Užsakymo procesas kraustantis iš Vokietijos – nuo ko pradėti

Labas, taigi nusprendėte gryžti ar tiesiog persikelti į Lietuvą iš Vokietijos. Gerai padarėte, kaina čia viskas pigiau, o oras... na, galim kalbėti apie orą. Esu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir matau viską – nuo idealiai suplanuotų pervežimų iki tokių katastrofų, kai vairuotojas tiesiog išlipo iš mašinos ir pasakė „nebevažiuosiu“. Užsakymo procesas kraustantis iš Vokietijos gali atrodyti kaip chaosas, jei nežinai, kur yra raudonas mygtukas. Čia ne tik apie tai, kad paduoti daiktus, čia apie Vokietijos biurokratiją, kuri, būnant tiesa, yra griežtesnė nei mūsų. Reikia žinoti, kada pradėti galvoti apie dėžes, ką daryti su tais daiktais, kuriuos noriat paslėpti (nerekomenduoju), ir kodėl „pigiau“ kartais reiškia „brangiau“. Štai jums mano, kartais šioks toks išblaškytas, bet akis atvėręs vadovas, kaip tai veikia tikrovėje.

Pradžia: ką daryti iš karto?

Ar tikrai reikia planuoti ne savaitę, o mėnesį?

Žiūrėk, aš suprantu, visiems skubama, bet Vokietijoje viską užsisakyti prieš porą dienų – tai tikra savižudybė. Geri pervežėjai turi grafikus. Ypating jei kalbame apie užsakymo procesas kraustantis iš Vokietijos šaltuoju metų laiku. Jei skambini rytoj ir nori, kad vairuotojas atvytų vakar, tu greičiausiai gausi kainą, už kurią galėtum nusipirkti naujus baldus. Planuok mažiausiai savaitę-dvi, o idealiai – mėnesį prieš išsikraustant. Taip sutaupysi nervų, o vairuotojas nebus pyktas, kad turi važiuoti per naktį.

Ką daryti su tais daiktais, kurių noriu, bet jie netilps?

Tai klasika. Turite viską suskalbti į dėžes. Jei palikite laisvai stovėti sofos pagalvėlės, vairuotojas tiesiog nepriims krovinio, nes apsidraus. Jis nebus žinias, kaip uždėti grandinę ant krūvos. O kai vairuotojas atsisako priimti – problemos prasideda. Galite palikti kai ką, galite išmesti. Bet tikrai ne tikėkitės, kad „kažkaip įstumsime“. Nėra nieko blogiau, nei kai dėžės išsilaipina vidury kelio, nes kažkas neįvertė tūrio.

Ar galiu pasikrauti pats į sunkvežimį?

Galima, bet aš nebūčiau pataręs. Vokietijos vairuotojai (ypač jei tai ne mūsiškiai) gali būti griežti dėl krovimo tvarkos. Jie turi savo protokolus, kaip dėti dėžes, kad neišsiristų. Jei užpildysite blogai, jie gali pareikalauti viską perkrauti. O tai laikas ir pinigai. Geriau leiskite jiems padaryti savo darbą, o jūs stebėkite ir gėrinkite vyną (arba kavą), o ne neškite penkiasdešimt kilogramų dėžę su knygomis. Nugaros vertesnė.

Ką daryti su daiktais, kurių nebebeperkčiau?

Geriau atsikratyti prieš išvykstant. Vokietijoje yra "Wertstoffhof" – tai šiukšlių perdirbimo aikštelės, kur galite numesti viską nemokamai (arba už menką mokestį). Neišmeskite į mišką, baudos ten milžiniškos, ir vokiečiai turi daugiau kamerų, nei jums atrodo. Užsakymo procesas kraustantis iš Vokietijos turi prasidėti nuo "išvalymo", o ne nuo dėžių lipdinimo.

Dokumentai ir popieriai (nuobodžiausia dalis)

Ar inventoriaus sąrašas tikrai toks svarbus?

Žodžio garbe, be jo nepraeisite net sienos, jei tikrai tikrinama. Muitininkai mėgsta taip vadinti "inventorizacija". Jei parašysite "baldai", tai per daug abstraktu. Reikia: "sofa, 2 vnt., masyva, spalva juoda". Be to, tai padės neprarasti dalykų. Buvau atvejų (nedažnai, bet būna), kai vairuotojas užsidaro ir dingsta su dėžėmis. Geras sąrašas – tai jūsų draugas ir teisinis dokumentas draudžiui.

