgiau, nei planuota, nes laiptinė siaura, liftas mažas, o spinta „tik šiek tiek didesnė už duris“. Čia ir paaiškėja, kas tikrai moka kraustyti, o kas tik veža dėžes.
Normalus procesas prasideda nuo informacijos surinkimo. Klientas parašo, iš kur kraustoma, į kokį Vokietijos miestą, kokia data, kokie daiktai, ar reikia pakavimo, ar baldai išsirenka. Tada daromos nuotraukos, įvertinamas tūris, aukštai, liftas, prieiga prie namo, galimi sunkumai. Po to gaunate preliminarią kainą. Ji nėra iš lubų paimta, nors kartais atrodo, kad perkraustymo įmonės mėgsta paslaptingumą. Tiksliai pasakyti be nuotraukų sunku, nes vienas fotelis gali būti fotelis, o gali būti šeimos relikvija su aukšta verte.
Jei viskas paprasta, pirmą sąmatą galima gauti tą pačią dieną. Jei reikia apžiūros, dokumentų, tikslios datos ar specialaus transporto, gali užtrukti 1–3 dienas. Pats perkraustymas iš Lietuvos ar Lenkijos į Vokietiją dažniausiai trunka 1–3 dienas, priklausomai nuo miesto. Į Berlyną galima nuvažiuoti greičiau, į pietų Vokietiją, pavyzdžiui, Miuncheną ar Štutgartą, dažniausiai ilgiau. Bet čia kalbu apie realų laiką, ne apie gražų reklaminį pažadą.
Galima, bet ne visada protinga. Jei liko 2–3 dienos, dar ką nors padaryti įmanoma, ypač kai krovinys nedidelis. Bet jei reikia pakavimo, baldų išardymo, dokumentų, saugojimo ar specialaus kėlimo, skuba kainuoja. Aš visada sakau: skubiai galima, tik neklauskit paskui, kodėl brangiau. Be to, Vokietijoje namų administracijos dažnai reikalauja iš anksto rezervuoti liftą arba nurodyti krovimo laiką.
Trumpiausias kelias reiškia optimalų maršrutą nuo pakrovimo vietos iki galutinio adreso Vokietijoje. Dažniausiai tai būna per Lenkiją, toliau į Berlyną, Potsdamą, Dresdeną, Leipcigą, Frankfurto prie Oderio regioną. Jei važiuojama į pietus, kartais trumpesnis arba patogesnis kelias eina per Čekiją. Čia ne visada galima pasakyti 100% be konkretaus adreso, nes Vokietija didelė, o miestas miestas – kitokia istorija.
Gali būti pigesnis, nes mažiau kilometrų, mažiau degalų, mažiau vairuotojo darbo valandų, greitesnė mašinos apyvarta. Bet svarbu nesigaudyti vien į pigiausią pasiūlymą. Kartais „trumpiausias kelias“ pasirenkamas tik žodžiu, o realybėje važiuojama aplinkui, nes transportas turi kitus užsakymus. Normalu, kai įmonė aiškiai pasako, kokiu maršrutu planuoja vykti ir kodėl.
Nebūtina, bet dažnai patogiau. Jei pats važiuojate, galite atidaryti duris, parodyti, kurios dėžės kur turi stovėti, priimti baldus. Jei nevažiuojate, reikia sutvarkyti raktų perdavimą, kontaktinį asmenį, leidimą įvažiuoti į kiemą. Vokietijoje kai kuriuose rajonuose sunku sustoti dideliu automobiliu, todėl be žmogaus vietoje gali atsirasti papildomų problemų.
Kaina labai skiriasi. Mažam krovininiam perkraustymui mikroautobusu gali būti nuo 600 iki 1500 eurų, didesniam butui nuo 1500 iki 4000 eurų, o pilnam namui – daugiau. Į kainą įeina transportas, darbas, kelionė, pakavimo medžiagos, draudimas, išardymo darbai. Jei reikia pianino, seifo, brangių paveikslų ar krovinių saugojimo, kaina auga. Pigiau nereiškia visada blogiau, bet įtartinai pigiai beveik visada reiškia, kad kažkas vėliau „paaiškės“.
