Užsakymo procesas greitam perkraustymui iš Vokietijos paprastas: vadovas iš vidaus

Visi sužinoja, kad reikia keltis iš Vokietijos, ir iškarto prasideda panika. Aš jau dvidešimt metų šitame rate – matau viską. Iš pradžių žmonės galvoja, kad tai kažkas kosmiškai sudėtingo, reikia krūvų popierių, o vokiečiai dar ir griežti. Iš tikrųjų, jei žinai, ką darai, tas patys užsakymo procesas greitam perkraustymui iš Vokietijos gali užtrukti mažiau nei valandą. Svarbiausia – nesusigdyti ir iškarto susitarti dėl datos, o ne laukti, kol brangsta kuro kainos ar užsidaro ribos. Pažiūrėkime, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių žodžių iš brošiūrų.

Kaip tas užsakymas išvis prasideda?

Ką daryti pirmiausia, kai nusprendžiau keltis?

Na, pirmiausia neskubėk sukti galvos. Turi suskaičiuoti, kiek daiktų turi iš tikrųjų. Vienam užtenka parašyti „sofa ir du lagaminai“, kitam reikia pilno inventoriumio su knygomis ir stiklinėmis vazonais. Patogiausia tiesiog nufotografuvis kambarius ir atsiųst man į žinutę. Galiu tiksliai pasakyti, kokią mašiną reikės rezervuoti. Užsakymo procesas greitam perkraustymui iš Vokietijos prasideda ne nuo sutarties pasirašymo, o nuo paprasto sąrašo, kad aš nenuvažiuočiau su per mažu furgonu.

Ar tikrai reikia važiuoti į objektą žiūrėti?

Daug kas klausia, ar neatvažiuoju į apžiūrą. Sąžiningai pasakius, jei tu žiūri į tą sąrašą, kurį padariai anksčiau – dažniausiai nereikia. Laiko prarandu per daug, o degalai dabar nebe tokie pigūs (ypač Vokietijoje, ten kaina kankina). Bet jei turi kažką ypatingo, kaip pianinas ar milžiniškas seifas, tai geriau pamatyt gyvai. Turėjau atvejį, kai klientas pasakė „nedidelis seifas“, o jis sverdavo pusę tonos – tai neįsivaizduojama drama buvo ant laiptų.

Kaip suformuluoti užsakymą, kad būtų greita?

Būk konkretus. Parašyk adresą iš kur ir į kur, bei datą. If you write „kada nors kitą savaitę“, tai ne užsakymas, tai pasakojimas. Mums reikalingi laiko rėmai, nes vairuotojai turi savo grafikus. Jei turi šansą pasiekti, kad užsakymo procesas greitam perkraustymui iš Vokietijos vyktų sklandžiai, nurodyk, ar yra kur statyti mašiną prie pat namo, ar reikės nešti per pusę miesto. Tai lemia kainą ir laiką, o ne tavo kalbos erudicija.

Ar galima užsakyti per telefoną ar geriau rašyti?

Aš asmeniškai nemėgstu girdėti telefono, kai vairuoju ar man krūva darbo. Rašyk į WhatsApp ar el. paštą – taip aš turiu užrašus, ką pažadėjai. Vokiškai ar lietuviškai – nesvarbu, pagrindas, kad būtų data. Kartais su telefonu būna painiova, kažką pamirši užsirašyti, o tada prasideda „aš taip nesakiau“. Rašytas žodis – stipresnis ir patikimesnis.

Kainos ir pinigai arba kodėl brangsta?

Kiek apytiksliai kainuoja perkraustymas iš Vokietijos?

Čia niekas neduos tikros kainos be duomenų. Gali būti ir 500 eurų, jei tai keli dėžės iš netoli sienos, ir 3000, jei vedamas visas namas iš Miuncheno. Bendrai sakant, „kuro akcizas“ ir darbo apmokėjimas Lietuvoje bei Vokietijoje skiriasi. Užsakymo procesas greitam perkraustymui iš Vokietijos turi būti skaidrus – kiek už krovę, kiek už važiavimą. Jei kažkas siūlo „viską už 200 eurų“ iš Berlyno – bėk, tai arba vagys, arba jis neveš tavo daiktų, o juos parduos.

Kas daro įtakai galutinei kainai?

