Užsakymo procesas – kaip paprastai persikraustyti į Vokietiją

Dirbu su keliais ir krovinius pervežančiais transportais jau beveik dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena – niekas niekada nesikeičia. Žmonės visada viską palieka paskutinę minutę, o tada stebisi, kodėl kaina kyla arba kodėl sunku raitelią. Užsakymo procesas – kaip paprastai persikraustyti į Vokietiją – iš tikrųjų gali būti labai sklandus, jei tik žinote keletą pagrindinių dalykų, kuriuos aš išmokau per savo patyrimas. Nereikia būti genijumi, kad suprastum, kad biurokratija yra blogiausio priešas, o ne vairuotojas. Čia nėra jokių stebuklų, tiesiog reikia žinoti, kur ir ką spausti. Štai trumpas vadovas, kaip tai viską padaryti be nervų išsibarstymo.

Pradžia: kaip viskas prasideda ir kodėl reikia kantrybės

Nuo ko tikrai pradėti, kai nusprendžiau vykti?

Viskas prasideda ne nuo skambučio dispečeriui, o nuo jūsų sąmoningo apsisprendimo. Dažnai žmonės skamba ir sako: „važiuoju rytoj“, o tai yra blogiausias variantas. Turite suskaičiuoti, kiek daiktų turite, bent maždaugiai. Nereikia tikslinio kubų skaičiaus, bet jei sakote, kad turite tik kelias dėžes, o išsiaiškina, kad tai visas butas su pianinu, tada kaina pasikeis akyse. Geriausia pradėti nuo sąrašo, net jei jis bus rašytas ant servetėlės.

Kodėl visi klausia apie tą patį CMR draudimą?

Nes be jo niekur nevažiuosite. CMR draudimas yra privalomas, kai kalbame apie tarptautinius pervežimus, ir tai nėra kažkokia mūsų išgalvota priemonė pinigiams gauti. Vokietija yra griežta šalis, ir jei sustabdys jūsų pilną sunkvežimį be dokumentų, gali tekti daug laiko praleisti prie sienos. Užtikrinkite, kad transporto kompanija jį turi, tai apsaugo jūsų daiktus, jei, tarkime, vairuotojas suks ratą per aštuonias dešimties kilometrų per valandą.

Kaip suprasti, kad užsakymo procesas – kaip paprastai persikraustyti į Vokietiją – prasideda teisingai?

Teisingas pradžia yra tada, kai dispečieris klauso ne tik iš kur ir kur vežti, bet ir kas yra kraunama. Jei jis neklausia apie liftą, apie laiptus ar apie tai, ar reikės nešti per trečią aukštą be lifto, tai blogas ženklas. Realus užsakymo procesas – kaip paprastai persikraustyti į Vokietiją – visada susideda iš smulkių detalių, kurios nulemia kainą ir laiką. Negailėkite laiko papasakoti apie savo didelį sofą, kuris neina per duris, tikėkimės, kad jis nenaudojo jėgos.

Ar reikia eiti į Vokietiją apžiūrėti butą prieš persikraustymą?

Sakyčiau, kad tai privaloma, tačiau žinau, kad daugelis vežia daiktus „aštuoniolika“, net nematęs vietos. Yra buvę atvejų, kai atvažiuojame prie namo, o sunkvežimiui ten neturėtų būti kelių, nes gatvė per siaura. Vokietijoje, ypač senosiuose miestuose kaip Miunchenas ar Hamburgas, gatvės nėra pritaikytos dideliems sunkvežimiams. Taigi, jei galite, važiuokite patikrinti arba bent užduokite klausimą savo šeimininkui.

Kiek laiko užtrunka visa organizacija?

Jei viskas eina kaip paipą, tai gali užtrukti dvi dienas, bet dažniausiai tai trunka savaitę ar dvi. Reikia surasti laiką, kuris tiktų ir jums, ir pervežėjui. Pavasarį ir rudenį visi dirba pilnomis pajėgomis, todėl laisvų datų gali nebūti. Neskubėkite pasirašyti sutarties pirmosios kompanijos, kurią rasite, geriau padirbėkite šiek tiek ilgiau su paieškomis.

Ar verta rinktis brangesnes firmas?

Ne visada brangiau reiškia geriau, tačiau per pigiai dažnai būna „kažkaip“. Aš mačiau daug situacijų, kai žmonės taupė šimtus eurų, o paskui sumokėjo tūkstančius už dingusius daiktus. Žiūrėkite į atsiliepimus, ypač ieškokite tokių, kurie rašyti ne prieš metą, o vėliau. Jei firma turi savo svetainę ir realų adresą, tai jau pusė sėkmės.

Dokumentai ir biurokratija (baisiausia dalis)

Kokius popierius reikia tur�ti rankose?