Dažniausiai reikia asmens dokumento, sutarties, krovinio sąrašo, adreso, kontakto, kartais draudimo pasirinkimo. Jei pervežami asmeniniai daiktai, o ne komercinė prekė, muitinės formalumų dažniausiai nėra, nes ES viduje laisvas judėjimas. Bet jei vežate alkoholį, cigaretes, brangius daiktus, meno kūrinius ar didelį kiekį naujų prekių, jau gali kilti klausimų. Aš ne toks teisininkas, kad viską garantuočiau, bet praktikoje asmeniniai daiktai į Vokietiją dažniausiai keliauja be didelių formalumų.
Taip, reikia. Net jei viskas atrodo paprasta, sutartis apsaugo abi puses. Joje turi būti nurodytas krovinys, data, kaina, mokėjimo tvarka, atsakomybė, draudimas, vėlavimo sąlygos, papildomų darbų įkainiai. Be popieriaus lieka tik atmintis, o ji po krovimo dienos būna labai kūrybinga. Kiekvienas prisimena kitaip, kas buvo pažadėta. Sutartis nėra biurokratinis žaidimas, tai tiesiog normalus darbas.
Tada reikia numatyti saugojimą. Galima naudoti sandėlį Vokietijoje arba laikinai saugoti Lenkijoje/Lietuvoje, bet tai pailgins maršrutą. Sandėliavimo kaina priklauso nuo tūrio – kartais užtenka kelių eurų už kubinį metrą per mėnesį, kartais reikia atskiros patalpos. Reali situacija: klientas persikrausto į Miuncheną, butas dar neparuoštas, o darbdavys sako „tik dviem savaitėm“. Po mėnesio visi jau nori kitokio sprendimo.
Turėtų būti. Bent bazinė atsakomybė, o jei daiktai vertingi – papildomas draudimas. Svarbu skaityti, kas tikrai draudžiama, nes kartais „draudimas“ reiškia tik kelias sąlygas, o ne pilną ramybę. Brangūs daiktai, dokumentai, juvelyriniai dirbiniai, elektronika, paveikslai turėtų būti aprašyti atskirai. Jei nieko neparašyta, vėliau sunku įrodyti, kas buvo dėžėje.
Galima, bet reikia derinti. Jei data artima, o mašina jau suplanuota kitam maršrutui, keitimas gali kainuoti. Kai kurie klientai mano, kad perkraustymo data keičiasi kaip taksi iškvietimas, bet čia dirba žmonės, mašinos, vairuotojai, keltuvai, pakavimo komandos. Vienas pokytis gali sugriauti visą savaitės grafiką. Todėl geriau iškart sakyti, jei yra neaiškumų su buto perdavimu Vokietijoje.
Fiksuota kaina reiškia, kad pagrindiniai darbai sutartyje apibrėžti ir kaina nesikeičia, jei klientas nieko neprideda. Bet jei atsiranda papildomų dėžių, pianinas, ilgesnis nešimas, sunki prieiga, liftas sugenda arba Vokietijoje draudžiama stovėti numatytoje vietoje, tada kaina gali keistis. Normalus tiekėjas tai paaiškina iš anksto. Nenormalus pasakys „viskas įskaičiuota“, o paskui pradės skaičiuoti kiekvieną laiptą.
Taip, rimta įmonė privalo išrašyti sąskaitą faktūrą. Joje nurodoma paslauga, PVM tvarka, mokėtojas, gavėjas, data, suma. Jei dirbate su įmone, sąskaita svarbi buhalterijai. Jei perkraustote asmeniškai, vis tiek verta jos turėti, nes tai dokumentuoja mokėjimą ir paslaugos apimtį. Be sąskaitos sunkiau gintis, jei vėliau kyla ginčas.
Taip, dauguma normalių įmonių siūlo pakavimo paslaugą. Pakuojamos lėkštės, stiklinės, drabužiai, knygos, smulkmena, kartais baldai apsaugomi plėvele. Kaina priklauso nuo darbo valandų ir medžiagų. Kai kurie klientai nori viską daryti patys, kad sutaupytų, bet paskui dėžės atsidaro pusiaukelėje į Vokietiją. Tai ne katastrofa, bet nervina.
Reikia dėžių, lipnios juostos, plėvelės, burbulinės plėvelės, kampuočių, žymeklių, etiketės, kartais audinių maišų drabužiams. Virtuvei reikia daugiau apsaugos, vonios kambaryje – sandarių dėžių, knygoms – mažų dėžių, nes didelė pilna knygų dėžė yra sunki net sportininkui. Jei kraustoma trumpiausiu keliu, pakavimas turi būti tvirtesnis, nes kelias ilgas, o krovinys juda.