Nu, daug dalykų. Atstumas aišku, bet dar ir tai, kaip lengvai įvažiuojama. Vokietijoje darželiai dažnai tokios, kad ten reikia spec technikos (krautuvas), o tai pinigai. Dar taip, ar reikia pakuoti dėžes, ar pats tai padarysi. Vieną kartą važiavome į vieną kaimą, kur ten nebuvo išvis asfalto iki namo, teko stumti furgoną... šypkomės dabar, bet tada nebuvo juokinga. Tai viską įskaičiuoju.

Ar reikia mokėti avansą?

Įprasta prašyti nedidelį avansą, kad aš tuo laiku nesiųščiau mašinos į kitą užsakymą. Jeigu tu atšauki paskutinę minutę, aš lieku be darbo ir laiko. Paprastai tai 10-20 procentų. Bet jeigu esi senas klientas arba turi ypatingą situaciją, galime ir susitarti be avanso, tai jau kaip sekasiikalbėtis (tarkime, kad pasitikiu). Be to, jei perku dėžes tau – jas reikia padengti iš anksto.

Kada reikia apmokėti likutį?

Standartinis variantas – kai daiktai iškraunami pas tave Lietuvoje. Tada tu matai, kad viskas yra vietoje, nieko nesulaužyta (ar bent jau ne labai). Nerekomenduoju mokėti visų pinigų iš anksto, net jei įmonė atrodo nepriekaištinga. Vieną kartą girdėjau, kad žmonės sumokėjo iš anksto, o vairuotojas „sprogė“ ir dingsu. Geriau laikyk pinigus rankose iki galo.

Ar į kainą įeina draudimas?

Pagal įstatymus turime turėti pagrindinį draudimą, jis įeina į kainą, bet jis labai mažas – kažkiek centų už kilogramą. Jei veži iPodus ar brangius furų, geriau pasirašyk papildomą draudimą. Aš ten neisigilinu į tas sutarčių detales (tai daugiau juristų reikalas), bet galiu pasakyti – saugiau užtikrint, kad jei kas nutiktų, bent gautum ką kas nors gražiau tikrą vertę. Niekada nežinai, ką kelias gali paruošti.

Vokietijos niuansai ir dokumentai

Ar reikia kokių nors specialių leidimų iš Vokietijos?

Jeigu turiš daiktus iš buto ir pervedi į gyvenamą vietą Lietuvoje – tai nėra komercinė prekyba, tai yra turtas. Nereikia mokesčių (žinoma, jeigu tai ne nauji daiktai su etiketėmis parduoti). Asmennį (Gestellung) turime užpildyti, tai būna lengva, duodi savo asmens kodą ir adresą. Viską užtenka pildyti elektroniniu būdu sienoj. Dėl to užsakymo procesas greitam perkraustymui iš Vokietijos nesidėlina, jei tik duodi teisingus duomenis iš karto.

Kaip su „Sperrmüll“ (stambiomis šiukšlėmis)?

Daug kas bando suvežti senus sofas į Lietuvą sakydamas „kažkam reikės“. Žinai, ką sakau, dažniausiai tai eina tiesiai į sąvartyną. Vokiškose taisyklės griežtos dėl šiukšlių, jeigu rasi į mašiną kažką sunkiai išsiskylančio, galiu nusipelnęs baudą. Jeigu taip nori daryti, pasakyk iš karto, aš ne esu šunsnukis, bet reikės susitarti dėl to papildomai. Galiu atvežti, bet tada turi patiems pasirūpinti išvežimu.

Ar sunku važiuoti vokiškais keliais su furgonu?

Vairuotojams čia namuose. Autobanai – greitis, dešinė juosta, bet sunkvežimiai drūtai. Problema dažniausiai būna miestuose, ypač senosiuose rajonuose, kur gatvės siauros, o „Umwelt plakette“ (ekologinės ženklietuvės) būtinos. Turime patikrinti, ar mūsų mašina gali važiuoti į žaliąją zoną. Geriau tu nenurodyk adreso, kur reikalinga speciali leidimas, kurio neturime, nes prarasime valandas.

Kas jeigu reikia paimti daiktus iš duobų (keller)?

Tai mūsų kasdienybė. Vokietijoje dauguma daiktų būna rūsyje. Sakyk, ar yra liftas, ar tik laiptai. Jei atrišām duris ir ten tūkstančio laiptai be apšvietimo – tai bus brangiau. Vieną kartą teko nešti šaldytuvą per 5 aukštus vokiškame name, vairuotojas vos neužsimirė. Dabar visada klausu „kiek aukštų“ iškart po adreso.

Ar galiu su savimi vežti alkoholį ar cigaretę?

