Užsakymo procesas mikroautobusui kraustymui iš Vokietijos patogus

Klausyk, kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą yra tikras galvos skausmas, jei nežinai, nuo ko pradėti. Per dvidešimt metų šioje „virtuvėje“ mačiau visko: nuo pamestų dėžių iki vairuotojų, kurie tiesiog nekelia ragelio, kai fura stovi kažkur pakeliui per Lenkiją. Kai žmonės klausia, kaip padaryti užsakymo procesą mikroautobusui kraustymui iš Vokietijos patogų, aš visada sakau – viskas prasideda nuo aiškios komunikacijos. Nereikia ieškoti pigiausio varianto, reikia ieškoti tokio, kuris turi CMR'ą ir bent minimalią atsakomybę. Šiame tekste išdėstysiu viską, ką žinau, kad tavo daiktai pasiektų namus be streso, o procesas nevirstų nesibaigiančiu chaosu.

Planavimas ir pirmieji žingsniai

Kaip teisingai įvertinti savo daiktų kiekį prieš užsakant mikroautobusą?

Tai dažniausia klaida, kurią daro klientai. Žmonės galvoja, kad viskas tilps į standartinį „busiuką“, o realybėje atvažiuoja šoferis ir pamato, kad daiktų yra dvigubai daugiau. Mano patirtis rodo, kad reikia viską susidėti į dėžes ir tiksliai suskaičiuoti jų skaičių. Jei turi baldų, išsimatuok jų gabaritus centimetrais. Geriau pasakyti vadybininkui, kad turi 15 kubinių metrų, nei sakyti „na, ten pora sofų ir keli maišai“. Jei suklysi, mikroautobuso vairuotojas tiesiog neįkraus visko, o tu liksi stovėti su savo daiktais Vokietijos gatvėje (na gerai, realiai tiesiog paliksi dalį daiktų pas kaimynus).

Ar verta patiems pakuoti daiktus, ar geriau samdyti profesionalus?

Jei nori sutaupyti, pakuok pats, bet daryk tai su protu. Vokietijos keliai geri, bet mūsų vairuotojai kartais mėgsta „paspausti“ per duobes. Naudok tik kokybiškas kartonines dėžes, ne tas, kurias radai prie prekybos centro. Kiekvieną dėžę apvyniok plėvele, o dūžtančius daiktus – burbuline plėvele. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas sudėjo porcelianą į paprastus maišus, o po kelionės gavo šukes. Jei daiktai brangūs, geriau sumokėk už profesionalų pakavimą, nes vėliau kompensaciją iš draudimo gauti yra tikras pragaras. Tai kainuoja papildomai, bet ramybė kainuoja daugiau nei tie keli šimtai eurų.

Ką daryti, jei Vokietijos mieste nėra galimybės pastatyti mikroautobuso prie pat durų?

Tai klasikinė problema Berlyne ar Miunchene. Gatvės siauros, o vietos parkavimui nėra. Privalai iš anksto gauti leidimą iš savivaldybės arba susitarti su kaimynais, kad atlaisvintų vietą. Jei vairuotojas turės nešti daiktus 200 metrų, jis paprašys papildomo mokesčio už „rankinį darbą“. Tai visiškai suprantama, nes laikas yra pinigai. Kartą mano vairuotojas laukė tris valandas, kol klientas bandė „susitarti“ su policija dėl stovėjimo vietos. Rezultatas – prastova, kurią teko apmokėti klientui. Visada planuok logistiką taip, kad mikroautobusas galėtų privažiuoti kuo arčiau laiptinės.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją, kad daiktai nedingtų pakeliui?

Rinkoje pilna „vienišių“ su vienu mikroautobusu, kurie siūlo nerealias kainas. Būk atsargus. Patikimas vežėjas visada turi CMR draudimą ir oficialią įmonę. Paprašyk jų rekvizitų, patikrink „Rekvizitai.lt“ ar kitose sistemose, ar įmonė nėra bankrutuojanti. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Geriau mokėti 800 eurų už patikimą paslaugą, nei 400 eurų už riziką, kad tavo daiktai atsidurs kažkur pakelės sandėlyje. Aš pats visada rekomenduoju žiūrėti į atsiliepimus, bet ne „Facebook“ puslapyje, o realiuose forumuose, kur žmonės rašo be cenzūros.