Dažniausiai taip. Lovos, spintos, stalai, kartais komodos keliauja geriau išardytos. Bet ne visada verta išardyti pigius baldus, ypač jei jie seniai stovėjo ir plokštės jau laisvos. Tada geriau palikti specialistams. Esu matęs, kaip klientai išardydavo spintą, o surinkti Vokietijoje jau nebeįmanoma, nes varžtai pasimetė, plokštės suskilusios, o nuotaika – ant nulio.
Žymėkite paprastai: kambarys, turinys, švelnu/nešti atsargiai. Pavyzdžiui: „Virtuvė – lėkštės“, „Vonios kambarys – rankšluosčiai“, „Miegamasis – patalynė“. Vokietijoje naujame bute dažnai norisi greitai susigaudyti, o ne ieškoti kavos puodelio tarp 40 dėžių. Gera praktika – numeruoti dėžes ir turėti sąrašą. Skamba kaip mokyklinė užduotis, bet gelbsti.
Paprastai galima vežti asmeninius augalus ES viduje, jei jie nėra komerciniai ir nėra kenkėjų rizikos. Bet ilgą kelionę augalai gali sunkiai pakelti. Vasarą mašinoje karšta, žiemą šalta, o Vokietijoje bute jie dar gali gauti šoką. Jei augalas labai vertingas, geriau jį vežti atskirai lengvuoju automobiliu. Aš ne botanikas, bet augalams tikrai nepatinka būti pamirštiems krovininėje zonoje.
Galima, bet reikia paruošti. Šaldytuvas turi būti atšildytas, išdžiovintas, pritvirtintas, vežamas stačiai arba labai atsargiai pakreiptas. Po atjungimo geriau palaukti prieš įjungiant naujame bute, dažniausiai kelias valandas, kad kompresorius nusiramintų. Jei šaldytuvas senas, kartais pigiau pirkti naują Vokietijoje. Ypač jei energijos klasė sena, o transportavimas kainuoja nemažai.
Daugelis įmonių neima pavojingų arba pratekančių skysčių. Dažai, tirpikliai, dujų balionai, agresyvios valymo priemonės gali būti problematiškos. Paprastas skalbiklis ar indaplovės tabletės – kita istorija. Bet jei skystis neatpažįstamas, etiketės nėra, o buteliukas dar ir pusiau pilnas, geriau nerizikuoti. Vokietijoje niekas nenori atrakinti mašinos ir rasti chemijos baseino.
Iš Lietuvos dažniausiai važiuojama per Lenkiją: Vilnius/Kaunas/Klaipėda – Lenkija – Berlynas arba toliau į vakarus. Į pietų Vokietiją kartais maršrutas per Čekiją būna patogesnis, ypač į Miuncheną, Niurnbergą, Regensburgą. Viskas priklauso nuo adreso, eismo, sienų tikrinimų, oro sąlygų ir vairuotojo darbo laiko. Kartais trumpiausias kilometrais nėra greičiausias valandomis.
Ne visada. Trumpiausias kelias kilometrais gali eiti per mažus miestelius, kur sunku manevruoti, yra remontai arba greičio apribojimai. Kartais greičiau nuvažiuoti autostrada, nors kilometrų daugiau. Be to, Vokietijoje eismas aplink didelius miestus, pavyzdžiui, Berlyną, Hamburgą, Frankfurto prie Maino, Kelno regioną, gali labai pristabdyti. Todėl logistika nėra tik linija žemėlapyje.
Mažam perkraustymui dažnai užtenka 1–2 dienų, vidutiniam butui – 2–3 dienų, dideliam namui – daugiau. Reikia įskaičiuoti pakrovimą, kelionę, iškrovimą, galimus nesklandumus. Jei kraustoma iš aukšto be lifto, planuokite daugiau laiko. Jei Vokietijoje laukia siaura laiptinė, irgi. Geriau turėti rezervą nei paskui aiškintis, kodėl mašina stovi kieme, o kaimynai jau skambina policijai.