Kas dėl to Ex Works ar DDP, kas vyksta čia?

Tai jau techniniai dalykai, bet svarbu žinoti skirtumą. Ex Works reiškia, kad jūs susitvarkote viską iki sunkvežimio durų Vokietijoje. DDP – mes viską atvežame iki jūsų namų Lietuvoje, įskaitant mokesčius. Dažniausiai klientai renkasi kažką vidurinio – FCA arba FOB. Svarbiausia, kad užsakymo procesas kraustantis iš Vokietijos gali pasidaryti brangus, jei neįvertinsite, kas atsakingas už krovinio padavimą į sunkvežimį. Geriausia pasiklausti mūsų.

Ar reikia versti dokumentus į vokiečių kalbą?

Jei turite sutartį ar inventorių lietuviškai, tai dažniausiai nėra būtina, jei vairuotojas lietuvis. Bet jei įsikiša Vokietijos pareigūnai arba muitinė, tai gali būti problemos. Geriausiai, kad pagrindiniai dalykai būtų dvikalbiai arba angliškai – tai "lingua franca" visiems pervežėjams. Nerašykite lietuviškų dainų tekstų ant dėžių, niekas nesupras, kas ten viduje.

Kas tas T1 dokumentas ir kodėl visi jo bijo?

T1 – tai tranzito deklaracija. Ji reikalinga, kad daiktai neparduodami Vokietijoje (jei ten nėra registruota įmonė). Be jo, pervežimas yra nelegalus kaip verslas. Paprastiems žmonėms, kurie perkelia save, dažniausiai pakanka "Transfer of Residence" formos. Bet jeigu įsijungiate verslą, reikia T1. Jei vairuotojas jo neturi, gali būti problema sienoje. Aš visada tikrinu, ar vairuotojas tai su savimi (arba gali susigeneruoti elektroniniu būdu). Ne visada tai aišku iš karto.

Fizinis darbas ir technika

Ar aš turiu pats dėti į dėžes?

Galite, bet tikrai geriau, kad tai padarytų profesionalai. Žinau, skamba kaip pardavimas, bet pasiklausyk. Vokiškas stiklas yra kietas, bet subręsta tuščias. Jei neįdėsite putų tarp lėkščių, jos atvyks trupinius. Mes turime specialias dėžes "paltams", "indams". Nupirksite dėžių parduotuvėje, jos bus minkštos. O svorio sukelti aštuoniasdešimt kilogramų dėžę su knygomis... nėra verta jūsų nugaros. Palikkite tai mums.

Ką daryti su pavojingais daiktais, dažais ar benzinu?

Čia gudruoti nereikia. Muitinė ir pervežėjai tai nekenčia. Negalima vežti aerozolių, degiųjų skysčių be specialaus leidimo. Buvau, kai klientas bandė įdėti benzino kanistrą "traktoriukui", užkliuvo, ir visą krovinį pašalino iš transporto. Iš viso, visus cheminius skysčius reikia išpilti arba sutepti specialia juosta, kad neištekėtų. O jei jums labai reikia tų dažų – klauskite, ar galime vežti pavojingus krovinius, tai kaina kitokia.

Ar vairuotojai padės man nešti dėžes?

Teoriškai – taip, praktiškai – priklauso nuo sutarties. Jei užsisakote "krovimo darbus", tai taip. Jei tik pervežimą – sunkvežimio vairuotojas yra vairuotojas, ne krovikas. Jis gali padėti nuleisti dėžę iš sunkvežimio, bet nešti ją į trečią aukštą be lift... jis gali tiesiog nusišypsoti ir nuvažiuoti. Turėtum pasirūpinti krovikais savo pusėje arba užsakyti pilną paslaugą iš mūsų, kad nebūtų konfliktų vietoje.

Kas vyksta, jei vairuotojas užstringa Berlyne?

Vokietijoje tai įvyksta dažniau, nei norėtume. Užlanka sunkvežimį miesto centre – baudos didelės, o vairuotojas gali tiesiog atsisakyti važiuoti į siaurą gatvelę. Tada reikia samdyti mažesnį autonešį (šakės). Tai papildomai kainuoja. Vieną kartą vairuotojas stovėjo valandą, kol policija iškvietė gelbėtojus, kad nuleistų jį nuo trotuaro. Tai ne jo kaltė, kad adresas buvo duotas neteisingai. Patikrinkite, ar ten gali važiuoti sunkvežimis (ar yra ženklas "3,5t").