Sąrašas nėra ilgas, bet kiekvienas dokumentas turi būti tvarkingas. Reikės asmens dokumento, sutarties su pervežėju ir inventoriaus sąrašo. Jei vežate transporto priemonę, būtinai reikės techninio paso ir draudimo poliso, kuris galioja Vokietijoje. Be to, jei turite brangų techniką, pasidaryk nuotraukas – tai padės išvengti ginčų dėl būklės.

Ar lietuviški draudimai veikia Vokietijoje?

Taip, civilinis atsakomybės draudimas veikia visur ES, bet tik jei jis yra galiojantis. Geriau dar kartą pasitikrinti datas prieš išvykdami. Buvo atvejis, kai vairuotojas nebežinojo, kad jo draudimas baigėsi prieš savaitę, ir tai sukėlė didelių problemų policijai sustojus. Nereikia rizikuoti dėl tokių smulkių dalykų.

Kas daryti su tais deklaracijomis?

Jei persikraustote į Vokietiją gyventi ilgam, daiktus galite vežti be muito, tačiau reikia pateikti „Umsiedlungsgut“ deklaraciją. Tai reiškia, kad daiktai naudoti ir jums jie nereikalingi verslui. Reikia užpildyti formą 0350, ir ją dažniausiai padeda padaryti pervežėjo kompanija. Nesigirkite, kad viską žinote patys, viena klaida formoje gali uždelsti visą procesą.

Ar tikrai reikalingas inventoriaus sąrašas?

Absoliučiai taip. Be jo, muitinė gali laikyti, kad vežate prekes pardavimui. Sąraše turi būti nurodyta, kas yra kiekviename inde, ir apytikslė vertė. Nerašykite „drabužiai“, geriau parašykite „naudoti vyriski drabužiai, apie 10 kg“. Detalių mažiau, aiškumo daugiau. Vokietai mėgsta tvarką, todėl chaosą dokumentuose jie nemėgsta.

Kas jei aš pamiršau ką nors namuose?

Tai įprasta dalyka. Dažnai paliekamos raktai, telefonų krautuvai ar net katinas (ne, su katinais viskas tvarkoma kitaip). Jei pastebite per vėlu, skambinkite dispečeriui. Kartais galima susitarti, kad vairuotojas užsuka užkeliu, tačiau tai kainuos. Geriau vieną kartą peržiūrėti butą du kartus nei vėliau verkti.

Ar galima vežti vaistus be recepto?

Galinėsite vežti tik tiek, kiek jums reikia asmeniniam naudojimui, ir tik su originalia pakuote arba receptu. Vokietijos muitinė labai griežtai žiūri į narkotinius vaistus, net jei jie Lietuvoje parduodami be recepto. Geriau pasikonsultuoti su gydytoju, jei turite stiprių nuskaustamųjų vaistų, kad nekiltų įtarimų.

Pinigai, kainos ir pavojingi pasiūlymai

Kiek vidutiniškai reikia mokėti už pervežimą?

Kaina priklauso nuo tūkstančio dalykų – atstumo, svorio, kur yra pakrovimas ir iškrovimas. Paprastai, jei vežate butą iš Vilniaus į Berlyną, tai gali kainuoti nuo tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. Brangiau būna, jei reikia kelti daiktus į aukštą be lifto arba jei atvykimo data yra šventė. Neklauskite kainos be konkretaus adreso, tai tas patas kaip klausti kiek kainuoja maistas.

Kodėl kaina pasikeičia, kai jau susitarėme?

Dėl papildomų darbų, apie kuriuos nesakėte. Pavyzdžiui, atvykstate į vietą, o ten neįvažiuoja sunkvežimis ir reikia perkrauti į mažesnę mašiną. Tai yra papildomas darbas ir laikas. Taip pat, jei daiktų yra daugiau nei numatyta, kaina taip pat augs. Sąžiningos kompanijos apie tai pasako iš karto, o ne tada, kai daiktai jau pakrauti.

Ar galima mokėti po atvykimo?

Tai priklauso nuo kompanijos, bet dauguma reikalauja avanso, kad užtikrintum, kad klientas „nenuklys“. Avansas rodo, kad jūs tikrai ketinate vykti. Likusią dalį dažniausiai mokate grynaisiais vairuotojui arba pavedimu prieš iškrovimą. Pinigai grynaisiais visada buvo populiariausi, nors dabar vis dažniau sutinka ir su kortelėmis.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Būkite budrūs su „priedais“. Tai gali būti mokesčiai už dėžių nešimą, už pakavimo medžiagas (jei jų nenaudojate savų), už laukimą, jei jūs pavėluote. Visada klauskite, ar kaina yra galutinė. Jei atsakymas nenoras ir vengiantis, geriau ieškite kito pervežėjo. Aš asmeniškai niekada nedaviau nei vieno euro be sutarties eilutės.