Priklausomai nuo įmonės. Rimtesnės turi transporto valdymą, vairuotojo ryšį, kartais GPS informaciją. Bet ne visada klientui siunčiamas realus laikas, nes vairuotojas negali kas 15 minučių rašyti žinučių. Per ilgus metus esu matęs, kad paprastas skambutis prieš išvykimą ir po atvykimo veikia geriau nei sudėtinga sistema. Svarbiausia – žinoti, kur mašina yra ir kada laukti.
Perkraustymai vyksta ir per lietų, ir per sniegą, tik reikia daugiau apsaugos. Naudojamos plėvelės, kilimėliai, tinkama avalynė, kartais darbas sulėtėja. Sniegas Vokietijoje žiemą gali sukelti vėlavimų, ypač kalnuotesnėse vietose arba pietuose. Jei oro sąlygos labai blogos, sąžininga įmonė perspės apie riziką. Ne visada verta rizikuoti brangiais baldais dėl datos, kuri graži tik kalendoriuje.
Mažą krovinį – taip. Pavyzdžiui, studento kambarį, keletą dėžių, vieną fotelį, dviratį. Butą su baldais, virtuve, drabužiais ir buitinėmis detalėmis per vieną dieną perkraustyti sunkiau, ypač jei reikia važiuoti šimtus kilometrų. Vokietija didelė, o „per dieną“ dažnai reiškia tik kelionę, ne visą ciklą. Todėl realistiškas planavimas yra geriau nei gražus pažadas.
Vėluoja dėl eismo, oro, dokumentų, krovimo trukmės, kliento nepasirengimo, sunkios prieigos, mechaninių problemų, darbo laiko apribojimų. Kartais tiesiog todėl, kad kažkas Vokietijoje neatidarė durų laiku. Ir ne, vairuotojas negali magiškai pravažiuoti per kamštį Hamburge ar Berlyne. Gera įmonė informuoja, bloga – tyli, kol klientas pradeda skambinti pats.
Kaina skiriasi dėl transporto dydžio, darbuotojų skaičiaus, draudimo, pakavimo, patirties, maršruto, sezono, atsakomybės lygio. Pigesnė įmonė gali neturėti gero draudimo arba naudoti mažesnę mašiną, kuriai reikės daugiau reisų. Brangesnė gali būti ne todėl, kad „gražiai kalba“, bet todėl, kad realiai moka dirbti. Rinka labai nevienoda, ir tai faktas.
Dažniausiai dalis mokama rezervuojant datą, likusi dalis – prieš arba po atlikimo, priklausomai nuo sutarties. Kai kurie klientai nori mokėti tik po visko, bet rimta įmonė rizikuoja rezervuodama mašiną ir žmones. Todėl avansas normalus. Svarbu, kad būtų sąskaita arba mokėjimo patvirtinimas, o ne tik „perveskit kam nors“.
Gali, jei atsiranda darbų, kurių nebuvo sąmatoje. Pavyzdžiui, klientas pamiršo paminėti skalbimo mašiną, dviračius, pianiną, didelę spintą arba tai, kad liftas neveikia. Jei viskas atitinka sutartį, kaina neturėtų keistis. Jei keičiasi, turi būti aiškiai paaiškinta kodėl. Nenoriu gąsdinti, bet būna įmonių, kurios tyčia paslepia dalį darbų, kad pasiūlymas atrodytų pigesnis.
Papildomi kaštai: saugojimas, pakavimo medžiagos, baldų išardymas, kėlimas aukštais, specialus pianino kėlimas, leidimai stovėjimui, ilgesnis laukimas, papildomas reisas, sunki prieiga. Vokietijoje kai kuriuose miestuose reikia rezervuoti stovėjimo vietą krovimui. Jei to nepadarysite, vairuotojas gali stovėti toli, o nešimas užtruks ilgiau.
Jei daiktai vertingi, taip. Jei vežate senus fotelius iš senelio garažo, gal ne taip aktualu. Bet televizorius, kompiuteriai, brangi virtuvė, meno kūriniai, muzikos instrumentai – čia jau verta. Draudimas nėra maloni išlaida, kol niekas neįvyksta. Bet kai įvyksta, visi staiga tampa ekspertais. Geriau turėti dokumentus prieš, ne po.
Galima, bet protingai. Jei sumažinate paslaugas, pavyzdžiui, patys pakuojate, patys išardote baldus, paruošiate daiktus, kaina gali mažėti. Jei prašote tos pačios apimties daug pigiau, dažniausiai niekas normaliai nesusidomės. Perkraustymas nėra loterija, kur visi laimi. Gera kaina turi turėti pagrindą.