Ar būtina sudaryti rašytinę sutartį kraustymuisi iš Vokietijos?

Būtinai. Jokių „susitarėme telefonu“. Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta paėmimo vieta, pristatymo vieta, kaina ir, svarbiausia, atsakomybės ribos. Jei vairuotojas sudaužys tavo televizorių, be sutarties nieko neįrodysi. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas atsisakė sutarties, nes „pasitikėjo“ vairuotoju. Kai mikroautobusas sugedo Vokietijoje, vairuotojas dingo, o daiktai liko nežinioje. Tik sutartis apsaugo tave nuo tokių „vadybininkų pažadų“. Tai nėra biurokratija, tai tavo turto apsauga. Jei vežėjas vengia sutarties – bėk nuo jo kuo toliau.

Kaip veikia mikroautobuso užsakymo procesas, jei reikia sustoti keliose vietose?

Tai vadinama „daliniu kroviniu“ arba „surinkimu“. Jei kraustaisi iš kelių Vokietijos miestų, kaina kils, nes vairuotojui reikia daryti papildomus kilometrus ir gaišti laiką. Užsakymo metu būtinai pateik tikslų maršrutą. Jei pamirši paminėti, kad reikia užsukti į Frankfurtą paimti dar vienos sofos, vairuotojas turi teisę atsisakyti arba paprašyti papildomų 150-200 eurų. Tai logiška, nes kiekvienas sustojimas yra papildomas laikas ir degalai. Visada suderink tai iš anksto, kad vėliau nereikėtų aiškintis prie paties mikroautobuso durų.

Ar galima vežti asmeninius daiktus kartu su baldais?

Taip, bet su sąlyga, kad jie supakuoti į dėžes. Niekas nenori krauti palaidų maišų, kurie plyšta vos palietus. Jei veži drabužius, naudok vakuuminius maišus – sutaupysi vietos, o tai reiškia, kad galėsi užsakyti mažesnį mikroautobusą ir sumokėti mažiau. Mano patirtis rodo, kad žmonės dažnai prikrauna nereikalingų daiktų, kurių net nenaudoja. Prieš kraustantis atlik „reviziją“. Jei daiktas nebuvo naudotas metus – parduok jį Vokietijoje, o ne mokėk už jo pervežimą į Lietuvą. Tai geriausias būdas optimizuoti užsakymo procesą.

Kokia yra realistiška kaina už kraustymąsi iš Vokietijos?

Tai priklauso nuo atstumo ir tūrio. Vidutiniškai mikroautobuso nuoma su vairuotoju kainuoja nuo 600 iki 1200 eurų. Jei tau reikia pilno mikroautobuso (apie 15-18 kubų), kaina bus arčiau 1000 eurų. Jei tik kelių dėžių – gali rasti už 200-300 eurų. Niekada neieškok „pigiausio“. Pigiausias dažniausiai reiškia, kad tavo daiktai bus kraunami kartu su statybinėmis medžiagomis ar kitais nešvariais kroviniais. Aš visada sakau klientams: skaičiuok ne tik pinigus, bet ir savo nervus. Jei kaina įtartinai maža, paklausk, ar įskaičiuotas draudimas.

Ar reikia mokėti avansą už pervežimo paslaugas?

Dauguma rimtų įmonių prašo 20-30% avanso. Tai normalu, nes jie rezervuoja vietą mikroautobuse. Jei prašo 100% avanso iš anksto – būk atsargus. Tai gali būti ženklas, kad įmonė turi finansinių problemų. Aš savo klientams visada siūlau mokėti dalį avansu, o likusią dalį – gavus daiktus. Taip tu turi svertą, jei kažkas bus ne taip. Jei vairuotojas reikalauja visų pinigų prieš pradedant darbą, tai jau yra raudona vėliava. Būk budrus ir visada reikalauk mokėjimo pavedimu, o ne grynaisiais „į rankas“.