Kas daryti, jei kaina per didelė man?

Derėkitės, bet santūriai. Galite pasiūlyti sumažinti kainą, jei, tarkime, patys supakavote dėžes arba jei galite laukti šiek tiek ilgiau, kol kompanija surinks kitą krovinią tame pačiame maršrute. Taip vadinamas „backload“ gali sutaupyti pinigų, tačiau jums reikės lankstumo su data.

Ar verta imti visišką draudimą (Allgefahren)?

Tai klausimas, į kurį atsakymas priklauso nuo to, ką vežate. Jei turite brangų pianiną ar meno kūrinius, tai tikrai verta. Paprastam baldų pervežimui gali užtekti ir standartinio, tačiau prisiminkite, kad standartinis nedengia visko (pavyzdžiui, jei dėžė įkrenta vanduo dėl vairuotojo klaidos). Skaitykite sudėtį (tai yra labai svarbu).

Pakavimas: kas įdeda dėžėse ir kaip tai išvengti chaoso

Ar reikia išpakuoti viską prieš kelionę?

Nebūtinai viską, bet skysčiai ir vertingus daiktus reikia pasiimti su savimi. Aš mačiau, kaip atidaryta konservų skardinė nusėdo visus drabužius, ir tai buvo katastrofa. Viską, kas gali subyti, užsukite arba uždarykite į hermetiškus maišus. Patikrinkite, kad nėra jokių likučių vandens buteliuose.

Kaip su tais dideliais baldais?

Geriau juos išmontuoti. Ne tik kad tai taupo vietą (taigi ir pinigus), bet ir mažina pažeidimo riziką. Didelės spintelės dažnai nutrupa per nešiojimą laiptais, o vairuotojai to nemėgsta. Jei negalite išmontuoti, bent uždarykite duris ir stalviršius lipnia juosta, kad neišplistų.

Ar galiu vežti savo dviratį?

Taip, dviračiai dažnai vežami, bet juos reikia apsaugoti. Geriausia nuimti ratus ir apvynioti su burbuliuota plėvele. Jei turite brangų dviratį, geriau jį vežti atskirai, ne su baldais, nes gali būti įrėžtas. Vokietijoje dviračiai labai populiarūs, tai nėra jokia problema muitinėje.

Kas su tais knygų kraitėmis?

Knygos yra sunkios. Nerašykite jų į didelias dėžes, nes niekas jos pakels. Geriau naudoti mažesnes dėžutes arba lagaminus. Aš kartą mačiau vyrą, kuris bandė nešti dėžę su knygomis, kurios svėrė kaip mažas dramblys, ir dėlės dugnas iškrito. Būkite protingi, pasiskirstykite svorį.

Ar galima vežti maistą?

Galima, bet tik uždarytą ir ilgai galiojantį. Neneškite mėsos, sūrių ar duonos, nes tai gali sukelti problemtis su sanitarijos kontrolės punktais. Vokietijai nereikia jūsų duonos, jie turi savos, o mums reikia išvengti baudų. Geriau suvalgykite viską geriausią prieš išvykdami.

O jei aš turiu augalus?

Augalus vežti galima, bet tik jei jie nėra saugomos rūšys. Be to, reikia, kad jie būtų švari, be žemės ant šaknų (geriau nuplauti). Kiekviena šalis turi savo reikalavimus dėl kenkėjų, o Vokietija yra griežta. Jei turite didelį palmių mišką, gali tekti turėti fitosanitarinį pažymėjimą.

Kelionės niuansai: vairuotojai, keliai ir realus gyvenimas

Kiek laiko jie važiuoja?

Iš Vilniaus iki Berlyno maždauga 12-14 valandų važiavimo, tačiau su sustojimais ir pakoavimu tai viskas užtrunka ilgiau. Jei reikia apvažiuoti prie kitų miestų paimti daiktų, tai gali būti ir dvi dienos. Neužsirašykite vizito pas gydytoją tą pačią dieną, kada turi atvykti sunkvežimis. Vairuotojai taip pat turi poilsio laikus, kuriuos jie privalo laikytis.

Ar vairuotojai moka vokiškai?

Dažniausiai taip, bent pagrindiniai žodžiai jiems pažįstami, ypač jei jie važiuoja ten reguliariai. Bet ne visada. Kartais būna, kad vairuotojas iš Ukrainos ar Baltarusijos nekalba nei vokiškai, nei lietuviškai, tik rusiškai. Tuomet komunikacija gali būti sudėtinga, todėl turėkite numerį dispečerio, kuris gali padėti išversti.

Kas jei vairuotojas užstringa eismo spūstyje?