Asmens naudojimui – taip, tam yri ribos. Neverk prekiauti. Muitinė žino, ką ieškoti, jei furgonas pilnas degtukų. Keliaujant iš Vokietijos, dažnai žmonės nusipirka visą „Lidl“ sandėlį alaus. Tai ok, jeigu ne per daug. Bet jeigu matau, kad tai verslas – atsisakysiu pervežti, man problemų su muitine nereikia.

Pakavimas ir pasiruošimas

Ar pats turiu supakuoti dėžes?

Galima ir mes padarysime, jei užsiregistravai laiku. Tačiau, jei nori sutaupyti, daryk pats. Nenaudok senių riebių dėžių, pavyzdžiui, po dešre – atsivers žemiau ir viskas iškris. Pirkite normalias, stangrias. Turėjau atvejį, kai viena klientė užpakavo visus indus į popierinius maišus... tai buvo katastrofa. Na, bent jau dauguma neišlindo (pasitaisiu: išlido, blogai pasakiau).

Kiek dėžių reikės man?

Nemoku. Tiksliai nemėgčiau spėlioti. Paprastai standartinis vieno buto perkraustymas tai apie 30-50 dėžių. Bet jei tu knygų šuo (mėgsta skaityti), gali užtekti ir dešimt. Jei daug drabužių – geriau imti vakuotes, jose daugiau telpa ir netelpa oras, tai laisviau nešti. Rašyk man, kokia buto plotas, tada aš galėsiu pasakyti apytikslę skaičių.

Ar reikia išrišti baldus prieš atvykstant?

Lengvesnis man, lengviau tau. Jeigu spinta demontuojama – išimk lagaminus. Jeigu ne – užrakink duris, kad neišsuktų. Kartais ateina vairuotojas, o ten spinta pilna drabužių stovi viduryje kambario. Ką mes darysime? Nešime su juomis, sunkiau ir pavojinga. Geriau pasiruošk – padėk visus smulkius daiktus į dėžes, o ne į baldus.

Kas su vaizdo tinklais (TV) ar kompiuteriais?

Geriau juos išjungti ir atjungti laidus prieš valandą. Pakuoju į dėžes, uždedu „trapu“ ženklą. Nereikia man kalbėti, kad tai brangu žinoju. Bet jeigu tu turi kokią seną techniką, kurią veži tik pagaliau išmesti, pasakyk, kad nereikėtų su ja šokinėti kaip su kiaušiniu. Svarbiausia – nepalik dėžių atvirų, jei eina lietus, o Vokietijoje oras gali pasikeisti per 5 minutes.

Ar vežate augalus?

Galima, bet ne visus. Kai kuriuos augalus negalima vežti per sieną (kenkėjai). Be to, augalai mūsų mašinoje išsidžiuvina arba užšąla priklauso nuo sezono. Geriau juos duoti tau savo automobiliu, jeigu turi kur dėti. Aš ne esu geraldinistas, kad aš juos prižiūrėčiau kelias dienas. Kelioms dienoms išgyvens, bet kažką egzotiško tikrai ne.

Kelionė ir atvykimas ar kas gali nueiti ne taip?

Kiek laiko trunka kelionė iki Lietuvos?

Pats važiavimas priklauso nuo to, kur iš Vokietijos esi. Iš Berlyno iki Vilniaus tai apie 10-12 valandų važiavimo, jei neprisivažiuojame prie kitų klientų. Jei užsakymo procesas greitam perkraustymui iš Vokietijos numato dar vieną sustojimą pakrauti kieno nors tai gali užtrukti ir para. Būna kad užduos „nuvažiuokit pas brolą į Hanoverį paimti vieną sofa“. Ok, dedame į grafiką, bet tai laikas.

Ar galiu sekti, kur yra mano daiktai?

Dabar dauguma mašinų turi GPS. Aš galiu nusiųsti nuorodą, kur dabar yra furgonas. Tačiau nereikia rinktis kas penkias minutes „kur jūs?“. Vairuotojas negali atsakinėti, kai vairuoja 90km/h arba kai krovėjai. Jeigu pasakyta „atvyks rytoj 10:00“, tai reiškia rytoj 10:00, gali būti ir 10:30, sakyčiau, turi skirti laiko rezervą.

Kas jei pasikelia technika?