Kaip su muitinės formalumais, jei kraustaisi iš Vokietijos?

Čia viskas paprasta – Vokietija yra ES narė, todėl jokių muitų nėra. Tačiau, jei veži antikvarinius baldus ar meno kūrinius, gali prireikti specialių dokumentų. Kartą vienas klientas bandė vežti senovinį pianiną, kuriam reikėjo eksporto leidimo. Mes vargome dvi dienas, kol viską susitvarkėme. Jei turi kažką vertingo, pasikonsultuok su teisininku ar logistikos ekspertu. Dauguma žmonių perveža paprastus buities daiktus, todėl jokių problemų nekyla. Tiesiog turėk sąrašą daiktų, jei vairuotojas paprašytų (nors ES viduje to retai būna).

Kiek laiko trunka visas užsakymo procesas?

Nuo pirmo skambučio iki daiktų pristatymo praeina apie 3-7 dienas. Jei reikia skubiai, gali pavykti ir per 48 valandas, bet kaina bus didesnė. Mano patirtis rodo, kad geriausia viską planuoti bent prieš dvi savaites. Tada gali ramiai susirinkti daiktus, susirasti geriausią vežėją ir suderinti laiką. Jei viską paliksi paskutinei minutei, mokėsi „skubos mokestį“. Tai nėra kažkoks išsigalvojimas, tai tiesiog faktas – vairuotojai turi savo grafikus, o vietos mikroautobusuose užsipildo labai greitai.

Ar vairuotojas padeda nešti daiktus į butą?

Tai priklauso nuo susitarimo. Standartinė paslauga yra „nuo durų iki durų“, t.y. nuo vieno pastato įėjimo iki kito. Jei nori, kad vairuotojas neštų į trečią aukštą be lifto – tai kainuoja papildomai. Visada aptark tai užsakymo metu. Jei neaptarsi, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti nešti, ir tu liksi su daiktais prie laiptinės. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas tikėjosi, kad vairuotojas užneš pianiną, o vairuotojas net neturėjo tam įrangos. Tai baigėsi dideliu konfliktu ir sugadinta nuotaika.

Ką daryti, jei mikroautobusas vėluoja?

Vėlavimai yra logistikos dalis. Keliai, kamščiai, techniniai gedimai – visko pasitaiko. Jei vairuotojas vėluoja, jis privalo tave informuoti bent prieš kelias valandas. Jei neinformuoja – tai neprofesionalu. Aš visada rekomenduoju turėti vairuotojo telefono numerį ir palaikyti ryšį. Jei vėlavimas viršija 24 valandas, tu turi teisę reikalauti nuolaidos. Tai nėra malonu, bet tai yra verslas. Kartą vienas mano klientas laukė dvi dienas, nes vairuotojas „pamiršo“ pasakyti apie gedimą. Tai buvo paskutinis kartas, kai dirbome su tuo vežėju.

Ar galima sekti mikroautobusą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių įmonių turi GPS sekimo sistemas. Jei tau svarbu žinoti, kur tavo daiktai, klausk, ar gali gauti nuorodą į sekimo sistemą. Tai suteikia daug ramybės. Jei įmonė sako, kad „vairuotojas pats paskambins“, tai šiek tiek pasenęs metodas. Aš pats visada stengiuosi naudoti technologijas, nes tai mažina stresą ir man, ir klientui. Jei vežėjas atsisako suteikti informaciją apie buvimo vietą, tai kelia įtarimų. Kodėl jie turėtų slėpti, kur yra krovinys?

Kaip supakuoti dūžtančius daiktus, kad jie nesudužtų?