Pinigai, kainos ir nepageidaujami siurprizai

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežti butą iš Hamburgo?

Kainą sunku pasakyti vienu sakiniu, nes skirtingi kubai. Bet kalbant apie 1-2 kambarių butą (apie 15-20 kubų), tai gali būti nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo distancijos (Hamburgas yra toliau). Jei turite pianiną ar brangųją vokišką virtuvę, kaina šoktels. Reikia suprasti, kad benzinas Vokietijoje nebe toks pigus, o dar ir mokesčiai už kelius. Užsakymo procesas kraustantis iš Vokietijos visada susideda iš kuro, darbo ir technikos nuomos.

Ar reikia mokėti pradžioje?

Dažniausiai taip. Dauguma rimtų kompanijų prašo avanso. Ne visą sumą, bet apie 30-50%. Kodėl? Nes aš turiu užsakyti vairuotoją, nusipirkti degalų, užtikrinti, kad jis nenuvažiuoja tuščias atgal. Jei atvykstame į vietą, o jūs nusimatote (buvo tokių atvejų), tai mūsų nuostoliai. Avansas yra kaip garantas. Likusią dalį mokate gavus daiktus arba prieš išsikraunant Lietuvoje.

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai tarp firmų?

Kadangi viena firma turi draudimą, naujus sunkvežimus ir apmokamus vairuotojus, o kita - "gazelę" su vairuotoju, kuris nėra apsisaugęs. Jei pasirinksite pigiausią, rizikuojate. Man yra atėję klientai, kurie pasidarė žalos su "kiemo meistrais". Geriausia pasirinkti vidutinę kainą. Užtat, kai kyla problemos, aš žinau, kam skambinti. Tai ir yra mano 20 metų patirtis – niekas neduoda pinigų be reikalo.

Ar galiu atsisakyti užsakymą be baudos?

Jei dar nepradėjome krovės – taip, bet visada gali būti "administracinių išlaidų". Jei sunkvežimas jau stovi prie jūsų namų Vokietijoje, o jūs sakiniate "aš nusprendžiau ne", tai gausite sąskaitą už važiavimą tuščias atgal. Vokiškai tai vadinasi "Stornogebühr". Nėra gražu, bet verslas yra verslas. Geriau apgalvokite anksčiau.

Specifiniai klausimai apie Vokietiją

Ar Vokietijoje sunku rasti vietą stovėjimui sunkvežimiui?

Milžiniška problema. Miestuose yra zona "Umwelt" (žalia), į kurią negali važiuoti seni sunkvežimai. O važiuoti į centrą be leidimo – baudos 100-200 eurų. Todėl visada klauskite kliento, ar yra vietos. Jei ne, reikia stovėti toliau ir nešti daiktus rankomis arba kelti mažesnį sunkvežimį. Tai padidina laiką. Vieną kartą Hamburge vairuotojas liko be vietos visai naktį.

Ką daryti su šiukšlėmis, kurias atsikrausčiau iš buto?

Nėra taip paprasta tiesiog numesti į konteinerį Vokietijoje. Vokiečiai labai griežti dėl atliekų (Mülltrennung). Jei užmečiate sofą į mišką, ras jus per kamerą ir bauda bus milžiniška. Geriausia susitvarkyti pats prieš išvažiuojant arba mokėti už išvežimą. Mums dažniau neatsidavia išvežti šiukšlių, nes tai ne mūsų profilio, bet galime pasakyti, kur artimiausia punktas. Negerai palikti klientui šiukšlių.

Ar įmanoma pervežti ir automobilį kartu su baldais?

Taip, įmanoma. Tai yra labai populiari paslauga. Automobilis užkabinamas ant sunkvežimio (paprastai viršuje, specialioje vietoje) arba, jei mažas, gali būti įkeltas viduje, jei telpa (retai). Dažniau naudojame autovežių priedus. Svarbu: automobilis turi būti tuščias. Negalima jo pilno daiktų, nes muitinė gali laikyti tai kaip kontrabandą ar tiesiog reikia deklaruoti kiekvieną daiktą viduje. Tai per daug knygų.

Muitinė, siena ir Lietuva

Ar tikrai sustos sienoje, jei aš turiu Lietuvos pasus?