Pasitaiko. Vieną kartą užsidegė variklis vienam furgonui netoli Paderborno. Tai buvo naktis, klientas laukė Vilniuje. Teko skambinti gelbėtojams ir keisti mašiną. Gaila, bet tai gyvenimas. Tokiu atveju mes pranešame ir stengiamės išspręsti kuo greičiau. Neišsigask, ką daryti – padėsime. Tokios situacijos retos, bet įvyksta.

Ar vairuotojai padeda nešti ar tik vairuoja?

Mus dažniausiai siunčiu su krovėjais (2 žmonės). Vienas vairuotojas gali tiesiog laikyti duris, bet nešti tuščią ranką be jo pagalbos nebus verta. Jei turi sunkių daiktų, būtinai paprašyk dviejų vyrų. Nesiųsk vieno, jeigu turi pianiną – tai joks norimas nepadės, tik nugarai sulaužys.

Kas jeigu vairuotojas sužino, kad daugiau daiktų nei buvo sakoma?

Tada mes sustojame ir kalbėjamės. Jeigu telpa – važiuojam. Jeigu ne – tenka arba daryti antrą reisą (papildomai mokama), arba tu pasirenki, kas išsims. Negaliu įsprausti 10 tonų į 3,5 tonų furgoną, tai fizika. Todėl prašau būti sąžiningu pradedant užsakymo procesą greitam perkraustymui iš Vokietijos, taip išvengsime tokių nemalonių pokalbių pakrovimo metu.

Problemų sprendimas ir išvados

Ką daryti, jei atvykę pastebiau trūkį?

Pirmiausia nepekink vairuotoją. Jis nebuvo vienas. Paskambink man, susirašome. Jeigu trūksta kažko mažo, pavyzdžiui, viena dėžė užslydo po sofa – tikriausiai rasime. Jeigu dalykas dingęs – tai policijos reikalas (aš nenoriu net tarti apie vagystes, bet kartais tai būna). Dažniausiai viskas būna tiesiog nepakankamai gerai surakinta, užsimeta už spintos. Geriau viską patikrinti dar prieš pasirašant dokumentus.

Pasikeitė planai, kaip atšaukti?

Skambink kuo anksčiau. Jei mašina jau važiuoja – reikės sumokėti už važiavimą (gal bent pusę). Jei aš dar nespėjau išvykti – galima susitarti be baudos. Nemanau, kad aš piktnaudžiauju, tiesiog degalai ir laikas. Kompromisas įmanomas, jeigu esi sąžiningas.

Ar patirtis tikrai taip svarbi?

Manau taip. Žinau, kad sakydamas tai skamba kaip savo reklama, bet po 20 metų matau viską. Nauji vežėjai dažnai žiūri į kainą tik. Man svarbiau, kad klientas būtų ramus. Jeigu galiu padėti patarimu, kaip geriau pakuoti, kelią pasirinkti – padarysiu. Žalias (neišgyventas) pervežėjas dažnai sukels daugiau rūpesčių nei sutaupyta pinigų vertė.

Kodėl pas jus brangiau negu pas „gėręs“ vairuotoją suprastinęs?

Kodėl? Nes aš moku mokesčius, turiu draudimą, ir jei kažką padarysiu, atsakau. Tas, kuris veža „už dešimtę ir degtinę“, gali tiesiog dingti su tavo daiktais. O tu stovėsi tuščiam bute ir verkiant. Rizika nėra to verta. Užsakymo procesas greitam perkraustymui iš Vokietijos turėtų būti ramus, o ne lošimas.

Kokias firmas geriau vengti?

Tų, kurie nepasako adreso arba sako „mes nieko nerašome, kas čia per teisininkai“. Jei registruota Vokietijoje ar Lietuvoje – gerai. Jei „Lenkija be adreso“ ir jie tavo daiktus veža pro 5 šalis – gudraulėk. Taip pat būk atsargus su tuomet, kai reikalauja visą sumą grynaisiais iš karto prieš pakrovimą. Tai nepavyzdys, į kurį norėtum paklusti.

Išvada

Na, va, ir viskas nėra taip baisu, kaip atrodo iš pradžių. Svarbiausia yra susitarti dėl duomenų iš karto ir būti sąžiningu apie savo daiktų kiekį. Tikslus užsakymo procesas greitam perkraustymui iš Vokietijos sėkmingai įgyvendinamas, kai abi pusės nežaidžia žaidimų. Tikiuosi, kad šių patarimų pakaks, kad nesusiptautum ir viskas atvyktų saugiai. Jei kils klausimų – žinok, kur mane rasti, geriau rašyk, ne skambink. Sėkmės naujoje vietoje!