Naudok dvigubą kartoną ir daug burbulinės plėvelės. Kiekvieną daiktą vyniok atskirai. Tarpus dėžėje užpildyk popieriumi ar putplasčiu, kad daiktai nejudėtų. Jei dėžę pakračius girdisi garsas – vadinasi, supakavai blogai. Mano patirtis rodo, kad „taupymas“ ant pakavimo medžiagų visada atsisuka prieš tave. Geriau nusipirk profesionalių dėžių, nei bandyk sutaupyti naudodamas senas bananų dėžes iš parduotuvės. Jos silpnos ir gali subyrėti pakrovimo metu.

Ar galima vežti augalus ar gyvūnus mikroautobusu?

Gyvūnų – griežtai ne, nebent tai specializuotas transportas su leidimais. Augalus – galima, bet su sąlyga, kad jie nebus užspausti. Augalai jautrūs temperatūros pokyčiams. Jei veži žiemą, jie gali nušalti. Jei vasarą – gali perkaisti. Aš visada patariu klientams augalus vežtis patiems lengvuoju automobiliu, jei yra galimybė. Jei visgi tenka krauti į mikroautobusą, įspėk vairuotoją, kad jis būtų atsargus. Tai rizikingas krovinys, už kurį niekas nenori prisiimti atsakomybės.

Ką daryti, jei daiktai buvo sugadinti pervežimo metu?

Pirmiausia – viską nufotografuok. Kiekvieną įbrėžimą, kiekvieną sulaužytą dėžę. Tada iškart informuok vežėją raštu. Turi 24-48 valandas pateikti pretenziją. Jei pasirašysi CMR važtaraštį, kad „pretenzijų neturiu“, vėliau nieko neįrodysi. Tai labai svarbus momentas. Mano praktikoje klientai dažnai pamiršta patikrinti daiktus pristatymo metu, o po savaitės skambina ir skundžiasi. Tada jau būna per vėlu. Būk atidus priimdamas krovinį – tai tavo pinigai.

Ar galima užsakyti mikroautobusą su vairuotoju, kuris kalba lietuviškai?

Dauguma vežėjų į Vokietiją yra lietuviai, todėl kalbos barjero neturėtų būti. Jei užsakai per didelę tarptautinę kompaniją, gali tekti bendrauti angliškai ar vokiškai. Visada geriau, kai vairuotojas kalba tavo gimtąja kalba – lengviau susitarti dėl smulkmenų. Jei vairuotojas nekalba lietuviškai, gali kilti nesusipratimų dėl tikslios vietos ar laiko. Aš visada rekomenduoju rinktis lietuviškas įmones, nes jos geriausiai supranta mūsų mentalitetą ir poreikius.

Kaip veikia draudimas pervežimo metu?

Kiekvienas rimtas vežėjas turi CMR draudimą. Jis dengia žalą, jei krovinys sugadinamas dėl vežėjo kaltės. Tačiau jis turi limitus (dažniausiai pagal svorį, o ne pagal vertę). Jei veži kažką labai brangaus, pavyzdžiui, meno kūrinį ar brangią techniką, papildomai apsidrausk pats. Tai kainuoja nedaug, bet suteikia ramybę. Mano patirtis rodo, kad žmonės dažnai klaidingai galvoja, jog „viskas apdrausta“. Taip, apdrausta, bet pagal CMR konvenciją, o ne pagal tavo daiktų rinkos vertę.

Ar galima vežti buitinę techniką (šaldytuvus, skalbimo mašinas)?

Taip, bet tik vertikaliai. Jei paguldysi šaldytuvą, gali sugadinti kompresorių. Tai labai svarbu. Vairuotojas privalo pritvirtinti techniką diržais prie sienos. Jei matai, kad vairuotojas bando guldyti šaldytuvą – stabdyk jį. Tai tavo daiktas, tu sprendi. Kartą vienas vairuotojas bandė įtikinti klientą, kad „nieko nebus“, bet po kelionės šaldytuvas nebeveikė. Tada prasidėjo ilgas ginčas dėl kompensacijos. Visada reikalauk, kad technika būtų gabenama pagal gamintojo instrukcijas.