Tai Vokietijoje, ypač prie „Autobahn“ statybų, yra normalu. Jei spūstis ilga, vairuotojas gali vėluoti. Neginkite jo telefonais, jis negali nieko padaryti. Geriau susitarti dėl laiko rezervo. Buvo atvejų, kai dėl avarijos vairuotojai stovėjo valandas, o klientai pyko, kad jie neįsileido į darbą laiku.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma kompanijų to neleidžia dėl draudimo arba vidaus taisyklių, bet kai kurios leidžia, jei susitarta iš anksto. Tai gali būti nuobodu, nes sunkvežimis nėra pramoginis automobilis. Jei važiuosite, turite turėti savo pasą ir būti užregistruoti sąraše. (Tiksliau, tai priklauso nuo konkretaus vadybininko, kai kurie yra labai griežti).

Kas daryti, jei pasikeitė mano adresas?

Skambinkite iš karto. Negalima tiesiog nusiųsti žinutės „aš jau ten“ ir tikėtis, kad rasi. Naujas adresas gali reikšti, kad sunkvežimis negalės įvažiuoti, arba reikės mokėti papildomai už nukrypimą nuo maršruto. Informuokite apie bet kokius pokyčius bent 24 valandas iš anksto.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui, kol aš einu pasirašyti dokumentus?

Paprastai taip, vairuotojai ne vagių, jie dirba. Tačiau vertingus daiktus (pinigus, dokumentus, brangią elektroniką) geriau pasilikti pas save. Aš girdėjau istoriją, kai vienas klientas palikti piniginę ant stalo, ir ji „dingo“ (nors gali būti, kad ją pats numetė). Nekelkite pagundžių.

Atvykimas į Vokietiją: kas laukia gale?

Ar sunku rasti vietą sunkvežimiui mieste?

Tai didžiausia bėda. Miuncheno ar Frankfurto centruose vietos nėra net paprastam automobiliui. Jums reikės gauti leidimą statyti („Verkehrsbeschränkung“) arba rasti vietą, kur nėra ženklų, draudžiančių sunkvežimius. Geriausia šitą reikalą iš anksto aptarti su savo šeimininku arba gatvių tarnyba, kitaip gausite baudą.

Kas su liftu?

Jei bute yra liftas, tai puiku, bet jį reikia užsakyti. Daugeliu atvejų namų ūkvedys turi uždaryti liftą arba įdėti apsauginę medžiagą, kad neapsibraižytų sienos. Jei to nepadarote, gali tekti mokėti už remontą. Vokietai labai žiūri, kad jų turtas nebūtų pažeistas.

Ar turiu duoti arbatpinigių vairuotojams?

Tai nėra privaloma, bet jei jie padėjo labai gerai, dėl ko niekas nesužalojo, tai yra gražus gestas. Lietuviškas etiketas sako, kad galima duoti, bet vokiškas – tai nebūtina. Paprastai vairuotojams tenka gerti kavę, tai galite pasiūlyti, bent jau jie nebus piktai nusiteikę.

Kas daryti, jei kažkas sulūžo per iškrovimą?

Iškarto užfiksuokite tai. Padarykite nuotrauką, parašykite pastabą į važtaraštį. Negalima pasirašyti dokumentų, jei matote, kad spintelė laužta, o vėliau skųstis. Vairuotojas taip pat nori baigti darbą ir važiuoti poilsiui, todėl geriau viską išsiaiškinti vietoje. Jei reikia, skambinkite dispečeriui.

O šiukšlės? Kas su jomis?

Neneškite savo šiukšlių į Vokietiją. Viskas, ką nupakavote, ir kas nereikalinga (plėvelės, senos dėžės), turite likti pas jūs arba būti išmesta Lietuvoje. Vokietijoje šiukšlių išvežimas yra labai brangus ir sudėtingas (reikia rasti tinkamą konteinerį). Nė vienas vairuotojas nenori vežti jūsų senų laikraščių atgal.

Kaip aptarnauja lietuviai vokietijoje?

Daugelis mūsų tautiečių ten dirba pervežimo srityje, todėl jums tikrai nebus trūksta pagalbos. Jie žino vietinius niuansus, kurie vietiniams gali atrodyti savaime suprantami, o mums – ne. Tačiau būkite atsargūs, pasirinkdami „savą“, nes kartais pažintis nereiškia kokybės. Patikrumas visada pirmiausia.

Išvada

Visas šis procesas gali atrodyti kaip didelis chaosas, bet iš tikrųjų tai tik loginių žingsnių seka. Jei pasiruošiate iš anksto, turite dokumentus ir sąžiningai kalbate apie savo daiktus, užsakymo procesas – kaip paprastai persikraustyti į Vokietiją – neturėtų sukelti nemigamos nakties. Svarbiausia yra nepanikuoti ir pasitikėti savo pasirinkta kompanija, o ne kiekvieno gatvės kampe išgirsta istorija. Sėkmės naujuosiuose namuose ir vairuotojams saugaus kelio!