Jeigu galvojate, kad su Lietuvos pasu tiesiog pravažiuosite su pilnu sunkvežimių, tai klystate. Jūsų daiktai gali būti sustabdyti muitinėje. Jeigu pervežiate naudotus asmeninius daiktus, kuriuos naudojote daugiau nei 6 mėnesius, tai mokesčių nėra. Bet reikia užpildyti deklaraciją. Jeigu daiktai nauji (pirk prieš savaitę), gali būti PVM ir mokesčiai. Muitininkai mato įbrėžimus ant sofos – jei nėra, jie many, kad ją nupirkote dabar.

Kas nutinka su daiktais, jei mane sustabdys muitinė?

Tada jūs sėdite ir laukiate. Jeigu viskas tvarkinga – dokumentai pateikti, inventoriaus sąrašas sutampa – praeisite greitai. Bet jei radote kažką, ko nerašėte (pavyzdžiui, degtukų dėžutę su 1000 eurų viduje), tai bus problemas. Užtikrinkite, kad sąrašas tikslus. Aš vieną kartą matau, kaip klientas bandė nepranešti apie brangų šampaną... teko mokėti mokesčius visam kroviniui.

Ar reikia draudimo muitinei?

Ne muitinei, o daiktams. Bet taip, daiktų draudimas yra būtinas. Muitinė jums nieko nebraižo, jei viskas OK. Bet jei vairuotojas užkerta šaltkalvį ant kelio arba ugnis kyla (nėra neįmanoma), be draudimo liekite su niekuo. Draudimas kainuoja nedaug, palyginti su verte. Nepamirškite to.

Galutiniai nustebimai ir patarimai

Kas jei pas mane yra pianinas?

Pianinai yra mano blogiausias košmaras (juokauju, bet ne visai). Jie sunkūs, trapūs ir brangūs. Negalima juos lenkti, negalima mesti. Pervežti pianiną iš Vokietijos kainuoja brangiau, nei visa sofa, reikia specialių juostų (gintaro) ir daugiau žmonių. Jei turite štai tokį "Vokišką brangų" pianiną, privalote tai pasakyti iš karto. Negiš, važiuosime su maža komanda ir negalėsime jį pakelti.

Ar galima siųsti daiktus dalimis?

Taip, tai vadinama daliniu krovininiu kečiu (LTL). Jeigu neturite pilnai sunkvežimio kuro, galima susidėti su kitais. Tai pigiau. Bet užsakymo procesas kraustantis iš Vokietijos su daliniu kečiu trunka ilgiau. Gali tekti laukti, kol užpildys kita pusė sunkvežimio Berlyne. Jeigu skubate, geriau užsisakyti atskirą mažą sunkvežimį (3,5t), nors jis pigesnis pervežti trumpais atstumais.

Kaip patikrinti, ar firma normali?

Žiūrėkite ne tik į "Google Reviews", kurie gali būti nupirkti. Pažiūrėkite, ar jie turi tinklalapį (ne tik Facebook puslapį). Ar jie suteikia sutartį? Ar sutartyje aiškiai parašyta, kas nutinka, jei daiktai dingsta? Jei viskas "žodžiu", bėkite. Aš visada siunčiu dvi sutartis (vieną jums, viena sau). Jei jie neduoda sutarties, jie neįsipareigoja niekam.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Nėra privaloma, bet labai padeda. Lietuviškas vairuotojas tikrai nusipirktų sau kavės už tuo 10-20 eurų arbatpinigių. Vokiškas vairuotojas gali ir atsisakyti (jie toks šalti), bet mūsiškiai? O taip. Jei jie padėjo nešti daugiau nei sutartyje buvo parašyta, arba dėjo dėžes labai gerai, arbatpinigiai yra puikus ženklas pagerbimo.

O dėl to laiko – kiek tai užtrunka?

Iš Vokietijos centro (tarkime, Frankfurto) iki Vilniaus – tai apie 12-14 valandų važiavimo gryžtam. Bet su pakrovimu ir iškrovimu – tai diena-dvi. Neįsivaizduokite, kad išryte išsikraustote ir vakare jau gėrite arbatą Vilniuje. Viskas trunka ilgiau, nei atrodo planuose. Užsakymo procesas kraustantis iš Vokietijos yra maratonas, ne sprintas.

Išvada

Na, tiek apie tai. Užsakymo procesas kraustantis iš Vokietijos nėra mokslas, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio detalėms. Svarbiausia – nebijokite klausti idiotiškų klausimų. Geriau paklausti tris kartus, nei vėliau ieškoti savo dėžės kitame mieste arba mokėti baudas už neteisingai pripildytas deklaracijas. Pasiruoškite dokumentus, būkite sąžiningi apie turimą daiktais skaičių, ir viskas gerai nueis.