Ką daryti, jei reikia skubaus pristatymo?

Skubus pristatymas kainuoja dvigubai. Tai reiškia, kad mikroautobusas važiuoja be sustojimų (tik degalų ir poilsio pauzės). Jei tau reikia daiktų per 24 valandas, pasiruošk mokėti. Tai yra „ekspresas“. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas pamiršo svarbius dokumentus Vokietijoje ir reikėjo juos pristatyti per naktį. Mes tai padarėme, bet kaina buvo atitinkama. Jei tau nereikia daiktų „vakar“, geriau planuok iš anksto ir sutaupyk pinigų.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima, bet su saiku. Jei vežėjas siūlo adekvačią kainą, derybos gali tik sugadinti santykius. Jei kaina atrodo per didelė, paklausk, kodėl. Galbūt į kainą įskaičiuotas draudimas, pakrovimas ir kiti priedai? Jei nori nuolaidos, pasiūlyk lankstesnį laiką. Jei vairuotojas gali paimti tavo daiktus tada, kai jam patogu, jis gali padaryti nuolaidą. Tai vadinama „krovinių konsolidavimu“. Tai puikus būdas sutaupyti, jei neskubi.

Kokie yra didžiausi iššūkiai kraustantis iš Vokietijos?

Didžiausias iššūkis – komunikacija. Vokietijoje viskas vyksta pagal planą, o Lietuvoje mes kartais mėgstame improvizuoti. Sujungti šiuos du pasaulius yra sunku. Taip pat – atstumas. Jei kažkas nutinka kelyje, vairuotojas yra vienas. Jis turi pats spręsti problemas. Todėl svarbu rinktis patikimą įmonę, kuri turi techninę pagalbą ir atsarginį planą. Mano 20 metų patirtis rodo, kad sėkmė priklauso nuo to, kaip gerai pasiruošei „blogiausiam scenarijui“.

Ar verta naudotis tarpininkų paslaugomis?

Tarpininkai gali padėti, jei neturi laiko ieškoti. Jie turi kontaktus ir gali greitai surasti laisvą mikroautobusą. Tačiau jie paima savo komisinius. Jei turi laiko, geriau ieškok tiesiogiai. Jei esi užimtas žmogus – tarpininkas yra geras pasirinkimas. Tik įsitikink, kad tarpininkas yra patikimas ir prisiima atsakomybę už visą procesą. Aš pats kartais dirbu kaip tarpininkas, kai mano mikroautobusai užimti, bet visada pasakau klientui, kas realiai veš jo daiktus.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Paslėpti mokesčiai yra „prastova“, „papildomas sustojimas“, „nešimo paslauga“, „kelių mokesčiai“. Visada klausk: „Ar tai galutinė kaina?“. Jei vežėjas sako „plius PVM“ arba „plius kelių mokesčiai“, tai jau nebe galutinė kaina. Būk atsargus su tokiais „vadybininkų pažadais“. Aš visada stengiuosi pateikti „viskas įskaičiuota“ kainą, kad klientui nereikėtų sukti galvos. Tai skaidru ir sąžininga. Jei vežėjas vengia atsakyti į klausimą apie galutinę kainą – ieškok kito.

Išvada

Kraustymasis iš Vokietijos nėra lengvas procesas, bet jis tampa daug paprastesnis, kai žinai taisykles. Svarbiausia – planavimas, aiški sutartis ir bendravimas su patikimu vežėju. Neskubėk rinktis pigiausio, nes „pigiai“ dažniausiai kainuoja brangiausiai. Pasiruošk daiktus, susitvarkyk dokumentus ir visada būk pasiruošęs netikėtumams. Jei laikysiesi šių patarimų, tavo daiktai pasieks namus saugiai, o tu išvengsi nereikalingo streso. Sėkmės kraustantis, tikiuosi, kad šie patarimai padės tau išvengti klaidų, kurias daro daugelis pradedančiųjų.