Pirmiausia patikrinti, kas įeina į kainą. Ar yra draudimas, pakavimas, darbuotojai, išardymas, iškrovimas, PVM, kelionė, saugojimas? Ar įmonė turi kontaktus, adresą, sutartį, atsiliepimus? Labai pigus pasiūlymas kartais yra tik kabliukas. Vėliau paaiškėja, kad mašina mažesnė, darbuotojų mažiau, o „viskas įskaičiuota“ reiškė tik kelionę iki miesto.
Dažnai taip, ypač daugiabučiuose. Liftas turi būti apsaugotas, rezervuotas tam tikram laikui, kartais reikia susitarti su namo administracija. Jei to nepadarysite, galite praleisti valandą aiškindamiesi su kaimynais ar prižiūrėtoju. Vokietijoje tvarka mėgstama ne tik biuruose, bet ir laiptinėse. Skamba juokingai, bet taip yra.
Dideliuose miestuose – taip. Berlyne, Hamburge, Miunchene, Kelne, Frankfurte daug zonos, remontų, siaurų gatvių, dviračių takų, pėsčiųjų zonų. Kartais reikia specialaus leidimo stovėjimui arba važiuoti anksti ryte. Todėl adresas turi būti tikslus, su prieigos aprašymu. „Gatvės gale“ Vokietijoje gali reikšti dar 200 metrų nešimo per kiemą.
Gali. Ypač jei triukšmaujama sekmadienį, anksti ryte arba vėlai vakare. Daugiabučiuose žmonės jautriai reaguoja į baldų tempimą, durų trenksmą, kėlimo įrangą. Geriau informuoti kaimynus iš anksto, ypač jei laiptinė siaura. Ne visada reikia dovanų, kaip kartais juokaujama, bet mandagus pranešimas tikrai padeda.
Ne visada. Sekmadieniniai darbai dažnai ribojami dėl triukšmo ir vietinių taisyklių. Kai kur galima tyliai iškrauti, jei namo administracija leidžia, bet pilnas perkraustymas su baldais ir technika gali sukelti problemų. Todėl sekmadienį geriau nenurodyti kaip pagrindinės datos, nebent viskas suderinta iš anksto.
Geriausias laikas – darbo diena arba šeštadienis, kai suderintas liftas, stovėjimas, prieiga ir kliento buvimas. Vasarą daugiau perkraustymų, todėl datos greičiau užsipildo. Žiemą gali būti oro sąlygų, bet kartais lengviau gauti laisvą komandą. Jei turite lankstumo, derinkite ne tik datą, bet ir laiką.
Jei persikeliate gyventi į Vokietiją, reikia registruotis adresu – Anmeldung. Tai daroma savivaldybėje, dažniausiai per tam tikrą terminą po atvykimo. Perkraustymo įmonė to nedaro už jus, bet gali padėti logistiškai, pavyzdžiui, suderinti pristatymo datą su buto perdavimu. Dokumentus tvarkotės patys arba per konsultantą.
Taip, tai dažnas variantas. Bet reikia labai tiksliai suderinti laiką. Senbutyje kartais negalima krauti anksčiau, naujame bute dar vyksta remontas, liftas rezervuotas tik iki 14 valandos. Jei viena grandis vėluoja, viskas griūva. Todėl geriausia turėti bent nedidelį rezervą arba saugojimo variantą.
Užsakymo procesas perkraustymui į Vokietiją trumpiausiu keliu tampa paprastesnis, kai iš anksto žinote, kas kraunama, kur kraunama, kada reikia būti Vokietijoje ir kas atsakingas už kiekvieną etapą. Svarbiausia neskubėti su pasiūlymais, nes pigiausias variantas ne visada atneša ramybę. Reikia nuotraukų, aiškios sutarties, draudimo, pakavimo plano ir realaus maršruto. Užsakymo procesas perkraustymui į Vokietiją trumpiausiu keliu gali vykti sklandžiai, bet tik tada, kai abu – klientas ir pervežėjai – kalba tais pačiais faktais. Jei viską paruošiate iš anksto, kelionė į Berlyną, Hamburgą, Miuncheną ar kitą Vokietijos miestą taps daug mažiau varginanti.